vakcina

Trečiadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įkvepiančia žinia – lietuvis, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas tapo savanoriu, kuris sutiko būti Covid-19 vakcinos bandymo dalyviu. Pats medikas pasidalijo šia žinia, kad tapo programos dalyviu „numeris 2“ ir tikino, kad iki pat bandymo pabaigos nesužinos, kokio tipo vakciną jis gavo. „Kiekvieną savaitę bus atliekami antikūnių tyrimai“, – rašo T. Beinortas.

Nors gripo sezonas paprastai prasideda spalį ir baigiasi gegužę, intensyviausią piką jis Lietuvoje pasiekia gruodžio-sausio mėnesiais. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi skaitytoja Miglė (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) teiraujasi, ar pavasarį dar vis verta pasiskiepyti nuo gripo, mat ji gripo sezono metu pasiskiepyti negalėjusi dėl vis puolusių peršalimo ligų ir prasidėjusios koronaviruso pandemijos, todėl susiruošė tai padaryti tik dabar.

Visi, kurie skiepijasi, žino, kad vakcinos gali sukelti įvairių organizmo reakcijų. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi Viltė pasakoja, kad po skiepo nuo gripo jai ant rankos atsirado raudonas plėmas – aplink skiepo vietą oda ištino ir tapo skausminga. Ar tokia organizmo reakcija yra pavojinga? Infektologas sako, kad dėl to reikia tik pasidžiaugti, mat tai signalizuoja apie labai gerą imuninę sistemą.  „Pasiskiepijau nuo gripo praėjusią savaitę.

JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas Anthony Fauci trečiadienį pareiškė, kad vakcina nuo koronaviruso SARS-CoV-2 gali būti paruošta lapkričio mėnesį. „Anksčiau sakiau, kad tai gali įvykti sausio mėnesį, o dar ankstesnės prognozės dėl jos sukūrimo – iki pusantrų metų. Dabar manau, kad galimybės realios ją turėti iki šių metų pabaigos, galbūt lapkričio ar gruodžio mėnesiais“, – interviu CNN televizijai sakė A. Fauci.

Šios savaitės pradžioje buvo paskelbta džiugi žinia: JAV kuriama vakcina nuo koronaviruso parodė gerus rezultatus. Į tai netgi sureagavo JAV biržos, pasiekusios paskutinių 6 savaičių atsigavimo rekordą. Tačiau ekspertai pažėrė kritikos gamintojų pristatymui dėl per mažai atskleistų duomenų ir perspėjo, kad džiūgauti dar anksti.

Jungtinių Valstijų biotechnologijų įmonė „Moderna“ pirmadienį pranešė apie gautus „teigiamus tarpinius“ rezultatus vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 bandymuose, kuriuose dalyvavo nedidelis savanorių skaičius. Paaiškėjo, kad vakcina sukėlė tokį patį imuninį atsaką aštuoniems ją gavusiems žmonėms, koks buvo pastebėtas pas virusu užsikrėtusius asmenis, nurodė kompanija. Trečias bandymų etapas, kuriame dalyvaus didelis skaičius savanorių, prasidės liepos mėnesį, sakoma pranešime.

Nors dar tik pradėjus įsibėgėti pandemijai imta svarstyti, kokia gi galėtų būti jos tolesnė eiga, vienos prognozės mokslininkai negali pateikti iki dabar. Galbūt turėsime antrą bangą, o gal – tik mažesnius „pabangavimus“ – tokią frazę jau ne kartą kartojo tiek valdžios atstovai, tiek medikai. Vis dėlto vienas realių scenarijų, kad koronavirusaas taps „antru gripu“, nuo kuriuo turėsime saugotis kiekvienais metais.

Bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti prieinama pasauliui kaip įmanoma greičiau, o platinti ją būtina „sąžiningai ir teisingai“, ketvirtadienį Eliziejaus rūmus citavo Prancūzijos žiniasklaida. „Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais dedamos pastangos rodo, kad vakcina turi būti pasaulinis viešas gėris – tai yra, atskirta nuo rinkos įstatymų“, – nurodė prancūzų prezidento kanceliarija.

