valstybė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „valstybė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „valstybė“.
Apleistų žemių savininkų medžioklė įsibėgėja
Valstybė nori atimti prieš du dešimtmečius kaimo gyventojams išdalytus, o dabar jų nenaudojamus asmeninio ūkio sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba suskato dar aktyviau tikrinti, ar tinkamai naudojama asmeninio ūkio žemė. Jei nustatoma, kad ji apleista ar suteikta neteisėtai, tokia žemė grąžinama į Laisvos valstybinės žemės fondą. „Toks procesas – dar vienas smūgis kaimui.
Akmenė: savarankiškos žaidimo taisyklės leidžia išvengti nuošalės
Valstybinės investicinės politikos akivarai - Gal ir kategoriškas būsiu, bet kai panaikinus apskričių viršininkų administracijas Nacionalinė žemės tarnyba perėmė juose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas, buvo padaryta klaida. Žemėtvarkininkai turėjo būti priskirti savivaldybėms, - tvirtina Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir tam turi svarių argumentų, - savivaldybės tuomet būtų galėjusios žemės ir investitorių reikalus kur kas greičiau bei efektyviau tvarkyti.
Lietuva pritrūko pinigų advokatams
Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas. Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai.
ES palaimino Ūkio banko perdavimą Šiaulių bankai
Lietuvos banko sprendimas dalį žlugusio Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perduoti Šiaulių bankui, sandorį iš dalies finansuojant valstybės lėšomis, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, konstatavo Europos Komisija (EK). EK nustatė, jog Lietuvos bankas ėmėsi tinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams šalies ekonomikai, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. "Pagal ES valstybės pagalbos taisykles Europos Komisija leidžia suteikti pagalbą, likviduojant Ūkio banką.
Trijų vaikų šeima – įstatymo pinklėse
Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai. Vos poros mėnesių trečiąją atžalą sūpuojantis politikas apstulbo sužinojęs, kad žmona už vaiko auginimą iš valstybės tegaus 700 Lt, tai yra perpus mažiau, nei „Sodra“ jiems buvo apskaičiavusi prieš devynis mėnesius. Ar į įstatymų pinkles patekęs politikas išdrįs bylinėtis su valstybe, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Motinystė neverta nė minimumo Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai.
Mūšis dėl sumažintų algų: politologai ir ekonomistai – prieš Konstitucinį Teismą
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų ir teisėjų algų – akivaizdus kišimasis į šalies finansų politiką, tikina politologai. „Kuo daugiau finansinių sprendimų bus reglamentuoti Konstitucinio Teismo nutarimais, tuo labiau bus varžomos valdžios galios“, – tinklapiui LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas.
URM siūlo užmegzti diplomatinius santykius su penkiomis tolimomis valstybėmis
Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo užmegzti diplomatinius santykius su penkiomis valstybėmis Afrikoje ir Okeanijoje. Ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus užmegzti santykius su Afrikos šalimis Somaliu, Pusiaujo Gvinėja ir Kongo Demokratine Respublika. Taip pat siūloma megzti santykius su dviem salų valstybėmis: šalia Afrikos išsidėsčiusia Komorų Sąjunga bei Ramiajame vandenyne esančiu Fidžiu.
L. Linkevičius apie „Lietuvos diplomatų“ pokalbius: nieko bendra su valstybės pozicija
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius internete paviešintus garso įrašus, kuriuose kalbantys vyrai gali būti Lietuvos diplomatai, vadina provokacija. L. Linkevičius nepaneigė, kad įraše kalba Lietuvos diplomatai, tačiau teigia, kad pokalbiai neturi nieko bendra su Lietuvos pozicija. Pasak L. Linkevičiaus, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija atlieka tyrimą dėl incidento.
Sh. Peresas: Izraelis netiki dvitautės valstybės galimybe
Izraelis netiki dvitautės valstybės galimybe, ir pasisako už atskirą Palestinos valstybę šalia Izraelio, trečiadienį Vilniuje pareiškė Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. "Izraelis niekuomet nesiekė ir nesiekia valdyti kitos tautos. Jis netiki dvitautės valstybės galimybe, nes tokiai valstybei grėstų amžinas konfliktas", - sakė Sh.Peresas per iškilmingą vakarienę trečiadienio vakarą.
