valstybė

Parlamentarams Vyriausybę raginant atnaujinti komisiją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis žada įtraukti šį klausimą į Valstybės atkūrimo šimtmečio programą, kurioje būtų įsipareigota skirti lėšų ir aikštei.

Politikos užkulisiuose pradėjo sklisti kalbos, kad į 2016-ųjų Seimą gali kandidatuoti iš visuomeninių rinkimų komitetų, pirmiausia Visvaldo Matijošaičio ir Vytauto Grigaravičiaus komandų, suformuota nauja politinė jėga. Patys naujieji merai nuo tokių kalbų atsižegnoja, nors politologai skaičiuoja, kad sukauptas didelis rinkėjų kapitalas, o V. Matijošaitis – vienas iš komitetų lyderių. Savivaldybių tarybų rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai gavo apie 120 tūkst. rinkėjų balsų (7,1 proc.

Kai 1990-ųjų kovo 10 d. nauji deputatai susirinko į pirmąjį, tuomet dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį, rinkimai į ją dar nebuvo pasibaigę – laukė antrasis turas, kuriame turėjo būti išrinkti trūkstami deputatai. Tačiau 130 jau išrinktų vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

 NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ vadovas Ričardas Čepas teigia, kad Baltijos šalys gali sulaukti didelės tarptautinių investuotojų susidomėjimo NT bangos. Susidomėjimą skatina atsigaunanti investicinio NT – biurų, logistikos objektų ir prekybos centrų – rinka. Pagrindines Lietuvos investicinio NT rinkos tendencijas 2015 m. Lietuvos ekonomikos konferencijoje pristatęs R. Čepas teigia, jog Baltijos šalių investicinio NT rinka išgyvena pakilimą.

Investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ partnerė Jolanta Jurga pasaulio ekonomikai prognozuoja dar bent dvejus spartaus augimo metus. Pasak analitikės, pasaulis dabar yra ekonominio ciklo viduryje, o jo ekonominį augimą skatina bendros infliacijos tendencijos ir atsigaunančios stipriausios pasaulio rinkos. Pasak J. Jurgos, tokį augimą pirmiausia lemia dėl naftos kainų smukimo mažėjanti infliacija.

Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai? Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu. A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.

 Vokietijos antiislamiškas judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) paskelbė, kad atšaukė pirmadieniui planuotą demonstraciją, ir tokio sprendimo priežastimi nurodė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) grasinimus mirtimi organizatoriams. „Atšaukta! Brangūs draugai, deja, privalome atšaukti savo 13-ąjį susitikimą dėl susirūpinimo saugumu“, – sekmadienį skelbiama PEGIDA „Facebook“ puslapyje.

Vida Tavorienė Neliečiama valstybė valstybėje – taip žemdirbiai dažnai apibūdina žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir didžiųjų prekybininkų galias. Ūkininkus piktintis verčia didelis atotrūkis tarp jų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, uždarbiai – vieni skurdžiausių, o už nemažai maisto produktų tenka mokėti kaip pasiturintiems vakariečiams.

 „Islamo valstybe“ pasivadinusi grupuotė daro karo nusikaltimus, taip pat ir nusikaltimus žmoniškumui dideliu mastu savo kontroliuojamose teritorijose Sirijoje, pareiškė penktadienį JT tyrėjai. Savo pirmajame raporte apie „Islamo valstybės“ veiksmus JT tyrimų Sirijoje komisija pateikė siaubą keliantį vaizdą apie gyvenimą teritorijose, kurias kontroliuoja ekstremistai džihadistai, – ten masiškai žudoma, kirsdinamos galvos, verčiama lytiškai vergauti, prievarta apvaisinamos moterys.

Šiauliuose yra beveik 1 400 šeimų, kurios laukia socialinio būsto. Šiuo metu Savivaldybės perkami socialiniai butai tik nežymiai sutrumpins laukiančiųjų eilę. Jos dalimi nusprendę netapti gyventojai socialinius butus linkę vadinti atgyvena. Socialinis butas – ne man Našlaitis renginių organizatorius Žygimantas Stakionis – vienas iš tų, kuris galėtų pretenduoti gauti socialinį būstą, bet jis to nesiruošia daryti.

