vaiko teisės

Vaikų teisių specialistai pažymi, kad iškvietimų karantino metu sumažėjo, bet ir pačios tarnybos darbo specifika pasikeitė. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai pažymi, kad pastebimas išaugęs girtaujančių paauglių skaičius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad per pirmąją karantino savaitę sumažėjo vaiko teisių specialistų iškvietimų.

Tarp vyro ir moters vyksta arši kova dėl bendro vaiko. Motina kreipėsi į teismą bandydama iš tėvo atimti tėvystės teises. Situacija domėjosi gelbėtoja Gerda Žemaitė. „Ant manęs rašo pareiškimą, kad aš ją persekioju, vėl smurtauju. Meluoja, meluoja, meluoja. Jau tuoj bus metai, kai negaliu matyti vaiko, motina nevykdo teismo sprendimo piktybiškai“, – guodėsi į „TV Pagalbą“ paskambinęs vyras.

Lietuvoje per metus penktadaliu sumažėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Policiją dalį laurų atiduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri esą sugeba geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Tiesa, prieš akis laukia dar milžiniškas darbas. Vaiko teisių specialistai bado pirštais į spragas: šeimoms padėti galinčių socialinių darbuotojų, terapeutų, psichologų trūkumą bei mažus atlyginimus.

Globos namuose augančių vaikų skaičius per penkerius metus sumažėjo tūkstančiu, skelbia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. „Institucinėje globoje prieš penkerius ir daugiau metų būdavo daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, o dabar nesiekia dviejų tūkstančių. Tai yra tikrai labai pozityvi tendencija“, – sako įstaigos Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė.

Moteriai iš sielvarto plyšta širdis – ji sako, kad anyta iš jos pagrobė dukrelę. Močiutė neleidžia nei matytis, nei bendrauti su vaiku. Jauna motina kreipėsi į „TV Pagalbą“ ir prašo padėti susigrąžinti savo dukrą.  „Jie man neduodavo bendrauti metus laiko. Paskambinu per gimtadienį dukrai, o ji sako „netrukdyk tu mums dienos“. Padėdavo ragelį ir neduodavo bendrauti su dukra. Ir taip visus metus...“, – Gerdai Žemaitei pasakos nuo dukros atskirta jauna moteris.

Savo vaikus spardęs ir lazda daužęs tėvas turėtų būti paleistas iš areštinės, tačiau jam bus skiriama kita kardomoji priemonė, naujienų portalui tv3.lt sako Kauno prokuratūros atstovė. Vaiko teisių specialistai tikina, kad apie smurtą šeimoje informacijos nebuvo, tačiau dabar tarnyba imsis visų reikalingų veiksmų užtikrinti vaikų gerovę. Pirmadienį popietę į Kauno Gravrogkų gatvę sulėkė specialiosios tarnybos, gyventojai sako matę ir greitąją, ir policiją.

Vaiko teisių specialistai pirmadienį sulaukė pranešimo, kad Telšiuose 59-erių moteris galimai smurtavo prieš tris savo globotinius, praneša policija. Įtariama, kad moteris smurtavo prieš 2013 ir 2014 metais gimusius berniukus ir 2014 metais gimusią mergaitę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis portalui tv3.lt patvirtino, kad smurto žymės pastebėtos ugdymo įstaigoje, kuri susisiekė su policija ir vaiko teisių specialistais.

Lietuvoje nuo vaiko teisių apsaugos reformos pradžios per pusantrų metų nustatyti 1922 vaikų nepriežiūros atvejai, penktadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Anot tarnybos, tėvams vaiko nepriežiūra yra vis dar labiausiai neaiški iš visų smurto formų.

Sunkumų dėl vaikų priežiūros patiriančioms šeimoms šiemet bus suteikiama daugiau galimybių pasikeisti, o esant grėsmei vaikus bus siekiama pirmiausia perduoti giminaičiams, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai numato nuo sausio įsigaliojantys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai.

Jaunas vyras kreipėsi į „TV Pagalbą“ su prašymu padėti į šeimą sugrąžinti kitą vyrą susiradusią dviejų vaikų motiną. Iš šeimos vaiko teisių specialistai grasina atimti vaikus, nes Ilona dažnai nebūna namuose, jų neprižiūri. Gediminas pasakoja, kad dėl skyrybų labai neišgyvena. Širdį skauda dėl vaikų – gali būti, kad jie bus paimti iš šeimos. Vos prieš pora dienų Ilona buvo grįžusi permiegoti pas Gediminą, tačiau užtruko vos vieną dieną.

Sukrečiantis įvykis Klaipėdoje – bute rastas 2,5 mėnesio mergytės kūnelis irimo stadijoje. Pirminiais duomenimis, miręs kūdikis galėjo būti paliktas bute apie savaitę. Per pirminę apžiūrą smurto požymių ant kūdikio kūnelio nenustatyta. 1989 m. gimusiai vaiko motinai, tv3.lt žiniomis, trūko socialinių įgūdžių, jai anksčiau jau buvo apribotos teisės net į tris vaikus, kurie gimė 2010, 2012 ir 2016 metais. Visi jie jau seniau buvo atskirti nuo motinos.

Rodos, šeimai nieko netrūksta, bet staiga žinia lyg iš giedro dangaus – vaikas pabėgo iš namų. Kodėl vaikas, paauglys taip elgiasi, ką savo elgesiu nori pasakyti, ar vaikai bėga iš namų, kuriuose gera, kaip tėvai turėtų elgtis vaikui sugrįžus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.

Dar vienas smurto prieš vaikus protrūkis ar neteisingai apkaltinta motina? Portalas tv3.lt sulaukė pranešimo, kuriame tvirtinama, kad moteris galimai smurtavo prieš savo du mažamečius vaikus. Tačiau Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad konflikto šeimoje nėra.