Panevėžiečio orlaivis masina vokiečius
Už žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos naujausią kūrinį – unikalų keleivinį aštuonių vietų dvimotorį lėktuvą užsieniečiai pasiruošę pakloti nemenkus pinigus, nepaisydami fakto, jog orlaivis dar net nebaigtas bandyti. Kodėl gi konstruktoriaus nevilioja dosnus pasiūlymas, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ.
REKLAMA
REKLAMA
Noriu būti lesbietis. Ir dar galiu
Prospektu „marširuos lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų (LGBT) ir juos palaikančių asmenų bendruomenė“. Taip prasideda trumpa žinutė gėjų tinklaraštyje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nebeskundžiamą nutartį, jog ypatingos seksualinės orientacijos asmenims negalima drausti eitynių sostinės centro prospektu.
Didėja valstybės garantijų poreikis tarp pradedančiųjų įmonių
Auga smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių, ypač pradedančiųjų verslą, poreikis gauti garantiją paskoloms verslo pradžiai ar plėtrai. Per pirmąjį 2013 m. pusmetį „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) už SVV paskolas kredito įstaigoms suteikė 302 garantijas, kurių suma siekė 65,1 mln. Lt. Bendra INVEGA garantuotų ir SVV įmonių verslo plėtrai Lietuvoje panaudotų paskolų suma siekė 98 mln. Lt.
EK verdiktas: „Air Baltic“ privalės grąžinti valstybės paramą
Anoniminis šaltinis Europos Komisijoje (EK) atskleidė, kad Latvijos nacionalinis vežėjas „Air Baltic“ privalės grąžinti iš valstybės gautą paramą. Anot EK, toks Latvijos vyriausybės elgesys neatitinka ES teisės aktų. Šaltinio teigimu, „Air Baltic“ turės per 9 metus grąžinti gautas lėšas, rašo bbn.
Pirmininkausime. Ir kas iš to?
Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Politiškai tai svarbu, bet kas ko tikisi iš pirmininkavimo, išskyrus tiesioginius politinius dalyvius? Naudos kam nors tikrai bus. Fasadai ir vamzdžiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai jau pirmininkauta, bet tai nebuvo suvokta kaip reikšmingas kam nors, išskyrus tiesioginius procedūrų bei renginių dalyvius, įvykis. Būta ryškesnių eurorealijų. Europos kultūros sostine Vilnius jau buvo.
Premjeras: pensijas galbūt būtų galima grąžinti nuo 2015 metų
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintas pensijas būtų galima pradėti grąžinti nuo 2015-ųjų, jeigu leistų valstybės finansinės galimybės. "Dėl pensijų grąžinimo rudenį turėtų būti pateiktas įstatymo projektas, kuriame turi būti numatytas pensijų grąžinimo laikotarpis.
Valstybės pažangos taryba – nuo iniciatyvų prie tvirtų įsipareigojimų
Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko antras Valstybės pažangos tarybos (VPT) posėdis. Jame aptarta, kurios strategijos „Lietuva 2030“ iniciatyvos galėtų virsti konkrečiais Vyriausybės kitų metų pažangos darbais. VPT nariai taip pat sutarė dėl tolimesnio darbo principų ir priėmė VPT deklaraciją. VPT nariai buvo pateikę daugiau nei 90 idėjų – iš jų Taryba atrinko 36 pasiūlymus, kurie galėtų papildyti 2014 m. prioritetinių Vyriausybės darbų sąrašą.
Lietuvos Sąjūdis mini 25-ąsias įkūrimo metines
Šeštadienį Vilniuje, istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, Lietuvos Sąjūdis rengia suvažiavimą, kuriame paminės 25-ąsias įkūrimo metines ir rinks naują vadovybę. Sąjūdį sveikins Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Gintaras Grušas, signatarai Algirdas Patackas, Kazimieras Motieka. Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius pateiks savo ataskaitas. Vėliau numatyti vadovybės rinkimai.
Vyriausybė: 2016 metais biudžeto pajamos viršys išlaidas
Vyriausybė, siekdama subalansuoti viešuosius finansus, planuoja, kad per artimiausius dvejus metus bendras valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų deficitas nuosekliai mažės, o 2016 m. pajamos viršys asignavimus, skelbiama vyriausybės pranešime spaudai. Numatyta, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų konsoliduota suma 2014-2016 metais atitinkamai sudarys 30,909 mlrd. litų (iš jų 8,235 mlrd. litų – ES lėšos), 31,655 mlrd. litų (7,496 mlrd. litų – ES lėšos) ir 31,810 mlrd.