Europos Sąjunga ketvirtadienį tvirtino, kad bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti sąžiningai prieinama visoms šalims, prancūzų farmacijos milžinei „Sanofi“ pranešus, kad ji pirmąsias bet kokios vakcinos nuo COVID-19 siuntas rezervuos Jungtinėms Valstijoms.  „Vakcina nuo COVID-19 turėtų būti pasaulinis viešas gėris, o galimybės ją gauti turi būti teisingos ir visuotinės“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmaeckeris.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad, remiantis vykdomais bandymais, vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 gali būti patvirtinta po metų, jei viskas klostysis pagal „optimistinį scenarijų“. „Matome galimybę, kad, jei viskas vyks taip, kaip planuota, kai kurios iš jų (vakcinos) galėtų būti parengtos patvirtinimui per metus nuo dabar“, – vaizdo konferencijoje sakė Europos vaistų agentūros biologinių grėsmių sveikatai ir vakcinų strategijos skyriaus vadovas Marco Cavaleri.

Per pasaulio lyderių ir filantropų telekonferenciją pirmadienį buvo surinkta 7,4 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo beveik ketvirčio milijono gyvybių visame pasaulyje, o vien Europoje užfiksuota 140 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių. U. von der Leyen pabrėžė, kad vakcina yra geriausia galimybė įveikti šį užkratą.

Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, per vaizdo konferenciją, skirtą lėšoms kovai su pandemija rinkti, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko.

Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas vėlai sekmadienį pareiškė, kad pastangos sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso gali užtrukti „kelerius metus“, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas prognozavo, kad ji gali būti išrasta jau iki šių metų pabaigos. „Džiaugčiausi, jei tai būtų įmanoma pasiekti per kelis mėnesius“, – televizijos ARD eteryje sakė J. Spahnas.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, jeigu tik šiandien kažkas atvežtų vakciną prieš COVID-19 virusą – tai iš karto prie skiepų nusidriektų eilės. Profesorius teigia, kad nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks greitai. „Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų. Tai yra optimalūs terminai. Kalbant apie COVID-19 grėsmę, tai situacija yra kita.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad nuo balandžio 21 d. Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, todėl aplinką tvarkantys ar gamtoje iškylaujantys gyventojai turėtų išlikti budrūs ir neliesti jaukų su pasiutligės vakcina.

Japonijos medikų asociacijos vadovas antradienį pareiškė, kad olimpines žaidynes bus sunku organizuoti neturint veiksmingos vakcinos nuo koronaviruso. „Tikiuosi, kad vakcinos ir vaistai bus sukurti kuo greičiau“, – sakė Yoshitake Yokokura. Japonija ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sutarė dėl koronaviruso pandemijos atidėti 2020-ųjų Tokijo vasaros žaidynes iki kitų metų liepos.

Jei praeitą savaitę vylėmės, kad padėtis dėl užsikrėtimų korona jau stabilizavosi, šį savaitgalį vėl padaugėjus užsikrėtusiųjų skaičiui optimizmas išsisklaidė. Ar ne per anksti sušvelnintas karantinas ir ko galim dar tikėtis Lietuvoje? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Ispanijoje gyvenantis gydytojas Mindaugas Gudelis.

Norint tenisininkams sugrįžti į kortus jiems gali tekti privalomai vakcinuotis, tačiau viena didžiausių šio sporto žvaigždžių Novakas Djokovičius prisipažino, kad jaučia tam priešiškumą. „Asmeniški aš esu nusiteikęs prieš privalomą vakcinavimą ir nenorėčiau, kad man būtų įsakoma tai padaryti norint kažkur keliauti,–   tiesioginės transliacijos metu facebook prasitarė serbas. – Bet jei taps privaloma, turėsiu priimti kažkokį konkretų sprendimą.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Mayo trečiadienį pareiškė, jog vakciną nuo koronaviruso šalis tikisi turės iki šių metų rudens. „Italijos kompanija iš šalies sostinės regiono vakciną nuo koronaviruso pradės bandyti balandžio pabaigoje. Jos tikslas – paruošti vakciną iki rugsėjo. Mes didžiuojamės savo mokslininkais ir bandytojais“, – pabrėžė Italijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja šalies naujienų agentūra ANSA.

