vakcina

Jau trečiadienį privačios sveikatos priežiūros įstaigos savo pacientams suleis pirmąsias vakcinos nuo koronaviruso dozes. Tiesa, už vakcinas kol kas pacientai nemokės, taip turėtų būti tiesiog paspartinamas vakcinacijos procesas Vilniuje, tačiau jau kalbama ir apie datą, kada vakciną gauti galėtume už pinigus. Spėjama, kad vakcina, perkant ją privačiai, turėtų kainuoti gerokai daugiau nei valstybės parūpinta.

Nepageidaujamos reakcijos į „AstraZeneca“ vakciną beveik nesiskiria nuo kitų vakcinų sukeliamų reakcijų, BNS sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė. „Kaip ir kitos vakcinos, „AstraZeneca“ sukelia labai panašius nepageidaujamus poveikius. Tai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas“, – aiškino Vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Jungtinėje Karalystėje pirmadienį paskelbti dviejų atskirų tyrimų, atliktų Anglijoje ir Škotijoje, duomenys rodo, kad jau pirmoji skiepų nuo pandeminio koronaviruso dozė veiksmingai mažina užkrato plitimą ir hospitalizacijos riziką.  Anglijos visuomenės sveikatos departamento analizė rodo, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcina po pirmosios skiepų dozės sumažina riziką užsikrėsti virusu daugiau kaip 70 procentų. Po antrosios skiepų dozės rizika sumažėja 85 procentais.

Kai kurioms šalims jau nusprendus koronavirusu persirgusiems asmenims suleisti tik vieną skiepo dozę, apie tai greičiausiai teks diskutuoti ir Lietuvoje. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai padeda įgyti tokį patį imunitetą kaip ir gavus dvi vakcinos dozes.

Vakcinų nuo koronaviruso sudėtis gali būti nežymiai keičiama, kad sukurtų imunitetą ir nuo naujų Covid-19 atmainų. Kaip teigia mokslininkai, tai galima padaryti per tris savaites. Profesorius Robinas Shattockas, dirbantis su pakartotinėmis dozėmis, atskleidė, kokia sparti yra vakcinų gamyba – skiepai pacientus gali pasiekti per maždaug tris mėnesius.

Izraelyje, kuris nuo koronaviruso jau paskiepijo beveik pusė šalies gyventojų, pradedami lengvinti suvaržymai. Atidaromos sporto salės, prekybos centrai, viešbučiai ir baseinai. Tiesa, į juos patekti gali tik žmonės su specialiu leidimų, kurį gauti gali tik pasiskiepijus arba persirgus koronavirusu. Tuo metu Ispanijos pareigūnai iš po lovų ir spintų traukė nuo teisėsaugos besislapstančius karantino vakarėlių dalyvius.

Įsibėgėjant visuomenės vakcinacijai ir sulaukiant vis daugiau skiepų dozių didėja ir žmonių susidomėjimas nepageidaujamomis COVID-19 skiepų reakcijomis. Į tai reaguodamas virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalino JAV atliktų stebėjimų duomenimis apie nepageidaujamų reakcijų statistiką. Kaip dalinosi jis, JAV ligų kontrolės centras (CDC) parengė apžvalgą apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo COVID-19 vakcinomis.

Praėjusią savaitę Santaros klinikos pradėjo skiepyti vyresnius nei 80 metų turinčius Vilniaus gyventojus. Tarp pirmųjų skiepą nuo Covid-19 infekcijos gavusių žmonių buvo ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene. Prezidentas naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kaip jaučiasi praėjus kelioms dienoms po pirmosios vakcinos.

Nuo skiepijimo pradžios gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos tarnyba gavo 585 pranešimus, dėl „Moderna“ vakcinos – 34 pranešimus, o dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 172 pranešimus. Be to, 11-oje gautų pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas. 760 pranešimų yra klasifikuojama kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė dešimtoji gamintojo „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo COVID-19 siunta. Ją sudaro 28 080 vakcinos dozių. Vakcinos tą pačią dieną bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje šalyje ir naudojamos vyresnių nei 80 metų gyventojų skiepijimui. Informacija apie pristatomą vakciną yra reguliariai atnaujinama, atvykus naujoms vakcinos siuntoms į Lietuvą.

