vaiko teisės

Rodos, šeimai nieko netrūksta, bet staiga žinia lyg iš giedro dangaus – vaikas pabėgo iš namų. Kodėl vaikas, paauglys taip elgiasi, ką savo elgesiu nori pasakyti, ar vaikai bėga iš namų, kuriuose gera, kaip tėvai turėtų elgtis vaikui sugrįžus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.

Dar vienas smurto prieš vaikus protrūkis ar neteisingai apkaltinta motina? Portalas tv3.lt sulaukė pranešimo, kuriame tvirtinama, kad moteris galimai smurtavo prieš savo du mažamečius vaikus. Tačiau Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad konflikto šeimoje nėra.

Smurtas šeimoje – didelė problema Lietuvoje. Visgi ne ką geresnėje situacijoje atsiduria ir šeimos, kai vaikai atskiriami nuo gimdytojų. Šiaulietė mama kreipėsi į žurnalistus ir skundžiasi, kad iš jos atėmė ir ilgai neatiduoda dviejų atžalų. Moteris dievagojasi vaikų nemušusi, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba įrodinėja kitaip. Kol paaiškės tikroji situacija, mažamečiai šiaulietės vaikai gyvena atskirti nuo mamos.

Smurtaujantis sugyventinis, nuo kurio moteris iš Škotijos pabėgo į Lietuvą, buvusią mylimąją pasiekė ir mūsų šalyje. Moteris leisdavo vyrui savaitgaliais susitikti su jų bendru mažamečiu sūnumi, tačiau vaiko tėvas ėmėsi naujų gudrybių: apkaltino moterį smurtu prieš vaiką, siuntinėjo grasinimus ir taip siekė ją susigrąžinti.

Trimečio sūnelio tėvas Žydrūnas sutriko išgirdęs, kad jo sūnus priglaustas globos namuose, kol mažylio mama gimdo antrąjį vaikelį. Žydrūnas tvirtina negalintis atgauti trimečio savo globon ir gyventi vaiko mamos namuose, tačiau globos namų specialistai užtikrina, kad netrukus vyras atgaus savo mažylį, bet turės su juo laikinai prisiglausti krizių centre.

Turėti šeimą ir vaikų buvo šios moters svajonė ir ji beveik išsipildė. Beveik, nes vaikų ji turi, labai juos myli, labai džiaugiasi net mažiausiais jų pasiekimais mokykloje, bet šiandien jau pusantrų metų, kai moteris vaikų matyti negali. Jie atimti. Apie skaudų gyvenimo smūgį moteris papasakojo laidos „Prieš srovę“ žurnalistams. Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Eglė Lazdauskienė sako, kad kol vyksta tyrimas, situacija yra detaliai nekomentuojama.

Kauno apygardos teismas šį antradienį paskelbė sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje kaunietės Eglės Kručinskienės smurto prieš vaiką byloje. Didelio atgarsio sulaukusioje byloje Kauno apylinkės teismas gegužę išteisino E. Kručinskienę, nustatęs, jog jos veiksmai neturėjo nusikaltimo požymių.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tiria galimą smurto prieš kūdikį atvejį. Tik šiemet gimęs mažylis jau paimtas iš nesaugios aplinkos. Tiesa, pati šeima nei pareigūnams, nei vaiko teisių specialistams iki šiol nebuvo žinoma. Dar šio trečiadienio rytą tv3.lt rašė, kad Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai antradienį policijai pranešė, kad ant kūdikio aptiktos, įtariama, smurto žymės, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Daugeliui šeimų Lietuvos regionuose trūksta elementarios pagalbos – psichologų, specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kompleksinių paslaugų ir dėmesio, pastebi vaiko teisių sargai. Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad jau ne vienerius metus ataskaitose akcentuoja paslaugų šeimoms ir jų prieinamumo klausimą  „Labai gaila, kad kiekviena ministerija savaip supranta kompleksines paslaugas. Matau visiškai skirtingas ėjimo kryptis.

Kauno policijos pareigūnams praėjusią naktį teko reaguoti į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pirminiais duomenimis, buvo sumušta 17-metė, kurią nuskriaudė rūpintojos statusą turinti neblaivi moteris. Smurto proveržis užfiksuotas apie 23 val. 15 min. Kaišiadorių rajone esančiame Karčiupio kaime. Atvykę pareigūnai į namus pateko su ugniagesių pagalba, kurie atidarė pirmo aukšto langą. Viduje rasta neblaivi (1,23 prom.

