valstybė

„Bendri iššūkiai, kuriuos patiria verslas ir valstybė ragina mus dažniau bendrauti, veikti, kaip esame sutarę, viename informaciniame lauke. Reikia savitarpio supratimo ir solidarumo, idėjų ir pasiūlymų“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien vykusiame Ekonominės diplomatijos tarybos susitikime. Jame dalyvavo ūkio ir susisiekimo ministrai, žemės ūkio viceministras bei verslo asociacijų vadovai.

Portalas travel.com paskelbė 20 saugiausių pasaulio valstybių sąrašą. Įdomiausia, kad dauguma jų yra būtent Europos. Pristatome pirmąją dalį. 20. Mauricijaus sala Pagal GPI ataskaitas, Mauricijaus sala 2013 metais yra viena ramiausių ir saugiausių vietų pasaulyje. Vienas iš aspektų – tarpusavio žmonių bendravimas bei nusikalstamumo lygis, kurio šioje saloje beveik nėra.   19. Kataras Pagal pasaulinės taikos indeksą, Kataras – saugiausia vieta Artimuosiuose Rytuose.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gynybos ekspertų sukritikuotų išminavimo laivų bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vertina teigiamai. „Šitie pirkimai iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę“, – interviu portalui LRT.lt teigia J. Olekas. Atsargos karių vertinimu, šiuo metu lėšos skiriamos technikai, nesukuriančiai kovinio pajėgumo, – pavyzdžiui, už 200 mln.

Valstybės kontrolės atlikto audito metu paaiškėjo, kad žemės ūkio subjektai, mokesčių sistemoje dalyvaujantys nuo 2009 m., nors ir gaudami lengvatas, sukčiauja. „Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išviešinta ir taip vieša paslaptis, kad yra tam tikri piktnaudžiavimai“, - sakė Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Nuostoliai – dideli D. Arlausko nuomone, tai, kad skirtingoms institucijoms yra pateikiama skirtinga informacija, yra tolygu kriminalui.

Bandydami pasauliui parodyti, kas esame, nuo Rumšiškių muziejaus eksponatų nupučiame dulkes, tačiau muziejinių vertybių nepavadinsi šių dienų lietuvių tautos tapatybe. Nežinome, kas šiandien esame iš tiesų, todėl išgyvename lietuviškos tapatybės krizę, sako žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Pasak V. Savukyno, poreikį apibrėžti savo tapatybę lietuvių tauta buvo pajutusi Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau neilgai trukus pasididžiavimas Lietuva ir tapatinimasis su ja smuko.

Valstybės turto fondas (VTF) dar kartą bandys parduoti 87,41 proc. aukščiausius valdžios atstovus aptarnaujančios automobilių nuomos bendrovės „Autoūkis“ valstybės akcijų paketą. Pradinė jo pardavimo kaina liko tokia pat - 4,828 mln. litų. Aukcionas planuojamas kovo 19 dieną, skelbia VTF. Paskutiniame aukcione nesulaukta nė vieno dalyvio. Pernai akcijų paketą bandyta parduoti ir už 4,2 mln. litų, tačiau išaugus įmonės turto vertei, kainą nutarta padidinti.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Yra tokia nuojauta, kad pinigai yra skirstomi pagal seną formatą ir skirstoma tik tam tikrai interesų grupei priimtinomis taisyklėmis“, – sako režisierius ir prodiuseris Donatas Ulvydas, kalbėdamas apie lietuviško kino finansavimą iš valstybės kišenės. Anot jo, trūksta dėmesio nacionalinėms vertybėms ir plačiajai žiūrovų auditorijai „Pinigai nėra skiriami ten, kur labiausiai atsispindėtų nacionaliniai interesai“, – mano D. Ulvydas.

Sutuoktinio ir tėvo dėl neteisėto kalinimo netekusios kaunietės Aldona Gramauskienė bei dukra Renata Gramauskaitė galutinai laimėjo bylą prieš Lietuvos valstybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį netenkino byloje atsakovėmis įvardytų Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos kasacinių skundų, kuriais siekta sumažinti ar atmesti neturtinės žalos reikalavimą artimojo netekusioms kaunietėms.