Įsibėgėjus masinei pedagogų vakcinacijai pirmuosius skiepus jau gavo ir kone visi darželiuose dirbantys pedagogai. Tačiau ne visų jų patirtys malonios – privačių darželių atstovai pripažįsta, kad nemažai darbuotojų dėl itin stiprių šalutinių poveikių turėjo pasiimti nedarbingumą, sutriko ir darželių veikla. Kyla klausimų ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos – dalis auklėtojų ja skiepytis nenori.

Jungtinės Karalystės vakcinavimo reikalų ministras Nadhimas Zahawis pranešė, kad „AstraZeneca“ yra užtikrinta, kad jų sukurta vakcina apsaugo nuo sunkių susirgimų, kuriuos sukelia Pietų Afrikos koronaviruso atmaina. Anksčiau atliktas mažesnis tyrimas teigė, kad vakcinos efektyvumas, kovojant su šia atmaina, buvo mažesnis. N. Zahawis teigė, kad apie tyrimą jis kalbėjo su Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotoju Jonathanu Van-Tamu.

Pasiskiepiję Australijos piliečiai į savo išmaniuosius telefonus gaus pažymėjimus, įrodančius, kad jie gavo vakciną nuo koronaviruso. Pasiskiepijimo įrodymas per kelias savaites turėtų tapti pasiekiamu „MyGov“ ir „Express Plus Medicare“ programėlėse. Jis rodys asmens imunizacijos istorijos ataskaitą ir pažymėjimą, įrodantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo koronaviruso.

Rusija šeštadienį paskelbė užregistravusi trečiąją vakciną nuo koronaviruso ir pažadėjo jau kovą pradėti ja skiepyti gyventojus. Rusija buvo pirmoji šalis, užregistravusi vakciną nuo COVID-19 rugpjūtį, kai klinikinių tyrimų galutiniai etapai dar nebuvo atlikti. Nuo to laiko vakcina „Sputnik V“ buvo patvirtinta daugiau nei dviejose dešimtyse pasaulio šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi vakcinavimo mastais, šalyje nuo koronaviruso prieš parą pasiskiepijus per 10 tūkst. žmonių. „10 654 – tiek šalies gyventojų pagal šįryt patikslintus duomenis buvo paskiepyta nuo COVID-19 ligos ketvirtadienį! Pirma diena, kai pasiekėme penkiaženklį paskiepytųjų per parą skaičių, ir dėl to noriu pasidžiaugti bei padėkoti prie to prisidėjusiems“, – šeštadienį socialiniame tinkle paskelbė prezidentas.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sako, kad rudens pradžioje nuo COVID-19 galėtų būti vakcinuota 70 proc. suaugusiųjų. Tačiau ji pabrėžė, kad tai priklausys nuo nenutrūkstamo vakcinų tiekimo ir žmonių noro skiepytis. „Masinė vakcinacija prasidės gegužę, dar bus grįžimai į kitas grupes, tai jei rugsėjį būtų 70 procentų, tai būtų puiku.

Turtingos pasaulio šalys siekia gauti milijardu daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių negu joms reikia, paskaičiavo kovos su skurdu aktyvistai. Tuo metu skurdžios pasaulio šalys neturi, iš kur jų gauti. Augant nelygybei tarp pandemiją pažaboti bandančių šalių, šiandien aptarti kovos su koronavirusu priemones planuoja didžiojo septyneto šalių vadovai. Vakcina dalintis žada britai, o Emmanuelis Macronas skurdžios šalims siūlo skirti 5 procentus Europos Sąjungos turimų vakcinų.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.

Nors pasigirsta pedagogų skundų, kad norėtų skiepytis ne „AstraZeneca“, o kito gamintojo vakcina, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė čia įžvelgianti savotišką paradoksą. Anot jos, viena vertus, yra baiminamasi naujo tipo vakcinų, tačiau, kita vertus, sukurtomis labiau įprastu metodu pasitikima mažiau.