Nauja valstybės tarnautojų atranka – daugiau reikalavimų, viešumo, objektyvumo ir skaidrumo
Siekdama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik kompetentingi darbuotojai, Vyriausybė posėdyje patvirtino naują Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, numatantį naujus reikalavimus valstybės tarnautojų atrankai nuo birželio 1 dienos. „Realybė tokia, kad valstybės tarnyboje jau nepakanka būti siauros profesinės srities žinovu – specializaciją keičia užduočių įvairovė.
Kompiuteriniai kirminai kainuoja milijardus
Daugiau nei tuzinas JAV komunalines paslaugas tiekiančių bendrovių kasdien patiria kibernetines atakas, rašo „Forbes“. Teigiama, kad tokių atakų metu, siekiama sutrikdyti įmonių kontrolės sistemas. Apsauga minimali Elektros energijos tinklas yra vienas pagrindinių programišių taikinių. Tai elektros srauto paskirstymo priemonė, kuri yra kritiškai svarbi kiekvienai ekonomikai. Vis dėlto elektra yra esminis prekybą ir vakarietišką gyvenimo stilių palaikantis resursas.
Valdžia nusitaikė į veltėdžius
Prabangiais automobiliais į Darbo biržą atvykstantys bedarbiai nuo šiol negalės piktnaudžiauti valstybės globa. Parlamentas pagaliau uždėjo apynasrį piliečiams, iki šiol piktybiškai gyvenusiems vien iš pašalpų. Seimas gegužės 16 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus ilgalaikiai bedarbiai privalės dirbti, o daugiabučių renovaciją stabdantys pensininkai negalės paversti įkaitais savo kaimynų.
V. Sutkus paaiškino, kodėl traukiasi „Verslios Lietuvos“ vadovas
Lietuvos pramonininkų konfederacija, kaip ir Investuotojų forumas, sutinka su pozicija, kad kritika buvusiam „Verslios Lietuvos“ vadovui žerta nepelnytai. Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus teigė, kad valstybės institucijos neturėtų užsiimti verslu bei mato argumentų, kodėl vėl vertėtų sujungti „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“. Politinės erdvės problema LPK prezidentas Robertas Dargis sako, kad pastarųjų dienų įvykiai – mūsų politinės erdvės problema.
Ką čia dar apmokestinus?
Štai ir sulaukėme premjero sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Mokesčių srityje atradimų nebūna – juos galima arba didinti, arba mažinti, keisti tarifus, plėsti arba siaurinti bazę. Naujų mokesčių sukurti praktiškai neįmanoma, nes išradingieji jau sugalvojo kone visus būdus, kaip nupešti nuo mokesčio mokėtojo plunksnas, kad šis kuo mažiau gagentų. Apmokestinamos ir pajamos, ir išlaidos, ir turtas, ir būsimos pajamos, ir net skolos.
I. Šimonytė: kas skolon sudėta… (II)
I dalyje apžvelgėme, kiek padidėjo skola nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 m. pabaigos ir kur ji „pasidėjo“. Tęskime dainos apie „praskolintą“ Lietuvą nagrinėjimą toliau.
Pinga taršos leidimai: valstybės pajamos iš jų gali sumažėti perpus
Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuva už apyvartinius taršos leidimus pernai vietoj planuotų 500 mln. Lt gavo tik 80 mln. Lt. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet pajamos iš šios prekybos dėl kritusių taršos vienetų kainų, gali sumažėti dar perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, kurios parduoda perteklinius taršos leidimus.
Kuo valdžia daugiau skolinasi, tuo gyventojai labiau taupo
Lietuvos skola – 43 milijardai litų. Tai didžiausia kada nors valstybės turėta skola. Tačiau piliečiai gyvena labai taupiai – bankuose ir namuose laiko 26–29 milijardus litų. Tokiu uoliu taupymu susidomėjo net Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Skolinamės skolai grąžinti Vyriausybė jau paskelbė, kad artimiausiu metu planuoja dar pasiskolinti 7,3 mlrd. Lt, iš jų net 6,7 mlrd. Ltteks skirti ankstesnei skolai grąžinti ir palūkanoms mokėti. Taigi jau skolinamės skolai grąžinti.