Kandidatas į šalies Prezidentus Artūras Paulauskas šiandien pristatė savo rinkimų štabą. Kandidatui talkins kelios dešimtys bendraminčių. Štabo vadovu paskirtas Seimo narys Viktoras Fiodorovas, o komunikacijos bei organizaciniais klausimais konsultuos prof. Renaldas Gudauskas, Gediminas Vagnorius, Vidmantas Žiemelis ir kiti. Anot Artūro Paulausko, Lietuvai būtinos esminės permainos, nes susiklosčiusi situacija yra pavojinga šalies saugumui.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis pastebi, kad pastaruoju metu Vilniaus šilumos ūkis monopolizuojamas kelių privatininkų, tačiau privati iniciatyva nelinkusi daryti nuolaidų savo pelno sąskaita.

Aušrinė Šėmienė Lietuvoje daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, turinčių judėjimo negalią, patiria diskriminaciją, nes dėl nepritaikytos fizinės aplinkos jie negali patenkinti net paprasčiausių poreikių, pavyzdžiui, suskaudus dančiui, be sunkumų ir kliūčių patekti pas gydytojus. Nelaimė laukė namie Prieš dvejus metus 53-ejų vilnietis Gintaras Lukošius nukrito iš antro aukšto. Namų balkone glaistė plyteles ir nepastebėjo, kad statybininkai buvo palikę atvirą elektros laidą.

Kredito reitingų agentūra „Standard&Poor’s” trečiadienį išleistai 10 metų trukmės Lietuvos euroobligacijų emisijai suteikė BBB reitingą (atitinkantį šalies reitingą). Toks pat reitingas buvo suteiktas Vyriausybės vidutinės trukmės vertybinių popierių programai, pagal kurią emisija buvo išplatina. „Standard&Poor’s” akcentavo, kad šis reitingas atspindi palankiai vertinamą šalyje vykdomą viešųjų finansų valdymo politiką.

 Lietuva turi galimybių tapti aukštųjų technologijų šalimi. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ tai tvirtino aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“ įkūrę broliai Dominykas ir Kristijonas Vizbarai.  „Tokiose srityse, kaip biotechnologijos ar šviesos technologijos mūsų įmonės yra gerokai pažengusios ir žinomos pasaulyje. Ir tas kiekybės bei kokybės santykis yra gana palankus Lietuvai.

Bronislovas Genzelis Joks istorinis vyksmas nesuvesdintinas į vieną versmę, ypač sukilimai, juose veikiančios įvairios socialinės grupės turi savų interesų. Dalis interesų sutampa, dalis ne. Socialinių grupių įtaka ne visada proporcinga jos dalyvių skaičiui. Kai išryškėja skirtingi interesai, siekiama susitarimo. Jo nesuradus vyksta skilimas ir bendras tikslas pralaimi. Šie momentai ypač ryškūs 1863 metų sukilime. Lietuvos sukilėliai vardan kovos su bendru priešu darydavo nuolaidas lenkomanams.

Šių metų sausio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme atmestas valstybės pažadais patikėjusio ir apgauto saulės jėgainės savininko skundas. Bylą nagrinėjęs teismas mano, jog verslininkas veikia savo rizika ir turi tikėtis, kad valstybė išsižadės savo įsipareigojimų, net jeigu tie įsipareigojimai numatyti įstatyme – atmestą skundą pakomentavo Advokatų profesinės bendrijos ADLEX teisininkas Mantas Gerdauskis.

Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai pastaraisiais metais iš nusikaltimais įtariamų, taip pat su nusikalstamomis grupuotėmis siejamų asmenų valstybės naudai padėjo susigrąžinti ar mokesčių pavidalu sumokėti keliasdešimt milijonų litų. Tačiau nusikalstamai įgytą turtą siekiantys konfiskuoti pareigūnai prabyla ir apie problemas, čia pat nurodydami, jog dalį jų išspręstų - visuotinis turto deklaravimas.

Konsoliduodama verslo priežiūros institucijas, Ūkio ministerija siūlo jų skaičių sumažinti perpus - nuo 68 iki maždaug 30. Kol kas neskelbiama, kiek sumažės darbuotojų. „Pagal ekspertų siūlomą modelį siūloma koncentruoti priežiūrą tam tikrose srityse. Ekspertų buvo siūloma palikti tik 18 institucijų iš 63 studijoje nagrinėtų.

Už žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus kalėti nuteistas Henrikas Daktaras iš valstybės prisiteisė 3 tūkst. litų neturtinės žalos, nes teismas nustatė, kad Lukiškių izoliatoriuje-kalėjimo kamera, kurioje nuteistasis laikytas, neatitiko higienos normų.