Šią savaitę pirma vakcinos doze baigiami skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo įstaigose ir klasėse dirbantys pedagogai bei kiti darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau pasiskiepijo 28 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja mokytojams ir visiems ugdymo įstaigų darbuotojams už supratimą ir rūpestį savo bei aplinkinių sveikata.

Autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ligos vien tik pirmoji dozė veiksminga 85 procentais. Leidinys remiasi tyrimais, atliktais daugiau kaip 7 tūkst. medicinos darbuotojų, kurie buvo šia vakcina paskiepyti Izraelio Šebos medicinos centre. Ekspertai pastebėjo, kad jos efektyvumas 85 proc. pasireiškė 15-28 dienomis po injekcijos.

Aukštesnį išsilavinimą turintieji labiau nusiteikę skiepytis COVID-19 vakcina, tuo metu besilaikantys priešingos pozicijos sako bijantys būti „bandomaisiais triušiais“. Be kita ko, apsisprendusius skiepytis kartu lydi nerimas, kad vakcina sukurta taip greitai. Tą rodo atliktos naujausios gyventojų apklausos. Kaip rodo tyrimas, tvirtai arba greičiausiai nusiteikę teigiamai dėl vakcinacijos buvo 64 proc.

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai. Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc.

Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutiktų skiepytis 64 proc. šalies gyventojų. Norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo klastingu virusu. Tokius rezultatus parodė Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr.

Vilniuje pradedama informacinė kampanija, skirta COVID-19 vakcinavimui. Kaip ketvirtadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, informacinės kampanijos „Pasiraitokime rankoves“ metu bus siekiama atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl vakcinų bei paskatinti skiepytis kuo didesnę dalį vilniečių. Informacija bus platinama internete, tinklalapyje vakcina.vilnius.

Ketvirtadienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Prezidentūra sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl jo komunikacijos. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl vakcinų kaupimo sandėliuose. Tuo tarpu pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė atsakymą į tokias pastabas. Anot jo, sandėliuose likusių vakcinų nėra. Pateikiame visą ministro įrašą: „Vieno grafiko istorija arba vakcinų kelias Lietuvoje.

Prezidentūra mato riziką dėl koronaviruso vakcinų kaupimosi sandėliuose, jei skiepijimo tempai Lietuvoje artimiausiu metu nedidės. Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad praėjusią savaitę gautas vakcinų kiekis – 70 tūkst. dozių – sudaro prielaidas spartinti vakcinavimą ir Lietuva teoriškai jau gali pasiekti 10 tūkst. per dieną paskiepijamų žmonių ribą. Tačiau, anot jo, vakcinavimui nepaspartėjus, kyla rizika, jog vakcinos ims kauptis sandėliuose.

Kol vienos šalys savo gyventojus skiepytis nuo koronaviruso stengiasi įtikinti moksliniais faktais, Izraelis vakcinuotis ragina nemokama pica ir skanėstais. Pagal paskiepytos populiacijos dydį pasaulyje pirmaujanti šalis, visiems gavusiems imunitetą žada atverti ir sporto klubus bei viešbučius. O Vengrija tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, kuri pradėjo skiepyti kiniška vakcina.

Vos sulaukus pirmųjų „AstraZenecos“ skiepų dozių ir pradėjus vakcinuoti pedagogus pasigirdo nuogąstavimų dėl jos poveikio, mat ne vienos įstaigos darbuotojai skundėsi šalutiniais reiškiniais. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad visos naudojamos vakcinos yra saugios, o stebėtis dėl nepageidaujamų reiškinių nereikėtų.

Socialiniuose tinkluose paskutiniuoju metu žmonės itin aktyviai dalijasi su patirtimi po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti Tarnybai, o ne interneto platybėse. Taip pat pabrėžia, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje.