NBA, Eurolyga ir kitos didžiosios sporto lygos toliau viešai kalba apie tai, kad baigs šių metų sezonus nepaisant pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos. Pasiūlymų ir idėjų daug, tai skamba gražiai, bet mokslininkai mano, kad sporto pasaulis dar ilgai bus kitoks nei esame įpratę.

Vieno iš stambiausių Rusijos tyrimų centro vadovas antradienį pareiškė, kad jo laboratorija yra pasirengusi nuo birželio pradėti eksperimentinės vakcinos nuo koronaviruso bandymus su žmonėmis. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui valstybinio virusologijos ir biotechnologijų centro „Vektor“ vadovas Rinatas Maksiutovas pranešė, kad jo įstaiga nuo birželio 29-osios planuoja pradėti trijų vakcinų pirmosios fazės klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvaus 180 savanorių.

Viso pasaulio mokslininkams skubant sukurti skiepus nuo naujojo koronaviruso, Kinijoje pradedamas pirmasis vakcinos nuo mirtino viruso klinikinių tyrimų etapas. Apie tai buvo pranešta po to, kai JAV sveikatos pareigūnai praėjusią savaitę paskelbė Sietle pradėję galimos vakcinos bandymus. Kinijos klinikinių tyrimų registro kovo 17-osios duomenys rodo, jog tyrimai buvo pradėti kovo 16-ąją – tą pačią dieną, kai apie savo bandymus pranešė amerikiečiai.

Vokietijos futbolo klubo „Hoffenheim“ savininkas Dietmaras Hoppas šiuo metu vaidina labai svarbų vaidmenį kovoje su koronaviruso protrūkiu. 79-erių vyrui priklausanti farmacijos kompanija „CureVac“, pasak vokiečių žiniasklaidos, baigia kurti vakciną, kurią jau bandė įsigyti JAV. Tačiau D. Hoppas tarp Vokietijos futbolo sirgalių yra nekenčiamiausias asmuo.

Tyrėjai Australijoje antradienį paskelbė ištyrę žmogaus organizmo imuninį atsaką į užsikrėtimą naujuoju koronavirusu, o šis pasiekimas gali lemti proveržį stengiantis suvaldyti pandemiją. Grupė mokslininkų ištyrė kraujo mėginius, paimtus iš paciento, užsikrėtusio koronaviruso sukeliamu susirgimu COVID-19 ir hospitalizuotu dėl vidutinio sunkumo simptomų.

Eksperimentinės vakcinos nuo naujojo koronaviruso dozė kovo 16-ąją bus suleista pirmajam savanoriui, taip pradedant tokios vakcinos klinikinius tyrimus, naujienų agentūrai „Associated Press“ pranešė JAV vyriausybės atstovas. Šiuose klinikiniuose tyrimuose Sietlo institute „Kaiser Permanente Washington Health Research Institute“ dalyvaus 45 jauni, sveiki savanoriai.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Honkongo tyrėjų grupė jau sukūrė vakciną nuo koronaviruso, atsiradusio Kinijos Uhano mieste, antradienį pranešė Azijos šalių žiniasklaida. Tačiau pradėti naudoti šiuos skiepus bus galima tik po klinikinių bandymų. Pasak tyrėjų, vakcinos bandymai su gyvūnais užtruks ne vieną mėnesį, o bandymus su žmonėmis bus galima pradėti geriausiu atveju kitais metais. Masiškai vartoti šiuos skiepus bus galima dar vėliau.