Lietuvai šeštadienį minint Konstitucijos dieną, šalies vadovai pabrėžia, kad padidėjusios Rusijos grėsmės akivaizdoje ypač aktualios tampa piliečių pareigos ginti savo šalį. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, esamos geopolitinės situacijos akivaizdoje, kai susiduriame ne tik su ekonominėmis, bet ir su karinėmis grėsmėmis, Konstitucija įgauna naują prasmę.

Linas Lukošaitis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jau daugiau nei du mėnesius Jungtinės Amerikos Valstijos ir sąjungininkai bando palaužti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Pastarosiomis dienomis, vykstant intensyvioms kovoms dėl strategiškai svarbaus Kobanės miesto Sirijoje, ekspertai atkreipia dėmesį, kad, norint laimėti prieš radikalių islamistų grupuotę, vien oro atakų gali neužtekti.

Ar pastebėjote, kad Lietuvoje daugelis įvykių vienaip ar kitaip yra siejami su mažomis pensijomis ir vos galą su galu suduriančiais pensininkais? „Uždrauskite gėjų eitynes“, „Litus į eurus keisti santykiu 1:1“, – štai tokių ir į juos panašių nesąmoningų šūkių galima pamatyti tarp ne pačių gudriausių žmonių. Kuo, pavyzdžiui, gėjų eitynės siejasi su mažomis pensijomis, neturiu žalio supratimo.

Edgaras Savickas, LRT.lt Pastarajame Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkime paskelbtą kiekybinio skatinimo programą rinkos ir analitikai įvertino palankiai. Tačiau tikroji šio plano vertė nėra tokia jau akivaizdi. Jei ECB pavyktų pinigų kiekį padidinti keliais šimtais milijardų eurų, valiuta nuvertėtų, o tai turėtų paskatinti eksportą. To pasiekus būtų galima tikėtis spartesnio ekonomikos atsigavimo.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė, kai jau dėjo, tai tikrai nepagailėjo ir paaiškino, kad jei viskas vyks taip, kaip dabar vyksta, tai Lietuva užsidarys ir greitai nebereiks net juokingų televizinių laidų, kuriose rypuojama, kaip sunku varguoliams, nei graužinienių, kurios kovoja už varguolius. Nereikės ir kalašnikovų tratinti, kaip išdidžiai žadėjo tvarką daryti vienas senas svieto lygintojas, niekaip negalintis patikėti, kad gyvena jau ne Sovietų Sąjungoje. Kur visi nors darbo turėjo.

  Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

1. Apibrėžimai, istorija ir perspektyvos Dešinės ir kairės sąvokos politiniame žodyne apibrėžiamos įvairiai. Dažniausiai sutinkamos šios idėjinės ir principinės skirtys: dvasia-materija, kultūrinis normatyvizmas-kultūrinis reliatyvizmas, socialinis individualizmas-socialinis kolektyvizmas, skirtybė-lygybė, tąsa-permainos, patriotizmas-kosmopolitizmas, savarankiška iniciatyva-kolektyvinė globa, laisva rinka-reguliuojama rinka, lygūs mokesčiai-diferencijuoti mokesčiai, privati nuosavybė-valstybinė...

Jei būtume šalis, kur šeimose nebūna smurto, greičiausiai turėtume galimybę visiems pensininkams grąžinti per krizę apkarpytas pensijas ar atsisakyti mokyklų uždarymo vajaus. Šiuos drąsius teiginius liudija savaitraščio „Šiauliai plius“ atlikti preliminarūs skaičiavimai apie smurto prevencijos kainą. Prevencijos, kuri, atrodo, ne visai veikia ne tik dėl nekvalifikuotos pagalbos.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės kvietimu į skubų pasitarimą atvyksta su afirikiniu kiaulių maru susidūrusių valstybių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai. Pareigūnai ketina aptarti kiaulių maro protrūkio padarinius ir ieškoti būdų, kaip padėti žemdirbiams. „Skaudžius kiaulių maro padarinius jaučia visų Europos valstybių žemės ūkis, todėl tikiuosi, kad susėdę prie vieno stalo su mūsų kaimynais iš Estijos, Latvijos bei Lenkijos ieškosime sprendimų.

