vakcina

Respublikinės Panevėžio ligoninės infekcinių ligų skyriuje gydomas erkiniu encefalitu užsikrėtęs pacientas, kuriam pavojinga liga patvirtinta tyrimais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žigutienė primena, kad gegužės mėnuo yra pats erkių aktyvumo pikas. Priklausomai nuo oro sąlygų, nuo kovo iki vėlyvo rudens, aukų tykančios erkės paskutinį pavasario mėnesį yra labiausiai išalkusios, tad puola labiausiai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, kasmet analizuodami sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklius, pastebi nerimą keliančią tendenciją – mažėjant paskiepytų vaikų nuo užkrečiamųjų ligų skaičiui, tolydžiai didėja sergamumas. Nuo 2009 m. užregistruojama vis mažiau vaikų, paskiepytų nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, valdomų vakcinomis. Todėl sergamumas šiomis ligomis ėmė augti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje laboratoriškai patvirtintas pirmasis tymų atvejis – susirgo vaikas. Balandžio 24 d. jis pasijuto blogai: vargino kosulys, sloga, konjunktyvitas, pakilo temperatūra, atsirado bėrimų burnoje. Tėvams atsisakius, vaikas tymų vakcina skiepytas nebuvo.

Jau daug metų pasaulyje plinta įvairiausios sąmokslo teorijos. Kad ir kas nutiktų, konspiracijų teorijų šalininkai ieško įvykiuose keistų posūkių, griaunančių jėgų veikimo požymių ir neteisingųjų kėslų. Listverse.com pateikia su naujais įvykiais susijusių konspiracijos teorijų sąrašą ir siūlo skaitant gerai pagalvoti, ar tikrai tai mažai tikėtina. 10. Islamas ir Europa Teorija: islamas užvaldo Europą. Tai daugeliui žinoma idėja, kurios populiarumas grindžiamas plačiai paplitusia islamo baime.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) po atlikto tyrimo nustatė sukčiaujančią gyvūnų veisėją Prienų rajone, kuri gyventojams parduoda negrynaveislius arba sergančius gyvūnus, kurie po kelių dienų nugaišta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigojo šią veisėją įregistruoti veislyną ir nedelsiant suskiepyti šunis Lietuvos veterinarijos gydykloje, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Kylant nerimui dėl meningokokinės infekcijos sukeliamų susirgimų gausėjimo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vyriausiojo specialistė Nerija Kuprevičienė ramina, kad infekcijos atvejų padažnėjimas yra nežymus. „Lietuvoje daugelį metų kasmet užregistruojama keliasdešimt meningokokinės infekcijos atvejų. Tarp jų yra keletas mirties atvejų.

Kinijos farmacijos kompanija „Xiamen Innovax Biotech“ šeštadienį pirmoji pasaulyje pristatė rinkai vakciną prieš hepatitą E, informuoja „RIA Novosti“ remdamasi agentūra „Xinhua“. Vakcina, kurią sukūrė Siameno universiteto specialistai ir kompanijos „Xiamen Innovax Biotech“ darbuotojai, pasirodė prekyboje Kinijoje po dvejus metus trukusių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 113 tūkst. savanorių. Leidimas gaminti ir pardavinėti vakciną buvo išduotas 2011 m. gruodį.

97 177 sezoninio gripo vakcinos dozės, nupirktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jau pristatytos į 474 šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Ši vakcina pasiekė poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus – visas įstaigas, pateikusias paraiškas šiai vakcinai gauti.

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje mirga antraštės apie virusinio hepatito A (VHA) proveržį Lietuvoje šiais metais. Visiems tėvams turėtų būti neramu, nes infekcija daugiausiai palietė vaikus Grigiškių pradinėje mokykloje, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir romų bendruomenėje, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pavieniai VHA atvejai registruojami mokyklose, globos namuose, kitose įstaigose.

Palyginti dar neseniai į bandymus su žmonėmis nebuvo žiūrima kaip į kažkokį nepaprastą įvykį, o kai kurie pamišę mokslininkai nematė nieko blogo, jeigu paeksperimentuos su savo vaikais... 1. Psichologas tyrinėja savo sūnaus reakciją į kutenimą Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai vis dar negalėjo suprasti, kokia dalis žmogaus intelekto paveldima, o kokia įgyjama auklėjant.