Teisininkai: biurokratų klaidos Neringoje valstybei kainuos milijonus
Šalies advokatai teigia, kad valstybė turės kompensuoti visą žalą legaliai Neringoje pastatytų namų savininkams, jei tie pastatai bus nugriauti, o žalos sumos gali perkopti ir dešimtis milijonų. Manoma, kad valdininkai turės atlyginti ne tik statybos, griovimo, bet ir kitus nuostolius, susijusius su planuota ar nutraukta veikla, šių statinių savininkams.
Pinigai išlepino norvegus
Arabų šalims prilygstantys naftos ištekliai ir dosnus gerovės valstybės modelis kėsinasi į tobulą norvegų gyvenimą, rašo CNBC. Norvegiją aplankė neįtikėtina sėkmė. Naftos ir dujų ištekliai leido skurdžiai valstybei per kelis dešimtmečius sukurti savo gyventojams kone aukščiausią pragyvenimo lygį visame pasaulyje.
Daugėja asmenų, besikreipiančių valstybės garantuojamos advokato pagalbos
Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Pernai bylų, kuriose buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, skaičius išaugo pusantro tūkstančio iki beveik 50 tūkstančių. Valstybės garantuojama advokato pagalba pernai suteikta daugiau kaip 33 tūkstančiuose baudžiamųjų bylų, kuriose įtariamieji ir kaltinamieji neturėjo savo advokato. Šiose bylose advokatas buvo skirtas pagal ikiteisminio tyrimo institucijų arba teismų pranešimus.
D. Grybauskaitė priėmė karių priesaikas
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, artėjant Kovo 11-ajai, apsilankė Kaune, kur pasveikino jaunuosius generolo Povilo Plechavičiaus mokyklos karius ir priėmė jų priesaikas. Sakydama sveikinimo kalbą šalies vadovė pabrėžė, kad jauniesiems kariams keliami ypatingi reikalavimai, todėl jie visada turi būti atsakingi, verti pagarbos ir pasididžiavimo Lietuvos piliečiai.
Kodėl romų teises gina svetimi?
Manoma, kad šiuo metu Europoje gyvena 10–12 mln. romų, iš jų maždaug pusė – ES priklausančiose šalyse. Romai nėra nauji Europos gyventojai: mokslininkų teigimu, šį žemyną jie pasiekė daugiau nei prieš tūkstantmetį. Tačiau iki šiol jie yra labiausiai diskriminuojama ir atskirta socialinė etninė grupė tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų.
Apklausa: gyventojus kamuoja išlaikytinių sindromas
71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tolesnį minimalios algos didinimą, o 64 proc. norėtų, kad pajamų mokesčiai būtų mažesni. Tai paaiškėjo po kompanijos "Baltijos tyrimai" vasario 1–9 dienomis atlikto tyrimo. Apklausa parodė, kad piliečiai taip pat nori daugiau valstybės savo gyvenime: jie sutinka, kad vyriausybė turėtų daugiau atsakomybės daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. 95 proc. žmonių pasisako už tai, kad valstybė būtų atsakinga už sveikatos apsaugą, 89 proc.
Šventojo Sosto spindesys
Kas pabuvojo Romoje, bet ir neaplankė Vatikano, tas nepažino Romos širdies. Mažiausia pasaulyje valstybė, įsikūrusi Italijos sostinės viduje ant Vatikano kalvos, yra bene vienintelė pasaulyje išlikusi teokratija: jos valdovas yra ir aukščiausias religinis vadovas, t. y. popiežius – Romos katalikų bažnyčios vadovas. Valstybė liko be valdovo Tiesa, šiuo metu Vatikanas liko be valdovo visomis prasmėmis.
P.Gylys: lietuviai – tauta, kuriai valstybės nereikia?
Nemokamų pietų nebūna – moko savo oponentus rinkos fundamentalistai iš laisvos rinkos instituto bei lietuviškų liberalių partijų. Dažnokai ironiškai prideda: nemokamas - tik sūris pelėkautuose. Pirmuoju atveju jie teisūs, tačiau antruoju - klysta. Ne tik pietūs, kuriais jus kažkas vaišina, bet ir sūris spąstuose yra mokami. Jis pelėkautų savininkui kaštuoja pinigus, o vargšei pelei – gyvybę. Taigi ir mus vaišinant pietumis, ir karų su pelėmis metu naudojamos gėrybės yra mokamos.