Kupiškio rajone esančioje Šimonių seniūnijoje, kaip įtariama, prieš mažą berniuką smurtavo jo laikinoji globėja. Nufilmuotas smurto scenas žiniasklaidai ir tėvams nusiuntė vyresnis berniuko brolis, kuris laikinai buvo įkurdintas pas tuos pačius globėjus. Vaikai atimti iš girtaujančių tėvų ir laikinai įkurdinti pas, kaip paaiškėjo, į smurtą linkusią globėją. Tiesa, dabar vaikai jau saugioje vietoje. Įspėjame, kad tv3.lt atsiųstas garso įrašas sukrėčia.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba „Facebook“ paskyroje paskelbė informaciją, kuri nurodo, kad vaikus paliekant pas senelius, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos – seneliai negali vežti vaiko į ligoninę ar mokyklą.

Daugiau nei 20 žmonių Vilniuje šeštadienį surengė piketus, protestuodami prieš šalyje vykdomą vaiko teisių apsaugos politiką. Nedidelės demonstracijos buvo surengtos prie Vyriausybės, Prezidentūros ir Norvegijos ambasados Lietuvoje.

Praėjusiais metais įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau kursto aistras. Nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad šiandien vaikai yra atiminėjami be rimto pagrindo ir rėžia tiesiai šviesiai: „Naujoji tvarka jokiomis vaikų teisėmis net nekvepia, bet tiesiog yra vaikų prekyba.“ Šiuo pagrindu šeštadienį sostinėje ruošiamasi piketams taip prisijungiant prie 17 pasaulio šalių vykstančios masinės akcijoms prieš „Barnevernet“ ideologiją.

Per pirmąjį karantino mėnesį Lietuvoje, nuo kovo 16 d. iki balandžio 16 d., gautas 2581 pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.  Skaičius išliko stabilus, tačiau už jo slypi vienas „bet“. Anksčiau į bendrą skaičių būdavo įtraukiami ir smurto mokykloje atvejai, kurių dėl uždarytų švietimo įstaigų šiuo metu nėra. Tačiau skaičius išliko stabilus, todėl nėra abejonių, kad smurtas persikėlė į artimą vaikui aplinką.

Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pirmasis gimtadienis pažėrė šiurpą keliančių skaičių. Per metus apie nuskriaustus vaikus ar kitus galimus mažamečių teisių pažeidimus pranešta beveik 30 000 kartų, tai yra daugiau nei per metus visoje Lietuvoje gimsta vaikų. Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone įsikūrusiame organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centre lankytojų netrūksta ne tik mokslo metų dienomis, bet ir vasarą.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba trečiadienį praneša per metus gavusi apie 28,6 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, beveik pusė jų pasitvirtino. Šie pranešimai gauti nuo pernai liepos pirmos dienos iki šių metų liepos pirmos dienos. Anot tarnybos, pirmas grėsmės vaikui lygis nustatytas 12,2 tūkst. atvejų, aukščiausia grėsmė nustatyta 1,8 tūkst. atvejų. Grėsmė vaikui nenustatyta 13,4 tūkst. atvejų.

Praėjusią savaitę į komą nuo alkoholio patekusio paauglio šeima vaiko teisių apsaugos specialistams jau žinoma, tarnyba su šeimos nariais pradeda darbą. Tuo metu policija informuoja, kad nepilnamečio šeimos už jo elgesį bauda nelaukia, nebent bus įrodyta, kad dėl sūnaus poelgio kalti tėvai. Praėjusio penktadienio popietę vienoje Panevėžio gatvių rastas komos būsenos 2005 m. gimęs paauglys. Berniukas dėl apsinuodijimo neaiškios kilmės medžiagomis paguldytas į ligoninę.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, kurie sukurti po visuomenėje kilusio rezonanso dėl iš šeimos paimtų vaikų. Už pataisas balsavo 71 Seimo narys. Opozicija nebalsavo. Įstatymo pataisos įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Pataisų priėmimas buvo blokuotas kovo pabaigoje, kai opozicija suardė kvorumą – valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.