Nors vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių tiksliųjų mokslų išsilavinimą, trūkumą, abiturientai ir toliau pirmenybę teikia socialinės pakraipos studijoms. Praėjusiais metais savo pageidavimuose šios srities specialybes įrašė net 44% būsimųjų studentų. Tačiau panašu, kad į statistiką atsižvelgta nebuvo – vien 2013-ųjų liepą darbo biržą užplūdo 11 tūkst. absolventų, kurių dauguma įgijo būtent minėtuosius diplomus.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – suvienytos Lietuvos valstybės diena. Pati Mindaugo asmenybė vertinama įvairiai, tačiau, pasak profesoriaus Alfredo Bumblausko, vertinant to meto Lietuvą ir jos valdovą negalima lyginti su šiais laikais.

Komentarą parengė Liina Areng, Estijos informacinių sistemų tarnybos Tarptautinių ryšių vadovė Nors elektroninio parašo statistika Lietuvoje ir Estijoje šiuo metu gerokai skiriasi, kelio pradžia buvo labai panaši. Tik valstybei pradėjus perkėlinėti visas paslaugas į elektroninę erdvę ir pakeitus įprastinių operacijų atlikimo procesą, el. parašo populiarumas ėmė sparčiai augti. Šiandien Estija asmens tapatybės korteles yra išdavusi kiek daugiau nei 1,56 mln. vartotojų.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kai kuriomis gaujomis Lotynų Amerikoje gyventojai pasitiki labiau nei formalia valdžia, ir šios gaujos perima valstybės funkcijas, sako Floridos universiteto Lotynų Amerikos studijų dėstytoja, antropologijos daktarė Ieva Jusionytė. Taip, anot jos, netikėtose vietose kuriamos valstybės.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu aptarė svarbiausius ministerijos ateities darbus. Prezidentė su ministru kalbėjo apie Valstybinės švietimo 2013-2020 m. strategijos įgyvendinimą, profesinio mokymo programų tobulinimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą. „Pagrindinė Lietuvos švietimo sistemos užduotis - ugdyti kūrybingą, inovatyvų, kritiškai mąstantį, patriotišką Lietuvos pilietį.

2014 m. birželio 18 d. posėdyje Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-791, kuriuo siūloma įteisinti savanoriškas praktikas atliekančių asmenų sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Tai Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyva siūlomo Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-789 lydintysis įstatymo projektas.

Finansų ministerijos duomenimis, į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausio-gegužės mėnesiais gauta 8,952 mlrd. litų pajamų, tai yra 1,3 proc. (119 mln. litų) daugiau nei prognozuota ir 7,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Planuota gauti 8,833 mlrd. litų pajamų. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą sausį-gegužę bus gauta 7,291 mlrd. litų pajamų, faktiškai įplaukė 7,287 mlrd. litų − 0,1 proc. (4 mln. litų) mažiau nei planuota ir 5,1 proc.

Rusijos agresija Ukrainoje parodė, jog pirmuosius gynybos ir saugumo užtikrinimo veiksmus atlieka ne krašto apsaugos, o teisėsaugos – policijos, antiteroristinių operacijų, pasienio – pajėgos. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į Ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl nuoseklaus visą šalies saugumą užtikrinančių institucijų stiprinimo ir jų finansavimo didinimo.

Seimo narys Vitalijus Gailius siūlo priimti įstatymų pataisas, atsižvelgiant į kurias valstybės ir savivaldybės įmonių vadovais galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiandien Seime užregistruotos tai numatančios Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos. „Pagal esamą tvarką, valstybės tarnautojais gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet valstybės ar savivaldybių įmonių vadovams analogiškas reikalavimas kažkodėl netaikomas.

  Lietuvai laikinai nutraukus rusiškų programų „NTV-Mir“ ir „RTR Planeta“ transliacijas ir dalyvaujant informaciniame kare su Rusija, valstybės institucijų pastangos yra nepakankamos, teigia Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA). Bendrovių vadovai tvirtina, kad sprendimas drausti rodyti kanalus yra ydingi, nes dėl to kenčia retransliuotojai, o ne informaciniame kare dalyvaujančios pusės. Anot jų, netrukus rusiškas programas vėl planuojama retransliuoti.