Ūkio bankas gali kainuoti 1 litą
Ūkio banko sveiką turtą bei įsipareigojimus bus bandoma perduoti Šiaulių bankui, o blogus įsipareigojimus palikti bankrutuojančiame banke. Teigiama, kad Šiaulių bankui būtų perduoti visi apdrausti indėliai bei perimtas sveikas banko turtas. Sėkmingai pasibaigus deryboms Šiaulių bankas iš Ūkio banko turėtų perimti ne tik 2,7 mlrd. Lt vertės valstybės apdraustų indėlių, bet ir tokios pat vertės paskolų.
Valstybės kontrolė: stringa ir valstybės turto privatizavimas, ir jo atnaujinimas
Valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo vertino, ar privatizuojamas ir atnaujinamas valstybės turtas valdomas rezultatyviai. „Pusė privatizuoti siūlomo valstybės turto – parduoti neparengti, dažnai ribotų naudojimo galimybių, todėl potencialiam pirkėjui nepatrauklūs objektai. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo procesas taip pat nerezultatyvus, nes valstybei reikalingo turto laiku atnaujinti nepavyksta“, – audito išvadas apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Ar gali lietuvių tauta būti vieninga?
Paklausius politikų pasidaro visiškai aišku, kad buvęs Seimas darė ne tai, ko Lietuvai reikia. O kad dabartinis irgi daro ne tai – paaiškės kitą kadenciją. Kaip taip gali būti? Gali. Pozicija ir opozicija neturi bendrų tikslų, nemato tokios Lietuvos, kurioje būtų gera ir gyventi norėtųsi saviems piliečiams.
VMI apie Ūkio banką nieko nenutuokė? Prieš keletą dienų kviesta pildyti biudžetą per šį banką
Kaip jau skelbta, Valstybinė mokesčių mokesčių inspekcija (VMI) 2013 metų sausį atsidarė sąskaitą Ūkio banke. Tačiau džiugių pranešimų apie biudžeto pildymą per šį banką būta ir prieš keletą dienų. Nors dar 2012 metų spalį žiniasklaida skelbė, kad per banką galėjo būti išplauta 8 milijonai litų, o šių metų sausį kalbėta jau apie daug didesnes sumas, be to, viešumoje banko vadovas Vladimiras Romanovas neslėpė savo finansinių problemų, valstybės institucijoms niekas neužkliuvo.
Nuo balandžio 1-osios – atgal į „Sodrą“?
Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, prieš kurį laiką pasirinkę galimybę dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, turės iš naujo apsispręsti, ar sugrįš į ,,Sodrą“, ar ir toliau kaups pensiją privačiuose pensijų fonduose. Žmonės žino per mažai Artėjant šiai datai visuomenei pristatyti tyrimo ,,Gyventojų požiūris į valstybinį socialinį draudimą“ rezultatai.
Nemokamas pienas vaikams – per sunki našta valstybei?
Žemės ūkio ministerija sprendė galvosūkį, kaip pieno produktais nemokamai pamaitinti visus norinčius šalies darželinukus ir pradinukus. Dėl lėšų stygiaus ribojamas pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios programos „Pienas vaikams“ įgyvendinimas.
Valdžios spragas dangsto verslas
Kol valdžia nesugeba subalansuoti teikiamų socialinių paslaugų ir sumokamų mokesčių atotrūkio, verslas imasi iniciatyvos ir rūpinasi savo darbuotojais užklupus ligoms, nelaimėms ar net prižiūri jų vaikus. Mažėjantis atlyginimas susirgus, o atsitikus nelaimei – finansinės problemos šeimai, vietų trūkumas darželiuose ar nerimas, kad bet kada atleis iš darbo – ne visi verslininkai linkę savo darbuotojus palikti likimo valiai ar valstybės rūpesčiui.
Apklausa: didžiausią įtaką lietuviams daro LRT televizija
Kas penktas (20,5 proc.) šalies gyventojas teigia, kad didžiausią įtaką jų nuomonės formavimui turi LRT televizija, rodo žurnalo „Valstybė“ apklausa. Žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, 31 proc. lietuvių nuomonę labiausiai formuoja televizija, 16,6 proc. – internetas, 11,4 proc. – radijas, 9,8 proc. – spauda. Po 19,5 proc.