Juokaujama, kinai valgo viską, kas turi keturias kojas, išskyrus taburetes, bet tyrimai rodo, kad grėsmė 2019-nCoV pavidalu ne atbėgo, o atšliaužė. Genetinė analizė rodo, kad naujas, jau nusinešęs 17 gyvybių koronavirusas iš Uhano, į žmones galėjo persikelti iš gyvačių. Gyvatės virusą galėjo pasigauti nuo šikšnosparnių maisto turguje, kuriame buvo prekiaujama abiem gyvūnų rūšimis. Iki sausio 22, yra 555 patvirtinti infekcijos, sukeliančios karščiavimą, dusulį ir pneumoniją, atvejai.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirga naujienos apie zoonozes ir koronavirusus. Ką reiškia šie moksliniai terminai? Kas yra zoonotiniai virusai? Ar jie kelia realią grėsmę žmonijai? Kas yra tie koronavirusai? Šie klausimai, kuriais dažnai diskutuoja mokslininkai, virusologai, jau pradeda dominti ir plačiąją visuomenę. Apie tai vakcinabc.lt skaitytojams plačiau pasakoja VU Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis skiepijimas neturėtų būti privalomas, ką pateiktais įstatymų projektais siekia įteisinti Seimo narių grupė. Dėl skiepijimo, kaip ir iki šiol, turėtų spręsti tėvai, o skatinti skiepyti vaikus svarbu kitomis priemonėmis, be prievartos.

Keliaudami labiau rūpinamės savo lagamino turiniu nei sveikata. Tačiau situacija pamažu keičiasi – į kelionę šalies gyventojai ima ne tik savo asmens dokumentą, bet ir skiepų pasą. Kol tai dar nėra masinis reiškinys, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas vaikams, nėščiosioms ir senjorams – mat, keliaudami jie labiausiai rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis, rašoma pranešime spaudai.

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Platformos vakcinabc.lt lankytojas domisi, ar skiepas gali saugoti ne tik prevenciškai, bet ir pagydyti jau susirgus. Pasirodo, atsakymas nėra visiškai vienareikšmis.

Nors nuo seno tiek tarp gydytojų, tiek tėvų vyravo nusistatymas, kad reikia neskubėti skiepyti alergiško vaiko, šiandien nauji tyrimai leidžia tvirtinti visai ką kita. Alergologų teigimu, atopiniu dermatitu ar kita alergine liga sergantis vaikas gali būti skiepijamas taip pat kaip ir likusieji sveiki vaikai. Pasak VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės gydytojos vaikų alergologės prof. dr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, kad toliau nuosekliai stebimas sergamumo gripu augimas. Todėl nespėjusius pasiskiepyti dar ragina būtinai tą padaryti. Specialistai primena, kad apsauga nuo gripo turėtų pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir nėščiosios. Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.

Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos sąjungoje. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 80 meningokokinės B tipo infekcijos atvejų.  Apie tai, su kokiais ligos atvejais susiduria medikai ir ar yra būdų užkirsti kelią šiai ligai, kalbamės su šeimos gydytoja Elena Šuke.  Dabar yra labai daug kalbama apie įvairias ligas, kurios savo laiku buvo užmirštos, pavyzdžiui, tymai. Ir staiga – protrūkis.

Nors tarp tikrose visuomenės grupėse nestinga besidalinančių istorijomis dėl neva po skiepų atsiradusių sveikatos bėdų, oficialiai fiksuojamų nepageidaujamų vakcinų reakcijų šalyje nėra daug. Juo labiau nėra išmokėta nė vienos kompensacijos, nors yra šalių, kur tam skiriami milijardai.

Atšalus orams, vis dažniau kalbame apie meningokokinę B tipo infekciją ir jos pasekmes. Tačiau ar tikrai Lietuva pirmauja Europoje pagal susirgimų skaičių ir kaip mums gali padėti vakcinos, kalbamės kartu su Vilniaus universiteto profesore mokslininke imunologe Aurelija Žvirbliene.  Anot profesorės Aurelijos Žvirblienės, pagal meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų skaičių Lietuva pirmauja visoje Europoje.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo meningokokine B tipo infekcija riziką, svarbiausios priemonės – patikimos informacijos sklaida, vakcinacija ir visuomenėje vyraujančių mitų apie skiepus laužymas.