Vasarį pradėjus pedagogus skiepyti nuo Covid-19 viruso socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žmonių atsiliepimai apie vakcinas. Vieniems po skiepo vos paskauda ranką, o kitiems tenka kviesti ir greitąją pagalbą. Pasidomėjus, kiek šiuo metu yra sulaukta skundų dėl vakcinų nuo Covid-19, paaiškėjo, kad šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra gavusi daugiau nei 700 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas.

Nuo COVID-19 pirmąja doze paskiepyta 19 tūkst. mokyklų ir darželių darbuotojų – apie du trečdaliai visų paskiepyti planuojamų asmenų, BNS trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vasario 17-osios duomenimis, apie 800 darbuotojų jau gavo ir antrąją vakcinos dozę. Tai asmenys, kurie gali dirbti ir kitose veiklose, todėl buvo skiepijami anksčiau. Pagal ministerijos pateiktus duomenis, vien vasario 9-17 dienomis pasiskiepijo apie 15,5 tūkst. darbuotojų.

Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.

Sostinėje nuo koronaviruso skiepijasi pirmieji senjorai, sulaukę aštuoniasdešimties ir daugiau metų. O Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujintą skiepų planą – žmonės, sulaukę 65 metų, vakciną nuo koronaviruso gaus jau kovo mėnesį. Masiniai skiepai gyventojų laukia jau gegužę. Per vasarį ir kovą Lietuvą pasieks net pusę milijono vakcinų. Tiesa, stringa pedagogų skiepijimas, mat jie atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.

VUL Santaros klinikose įsibėgėjo kaulų čiulpų transplantacijas patyrusių bei kraujo okologinėmis ligomis sergančių pacientų skiepijimas. 2021 m. vasario 15 d. duomenimis, pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti 1002 kraujo onkologiniai ligoniai. Iš jų 608 – 60 metų ir vyresni pacientai. Antrąją doze vakcinuoti 593 onkologinėmis ligomis sergantys asmenys. Anot Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino visuomenės vakcinacijos nuo COVID-19 planą, atsižvelgdama į farmacijos kompanijų „AstraZeneca“, „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ pateiktus vakcinų pristatymo planus, rašoma pranešime spaudai. Jeigu gamintojai užtikrins stabilų vakcinų tiekimą, pagal atnaujintą vakcinacijos planą pirmąjį šių metų ketvirtį bus pradėti skiepyti visi senjorai, vyresni nei 65 metų, o masinė vakcinacija prasidės jau šį pavasarį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį aptars vakcinavimo tempus ir elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) patekimo užkardymą. „Prezidentas su Vyriausybės vadove kalbėsis apie pandemijos valdymo ir vakcinavimo klausimus, taip pat apie elektros iš Astravo atominės elektrinės patekimo užkardymą“, – BNS sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad prieštaringai vertinamos rusų sukurtos vakcinos nuo koronaviruso efektyvumas yra 92 proc. Reaguodami į „The Lancet“ žurnale publikuotą tyrimą, britų mokslininkai teigė, kad Jungtinė Karalystė (JK) turėtų būti atsargesnė kritikuodama kitų valstybių vakcinas. Tik 16 iš 16 500 žmonių, gavusių dvi „Sputnik V“ vakcinos dozes, patyrė koronaviruso simptomus, tačiau nei vienas asmuo nemirė ir niekam neprireikė medikų pagalbos.

Kaip ir galima buvo tikėtis Uhane apsilankiusiems Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertams kinai nepateikė visų duomenų apie pirmus COVID atvejus ir neleido visur patekti. Pasaulio ekspertai jau netrukus žada pristatyti savo vizito rezultatus, o Čekijoje siaučia britiškos koronaviruso atmainos židinys Čekijoje. Šiaurės rytų Čekijoje pastarosios kelios savaitės – tikras pragaras.

Nors jaunesnių nei 16 metų amžiaus žmonių skiepijimas Jungtinėje Karalystėje ir nerekomenduojamas, viena paauglė skiepą jau gavo. Mergina serga reta ir pavojinga kraujo liga, tad ir antrąją vakciną nuo Covid-19 ji gaus jau netrukus.

