vakcina

Meksika pirmadienį sutarė su Rusija, kad įsigis 24 mln. rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ dozių, po pokalbio telefonu su Vladimiru Putinu paskelbė meksikiečių prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. A. M. Lopezas Obradoras, kuris sekmadienį paskelbė susirgęs COVID-19, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad padėkojo Rusijos prezidentui „už sprendimą atsiųsti mums 24 mln.

JAV biotechnologijų firma „Moderna“ pirmadienį paskelbė, jog laboratoriniai tyrimai parodė, kad jos vakcina nuo COVID-19 apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų, pirmą kartą identifikuotų Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje. „Tyrimas neparodė jokio reikšmingo poveikio“ antikūnų prieš JK atmainą B.1.1.7 kiekiui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad galimai skiepijimo eilę pažeidę asmenys antrą skiepą gaus, bet jiems grės bauda, jeigu jų kaltė bus įrodyta. „Jeigu bus įrodyta, kad tas pasiskiepijimas padarytas pažeidžiant teisės aktus, tai antras skiepas bus, bet jis gali pasirodyti labai brangus“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Dulkys. Jo teigimu, skiepijimo eilę pažeidę fiziniai asmenys gali sulaukti baudos nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniai asmenys – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų.

Lietuviai kreipiasi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir skundžiasi šalutinėmis skiepo nuo koronaviruso reakcijomis. Iš viso nuo skiepijimo pradžios vaistų kontrolės tarnyba sulaukė apie šimtą tokių skundų dėl aukštos temperatūros, patinimų skiepo vietoje ar  pykinimo. Tiesa, keletas žmonių  kreipėsi ir į gydymo įstaigą dėl stipraus galvos skausmo ar kūno tirpimo. Vaistų kontrolės tarnyba tikina, kad kreipimųsi daugiausia sulaukė po antrosios skiepo dozės.

Iš viso nuo vakcinacijos nuo COVID-19 pradžios gautos kelios dešimtys pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, pavieniai žmonės pranešė apie kelias dienas besilaikiusią aukštą temperatūrą, pykinimą. Tendencija, kad nepageidaujamos reakcijos dažniau registruotos po antrosios dozės, pastebėta ir klinikinių tyrimų metu bei nurodyta „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos savybių aprašyme.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ Lietuvai pirmąjį šių metų ketvirtį patieks tik penktadalį žadėtų, teigia sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Taip, gavome informacijos, kad Lietuvai numatytas prieš tai buvęs kiekis yra sumažintas 80-čia procentų. Kitaip tariant, planuojama pristatyti tik penktadalį sutarto vakcinos kiekio pirmąjį ketvirtį“, – BNS šeštadienį sakė A. Šuksta.

„BioNTech“ skiepo nuo koronaviruso ekspertai sukūrė kitą vakciną, kuri, jų teigimu, padeda gydyti išsėtinę sklerozę (IS) pelėms.  Naujoji IS vakcina veikia panašiai kaip koronaviruso vakcina, kuri ir gaminama kartu su JAV farmacijos milžine „Pfizer“. Genetinės medžiagos, vadinamos mRNR, dalis įleidžiama pro žmogaus ranką, ir priverčia paties organizmo ląsteles gaminti baltymą, suteikiantį imunitetą.

Prezidentas Gitanas Nausėda gavo pažadą iš Briuselio – paskiepyti 70 procentų šalies gyventojų ir taip įgyti ,,bandos imunitetą“ Lietuva galės iki Mindauginių. Pasak šalies vadovo, iki tada mūsų šalį pasieks 4 milijonai vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerija, išgirdusi tokius ambicingus planus, atšauna – kalbėti apie visuotinį imunitetą iki vasaros pernelyg drąsu. Ministras Arūnas Dulkys užsimena, kad karantinas ir toliau tęsis dar mėnesį.

Visuomenei kylant daug klausimų dėl galimo vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio, Kauno klinikų specialistai įvardijo dažniausiai galinčius pasitaikyti negalavimus pasiskiepijus „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Nurodoma, kad dažniausia reakcija į vakciną – skausmas injekcijos vietoje. Kiti galimi simptomai – karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų, sąnarių skausmas.

Antroji „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą turėtų pasiekti mėnesio gale, didžioji jos dalis bus skirta revakcinuoti anksčiau paskiepytus asmenis, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Modernos“ atveju gauta tik ta pirmoji siunta. Antroji siunta yra numatoma sausio pabaigoje, jos kiekis bus šiek tiek didesnis nei pirmosios“, – BNS sakė ministerijos atstovas Lukas Vosylius.

