vakcina

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre pasiskiepijo nuo koronaviruso. Kaip rašė prezidentė, skiepytis yra moralinė pareiga. „Oficialiai tapus „senjore“ buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso - tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus.

Vokietijos vakcinų komisija pateikė rekomendaciją, kad žmonės nuo 65 metų gali būti skiepijami vakcina nuo koronaviruso, sukurta bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Vakcinų komisija dabar rekomenduoja skiepyti „AstraZeneca“ vakcina ir vyresnius kaip 65 metų žmones. Tai gera žinia vyresniems žmonėms, laukiantiems pasiskiepyti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė pradėjusi rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ vakcinos „tęstinę peržiūrą“. Ši procedūra yra pirmasis žingsnis norint patvirtinti šį preparatą vartojimui bloko teritorijoje. „EVA pradėjo tęstinę „Sputnik V“ – Gamalėjos nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro sukurtos vakcinos nuo COVID-19 – peržiūrą“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios EVA pranešime.

Iš viso per pirmus du mėnesius fiksuota virš 1200 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas ir dvi vakcinuotų žmonių mirtys, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pranešimų dėl „AstraZeneca“ skiepo tūkstančiui vakcinacijų pasitaikė daugiau nei tris kartus dažniau nei „Pfizer“ vakcinos atveju. Tuo metu fiksuotos mirtys su skiepais nesiejamos.

Lietuvos žvalgyba neabejoja, kad Rusija savo vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip priemonę daryti įtaką kitoms valstybėms. Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM pristatė bendrą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2021. „Galima įvardinti, kad pasinaudodama tam tikra Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą valstybių kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja savo „Sputnik V“ vakciną, kaip tam tikrą priemonė daryti įtaką pasauliui.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad per pirmus du mėnesius (nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 dienos), kai šalyje vykdoma vakcinacija nuo COVID-19 ligos, iš viso jau yra gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. VVKT atkreipia dėmesį, kad pirmąjį vakcinacijos mėnesį žmonės buvo skiepijami dviem, tuo metu Lietuvos rinkoje buvusiomis vakcinomis. Vasario pradžioje pradėta skiepyti ir trečiąja vakcina.

Lenkijos biotechnologijų bendrovė „Mabion“, įsikūrusi trečiame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Lodzėje, planuoja gaminti JAV farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtus skiepus nuo COVID-19 ligos. Apie šį projektą, kurio įgyvendinimui numatyta skirti 40 mln. zlotų (beveik 9 mln. eurų), pranešė Lenkijos plėtros fondo vadovas Pavelas Borysas, skelbia Lenkijos radijas. „Lenkija prisijungs prie skiepus nuo COVID-19 gaminančių šalių“, – pabrėžė P. Borysas.

Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, atrodo apsauganti 80 proc. veiksmingumu senyvus, rizikos grupei priklausančius asmenis nuo sunkių COVID-19 simptomų, sušvirkštus jau pirmąją preparato dozę, rodo trečiadienį paskelbtos preliminarios naujo tyrimo išvados.

Vilniuje nuo COVID-19 pradėti skiepyti vyresni nei 70-metų asmenys, Kaune šią savaitę baigiama 80-ies ir vyresnių gyventojų vakcinacija, BNS trečiadienį informavo savivaldybių atstovai. „Jau pradėtos skiepyti ir grupės virš 70 metų, tokių pacientų paskiepyta, vakar duomenimis, 17,9 procento“, – BNS atsiųstame komentare teigė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Prancūzijos vyriausybė antradienį susidūrė su spaudimu paspartinti skiepijimo nuo COVID-19 programą, kai nauji duomenys parodė, kad trys iš keturių pristatytų „AstraZeneca“ vakcinos dozių dar nėra panaudotos. Vienas sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas antradienį žurnalistams teigė, kad iš 600 tūkst. dozių, pristatytų į sveikatos centrus nuo vasario pradžios, sunaudota tik ketvirtadalis. „Kyla problemų dėl vakcinos naudojimo <...> nes matome, kad apie 75 proc.