Dvi dukras auginanti garsi mama, TV laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva neslepia – žaibinė meningokokinė infekcija yra iga, kuri jos šeimą iki šiol gąsdina labiausiai. Būtent dėl to Renata su vyru pasirūpino būtiniausiais vaikų skiepais.

Meningokokinės B tipo infekcijos sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Tokios formos meningokokiniai susirgimai gali baigtis mirtimi ar komplikacijomis, kurių pasekmės išlieka visam gyvenimui. Tik vakcinacija nuo šios ligos gali padėti išsaugoti gyvybes bei sveikatą.  Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrius vadovas doc.

Natūralu, kad jei žmogui sergant bronchitu gydytojas tyčia sako negerti kažkokio vaisto, tai jau būtų laikoma nugydymu, tačiau jeigu agituoja nesiskiepyti – praktiškai nieko nebus, svarsto viena vakcinABC tinklapio skaitytoja. „Kodėl gydytojai prieš skiepus niekada neinformuoja apie galimą šalutinį poveikį ir sukeliamas reakcijas ir ar gydytojo garsiai išsakomas abejones dėl skiepų galima „skųsti“?" – klausia ji.

Audrą tarp socialinių tinklų vartotojų sukėlė „Facebook‘e“ plintanti informacija su nuorodomis į autoritetingus tinklapius apie neva vakcinose rastus modifikuotus žmogaus vėžio genus. „Labai prašau Jūsų argumentuotai patvirtinti arba paneigti šią masiškai socialiniuose tinkluose skleidžiamą ir dalijamą informaciją. Ji sukėlė nerimo ne vienam, net ir tiems, kurie yra už skiepus, nes informacija grindžiama nuorodomis į autoritetingus tinklapius.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.  „Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų.

Į Seimą vėl grįžta daug diskusijų visuomenėje keliantis privalomo skiepijimo klausimas. Grupė parlamentarų siūlo tam tikrais skiepais vaikus vakcinuoti privalomai. Socialdemokratų partijos frakcija ketvirtadienį Seimui teikia įstatymo projektą, kuriuo numato įpareigoti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) būtų privalomi.

Rugsėjo mėnesį Lietuvoje startavo šviečiamoji iniciatyva visuomenei „Čia tik lėlė“. Jos metu skelbiama, kad būtent mūsų šalyje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.

Gripui vieną po kito žmones guldant į ligos patalą, šalies gydymo įstaigas užplūdo norintys pasiskiepyti nuo ir mirtimi galinčio pasibaigti viruso. Tačiau nemokamas vakcinas nuo gripo gydymo įstaigose sunku rasti ir su žiburiu, mat, pasirodo, jos poliklinikos arba neturi, arba turi tik likučius. Tad šiandien skiepytis gali nebent turintys daugiau pinigų, mat skiepų turi tik privačios klinikos. Ir tai ne visos. Medikai neslepia nesitikėję tokio norinčiųjų skiepytis antplūdžio.

Nors gausūs gripo susirgimai šalyje dar nefiksuojami, medikai prognozuoja, kad šiemet gripas gali būti sunkus ir ragina nelaukti, kol virusas šalyje pasklis plačiai ir eiti pasiskiepyti. Nors nuomonės dėl skiepų šalyje vis dar kontraversiškos, anot gydytojų, joks grūdinimasis ar citrinų valgymas užkirsti kelio virusui taip, kaip vakcina, nepadės.

Marijampoliečių šeima šių metų sausio mėnesio nepamirš visą gyvenimą. Sveiką vienerių metų ir dešimties mėnesių berniuką tąkart pakirto žaibinė meningokokinės infekcijos forma – berniukas liko be pirštelių ir vienos pėdutės.  Iš vakaro užmigęs sveikas, ryte savo lovoje Markas prabudo kankinamas aukštos temperatūros ir kraujosrūvų.  Pakilo aukšta temperatūra  Marko mama Akvilė (pavardė redakcijai žinoma – red. past.