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma septynioliktus metus, tačiau pernai Valstybiniame patologijos centre ištirta 40 proc. mažiau profilaktinių gimdos kaklelio PAP testų ir tai verčia sunerimti onkologus. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai mano, jog ilgainiui gali padidėti užleisto gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius. „Patikslintais Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje diagnozuota 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Naujosios vakcinos nuo Covid-19 daliai visuomenės vis dar kelia abejonių dėl savo sudėties, sukūrimo greičio ir galimų šalutinių poveikių. Profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad kuriant vakciną buvo susidurta su neeiliniais iššūkiais, tačiau per daug nerimauti nevertėtų.

Vengrija ketvirtadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, preliminariai patvirtinusia rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“. Budapeštas taip pat išdavė leidimą platinti panašų Jungtinės Karalystės bendrovės „AstraZeneca“ preparatą ir kritikavo „itin lėtą“ vakcinacijos tempą Bendrijoje. „Vengrijos farmacijos tarnyba išdavė laikiną licenciją „AstraZeneca“ ir „Sputnik“ vakcinoms“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas.

Po to, kai buvo laikinai sustabdyta sutartis su bendrove „Sotus derlius“ dėl COVID-19 vakcinos transportavimo, Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) neskelbiamos apklausos būdu apklausė vieną tiekėją – bendrovę „Armila“ ir pasirinko ją vakcinai vežti. „Buvo apklaustas vienas tiekėjas, nes jis tinkamai įvykdė sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, todėl mums yra žinoma tiekėjo kompetencija“, – rašoma BNS ketvirtadienį pateiktame centro atsakyme. 462 tūkst.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia sulaukianti vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka. „(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla.

Prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašą planuojama atnaujinti savaitės pabaigoje, BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Atsižvelgus į ekspertų ir Vyriausybės rekomendacijas ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl prioritetinių grupių yra keičiamas. Šios savaitės pabaigoje jis taps viešas“, – trečiadienį teigė ministro atstovė.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) laikinai sustabdė sutartį dėl COVID-19 vakcinos išvežimo su bendrove „Sotus derlius“. „Įvertinus aplinkybes, ESSC šiuo metu laikinai sustabdė sutarties vykdymą. Yra sudaryta ekspertų komisija ištirti paskutiniam atvejui, kai buvo nustatyti temperatūrų svyravimai išvežant vakcinas“, – BNS trečiadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai Vytautas Beniušis.

Jau nuo kovo 1 d. pasiskiepyti nuo tokių ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas bus galima ir vaistinėse. Tačiau nors dar buvusi valdžia skubėjo paankstinti šią tvarką numatančių įstatymo pataisų įsigaliojimą dėl artėjančios masinės vakcinacijos nuo Covid-19, kol kas nėra aišku, ar tokia galimybė vaistinėse atsiras. Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.

Antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę jau gavo 1624 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir 454 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai. Apie tai antradienį BNS informavo gydymo įstaigos. Santaros klinikų teigimu, iš maždaug 6 tūkst. įstaigoje dirbančių žmonių pirmuoju skiepu paskiepyta apie 5 tūkst. asmenų. Gydymo įstaiga teigia, kad vakcinacijos procesai vyksta sklandžiai. Savo ruožtu Kauno ligoninė pranešė, kad pirmąja doze paskiepyta 1,7 tūkst.

Norvegija pirmadienį pranešė, kad nenustatė ryšio tarp vakcinavimo „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronavirusinės infekcijos ir paskiepytų žmonių mirčių šalyje, tačiau rekomendavo gydytojams įvertinti silpniausių pacientų sveikatos būklę prieš juos skiepijant. Nuo vakcinavimo kampanijos pradžios gruodžio pabaigoje Norvegijoje registruoti 33 pirmąja vakcinos doze paskiepytų senyvo amžiaus žmonių mirties atvejai, skelbia visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tvirtina, jog šiuo metu nuo koronaviruso pirmąja doze jau paskiepyta didžioji dalis šalies globos namų gyventojų ir darbuotojų. Pasak ministerijos, pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyti arba imunitetą po ligos yra įgiję beveik 85 proc. socialinės globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia, taip pat daugiau nei 75 proc. šių įstaigų darbuotojų. Skiepijant būtinos dvi vakcinos dozės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia gavusi keletą pranešimų dėl galimų skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų pažeidimų, tačiau juose trūko informacijos, todėl papildomų veiksmų nesiimta. Ministerijos atstovė Neringa Mikėnaitė šią savaitę informavo BNS, kad ministerija sulaukė dviejų skambučių į pasitikėjimo liniją ir vieno pranešimo el. paštu. Atstovės teigimu, pranešimus buvo prašoma patikslinti, pareiškėjų – prisistatyti, tačiau šie nesutiko, todėl papildomų veiksmų ministerija nesiėmė.