Bėgliu tapęs buvęs Amerikos žvalgybos analitikas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) pareiškė „įvykdęs savo misiją“, nutekindamas informacijos apie JAV vykdomas didžiulio masto šnipinėjimo programas, tačiau paragino piliečius neleisti savo vyriausybėms juos šnipinėti. Ištraukose iš pirmo didelio interviu žiniasklaidai, duoto po to, kai jam buvo suteiktas prieglobstis Rusijoje, E.Snowdenas tvirtai gina teisę į asmenų privatumą.

Sveikindami šv. Kalėdų proga, valstybės vadovai gyventojams linki vienybės ir tikėjimo geresne ateitimi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė tikinti, kad Kalėdos gali suvienyti žmones ir atnešti svajonių išsipildymą. "Tegul šios nakties ramybė ir buvimo kartu džiaugsmas sujungia mus visus į vieną šeimą - darnią ir vieningą Lietuvą. Lai Kalėdų rytas virsta dosnumo ir svajonių išsipildymo stebuklu", - teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime.

Dabar Lietuvoje vyksta keleto skirtingų lygių politiniai žaidimai, bet jie visi turi aiškią „išlikimo“ potekstę. Visai kaip viename iš pirmųjų realybės šou „Išlikimas“, žaidimo dalyviai, Lietuvos politikai, turi galvoti apie savo reitingus žiūrovų akyse ir tuo pačiu – asmeninę naudą, o tai suderinti, pripažinkime, kartais tiesiog neįmanoma.

Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, patyrusi 200 mln. litų nuostolių, per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka. Mėnesio pradžioje populiarus socialinis tinklas „Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais. Buvo tikimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes paplonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pakėlė net 73 proc.

Lietuvoje šeimų, kuriose auga neįgalus vaikas, padėtis gana sunki. Maža to, kad likimas pagailėjo sveikatos gimusiam vaikui, tai dar ir valstybės institucijų pagalbos, paramos ar patarimų sulaukti pavyks ne visada. Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje „Negalią ir specialiuosius poreikius turinčių vaikų problemos turi būti sprendžiamos“ kalbėjo autizmo sutrikimą turintį vaiką auginantis Audrius Morkūnas.

 LRT radijo laida „60 minučių“ Prieš metus darbą pradėjęs Seimas šiomis dienomis žymi pirmąjį jubiliejų. Kairiųjų dauguma pasižymi tuo, kad savyje talpina ir poziciją ir opoziciją, kurios nesugeba sutarti kai kuriais strateginiais klausimais, pastebi opozicijos atstovas liberalas Eligijus Masiulis bei apžvalgininkas Eduardas Eigirdas LRT radijo laidoje „60 minučių“. Buvęs šios kadencijos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, dabar einantis pirmojo pavaduotojo pareigas, paprašytas įvardinti geri...

Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.

 Yra žmonių, metusių karjerą galingiausiose pasaulio institucijose, kad nedidelė Baltijos valstybė atrodytų it deimantas anglių maiše. Daug kam gyvenimą apkartinusi 2008 metų finansų krizė smarkiai pristabdė užsienio kapitalo tėkmę. Vien 2012-aisiais investavimo mastas pasaulyje susitraukė 22 proc. Tačiau lietuviams pasaulis nė motais. Pernai investicijų sulaukėme penktadaliu daugiau ir pagal ekonomikos augimą Senajame žemyne esame treti.

LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ Seimo pirmininkę ir Darbo partijos pirmininkę Loretą Graužinienę kalbino žurnalistė Rita Miliūtė. – Su LRT radijo ir televizijos žiūrovais ir klausytojais sveikinuosi aš, Rita Miliūtė ir „Teisė žinoti“. Šiandien su ponia Loreta Graužiniene – lygiai mėnesį Seimo pirmininke.

Estijoje Harju apylinkės teismas pripažino Vladimirą Veitmamą kaltu valstybės išdavyste ir skyrė jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Estijos saugumo policijos (KaPo) generalinis direktorius Arnoldas Sinisalu (Arnoldas Sinisalus) sakė, kad V.Veitmanas bendradarbiavo su Rusijos išorės žvalgybos tarnyba ir perdavinėjo jai duomenis nuo 2002 metų.

Visai neseniai Seimo pirmininke tapusi Darbo partijos narė Loreta Graužinienė jau garsėja savo pareiškimais. Antradienį „Lietuvos ryto“ televizijoje Seimo pirmininkė save įvardijo kaip valstybės vadovę, informuoja naujienų portalas lrytas. „Man, kaip valstybės vadovei, nemalonu girdėti, kad Vadovybės apsaugos departamento (VAD) vyrai iš savo pinigų perka aprangą“, – pareiškė L.Graužinienė.