Šiaurės Korėja, besigirianti, kad puikiai tvarkosi su pandemija, pradėjo kurti savo vakciną nuo Covid-19. Tačiau šaliai krenta kaltinimai: įtariama, kad vakciną ji pradėjo kurti pavogusi kitų šalių mokslininkų sukauptus duomenis. Nepaisant lyderio Kim Jong Uno teiginių, kad izoliuotoje šalyje nebuvo užfiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis, manoma, kad vakcinų kūrėjai savo produkto bandymus atlieka su žmonėmis, turinčiais panašius į virusą simptomus.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako palaikantis prezidento Gitano Nausėdos ambiciją iki liepos 6-osios nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tvirtina, kad tai priklausys nuo vakcinas tiekiančių bendrovių. „Šiuo atveju aš palaikau prezidento ambiciją ir viliuosi, kad ji taps realybe. Komisija turi panašų planą ir jie abu yra realūs“, – lrt sakė V. Sinkevičius. Jo teigimu, skiepijimo greitis priklausys nuo vakcinas tiekiančių bendrovių.

Po skiepų nuo koronaviruso dėl prastos auklėtojų savijautos sostinėje uždarytas vaikų darželis. Tėvai gavo pranešimus pasilikti su vaikais namuose ir atžalų į darželį nevesti. Sklaidydami gandus apie ,,AstraZeneca“ vakciną, viešai jau skiepijasi kaimyninės Latvijos vadovai – prezidentas ir premjeras. Kada nuo koronaviruso skiepysis Gitanas Nausėda ir kiti politikos lyderiai?  Sostinėje po skiepų nuo koronaviruso užsidarė vienas iš Austėjos Landsbergienės darželių.

Nepaisant ekspertų ir atsakingų institucijų išvadų dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo ir vyresniems asmenims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar dvejoja dėl „amžiaus cenzo“ ir kol kas šiuos skiepus yra nusprendusi skirti iki 55 m. amžiaus švietimo įstaigų darbuotojams. Visgi profesorė Aurelija Žvirblienė patikino, kad tai – daugiau politinis apsisprendimas.

Praeitą savaitę visoje Lietuvoje prioriteto tvarka pradėti skiepyti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai bei švietimo įstaigų darbuotojai, turintys sąlytį su šios amžiaus grupės vaikais. Sprendimas pagreitinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo švietimo darbuotojų skiepijimą priimtas tikintis, kad vakcinacija leis anksčiau sugrąžinti moksleivius į mokyklas. Tačiau Kaune stebima situacija verčia sunerimti, jog pedagogų vakcinacija gali ir nebūti tokia sklandi, kaip visiems norėtųsi.

Vengrija penktadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, pradėjusia skiepyti gyventojus Rusijoje pagaminta vakcina nuo pandeminio koronaviruso, pranešė šalies vyriausioji medicinos pareigūnė. „Šiandien pradedame skiepyti vakcina „Sputnik V“; tai vyksta numatytose vakcinavimo stotyse“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė pareigūnė Cecilia Muller.

Nuo COVID-19 jau paskiepyta 4,1 tūkst. mokytojų, o beveik penktadalis pedagogų, ištirtų dėl koronaviruso, turi antikūnų. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš viso vakcinuoti 4108 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo darbuotojai, skiepijimas šiuo metu vyksta visose savivaldybėse. SAM teigia nerenkanti duomenų apie skiepo atsisakiusius pedagogus.

Australams gali būti uždrausta lankytis restoranuose, parduotuvėse ir biuruose, jei jie atsisakys pasiskiepyti nuo koronaviruso. Naudodamosi visuomenės sveikatos įstatymais, valstijos ir teritorijos gali reikalauti žmonių pasiskiepyti, kad jie galėtų vykdyti tam tikrą veiklą ir dirbti savo darbą, pavyzdžiui, vakcinuotis gali reikėti senyvo amžiaus slaugos darbuotojams.