Kol kas didžiausią gyventojų skiepijimo nuo koronaviruso tempą demonstruojanti Didžioji Britanija skelbia, kad visus savo šalies suaugusius planuoja paskiepyti ne ankščiau rugsėjo. Tiesa, norint pasiekti ambicingą tikslą ir taip likusias Europos šalis gerokai lenkiantį skiepijimo tempą teks dar padidinti. O Slovakija testuoja visus savo šalies gyventojus ir be neigiamo testo savo gyventojams žada neleisti eiti net į darbą. Nyderlanduose, dėl griežtų ribojimų kilo riaušės.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“ atlikta analizė. Kaip sparčiai skiepijama įvairiose ES šalyse, analitikai skaičiavo palygindami, koks vakcinų skaičius tenka 100 šalies gyventojų.

Lietuvoje įsibėgėja kova su koronavirusu. Šalies ligoninėse prasidėjo pakartotinis skiepijimas. Pirmąsias vakcinas nuo COVID-19 gavę medikai visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiandien gavo antrąsias dozes. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prasideda pakartotinis vakcinavimas nuo COVID-19. Skiepijami tie, kurie pirmąsias vakcinas gavo praėjusių metų pabaigoje. „Skiepijam, skiepijam, tikrai taip. Būna įvairių reakcijų.

Lietuvoje įsibėgėja kova su koronavirusu. Šalies ligoninėse prasidėjo pakartotinis skiepijimas. Pirmąsias vakcinas nuo COVID-19  gavę medikai visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiandien gavo antrąsias dozes. Pragariška naktis Kaišiadorių rajone. Šiąnakt kilo trys gaisrai, o juose žuvo du žmonės ir pora katinų. Spaudžiant daugiau kaip dvidešimties laipsnių šalčiui, ugniagesiams buvo itin sudėtinga dirbti, užšąlo net autocisternos.

Į Lietuvą atkeliavus jau ne vieno gamintojo COVID-19 vakcinoms kyla daugybė naujų klausimų – kaip greitai atsiranda efektas po 1 vakcinos dozės? Kiek stipriai šis efektas skiriasi lyginant su 2 dozėmis? Kokį imunitetą (antikūnų/ląstelinį) padeda suformuoti skirtingos COVID-19 vakcinos? Dalį atsakymų pateikia įrodymais pagrįstos medicinos grupės iniciatyva parengta kelių gamintojų vakcinų palyginimo santrauka.

Didžiosios Britanijos valdžia vis dar rūpinasi kuo greičiau suskiepyti visuomenę, tačiau britų senjorams tai, regis, nė motais. Dešimtys senjorų atsisako vakcinuotis ir sako, kad verčiau lauks britų kurtos vakcinos. Didžiosios Britanijos senjorai atsisako „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso. Britų senjorai neatvyksta į skiepijimus, nes, kaip sako patys, mieliau „lauktų angliškos“ vakcinos. Reikalauja Oksfordo vakcinos Anot dr.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas neseniai pasveikino du „gyvybę gelbstinčius“ vaistus nuo artrito, kaip potencialų pagalbininką gydant Covid-19. Didžiosios Britanijos tyrimas atskleidė, kad šie vaistai beveik ketvirtadaliu sumažina sunkiai koronavirusu sergančių pacientų mirties riziką.

Sekmadienį pradedamas pakartotinis vakcinavimas nuo COVID-19 tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti pirmaisiais skiepais nuo šios ligos praėjusių metų pabaigoje. Sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta BNS penktadienio vakare sakė, jog paaiškėjus, kad COVID-19 vakcinos gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ sumažino planuojamus artimiausiu metu pristatyti vakcinos kiekius, ši vakcina iki vasario antros savaitės bus naudojama tik revakcinacijai.