Legendinis futbolininkas Pele antradienį buvo paskiepytas nuo koronaviruso. Apie tai brazilas pranešė asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle. „Šiandien yra nepamirštama diena. Aš pasiskiepijau. Tačiau kova su pandemija dar nėra baigta. Turime ir toliau laikytis nurodymų, kol skiepą gaus didžioji dalis žmonių“, –  rašoma „Instagram“ paskyroje. „Tai praeis, jei mes galvosime apie artimuosius ir padėsime vienas kitam“, – pranešama žinutėje.

Lietuvos paskolins Austrijai, Čekijai ir Slovakijai 1 tūkst. 860 dozių vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19). Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, apsvarstęs tokį Europos Komisijos prašymą šalims narėms. „Turime Europos Komisijos prašymą solidarizuotis ir laikinai paskolinti vakcinų Austrijai, Čekijai ir Slovakijai, prašymas grindžiamas itin bloga šiuo metu epidemiologine situacija ir dideliu mirtingumu šiose šalyse“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pietų Korėja paskelbė tirsianti dviejų žmonių, abu jie turėjo rimtų lėtinių susirgimų, mirtis praėjus kelioms dienoms po „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 suleidimo. 63-ejų globos namų pacientui, sirgusiam galvos smegenų kraujagyslių liga, pasireiškė gripo simptomai, įskaitant stiprų karščiavimą, trečiadienį paskelbė Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos agentūra. Paskiepytas jis buvo likus 4 dienoms iki mirties.

Garbaus amžiaus lietuvių įgeidžiai ir nedrausmingumas trikdo vakcinavimo nuo COVID procesą. Klaipėdoje savaitgalį pasiskiepyti neatvyko kone pusė užsirašiusių senjorų ir vietoje to polikliniką užplūdo savaitės pradžioje. Medikai ir savivaldybė pripažįsta – garbaus amžiaus žmonės skiepijasi vangiai ir prašo Sveikatos ministerijos leidimo skiepyti tuos, kas labiau nori. Ministerija atšauna – savivaldybės gali tą daryti.

Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pranešė, kad kovo 11 dieną priims sprendimą, ar bendrovės „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, suleidžiama viena doze, gali būti platinama Europos Sąjungoje. Jeigu Amsterdame įsikūrusi priežiūros agentūra šį leidimą suteiks, J&J preparatas bus jau ketvirtasis, kurį būtų leista platinti 27 šalių bloke, besistengiančiame paspartinti stringančią vakcinavimo programą.

Lietuvą antradienį pasiekė ketvirtoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso siunta, kurią sudaro 19,2 tūkst. vakcinos dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, dalis šios vakcinų partijos į vakcinacijos centrus iškeliaus tą pačią dieną, o kita dalis – trečiadienį.

Vakcinos nuo koronaviruso sulaukė ir prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas Nausėda. Klaipėdoje gyvenantis 91-erių prezidento tėvas jau yra gavęs abi vakcinas, kurios turėtų apsaugoti jį nuo COVID-19. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. „Prezidento tėvas Antanas Nausėda buvo paskiepytas vasario mėnesį abejomis vakcinomis. Tą atliko Klaipėdos medikai, kur jis ir gyvena.

Visiškai paskiepytų Lauksargių globos namų gyventojų organizmuose susiformavo imuninis atsakas į koronavirusą, rodo antikūnų tyrimų rezultatai. Juos tirti nuspręsta po to, kai COVID-19 liga nustatyta 15 globotinių, iš kurių 14 buvo visiškai paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, o nuo antrosios skiepo dozės buvo praėję beveik dvi savaitės. Kaip BNS antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), imuninis atsakas nustatytas tiek sveikiems, tiek užsikrėtusiems gyventojams.