Baimė ir įtūžis: kur veda smurto prieš moteris banga?
Sudėjus po Arabų pavasario pasipylusius smurto prieš moteris epizodus su nuolatiniu patriarchato ir netgi neapykantos moterims (misoginijos) demonstravimu, valdžios nenoras gilintis į šio reiškinio priežastis ir pasekmes tam tikrose visuomenėse nieko nestebina. Tačiau labai svarbu suvokti, kad šiuo atveju sprendžiamas ne tik moterų ir jų kūnų likimas, bet ir pati šalių kūno politika, teigia mokslininkė Deniz Kandiyoti (opendemocracy.
R. Ozolas: tie, kurie bėga iš Lietuvos, užuot mušęsi su valdžia, Lietuvos atsisako savo noru
Vakar sukako lygiai ketveri metai nuo liūdnai pagarsėjusio sausio 16-osios mitingo prie Seimo, pasibaigusio riaušėmis. Tūkstančiai žmonių norėjo pareikšti protestą prieš daugelį nuskurdinusią „naktinę mokesčių reformą“, kurią sugalvojo buvusi valdžia, tačiau jai tai įspūdžio nepadarė, o sutelktos saugumo pajėgos sutalžė ir ašarinėmis dujomis pavaišino ne tik kelis chuliganus, bet ir taikius protestuotojus.
Pernai į nacionalinį biudžetą gauta daugiau lėšų nei tikėtasi
Finansų ministerijos duomenimis, pernai į nacionalinį biudžetą gauta 21 mlrd. 209,7 mln. litų pajamų - 1 mlrd. 551,5 mln. litų, arba 7,9 proc. daugiau nei 2011 metais. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2012-uosius įplauks 21 mlrd. 73,1 mln. litų, o faktiškai įplaukė 136,6 mln. litų, arba 0,6 proc. daugiau. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, bendros 2012 metų nacionalinio biudžeto faktinės pajamos iš esmės atitiko planus. "Dabar dėmesį telksime į 2013 metų biudžeto vykdymą.
Demografiniai dividendai: kaip valstybės pelnosi iš gyventojų
Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.
PVM grobstytojų voratinklis apraizgė Lietuvą
2 mln. litų neapskaitytų pajamų, daugiau nei 20 kratų, 14 sulaikytųjų – prieš keletą savaičių išaiškintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemos, į kurią papuolė „Vičiūnų restoranų grupės“ įmonės, rezultatas. Pasak specialistų, tai gali būti ne pabaiga. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai (FNTT) ir Valstybinė mokesčių inspekcija susidomėjo Kauno milijonieriui Visvaldui Matijošaičiui priklausančios „Vičiūnų“ įmonių grupės restoranų veikla.
Nykstantį V. Uspaskicho dvarą perima valstybė
Seimo nario Viktoro Uspaskicho verslo įmonei „Lukta“ priklausantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybės nuosavybėn. Valstybei bus perduoti dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys. Taip trečiadienį nusprendė Panevėžio apygardos teismas. Jis iš bendrovės „Lukta“ Kultūros paveldo departamentui priteisė beveik 340 tūkst. litų žalos, kuri atsirado dėl Kalnaberžės dvaro savininkų nepriežiūros ir neveikimo 2003–2010 metais.
Centro kairės koalicija ar kokteilis iš margos publikos?
Nors socialdemokratų (LSDP), „darbiečių“ (DP), „tvarkiečių“ (TT) ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) buriama koalicija daugelio yra vadinama „centro kairės“, ji veikiau panaši į kokteilį iš margos publikos, kurio kairumu verta suabejoti. Taip LRT.lt teigia manąs politologas Vytautas Dumbliauskas.
Naikinama galimybė valstybės miškų ūkio paskirties žemę pirkti išsimokėtinai
Nebelikus valstybei priklausančių įmonių akcijų, skirtų atlyginti piliečiams už jų išperkamą nekilnojamąjį turtą, kadenciją baigiantis parlamentas nutarė atsisakyti atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensavimo už kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų, kurie viršija leistiną matavimo paklaidą, skirtumą. Atsisakyta ir galimybės už perkamą iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę atsiskaityti išsimokėtinai.