Heidi Neckelmann sako, kad jos „geriausias draugas“ ir partneris, su kuriuo buvo net 28-erius metus, 56-erių akušeris Gregoris Michaelas, buvo aktyvus, sveikas ir neturėjo jokių sveikatos sutrikimų. Tačiau visai neseniai vyras mirė nuo priepuolio, kurį sukėlė staiga išsivystęs retas autoimuninis sutrikimas: jo kūnas pradėjo naikinti kraujyje esančius kūnelius – trombocitus, padedančius kraujui krešėti.

Generalinis „Modernos“ direktorius teigia, kad koronaviruso vakcina užkerta kelią infekcijai bent porai metų – tokiam laikotarpiui, teigiama, susidaro imunitetas. Taip pat pranešama, kad „Modernos“ vakcina apsaugo ir nuo naujų koronaviruso atmainų. „Moderna“ deklaravo, kad jų vakcina nuo Covid-19 apsaugo žmones bent porą metų.

Pasaulyje mirtims nuo kornaviruso artėjant prie 2-jų milijonų, vis labiau auga nerimas dėl praėjusią savaitę rastos naujos koronaviruso mutacijos Brazilijoje. Didžiausioje Pietų Amerikos šalyje ėmus augti susirgimams, Jungtinė Karalystė paskelbė nedelsiant nutraukianti skrydžius iš Pietų Amerikos. Brazilijoje padėtis dėl koronaviruso nepavydėtina. Pandemija čia jau nusinešė daugiau nei 200 000 gyvybių. Tačiau situacija tik blogėja.

Lietuvą artimiausiomis savaitėmis pasieks perpus mažiau „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozių nei žadėta – gausime 50 tūkstančių mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad vakcinos tiekimas absoliučiai nestabilus ir puola skaičiuoti, ar jau paskiepytiems medikams užteks vakcinos antrai skiepo dozei. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą ir ministerijai pažėrė kritikos, mat ši nepakankamai kontroliuoja vakcinacijos procesą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad bendrovės „Pfizer“ generalinis direktorius ją patikino, jog visas kiekis Bendrijos užsakytų vakcinos nuo COVID-19 dozių bus pristatytas per pirmąjį 2021-ųjų metų ketvirtį. „Aš, kaip ir daugelis iš jūsų, šiandien sužinojau apie „Pfizer“ paskelbtą vėlavimą“, – sakė U. von der Leyen per spaudos konferenciją Portugalijoje.

Pirmųjų Covid-19 vakcinų autorizacijos greitis sukėlė didelę nuostabą. Virusas pasaulyje išplito pirmąjį 2020 metų ketvirtį, o šiuo metu Europos vaistų agentūroje jau užregistruotos dvi vakcinos. Žaibo greičiu įvykus įprastai ne vienerius metus trunkančiam procesui, visame pasaulyje aptarinėjamos tokios sėkmės prielaidos ir, žinoma, iš precedento išmoktos pamokos.

Į prioritetinių grupių asmenų skiepijimo COVID-19 ligos vakcina sąrašą įtraukiami 2021 metų Tokijo olimpinių, paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatai, jų treneriai ir aptarnaujantis personalas. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui penktadienį pritarė Vyriausybė. Siūlymą ŠMSM pateikė išnagrinėjusi Nacionalinės sportininkų asociacijos kreipimąsi.

Norvegijoje neilgai trukus po pirmos „Pfizer“ vakcinos dozės įskiepijimo mirė 23 asmenys, ketvirtadienį pranešė Norvegijos vaistų agentūra. Ji atkreipė dėmesį, kad įprasti vakcinos sukeliami simptomai galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi. Norvegijos vaistų agentūros duomenimis, iš iki šiol ištirtų 13 mirusių asmenų autopsijų paaiškėjo, kad dažniausiai šalutinis vakcinos poveikis galėjo pasitaikyti silpniems pagyvenusiems žmonėms.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis penktadienį paragino Europos Komisiją, kad ši kreiptųsi į  „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl vakcinos vėlavimo, nes jis kelia riziką skiepijimo procesui. „Prašome jūsų skubiai susisiekti su „BioNTech/Pfizer“, kad pareikalautumėte viešai paaiškinti situaciją ir pabrėžtumėte būtinybę užtikrinti savalaikio pristatymo stabilumą ir skaidrumą.