Nors naujų užsikrėtimų Covid-19 pastaruoju metu šiek tiek padaugėjo, duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad būtų keista, jei atšilus orui Lietuva nepasiektų Vyriausybės nustatyto karantino A scenarijaus. Mokslininko nuomone, tam įtakos turėtų turėti ne tik Vyriausybės nustatyti ribojimai, bet ir įsibėgėjusi vakcinacija.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, iki kovo pabaigos, Lietuvą iš viso turėtų pasiekti apie 600 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, o per antrąjį ketvirtį – dar 3 mln. vakcinų, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Gavome aiškų patikinimą, kad jau pirmąjį ketvirtį ES šalys, įskaitant ir Lietuvą, pro rata principu gaus apie 100 mln. vakcinų, tai reiškia, apie 600 tūkst. vakcinų bus pateikta į Lietuvą iš viso nuo tiekimo pradžios iki kovo mėnesio pabaigos“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

Klaipėdoje stringa vyresnių nei 80-ies metų senjorų vakcinacija nuo koronaviruso, skelbia LRT radijas. Pasak specialistų, daug vakcinos lieka nepanaudota, nes įtraukti į sąrašus senjorai neatvyksta vakcinuotis. Per savaitgalį pirmosios dozės sulaukė apie 300 senjorų, tačiau nemaža dalis skiepytis neatvyko. „Kviesta buvo apie 600, pasiskiepijo apie 300 žmonių. Didelis procentas žmonių neatėjo. Kažkas nesuprato, kažkam informacija nesuvaikščiojo.

Jungtinė Karalystė jau paskiepijo daugiau nei 20 milijonų žmonių ir pirmą kartą per šešis mėnesius nustatė mažiausią paros užsikrėtusiųjų skaičių. Tuo metu Izraelyje pareigūnams teko vaikyti pavasario šventę Purimą paminėti nusprendusius žydus, o olandai Amsterdame priešinosi komendanto valandai. Dalis olandų nenori laikytis koronaviruso suvaržymų ir dėl to protestuoja sostinėje Amsterdame.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) sulaukė Indijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vadovaujamų šalių raginimų panaikinti intelektinės nuosavybės teises į vakcinų nuo COVID-19 formules, nors tam smarkiai prieštarauja farmacijos milžinės ir šalys, kuriose jos įsikūrusios. PPO iškels šį klausimą pirmadienį ir antradienį, per generalinės tarybos posėdį, kai naujoji vadovė Ngozi Okonjo-Iweala pradės eiti savo pareigas.

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.

Dar šią savaitę Lietuvoje pranešta apie 11 patvirtintų užsikrėtimų britiškąja vadinama koronaviruso atmaina. Mokslininkų teigimu, ši viruso atmaina yra kur kas pavojingesnė už pirminį koronaviruso variantą – greičiau plinta. Profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad keliamą pavojų galima pažaboti užtikrinus kelias priemones.

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

JAV medicinos ekspertai penktadienį rekomendavo patvirtinti bendrovės „Johnson & Johnson“ (J&J) sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos, suleidžiamą viena doze, todėl tikina, kad artimiausiu metu skiepų arsenalą papildys dar viena, paprasčiau naudojama priemonė kovai su COVID-19 pandemija. Prognozuojama, kad Maisto ir vaistų administracija (FDA) greitai suteiks leidimą esant ekstremalioms sąlygoms skiepyti naujuoju preparatu Jungtinėse Valstijose.

Pasvalio rajone praėjus vos porai minučių po skiepo mirė 77 metų senjoras kamuojamas širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaimo medicinos punkte sublogavusį vyrą sulėkė gaivinti net kelios greitosios, bet veltui. Vis tik ir personalas, ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nesieja senjoro mirties su skiepu. Po netikėta mirtimi pasibaigusio incidento šiame Namišių kaimo medicinos punkte nė gyvos dvasios. Nors bendrosios praktikos kabinetas kaimo gyventojus jau turėtų skiepyti visu pajėgumu.

Latvijoje iki šiol aptikta 20 užkrečiamesnės „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejų, infekcija jau plinta vietinėse bendruomenėse, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras (CDC). Kaip naujienų agentūrai BNS sakė CDC atstovė Ilzė Araja, vienas iš vietinio užsikrėtimo atvejų nustatytas vaikų darželyje. Be to, užsikrėtusiųjų daugėja tarp vaikų ir jaunuolių, o tai gali netiesiogiai rodyti, kad naujoji atmaina plinta vietos mastu.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ir šalies valdžiai vis žadant didinti skiepų dozių kiekius Kaunas didina pajėgumus. Ir skiepijimui atveria vieną didelį pramogų centrą – ledo rūmus. Čia per dieną gali paskiepyti apie 6000 žmonių. O štai sostinė ir uostamiestis atskirų vakcinacijos centrų kol kas steigti neketina. Artimųjų lydimi Kauno senjorai traukia į naujuosius dar oficialiai net neatidarytus ledo rūmus, bet tikrai ne čiuožinėti, o skiepytis.