Vieni įsitikinę, kad skiepai – išsigelbėjimas, o kiti tvirtina, jog jie tik sargdina sveikus žmones. Kaip yra iš tikrųjų? Technologijoms sparčiai tobulėjant, keičiasi ir įvairių ligų gydymo metodai, atsiranda naujų vakcinų bei vaistų. Tai – šiuolaikinio pasaulio būtinybė. Todėl kai kuriems farmacija tapo itin geru pasipelnymo šaltiniu. Paprastų žmonių manymu, pasitikėjimas gydytojais „šlubuoja“, tačiau susirgus nėra pasirinkimo ir reikia kreiptis į juos.

Per atos­to­gas dau­gu­ma žmo­nių, lai­kan­čių įvai­rius gy­vū­nus, ke­liau­ja drau­ge su sa­vo au­gin­ti­niais. Ar gy­vū­nų sa­vi­nin­kai su­si­pa­ži­nę su tam tik­rais ve­te­ri­na­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mais, ku­rių bū­ti­na lai­ky­tis ke­liau­jant su au­gin­ti­niu? Anot Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Vi­ru­so­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­jos In­gri­dos Ja­ce­vi­čie­nės, ke­lio­nei de­rė­tų ruoš­tis iš anks­to.

2009 metais pasaulyje siautęs kiaulių gripas galėjo nusinešti daugiau kaip pusės milijono žmonių gyvybes. Tai būtų gerokai daugiau nei spėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Atitinkamą išvadą daro tyrimą atlikę Atlantos sveikatos centro mokslininkai, praneša agentūra AFP. PSO iki šiol teigė, kad kiaulių gripas pražudė 18 500 žmonių. Tuo tarpu JAV mokslininkai sako, kad nuo kiaulių gripo sukeltų padarinių pasaulyje galėjo mirti nuo 151 700 iki 575 400 gyventojų.

2009 metais Švedijoje įgyvendinus didžiulę skiepijimo nuo kiaulių gripo kampaniją, buvo išgelbėtos šešios gyvybės, teigia Švedijos specialistai. Šalyje buvo panaudota 5,4 mln. vakcinų, o tai reiškia, kad buvo paskiepyta apie 60 proc. gyventojų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), pasibaigus gripo pandemijai, suskaičiavo, kad Švedijoje 100 tūkstančių žmonių teko 0,31 mirties atvejo. Toks pat rodiklis buvo ir Vokietijoje, kur buvo paskiepyta tik 8 proc. gyventojų.

Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad pirminis hepatito C vakcinos bandymas teikia vilčių, informuoja BBC. Hepatitu C užsikrėtę žmonės gali ne vienerius metus nežinoti apie savo ligą. Per tą laiką virusas stipriai pažeidžia kepenis. Jungtinėje Karalystėje iki 500 tūkst. žmonių gali būti užsikrėtę šia liga. Manoma, kad visame pasaulyje hepatitu C yra užsikrėtę apie 170 mln. žmonių. Virusas plinta per kraują, pavyzdžiui, dalijantis adatomis.

ŽIV žaidžia ne pagal taisykles: užuot vengęs imuninės sistemos, jis ją atakuoja. Dabar didžiausias vakcinos nuo šio viruso viltis gali tekti sieti su sprendimu, irgi draskančiu taisyklių knygas – kovoti su infekcija be imuninės sistemos pagalbos. Naudojantis šiuo būdu, pelės susidorojo su ŽIV netgi tada, kai joms buvo duota 100 kartų didesnė virusų dozė, nei sukelianti mirtiną infekciją.

Vėlyvą šių metų rudenį nutiko keli tarsi visai tarpusavyje nesusiję įvykiai – Vilniuje piketavo skiepų priešininkai, teigiantys, neva vakcinos žudo imunitetą. O Lietuvos provincijoje nuo stabligės mirė moteris.  Stabligė –  sunki, daug kančių žmogui sukelianti liga – yra suvaldoma tik  skiepais. Vakcinavimo priešininkų judėjimų,  prieš kelis dešimtmečius atsiradusių Vakaruose, idėjos randa sekėjų ir Lietuvoje.