Vaikus iš šeimų pareigūnai galės paimti tik išimtiniais atvejais, kai grės realus pavojus sveikatai ir gyvybei. O mažametį prižiūrėti vyresniems vaikams galėsite palikti tik 15 minučių. Tokias naujoves Seimas jau apsvartė eilinį kartą keisdamas kontroversiškąjį nemušimo įstatymą. Tiesa, paskutinę akimirką opoziciją lemtingą balsavimą blokavo. Opozicija nerimauja, kad pagal valdančiųjų laiminamas naujoves tarnybos ginti galės tik realiai sužalotus vaikus, o ne užbėgti nelaimėms už akių.

Besiskirianti šeima Kauno rajone neteko savo dviejų nepilnamečių vaikų. Teismo sprendimu vaikai šiuo metu apgyvendinti Vaiko gerovės centre. Vaiko teisių specialistai vaikams nustatė aukščiausią grėsmės lygį. Po dešimties metų santuokoje Kauno rajone gyvenanti Sandra (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) nusprendė skirtis su, jos teigimu, girtaujančiu ir smurtaujančiu vyru.

Valstiečių seniūnas Ramūnas Karbauskis priėmimo stadijai registravo naujų pasiūlymų vaiko teisių apsaugos sistemai. Pagal juos, tėvams būtų suteiktas ilgesnis terminas koreguoti savo elgesį, vaikus iki 6 metų leidžiama trumpam palikti su jaunesniais nei 14 metų asmenimis, o vaiko paėmimo pagrindu įrašytas realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei papildomas dar viena sąlyga – galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir gyvybei.

Atrodo, kad per du dešimtmečius gyventojų požiūris į „beržinę košę“ pasikeitė reikšmingai – jei anksčiau gyventojai apie smurtaujančius tėvus pranešdavo gana pasyviai, 2017-aisiais tokių pranešimų skaičius perkopė 5 tūkst. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti, kaip per 20 metų Lietuvoje keitėsi šeimų požiūris į vaikų „auklėjimą“ diržu. Kas antras vaikas Lietuvoje baudžiamas fizinėmis bausmėmis, parodė prieš du dešimtmečius atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Po 17 metų santuokos šeimą ištiko didelė, protu sunkiai suvokiama krizė. Ričardas su savo dviem vaikais buvo priverstas bėgti iš namų, nes nuolat girtaujanti sutuoktinė Ingrida tapo agresyvi ir namus pavertė landyne. Ričardas sako, kad žmona namus niokoja tokiu greičiu, kad greitai iš jų nieko neliks. „Čia baisiau nei siaubo filme. Viskas sulaužyta, kiekvieną dieną vis kažkas lūžta“, – išvydusi netvarką namuose baisėjosi „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva.

Kai kurie atskirų organizacijų nariai kuria mitus apie naująją vaikų apsaugos sistemą, tačiau jie visi sudūžta į faktus, teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Alina Jakavonienė Seime vykusioje diskusijoje: „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ „Vaikų teisių gynėjų tikslas yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų tikslas nėra bausti tėvus, mūsų tikslas – saugoti vaikus.

Vaiko apsaugos pertvarkos įstatymo svarstymas iš Seimo komitetų jau persikėlė į pagrindinę Seimo salę. Svarstant įstatymo pataisas parlamente netrūko emocingų kalbų ir kaltinimų, kad vieni ar kiti politikai iš vaiko teisių apsaugos darosi politinę reklamą ir pripažinimo, jog šiais metais jau yra vaikų aukų.  Tiesa, parlamentas bendru sutarimu pritarė saugumo sąvokos susiaurinimui, apibrėžiant jį kaip fizinį ir psichinį saugumą ir jungtiniam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui.

Ingrida (vardas pakeistas) jau tris mėnesius negali matytis su savo vaiku. Į laidą „Prieš srovę“ kreipusis moteris teigia, kad jos buvęs mylimasis vaiką slapta išsivežė ir nuo to laiko mama savo vaiko nei matė, nei girdėjo. Nors moteris nuo sausio 11 d. turi teisę pasimatyti su savo vaiku, tačiau tėvas to neleidžia. „Du kartus prisiskambinau, du kartus pažadėjo, kad duos vaiką, bet nedavė. Rašiau jam žinutes, atrašydavo, kad ne.

Prašydama padaryti pertrauką svarstant klausimą Seimo opozicija neleido valdančiųjų valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui šeštadienį Seimui pristatyti savo pataisų dėl vaiko teisių apsaugos. Seimui vos įtraukus R. Karbauskio projektą į rudens sesijos darbų programą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Justas Džiugelis paprašė padaryti pertrauką svarstant pataisas.