Vyriausybė penktadienį pasitarime patvirtino naują skiepijimo tvarką ir į prioritetinę eilę dėl skiepų nuo koronaviruso įtraukė dar dvi gyventojų grupes. Tai olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys sportininkai ir tarptautinėse operacijose misijas vykdantys Lietuvos kariai. Į prioritetinius sąrašus įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai kandidatai į Lietuvos Respublikos rinktinės, atstovaujančios Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, jų trenerius ir personalą.

Seimo sveikatos reikalų komitetui susirinkus aptarti privataus sektoriaus galimybes ir iššūkius įsitraukti į COVID-19 pandemijos valdymą, pačios įstaigos negailėjo priekaištų atsakingoms institucijoms. Daug neaiškumų joms kelia tiek vakcinavimo proceso, vakcinų transportavimo, tiek paslaugų apmokėjimo klausimai. Negana to, dalis įstaigų pandemijos metų atsidūrė tarp girnų – turėjo rinktis, ar stabdant veiklą deleguoti gydytojus dirbi su Covid-19, ar tęsti planinių pacientų priežiūrą.

Visai neseniai nuspręsta, kad iš vieno vakcinos nuo COVID-19 buteliuko bus skiepijami jau nebe penki, o gali būti skiepijami ir šeši asmenys. Nors paskiepijus penkis asmenis buteliuke lieka šiek tiek vakcinos, medikai pripažįsta, kad šeštąją dozę paimti pavyksta ne visada. Tam reikia specialių švirkštų ir didelio atidumo. Dar penktadienį buvo patvirtinta, kad šalies sveikatos priežiūros įstaigos vietoje penkių skiepo nuo COVID-19 dozių gali skiepyti šešias.

Antikorupcinį skiepijimo nuo COVID-19 vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė, kad vakcinavimas yra nepakankamai kontroliuojamas. „Daugelis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios dalyvauja vakcinacijos procese, nėra atskaitingos Sveikatos apsaugos ministerijai, kas, STT vertinimu, apsunkina šio proceso efektyvų ir sklandų organizavimą“, – pranešime teigė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Koronavirusu susirgus skiepytiems medikams gydytojai ramina, kad jų užsikrėtimas dažniausiu atveju įvyko dar prieš skiepą. Tuo metu visuomenėje tokius atvejus net būtų sunku išsiaiškinti. Kaip pabrėžė situaciją komentavusi VU Santaros klinikų Infekcinės ligoninės vadovė prof. Ligita Jančorienė, rizika susirgti po pirmos skiepo dozės sumažėja iki 20 proc.

Žinia apie COVID-19 susirgusius ką tik paskiepytus Santaros klinikų medikus vėl paskatino kalbas apie vakcinų nepatikimumą. Visgi specialistai kategoriškai neigia jokias galimas skiepo ir užfiksuoto teigiamo PGR tyrimo sąsajas, mat vakcinose nėra jokių viruso dalių, kad tam būtų net teorinė galimybė. Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.  VU Gyvybės mokslų centro prof.

COVID-19 vakcinos gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ perpus sumažino artimiausias keturias savaites planuojamą pristatyti vakcinos dozių skaičių. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, vėlų ketvirtadienio vakarą bendrovės informavo, kad artimiausias keturias savaites bus pristatytos ne 108 810 vakcinos dozės, o 54 405. Kaip BNS informavo ministerija, šiuo metu specialistai skaičiuoja reikiamus vakcinos kiekius antrai dozei tų asmenų, kurie jau yra paskiepyti.

Lietuva pagal mirtingumą nuo koronaviruso yra pirma Europos Sąjungoje. Ekspertų taryba siūlo nedelsti ir jau dabar nuo Covid-19 pradėti skiepyti septyniasdešimtmečius ir vyresnio amžiaus gyventojus, mat jiems rizika mirti, užsikrėtus koronavirusu, didžiulė. O Anykščiuose keliasdešimt „SPA Vilniaus“ darbuotojų jau pasiskiepijo nuo koronaviruso, nors dėl karantino apribojimų ši įstaiga ir neveikia.

Santaros klinikose nuo koronaviruso paskiepyti onkohematologinėmis ligomis sergantys vaikai. Viena jų – šešiolikmetė Austėja, kuri į ligoninę atskubėjo tiesiai iš nuotolinės prancūzų kalbos pamokos. Apie skiepo būtinybę Austėjai papasakojo jos medikė mama, kuri taip pat buvo paskiepyta. Dėl ligos, merginos imuninė sistema yra itin silpna, tad net lengviausia viruso forma gerokai apkartintų jos gyvenimą.