Kad ir kaip stengtumėmės jo išvengti, gripas kasmet kerta netikėtai, o kartais net ir labai skaudžiai, lydimas įvairiausių komplikacijų. Gydytojai išskiria tris gripo virusų tipus – A, B ir C. Pirmųjų dviejų tipų virusai sukelia epidemijas, dėl A tipo viruso kas 10-40 metų kyla pandemija (epidemija išplitusi po visą pasaulį). A ir B tipo gripo virusai ypatingi tuo, kad nuolat kinta, atsiranda naujų jų porūšių, kurios išprovokuoja naujų epidemijų atsiradimą.

Vokietijoje kitą savaitę bus utilizuota 16 mln. dozių vakcinos nuo kiaulių gripo. Ji bus sunaikinta atliekomis kūrenamoje termofikacinėje elektrinėje Magdeburge. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2010 metais oficialiai paskelbė, kad kiaulių gripo pandemija pasaulyje baigėsi. Jau praėjusiais mėnesiais Vokietijoje sunaikinta šimtai tūkstančių dozių vakcinos. Jų galiojimo laikas baigėsi rugsėjį ir spalį.

Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys, nuo difterijos ir stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės bet ir nuo difterijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šiemet iki lapkričio mėnesio jau užregistruoti du užsikrėtimo stablige atvejai (Prienų ir Anykščių rajonuose) iš jų vienas – mirties.

Gydytojai tvirtina, kad dabar vėjaraupiams ypač palankus metas – šios ligos virusas mėgsta vėstantį orą ir žaibiškai plinta žiemą. Dažnai nesunkia vaikiška liga laikomi vėjaraupiai gali kelti rimtą pavojų nepersirgusiems ar nepasiskiepijusiems nuo vėjaraupių suaugusiems žmonėms, ypač turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tam tikrais atvejais komplikacijos gali būti net mirties priežastimi.

Medicinos specialistai sako, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių gyventojų mirtingumui mažinti ir vidutiniam amžiui pailginti. Vis dėlto, Lietuvoje skiepijasi vos 6 proc. gyventojų, o tėvai vis dažniau atsisako skiepyti savo atžalas. Iš per pastaruosius 200 metų padarytų trijų didžiausių atradimų medicinos srityje būtent skiepai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti.

Medikų tvirtinimu, geriausia apsauga nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų yra skiepai. Bėda tik, kad kiekvienais metais susiduriame vis su kita gripo viruso atmaina. Štai kodėl vakcinavimą reikia kartoti kiekvieną sezoną, o ne tikėtis, kad pernykščiai skiepai suveiks. Saugokite imunitetą Visi mes nors kartą gyvenime esame turėję karščio. Šaltkrėtis, laužomi kaulai, galva plyšta nuo skausmo... Visa tai tipiški gripo simptomai. Gripas – lašeliniu oro būdu plintanti infekcija.

Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me in­ter­viu su gy­dy­to­ju Ma­ri­ju­mi Mo­tie­jū­nu. – Nuo­mo­nių apie skie­pus yra ga­na įvai­rių – vie­ni ne­ti­ki jų efek­ty­vu­mu, bai­min­da­mie­si komplika­ci­jų, ki­ti pa­si­kliau­ja vien tik jais. Ku­rie iš jų tei­ses­ni ir ko­dėl rei­kia skie­py­tis? – Kas­met gri­pu Lie­tu­vo­je su­ser­ga tūks­tan­čiai žmo­nių, 10 proc.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

„Pasirūpink sveikata šiandien – išvengsi ligų rytoj!“ Tokiu šūkiu remdamasi VŠĮ „Saugok save“ pristatė tyrimą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai rūpinasi savo sveikata. Deja, apklausos rezultatai parodė, kad mes net neturime išsiugdę tokio įpročio – sveikata susirūpiname dažniausiai jau tik susirgę. Statistikos departamento ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenys kelia nerimą: užkrečiamų ligų atvejų daugėja.