 Vaido gyvenimo istorija neeilinė ir skaudi. Įsimylėjęs žavią kaunietę Astą vyras manė susikūręs svajonių gyvenimą. Gimė dukrytė ir netrukus šeimoje įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Vaido teigimu, jį sugyventinė paliko kartu su mažyle. Vaidas teigia, kad per tą laiką motina vaiko beveik nelankė, tačiau po pusantrų metų grįžo ir sykį aptikusį vyrą girtą iškvietė Vaiko teisių tarnybos specialistus. Po šio įvykio Asta susigrąžino dukrą.

Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių.

Ramūno Karbauskio noras keisti vaikų apsaugos sistemą įžiebė nemenką ginčą tarp Seimo narių Agnės Širinskienės ir Dovilės Šakalienės. Kol viena baiminasi, kad pataisos kelia pavojų vaikų saugumui ir atbaidys žmones nuo pranešimų apie smurtą prieš vaikus, kita ramina, kad pataisos įneš daugiau aiškumo į dabartinę sistemą. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Teismo posėdyje dėl smurto prieš mažametį byloje mažylio motina Eglė Kručinskienė sako neapsirodžiusi, nes nei ji, nei šeimos advokatas nesulaukė teismo šaukimo. Kauno apylinkės teisme antradienį buvo numatytas pirmasis posėdis E. Kručinskienės smurto prieš mažametį byloje. Tačiau bylos nagrinėjimas neprasidėjo, nes nei moteris, nei jos gynėjai į teismą neatvyko. Prokurorės prašymus E. Kručinskienė į kitą teismo posėdį bus atvesdinta.

Seimo nario Ramūno Karbauskio bandymas koreguoti vaiko teisių apsaugos sistemą susilaukė kritikos. Parlamentarė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad pataisomis ieškoma kompromiso ten, kur jo būti neturėtų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis primena, kad Seime kelią jau skinasi Vyriausybės pataisos. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Daliai visuomenės jautriai sureagavus į vaiko teisių įstatymo pakeitimus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Nors į Naująją Zelandiją ketinamos įvaikinti 9-metės kaunietės brolis pareiškė norintis tapti jos globėju, vien jo noro nepakanka, pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministro teigimu, vyras pirmiausiai turi atitikti įvaikinimui reikalingus kriterijus, o norą tapti jo globotine turi pareikšti ir pati mergaitė. Vis tik galutinį žodį tars teismas.

Valentiną tėvas paliko kai šiai buvo vos treji metukai. Nesirodęs beveik tris dešimtmečius, vyras susirasti dukrą nusprendė kai šiai jau buvo 32-eji. Tačiau tai kas nutiko vėliau, moteris gailėsis visą likusį savo gyvenimą. Neįtikėtiną savo patirtį moteris nutarė papasakoti laidai „Prieš srovę“. Moteris įsitikinusi, jos gyvenime pasirodęs biologinis tėvas tetroško vieno - pasipelnyti. Kad pelnytų dukters palankumą jis žadėjo anūkui nupirkti dviratį ir planšetę, o Valentinai – užrašyti butą.

Kauno istorijoje, kai iš tėvų buvo paimti vaikai, nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba neužtikrino geriausių vaikų interesų, atlikusi tyrimą skelbia vaiko teisių apsaugos kontrolierė. „Tikrinome laiką nuo vaikų paėmimo iki grąžinimo. Praktiškai mėnuo laiko.

Seimui antradienį bus pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi pakeitimai vaiko teisių apsaugos sistemai, reaguojant į visuomenėje kilusį rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų Kaune. SADM siūlo atsisakyti grėsmės lygių nustatymo, numatyti, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.

Vaiko teisių klausimai visuomenę audriną jau ne vieną savaitę, dėl to, kaip auklėti, globoti ir prižiūrėti vaikus ne tik aršiai ginčijamasi, bet ir protestuojama. Visuomenė susipriešinusi, nes nesutariama, koks yra idealus būdas auginti vaikus, kas yra smurtas, kur baigiasi tėvų ir prasideda valstybės atsakomybė. Šios diskusijos yra karštos, bet prasmingos, nes kreipiamas dėmesys į vaikus ir jų gerbūvį, o taip buvo ne visą laiką.