Penktadienį Lietuvoje pranešta apie pirmąjį mirties po vakcinacijos nuo COVID-19 atvejį. Teigiama, kad 77-erių vyras mirė ne nuo skiepo, o gretutinių kraujotakos ligų. Specialistai aiškina, kad staigi organizmo anafilaksinė reakcija ir mirtis nuo bet kokio skiepo yra įmanoma, tačiau šis atvejis buvo kitoks.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Miręs žmogus – 77-erių metų amžiaus vyras iš Pasvalio rajono, skiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Nors jo gyvybė užgeso kelios minutės po skiepo, mirtis su vakcina nesiejama. Kaip informavo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, mirtis įvyko vakar, tačiau pranešimas apie ją gautas penktadienį po pietų.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina. Žmogui – 77-eri metai, o jo mirtis su vakcina nesiejama. Apie šią žinią pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną. Tarnyba planuoja dar penktadienį pateikti daugiau komentarų apie šį įvykį. TV3 Žinių komandos duomenimis, senolio gyvybė užgeso vos kelios minutės po skiepo.

Šią savaitę duris atvėrė greta „Girstučio“ komplekso, Kovo 11-osios g. 26, iškilę naujieji Kauno ledo rūmai. Sausį baigta statyti moderni žiemos sporto arena pandeminiu laikotarpiu tapo didžiausiu vakcinavimo centru Kaune ir visoje šalyje, rašoma pranešime spaudai. Laikinai čia įsikūrę medikai nuo COVID-19 jau paskiepijo kelis šimtus senjorų. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnauti iki 10 tūkst. kauniečių.

Tauragės rajone Lauksargių globos namuose COVID-19 susirgo 14 dvi „Pfizer“ vakcinos dozes anksčiau gavusių senjorų. Kaip paskiepyti žmonės užsikrėtė, aiškinasi Visuomenės sveikatos centras. Galimos visos versijos: tiriama, ar vakcinos buvo laikomos tinkamoje temperatūroje, ar namų gyventojams, po vakcinacijos, susiformavo imunitetas. Antrąją skiepo dozę šalia Tauragės miesto įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose senjorai gavo vasario 10-ąją.

Gydytojai pastebi, kad moterims vis dar trūksta patikimos informacijos apie įvairiais gyvenimo periodais joms rekomenduojamus skiepus. Ypač šis klausimas aktualus planuojančioms nėštumą ar jau besilaukiančioms moterims. Ypač daug klausimų kelia ir vakcina nuo Covid-19 infekcijos.

Pasklidus žiniai apie COVID-19 susirgusius 2 skiepo dozėmis paskiepytus globos namų gyventojus VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius nurodė, ko dabar reiktų imtis pirmiausiai, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko.

Šią savaitę nuo COVID-19 baigta skiepyti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai, iš viso imunitetą yra įgiję trys ketvirtadaliai jų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, per beveik du mėnesius vakcinuoti daugiau nei 60 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių. Imunitetą nuo COVID-19 iš viso turi per 75 proc. Lietuvos medikų. Nuo koronaviruso infekcijos pasiskiepijo daugiau kaip pusė – 56 proc.

Nors įsibėgėjanti vakcinacija teikia vilčių, kad bus galima kiek atsikvėpti ir bent dalis žmonių bus apsaugoti nuo sunkių viruso komplikacijų, visgi jau įprastu tapusio įpročio veik visur dėvėti kaukę ir laikytis kitų saugumo priemonių atsisakyti dar neišeis. Tai kol kas nenumatoma ir COVID-19 jau persirgusiems žmonėms.