  Preliminariais, neaudituotais duomenimis, valstybės valdomų įmonių (VVĮ) portfelio veiklos pelnas pirmąjį 2013 metų pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo net 64,4 proc. – iki 255 mln. litų. Labiausiai – net 7,2 karto – išaugo energetikos sektoriaus įmonių veiklos pelnas, o labiausiai šis rodiklis sumažėjo susisiekimo sektoriaus įmonėse (70,7 proc.). Per pirmus šešis 2013 metų mėnesius išaugo ir VVĮ nuosavo kapitalo grąža. 2012 metų pabaigoje siekusi 2,4 proc.

Laikai, kai studentai sukdavosi iš sunkios padėties kaip išmanydami, – praeityje. Dabar finansinio nepritekliaus problemos sprendžiamos kiek kitokiais, tačiau gana efektyviais būdais. Šiam rudens semestrui buvo pateikti 7 254 prašymai dėl valstybės remiamos paskolos. Iš jų net 6 864 atitiko būtinus kriterijus, todėl prašymų autoriai netrukus galės kreiptis į banką ir gauti išsvajotą paramą. Balsas.lt pasidomėjo, kokiu tikslu dažniausiai studentai skolinasi pinigų iš valstybės.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi keliolika turtingiausių šalies žmonių, atskleidė kelis stambius mokesčių nusukinėjimo atvejus ir tam naudojamus būdus. Papurtytų oligarchų pavardės neatskleidžiamos, tačiau neabejotina, kad tarp jų yra ir asmenys, kurių turtas vertinamas šimtais milijonų litų. Vienas populiaresnių mokesčių vengimo būdų – paskolos.

Valstybiniai universitetai nori perimti savo turtą iš valstybės, kad galėtų juo laisviau disponuoti. Esą tai leistų finansuoti įvairius projektus nenaudojant studijoms reikalingų lėšų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) materialius jų išteklius siekia toliau išlaikyti valstybės rankose, rašo "Lietuvos žinios". Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus universiteto (VU) ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė siekė 430 mln. 784 tūkst. litų, Kauno technologijos universiteto (KTU) - 244 mln.

Lietuvoje pagamintų pieno produktų eksportą į Rusiją uždraudęs vartotojų teisių tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka pareiškė, kad norėtų tiesiogiai kalbėti su Lietuvos pieno perdirbėjais. Lietuvos kontroliuojančių institucijų, kurių jis tiesiogiai neįvardijo, atstovų komentarus ir retoriką G.Oniščenka prilygino psichopatijai ir isterijai. G. Oniščenkos teigimu, Lietuvos pieno produktų importas buvo sustabdytas, tik sukaupus kritinį kiekį įrodymų.

  Lietuvoje, Prienų rajone, bręsta nauja drama, galinti atsikartoti Klonio gatvės tragedija. Trumpai įvykiai atrodo taip – 2008 m. autoavarijoje žuvus abiems tėvams, našlaite liko 3,5 mėn. kūdikis E. L. Mergaitę globoti ėmėsi tėvo pusbrolio šeima J. L ir J. L., su kuriais žuvusieji artimai bendravo, buvo kaimynai.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

Galima tik spėlioti, kiek iš tiesų Lietuvai kainavo drąsiai šimtmečio byla vadintina Garliavos pedofilijos ir žudynių istorija. Kiek mokesčių mokėtojai sumokėjo ilgai byla narpliojusiems teisėjams ir kitiems teisėsaugos darbuotojams, kiek kainavo ir pačios Laimutės Stankūnaitės bei jos dukros apsauga bei slaptas išgabenimas iš šalies, vargu ar mes, eiliniai mirtingieji, kada nors sužinosime.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, kitąmet turėtų siekti 25,84 mlrd. litų, o asignavimai – 26,692 mlrd. litų, o deficitas - 851,708 mln. litų, skelbiama pirmadienį Finansų ministerijos viešai paskelbtame 2014 metų biudžeto projekte. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos yra 0,6 proc. (143,828 mln. litų), o išlaidos – 1 proc. (255,225 mln. litų), deficitas – 15 proc. (111,397 mln.