Fizinis smurtas prieš vaikus niekaip negali būti įteisintas ar toleruojamas, bet vaikų paėmimas iš šeimų turi būti kraštutinė priemonė, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Šiandieninėje stadijoje neturėtume grįžti atgal ir kalbėti apie „proporcingą“ smurtą prieš vaikus.

Gintarė ir Regimantas kartu gyvena jau 12 metų. Vaiko teisių tarnybos specialistai vaiką iš poros atėmė po to, kai buvo įtarta, jog vaiko motina Gintarė vartoja narkotikus. Į „TV Pagalbos“ laidą atvykusi pora tikina, kad vaikas iš judviejų buvo atimtas pareigūnams panaudojus smurtą. Gintarės teigimu, nemalonumai prasidėjo, kai porą apskundė buvusi šeimos gydytoja. Aiškėja, jog vaikai iš Gintarės buvo atimti dėl priklausomybės nuo antidepresantų.

Vaiko teisių reforma Lietuvoje vis lydima skandalingų istorijų, o įsibaiminę tėvai, vos pasirodžius policijos pareigūnams, jau imasi rengti tiesiogines transliacijas internete. Dešimtys tūkstančių žmonių internete vakar tiesiogiai stebėjo dramą iš pakaunės, kuri baigėsi visai ne dramatiškai. Po kelių valandų pokalbio vaikai liko šeimoje, tačiau išaiškėjo, kad šeima ne šventa – kartą per alkoholį jau buvo netekusi visų keturių atžalų.

Sugriežtinta vaiko teisių apsauga iššaukė dalies visuomenės pasipiktinimą, protestą prie Seimo ir, panašu, permainas iš abiejų barikadų pusių. Dalis seimūnų siekia švelninti ką tik sugriežtintą įstatymą, o ministerija nori tobulinti sistemą ir jos darbuotojus, bet atšaukti reformos neketina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas, ketvirtadienį pranešė inicijuojanti vaiko teisių apsaugos pakeitimus. Vaizdo kameros. Ministerija vaiko teisių specialistus ketina aprūpinti mobiliomis vaizdo kameromis, kurios padėtų objektyviai ištirti situacijas, kai vaiko teisių specialistų ir tėvų ar šeimos atstovų teiginiai vieni kitiems prieštarauja.

„Kodėl atsitinka taip, kad turime įstatymus, kurie yra šlovinami, o po to – niekinami“, – klausė parlamentarė Aušra Maldeikienė, kalbėdama apie dabar jau prieštaringai vertinamą vaiko teisių apsaugos įstatymą. Politikė dar kartą pabrėžė, kad ji už šį įstatymą nebalsavo, nes netiki, kad realybę galima valdyti įstatymais. Pasak jos, priiminėti ar taisyti įstatymą, kai už lango siautėja minia ir žurnalistai – blogai.

Vasarą sugriežtinta vaiko teisių apsauga audrina dalį visuomenės – visai neseniai žmonės su plakatais Kaune reikalavo porai grąžinti už galimą smurtą atimtus mažamečius, netrukus po to prie Seimo surengtas mitingas dėl iš šeimų atimamų vaikų. Dėl naujos tvarkos susirūpinę tėvai tarpusavyje dalinasi vaikų priežiūros mitais, bet specialistai skuba juos paneigti. Paaiškėjus, kad per du mėnesius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) iš šeimų paėmė per 1 tūkst.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Vaikų paėmimo drama Kaune tėvams baigėsi, tačiau vaiko teisių specialistams ji tęsis. Vaiko teisių kontrolierė aiškinsis, ar vaiko teisių specialistai bei pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Pati ministerija iš dalies pripažįsta tarnybos klaidas – esą daliai darbuotojų dar trūksta ir kompetencijos, ir patirties. Valdžia žada ir naujovių. Ateityje pas vaikus ir jų tėvus spręsti jų dramų specialistai vyks su slaptomis filmavimo kameromis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos elgėsi netinkamai per didelio visuomenės dėmesio sulaukusią situaciją Kaune, kai mažamečiai vaikai buvo atskirti nuo tėvų dėl įtarimų smurtu. „Tai, kas skelbiama viešai, manęs neįtikina, kad tokios priemonės buvo reikalingos, įskaitant motinos laikymą areštinėje ir tokių kardomųjų priemonių taikymą. Nesant akivaizdžių smurto požymių reakcija, švelniai tariant, buvo keista“, – BNS trečiadienį sakė premjeras.