Medikai pastebi, kad pastaruoju metu kartu su sveiku gyvenimo būdu plintančiai madai atsisakyti vaikų skiepijimo neatsispiria vis daugiau tėvų. Nors pagrindo skambinti pavojaus varpais, kaip rodo Panevėžio visuomenės sveikatos centro surinkti duomenis, nėra, gydytojai įspėja gyventojus, kad jie turėtų kritiškiau vertinti televizijos laidose ar kitose informavimo priemonėse pasirodančius pranešimus apie tariamą skiepų žalą vaiko organizmui.

Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus rinkti duomenis apie sveikatos priežiūros įstaigas, neefektyviai panaudojusias sezoninio gripo vakcinas, Panevėžio medikai jaučiasi ramūs ir mano, jog barami nebus. Sveikatos apsaugos ministerija tikrina, kiek ir kodėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų nepanaudojo vakcinų skiepyti nuo sezoninio gripo. Jomis valstybės lėšomis buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai.

Naujagimių tėvai vis dažniau ima abejoti, ar reikia skubėti skiepyti ką tik į pasaulį atėjusį kūdikėlį. Dėl skiepų naudos nesutaria ir patys medikai: vieni ragina tėvus drąsiai skiepyti vaikus nuo gresiančių sunkių ligų, kiti, ypač natūraliosios medicinos atstovai, įspėja, kad skiepas vaiko organizme prilygsta tiksinčiai bombai. Atsisakoma skiepyti naujagimius Daugelį metų ankstyvas kūdikių skiepijimas buvo įprastas ir niekam nešaudavo į galvą abejoti skiepų nauda.

Mažiausiai 12 pasaulio šalių, kuriose gyventojai buvo skiepijami nuo pandeminio, arba vadinamojo kiaulių gripo viruso H1N1,  nustatytas išaugęs susirgimų narkolepsija – lėtiniu miego sutrikimu – skaičius, pranešė Pasaulio sveikatos organziacija. Daugiausia su vakcina nuo pandeminio gripo siejamos narkolepsijos, pasireiškiančios staigiais miego priepuoliais,  atvejų užregistruota Švedijoje, Suomijoje ir Islandijoje.

Didžiojoje Britanijoje sukurta ir sėkmingai išbandyta vakciną nuo gripo, kuri leidžia pasiskiepijusiam žmogui visam gyvenimui įgyti imunitetą įvairioms gripą sukeliančio viruso padermėms. Pirmosios klinikinių tyrimų fazės rezultatai buvo pristatyti Pasauliniame gripo kongrese Amsterdame. Kaip rašo britų dienraštis „The Daily Mail“, vakciną, pavadintą „FLU-v“, sukūrė britų kompanija SEEK, kuri specializuojasi inovacinių vaistinių preparatų tyrimų srityje.

Po pernykščio gripo pandemijos bumo Europos institucijos apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kad ši išpūtė grėsmę ir pasidavė didžiulius pelnus susišlavusių farmacijos kompanijų poveikiui. Maždaug milijoną litų vakcinoms kaip į balą išmetusioje Lietuvoje apie farmacininkų įtaką nutylima. Farmacijos pramonei – milijardai Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pastatytos ir statomos naujos vakcinų gamybos gamyklos.

Pandeminio gripo vakciną platinusiems farmacininkams apgauti Lietuvos klerkus buvo lengviau negu atimti iš vaiko saldainį. Už milijoną litų iškištų vakcinų vartojimo laikas baigėsi, o jų suvartota mažiau nei penktadalis. O vakcinomis atsikratyti už savus pinigus įpareigotos pačios gydymo įstaigos. Tik medikai atskleidžia, kad sukelta panika padarė neįsivaizduojamų nuostolių žmonėms ir lėmė tokį pat pelną vaistų pramonei.