  Garsusis "USA Today" paskelbė dešimt nelaimingiausių valstybių pasaulyje. Į dešimtuką taip pat pateko Europos valstybės: Serbija, Lietuva, Baltarusija, Azerbaidžanas ir Bosnija ir Hercegovina. Laimingumo indeksas buvo fiksuojamas pagal žmonių perspektyvas šalyje bei užfiksuotas žmonių mimikas miestuose ir kaimuose bei gyvenimo trukmę. Kurią vietą užėmė Lietuva galite pamatyti žemiau esančiame sąraše.

  Graikija, Turkija, Egiptas… Banalu ir atsibodo? Buzzfeed.com siūlo aplankyti gražiąja Balkanų valstybę Kroatiją ir pateikia 11 priežasčių, kodėl evrta aplankyti šią šalį. Dėl nuostabios jūros Ilga pakrantė su ramiais paplūdimiais, nepaprasto švarumo Adrijos jūra, šimtai salų salelių ir vaizdingas Dinarų kalnynas jau daug metų traukia turistus į Kroatiją. Istorijos Kroatija žavi savo neįtikėtina ir senovine architektūra, kuri išlikusi nuo akmens amžiaus laikų.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Pastarojo meto politiniai įvykiai rodo, kaip svarbu mokytis iš istorijos, identifikuoti esmines grėsmes, suprasti imperijų evoliuciją ir diktatorių elgesio priežastis. Kaip stiprinti ne tik ekonomiką ar gynybos pajėgumus, bet ypač pilietiškumą, visuomenės patriotizmą, pasitikėjimą lyderiais ir moralę. Kaip kuo geriau išnaudoti strateginius privalumus.

Giedrė Trapikaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gegužės 22 d. skirtinguose pasaulio miestuose buvo rengiamas visuotinis „Mokyklų mergaičių maršas“. Šiuo judėjimu siekta išreikšti paramą pagrobtoms Nigerijos mergaitėms bei jų tėvams. Daugiau nei prieš mėnesį 276 mergaitės buvo pagrobtos iš valstybinės vidurinės mokyklos Čiboko mieste Borno valstijoje. Nors daliai pagrobtų mergaičių pavyko pabėgti, maždaug 230 moksleivių vis dar nepavyksta surasti. Iš pradžių nežinota, kas jas pagrobė.

Europos Komisija gegužės 21 dieną patvirtino Lietuvos valstybės pagalbos verslui žemėlapį 2014–2020 metų laikotarpiui. Liepos 1 dieną įsigaliosiantis pagalbos žemėlapis padės skatinti ekonominę Lietuvos regionų plėtrą. „Remiantis šiuo žemėlapiu naujosios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos laikotarpiu 2014–2020 metais Lietuvos institucijos ir įstaigos galės teikti regioninę valstybės pagalbą verslui visoje Lietuvos teritorijoje.

Kandidatas į prezidento postą socialdemokratas Zigmantas Balčytis interneto puslapyje balcytis.lt uždavė klausimą, kiek Lietuvai kainuoja Prezidentės „drąsa“? Portalas balsas.lt pateikia pilną kandidato į prezidento postą įrašą: Esu už garbingą rinkimų kovą.

Informacinių technologijų asociacija „INFOBALT“, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, imasi elektroninio parašo skatinimo iniciatyvos. Apskritojo stalo diskusijoje „Elektroninio parašo proveržis Lietuvoje“, kurioje susirinko valstybės ir verslo atstovai, atsakingi už el. parašo plėtrą, bendru sutarimu priimtas sprendimas susitelkti į paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, naudojamų el. parašo įrankių sklaidą, visuomenės informavimą bei kompetencijų kėlimą.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus. Iškilmingoje ceremonijoje apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

kaunas.kasvyksta.lt Išgirdus žinią apie dovanojamą solidžią piniginę sumą, dažnas net nesusimąsto, ar vėliau nereikės už ją dar atsiskaityti ir su valstybe. Kartais verta pasidomėti ar visada dovana atiteks tik jums. Yra daugybė atvejų, kuriais valstybei privalėsite atseikėti dalį pinigų. Tačiau ne visuomet. Kai kuriais atvejais jausitės ramūs, žinodami, kad visa dovanojama suma atiteks tik Jums, mat valstybė jos neapmokestins.