Izraelyje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,2 mln. žmonių, patvirtino, kad „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas yra 94 proc. ir kad masinio imunizavimo kampanijos yra galingas ginklas prieš pandemiją. Šis pirmas tyrimas realiomis sąlygomis, kurio rezultatai trečiadienį buvo paskelbti recenzuojamame žurnale „The New England Journal of Medicine“, taip pat parodė tikėtiną paskiepytų asmenų didelę apsaugą nuo užsikrėtimo. Tai būtų labai svarbus elementas stabdant viruso plitimą.

COVID-19 imuniteto paso, virtualaus arba fizinio dokumento, kuris leistų gyventojams keliauti ir nevaržomai mėgautis paslaugomis dar teks palaukti. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kalba, kad Europoje gyventojai skiepijami per lėtai, dėl to kalbėti apie pasą, kuris dalį gyventojų galėtų išlaisvinti iš karantino taisyklių, dar anksti. Tiesa, pirmuosius žingsnius Lietuva jau žengė.

Latvija galėtų svarstyti galimybę įsigyti rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“, jeigu Europos Sąjungos vaistų agentūra patvirtintų šį preparatą, parlamentarams trečiadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas. Per posėdį Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitete jo narys Janis Adamsonas taip pat paklausė ministro, ar vyriausybė planuotų įsigyti ir kiniškų vakcinų.

Vyriausybė planuoja inicijuoti kelių visuomenės grupių testavimą ir kovo viduryje svarstyti platesnius judėjimo atlaisvinimus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Aštuoni iš devynių COVID-19 susirgusių Lauksargių globos namų gyventojų buvo paskiepyti dviem vakcinos dozėmis nuo šios infekcinės ligos, informavo Tauragės rajone įsikūrusios įstaigos vadovė. „Vienas iš jų neskiepytas“, – BNS pirmadienį sakė globos namų direktorė Jovita Černeckienė. Anot jos, trys užsikrėtusieji jautė ligai būdingus simptomus, jie gydyti išvežti į ligoninę. „Kitiems jokių simptomų nėra“, – sakė moteris.

Vengrija trečiadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, pradėjusia skiepyti gyventojus Kinijoje sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos „Sinopharm“, pranešė premjeras Viktoras Orbanas. „Šiandien pradėsime skiepyti kiniškomis vakcinomis“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtame premjero vaizdo pranešime. Vengrija, turinti apie 10 mln. gyventojų, „Sinopharm“ užsakė 5 mln. dozių.

Policija įspėja Lietuvos gyventojus apie sukčiavimo atvejus, kuomet yra prisidengiama Covid-19 situacija, dabar jie siūlo už pinigus greičiau gauti skiepą. Pastebima, kad neretai sukčiai bando išgauti asmeninę gyventojų informaciją, o pagrindiniai sukčiavimo būdai yra šie: siūlo susimokėti, kad atsidurtumėte skiepijamų asmenų sąrašo viršuje, siūlo naujas galimybes, kaip įsigyti vakcinos nuo Covid-19, taip pat informuoja, kad gali įtraukti į skiepijamų asmenų sąrašą.

Antradienį Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Jungtinių Valstijų televizijai CNN sakė, kad pasidalinti vakcinomis su Rytų partnerystės valstybėmis svarbu ir todėl, jog iš jų atvyksta daug žmonių į Lietuvą dirbti.  „Mes nesame saugūs, kol visi nėra saugūs. Mes turime daug kontaktų su žmonėmis iš Baltarusijos, Ukrainos, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą. Ir jeigu jie nesiskiepys, mes negalėsime atsiverti (sienų – BNS)“, – interviu CNN kalbėjo G. Landsbergis.

Po kelių atidėjimų Ukraina antradienį pagaliau sulaukė savo pirmosios vakcinų nuo COVID-19 dozių siuntos. 40 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp neturtingiausių Europoje ir viena paskutinių regione pradeda skiepijimo programą. Kijevo Boryspilio oro uoste nutūpė lėktuvas su 500 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos „Covishield“ dozių, pagamintų Indijos serumų institute (SII) – didžiausioje pasaulio skiepų gamintojoje.

Lietuva yra pasiryžusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų šalyje bus pakankamai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Landsbergis.