Lapkričio pirmąją baigiasi vakcinos nuo pandeminio gripo galiojimo terminas. Lietuva nuo šio gripo atmainos už milijoną litų įsigijo 27 tūkstančius dozių vakcinos, iš kurių buvo panaudota vos 5 tūkstančiai. Šia vakcina medikai agitavo nemokamai skiepytis ir nuo sezoninio gripo, tačiau besiskiepijantys mieliau renkasi sezoninio gripo vakciną, kuri yra mokama. Nepanaudotas vakcinas teks sunaikinti.

Pernai Lietuvoje siautusį pandeminį gripą ir jo sukeltas visuomenės reakcijas medikai, kurie dėl pacientų gausos buvo atšaukti net iš atostogų, atsimins kaip košmarą, o farmacininkai, prisimindami, kaip iš vaistinių lentynų buvo šluote nušluoti su gripo prevencija susiję medikamentai, tikriausiai ilgesingais atsidūsta galvodami apie to meto pelnus.

Šiemet jau ketvirtą kartą nuo sezoninio gripo valstybės lėšomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai. Tačiau šiais metais Valstybinė ligonių kasa (VLK) nupirko tik 100 tūkstančių vakcinų, arba 40 tūkstančių mažiau nei pernai. Panevėžio apskrities gydymo įstaigos gavo maždaug 20–30 procentų vakcinų mažiau, nei buvo prašiusios.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiaulių gripo pandemija baigėsi. Šia proga mūsų sveikatos funkcionieriai ragina žmones paskubėti skiepytis nuo jau praėjusio gripo. Mat kaip nors reikia spėti suleisti žmonėms 22 000 dozių vakcinų, kurių vartojimo laikas greit baigsis. Bruks visiems Lietuvai vakciną nuo H1N1, arba vadinamojo kiaulių gripo, pardavę olandai jau suskubo naikinti savo atsargas. Vakcina bus utilizuota dar iki lapkričio pradžios, kai baigsis jos vartojimo laikas.

Lietuvoje kasmet vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija. Nors pasiutligės vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina, gali atsitikti ir kitaip. Patekus vakcinai (plastikinės aliumininės lizduotės turiniui) į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais asmenys skiepijami nuo pasiutligės. Kodėl? Pasiutligė yra viena seniausių ir baisiausių infekcinių ligų.

Lietuva vakcinai nuo kiaulių gripo išleido apie 1 mln. Lt. Netrukus didžioji dalis šios vakcinos keliaus į šiukšlių dėžę, taigi 1 mln. taip pat. Tačiau Lietuva ne vieniša. Prancūzija šiai vakcinai pirkti išleido apie 365 mln. Eurų. Panašioje situacijoje yra ir kitos Europos šalys – Didžioji Britanija, Vokietija, Olandija, kur tik 10 proc. gyventojų buvo paskiepyta. Tačiau ir šių 10 proc. skiepyti nebuvo būtina, nes pandemijos nebuvo, o skiepų būtų užtekę ir nuo įprastinio gripo.

JAV federalinė Maisto ir vaistų administracija leido naudoti šalyje pirmąją pasaulyje vakciną nuo prostatos vėžio, praneša „Telegraph.co.uk“. „Provenge“ pavadintas preparatas verčia žmogaus imuninę sistemą kovoti su piktybiniais navikais. Skirtingai nuo įprastų vakcinų, ši skirta ne sveikiems vyrams apsaugoti nuo prostatos vėžio, o gydyti jau pažengusiu prostatos vėžiu, kai ši liga yra pasiekusi vėlyvas stadijas, teigiama pranešime.

Paaiškėjo, kad JAV gali tekti sunaikinti apie 71,5 mln. vakcinų, nes jų galiojimo terminas baigiasi jau šį birželį. JAV daugiau nei 70 mln. vakcinų nuo gripo dozių gali prireikti utilizuototi dėl pasibaigusio galiojimo termino. Nacionalinio imunizacijos ir respiratorinių susirgimų centro direktorės Anės Šukat teigimu, tam tikro kiekio vakcinos sunaikinimas yra neišvengiamas, ją cituoja dienraštis "The Washington Post". Stambiausios prevencinės JAV kampanijos metu ši valstybė skyrė 1,6 mlrd.

Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras Božidaras Nanevas yra kaltinamas šaliai nenaudingų kontraktų, kuriais nupirktos vakcinos ir vaistai nuo gripo, sudarymu, informuoja Sofijos prokuratūra. Prokurorų duomenimis, ministras sudarė dvi sutartis su vaistų gamybos kompanija "Roche". Pernai gruodį sudarytomis sutartimis numatyta šaliai nupirkti 80 tūkst. vakcinų nuo gripo, o taip pat antivirusinių preparatų, kurių kiekis nenurodomas.

Įsisiautėjus pandeminiam gripui, valdžia skubiai nupirko 27 tūkst. vakcinos dozių. Iš jų iki šiol panaudoti – vos 5 tūkstančiai, - informuoja „LNK“ vakaro žinios. Buvę medicinos apsaugos vadovai ginasi, kad pirkti vakciną ligai įsisiūbavus buvo būtina. „Mes pirkome minimalų kiekį, nenusižengdami gydytojų rekomendacijoms. Nemanau, kad padarėme klaidą. Padarėme gerai“, - žurnalistams sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.

“Vakaro žinios” išsiaiškino, kad liko nepanaudotų daugiau nei 20 tūkst. vakcinos nuo kiaulių gripo dozių, kurias šį sausį nupirko Sveikatos apsaugos ministerija. Milžinišką likutį teks utilizuoti, mat vakcinos galiojimo laikas baigiasi spalį. Teks daug sunaikinti Sveikatos apsaugos ministerija 27 tūkst. dozių vakcinos nuo kiaulių gripo už milijoną litų įsigijo šį sausį, kai panika dėl epidemijos buvo jau atslūgusi.

Prieš retrovirusą nukreiptas gydymas (Anti-retroviral treatment (ARVs)  bei visuotinis tikrinimas galėtų AIDS plitimą Pietų Afrikos respublikoje (PAR) sustabdyti per penkerius metus, rašo „bbc.co.uk“. Daktaro Briano Williamso iš PAR centro epidemiologiniam modeliavimui teigimu, vaistų skyrimas visiems ŽIV turintiems pacientams kainuotų 2-3 mlrd. JAV dolerių per metus.

Prieš retrovirusą nukreiptas gydymas (Anti-retroviral treatment (ARVs)  bei visuotinis tikrinimas galėtų AIDS plitimą Pietų Afrikos respublikoje (PAR) sustabdyti per penkerius metus, rašo „bbc.co.uk“. Daktaro Briano Williamso iš PAR centro epidemiologiniam modeliavimui teigimu, vaistų skyrimas visiems ŽIV turintiems pacientams kainuotų 2-3 mlrd. JAV dolerių per metus.

Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vakcina nuo sezoninio gripo, skiriama 65 metų ir vyresniems žmonėms, yra kuo nors pranašesnė už rankų plovimą ar dažną patalpų vėdinimą, teigiama „Cochrane Collaboration“ atlikto naujo tyrimo išvadose. Tarptautinis nepriklausomas tyrimų centras „Cochrane Collaboration“, vykdantis tyrimus sveikatos apsaugos srityje, išvadas apie gripo vakcinos efektyvumą padarė apibendrinęs 40 metų sezoninio gripo epidemijų duomenis įvairiose pasaulio šalyse.

Lenkijos vyriausybė atsisakė pirkti vakciną ir neišleido nė cento kovai su kiaulių gripu. Ar šitaip nebuvo rizikuojama pacientų gyvybe? Kad ir kaip rizikingai tai atrodė, Lenkija yra vienintelė šalis, kuri siaučiant kiaulių gripui ir skambant perspėjimams visame pasaulyje atsisakė importuoti vakciną.

Mokslininkai jau prieš daugiau nei metus sukūrė vakciną nuo kokaino poveikio. Vaistai pakeičia kūno biochemiją taip, kad narkotikas nebegali patekti į smegenis ir sukelti apsvaigimo. Vakcina pavadinimu TA-CD daug žadanti, tačiau taipogi gali tapti pavojinga - kai kurie tyrime dalyvavę narkomanai kokaino pradėjo vartoti 10 kartų didesnes dozes, taip tikėdamiesi įveikti medikamento poveikį.