Šiemet valstybė ketina finansuoti 716 tikslinių studijų vietų, didžiausius užsakymus gaus A.Stulginskio ir M.Romerio universitetai parengti žemės ūkio specialistams ir policininkams. Pagal švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, Aleksandro Stulginskio universitete žadama finansuoti 142 studijų vietas. Valstybė ketina apmokėti gyvulininkystės, žemės ūkio mechanikos, hidrotechnikos statybos inžinierių, agronomų ir kitų specialistų parengią.

Šiandien, balandžio 24 dieną, Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdžio metu 1874 daugiavaikėms motinoms paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, komisijos pirmininkės Algimantos Pabedinskienės, siekiant užtikrinti, kad besikreipiančios motinos kuo greičiau sulauktų pensijų, komisija apsisprendė posėdžiauti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį, kaip buvo įprasta.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt. Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.

2014-ieji, tiksliau, pirmieji tų metų mėnesiai, į istoriją įeis kaip laikotarpis, kai Maskvos valdovo įtaka ir jo populiarumas pasiekė viršūnę. Didžiosios slavų valstybės veiksmai visiems mums neleido užmiršti fakto, kad amžinų sutarčių ir taisyklių, deja, nėra.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa. Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc.

2014 m. balandžio 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad šiuo metu vykdo projektą, kurio metu atlieka patikrinimus įmonėse, piktybiškai vengiančiose atsiskaityti su valstybės biudžetu. VMI akiratyje – bendrovės, reguliariai laiku nevykdančios mokestinių prievolių valstybei, bėgančios nuo lėšų arešto atsidarant vienadienes sąskaitas, piniginius srautus nukreipiančios per įvairius tarpininkus, ieškančios vis naujesnių būdų pradelsti skolų grąžinimą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 1 dieną Briuselyje vykusiame ES ir Afrikos šalių diplomatijos vadovų susitikime atkreipė Afrikos partnerių dėmesį į Europai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius iššūkius ir pabrėžė, kad esminių tarptautinės teisės principų – valstybių teritorinio vientisumo ir suverenumo – pažeidimai neturi būti toleruojami.

Nuo geltonos drabužių spalvos iki kelionių laiku – 25 keisčiausi dalykai, kuriuos draudžia skirtingos valstybės iš viso pasaulio. 25. Kinija: žaidimų valdymo pultai Kinų valdžia nusprendė, kad jaunuoliai iššvaisto daug laiko žaisdami kompiuterinius žaidimus, kai tuo tarpu galėtų dirbti. Kinija surado išeitį – dar 2000-aisiais uždraudė žaidimų valdymo pultus.

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėjo kritikos vietos oligarchams. Kai kuriuos vadovė ne tik įvardijo, bet ir palygino su „Gazprom“. „Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.

Abortai – viena didžiausių problemų, su kuria susiduria pasaulis. Įvairios komplikacijos pasiglemžia vis daugiau moterų gyvybių, tačiau didžiausia jų problema ne kur kitur, o Lotynų Amerikoje, kur lytinį gyvenimą paaugliai pradeda gyventi vis anksčiau. Tik trys Lotynų Amerikos šalys yra legalizavusios abortus. Tos trys valstybės yra Kuba, Urugvajus ir Puerto Rikas. Visose kitose šalyje daugiau nei 5 procentų moterų yra pasidariusios abortą. Jų amžius nuo 15 iki 44 metų.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Seime vykstančioje baigiamojoje Pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių suartėjimo perspektyva: gerovės valstybės link“. Kreipdamasis į forumo dalyvius, Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad valstybėms susiduriant su globaliais iššūkiais, tokiais kaip nedarbas, besikeičiantys darbo rinkos poreikiai, demografiniai pokyčiai, migracijos įtak...