Kada sukauksime „topless“ Birutės, bėgančios Gedimino prospektu ir šaukiančios: „šalin rankas nuo feminisčių“ ir tokiu būdu išreiškiančios solidarumą su skriaudžiamomis Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalių feministėmis. Bet kuriuo atveju, tai atneštų mažiau žalos, negu pritarimas valstybės simbolio niekinimui iš Seimo nario tribūnos. Mes visi esame laisvi žmonės. Gyvename laisvoje šakyje. Todėl kiekvienas turime teisę į saviraišką.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Emigrantui susirasti darbą Prancūzijoje – nesudėtinga, valstybė sumoka trečdalį buto nuomos kainos, skiria stipendiją studijoms, o po šių atsiveria dar platesnės galimybės, sako 27 metų vilnietė Skaistė Čičėnaitė-Glantenet. „Valstybė labai rūpinasi užsieniečiais, skiria stipendijas, pašalpas, apmoka dalį būsto nuomos kainų. Nuo pat mano atvykimo čia 2009-aisiais, aš nuolat studijuoju, bet nemoku už mokslus. Lietuvoje tai būtų neįmanoma“, – pasakoja moteris.

Geresnė valstybė nei anksčiau – tai žada kiekviena naujai renkama politikų karta. Atsakyti į klausimą, kas yra gerovės valstybė, sunku, nes kiekvienas tai supranta savaip – politikas, valstybės tarnautojas, pilietis. Lietuva, pavyzdžiui, šioje srityje renkasi Skandinaviją – Šiaurės šalys gerai žinomos dėl savo edukacinės sistemos, socialinės ir darbo politikos, informacinių technologijų plėtros ir skatinimo, skaidrumo ir mažo korupcijos lygio.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Katalonija teigia esanti pasiruošusi tapti dar viena Europos valstybe, nes turi savo kalbą, kultūrą, istoriją. O politologai įsitikinę, kad pagrindinis Katalonijos motyvas ekonominis – katalonų manymu, neteisinga tai, kiek į bendrą Ispanijos biudžetą jie įneša ir kiek gauna atgal. Pasak politologo A. Rivero, Katalonija galėtų tapti nepriklausoma, jei ir ji, ir Ispanija būtų tuo suinteresuotos.

Daugelis šalių kovoja dėl stipriųjų, galingųjų ir kitokių pirmųjų titulų. Tačiau pasaulio valstybės vertinamos pagal daugybę kategorijų ir tikrai ne visose norima pirmauti. Listverse.com siūlo paskaityti apie 10 kategorijų, kuriose pirmą vietą užimančios valstybės ne tik tuo nesididžiuoja, bet ir siekia kuo greičiau pakeisti esamą situaciją... 5. Nedarbas: Makedonija Makedonijos Respublika yra gana jauna tauta, kuri tapo nepriklausoma 1991 metais.

 Iki gyvos galvos nuteistas garsiausias Lietuvoje samdomas žudikas Valerijus Januškevičius, „apsivalęs“ rašytojui ir žurnalistui, sako turįs daug planų padėti nuo jo sprogmens nukentėjusiems vaikams. Be to, 58 metų buvęs samdomas žudikas nutarė ne tik susisiekti su buvusiomis aukomis, bet ir kovoti su valstybe, nes jo netenkina pasimatymų su artimaisiais bei naudojimosi asmeniniu kompiuteriu tvarka.

Artėjantys mokslo metai vėl patuštins tėvų pinigines. Jau dabar vaikus auginančiose šeimose bruzdama besiruošiant mokyklai. Pasirengti ir išleisti vaiką kasmet vien kanceliarinėms prekėms tenka skirti apie 200 litų. Gerai, jei šeimoje yra tik vienas mokinukas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokesčių inspekcija pradeda aiškintis, kas nutekino informaciją apie jos vykdytą tyrimą dėl bankų pelno mokesčio. Tuo metu dėl klausimo, kiek bankai turėjo atseikėti, išsiskyrė Premjero, Finansų ministerijos ir bankų pozicijos. Premjeras pareiškė, kad per mažai nuo uždirbo pelno dėl atidėjinių atriekę bankai gali būti apmokestinti atgaline data.

Daugiau nei pusė arba 51 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad valstybė privalo gyventojus skatinti kaupti pensijai ir tik maždaug trečdalis arba 34 proc. lietuvių mano, kad jų sprendimui, ar kaups pensiją, valstybės skatinimas neturi įtakos, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atlikto tarptautinio tyrimo rezultatai.

Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.