Smurtas šeimoje – didelė problema Lietuvoje. Visgi ne ką geresnėje situacijoje atsiduria ir šeimos, kai vaikai atskiriami nuo gimdytojų. Šiaulietė mama kreipėsi į žurnalistus ir skundžiasi, kad iš jos atėmė ir ilgai neatiduoda dviejų atžalų. Moteris dievagojasi vaikų nemušusi, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba įrodinėja kitaip. Kol paaiškės tikroji situacija, mažamečiai šiaulietės vaikai gyvena atskirti nuo mamos.

Smurtaujantis sugyventinis, nuo kurio moteris iš Škotijos pabėgo į Lietuvą, buvusią mylimąją pasiekė ir mūsų šalyje. Moteris leisdavo vyrui savaitgaliais susitikti su jų bendru mažamečiu sūnumi, tačiau vaiko tėvas ėmėsi naujų gudrybių: apkaltino moterį smurtu prieš vaiką, siuntinėjo grasinimus ir taip siekė ją susigrąžinti.

Trimečio sūnelio tėvas Žydrūnas sutriko išgirdęs, kad jo sūnus priglaustas globos namuose, kol mažylio mama gimdo antrąjį vaikelį. Žydrūnas tvirtina negalintis atgauti trimečio savo globon ir gyventi vaiko mamos namuose, tačiau globos namų specialistai užtikrina, kad netrukus vyras atgaus savo mažylį, bet turės su juo laikinai prisiglausti krizių centre.

Turėti šeimą ir vaikų buvo šios moters svajonė ir ji beveik išsipildė. Beveik, nes vaikų ji turi, labai juos myli, labai džiaugiasi net mažiausiais jų pasiekimais mokykloje, bet šiandien jau pusantrų metų, kai moteris vaikų matyti negali. Jie atimti. Apie skaudų gyvenimo smūgį moteris papasakojo laidos „Prieš srovę“ žurnalistams. Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Eglė Lazdauskienė sako, kad kol vyksta tyrimas, situacija yra detaliai nekomentuojama.

Kauno apygardos teismas šį antradienį paskelbė sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje kaunietės Eglės Kručinskienės smurto prieš vaiką byloje. Didelio atgarsio sulaukusioje byloje Kauno apylinkės teismas gegužę išteisino E. Kručinskienę, nustatęs, jog jos veiksmai neturėjo nusikaltimo požymių.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tiria galimą smurto prieš kūdikį atvejį. Tik šiemet gimęs mažylis jau paimtas iš nesaugios aplinkos. Tiesa, pati šeima nei pareigūnams, nei vaiko teisių specialistams iki šiol nebuvo žinoma. Dar šio trečiadienio rytą tv3.lt rašė, kad Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai antradienį policijai pranešė, kad ant kūdikio aptiktos, įtariama, smurto žymės, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Daugeliui šeimų Lietuvos regionuose trūksta elementarios pagalbos – psichologų, specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kompleksinių paslaugų ir dėmesio, pastebi vaiko teisių sargai. Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad jau ne vienerius metus ataskaitose akcentuoja paslaugų šeimoms ir jų prieinamumo klausimą  „Labai gaila, kad kiekviena ministerija savaip supranta kompleksines paslaugas. Matau visiškai skirtingas ėjimo kryptis.

Kauno policijos pareigūnams praėjusią naktį teko reaguoti į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pirminiais duomenimis, buvo sumušta 17-metė, kurią nuskriaudė rūpintojos statusą turinti neblaivi moteris. Smurto proveržis užfiksuotas apie 23 val. 15 min. Kaišiadorių rajone esančiame Karčiupio kaime. Atvykę pareigūnai į namus pateko su ugniagesių pagalba, kurie atidarė pirmo aukšto langą. Viduje rasta neblaivi (1,23 prom.

Kupiškio rajone esančioje Šimonių seniūnijoje, kaip įtariama, prieš mažą berniuką smurtavo jo laikinoji globėja. Nufilmuotas smurto scenas žiniasklaidai ir tėvams nusiuntė vyresnis berniuko brolis, kuris laikinai buvo įkurdintas pas tuos pačius globėjus. Vaikai atimti iš girtaujančių tėvų ir laikinai įkurdinti pas, kaip paaiškėjo, į smurtą linkusią globėją. Tiesa, dabar vaikai jau saugioje vietoje. Įspėjame, kad tv3.lt atsiųstas garso įrašas sukrėčia.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba „Facebook“ paskyroje paskelbė informaciją, kuri nurodo, kad vaikus paliekant pas senelius, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos – seneliai negali vežti vaiko į ligoninę ar mokyklą.

Daugiau nei 20 žmonių Vilniuje šeštadienį surengė piketus, protestuodami prieš šalyje vykdomą vaiko teisių apsaugos politiką. Nedidelės demonstracijos buvo surengtos prie Vyriausybės, Prezidentūros ir Norvegijos ambasados Lietuvoje.

Praėjusiais metais įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau kursto aistras. Nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad šiandien vaikai yra atiminėjami be rimto pagrindo ir rėžia tiesiai šviesiai: „Naujoji tvarka jokiomis vaikų teisėmis net nekvepia, bet tiesiog yra vaikų prekyba.“ Šiuo pagrindu šeštadienį sostinėje ruošiamasi piketams taip prisijungiant prie 17 pasaulio šalių vykstančios masinės akcijoms prieš „Barnevernet“ ideologiją.

Per pirmąjį karantino mėnesį Lietuvoje, nuo kovo 16 d. iki balandžio 16 d., gautas 2581 pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.  Skaičius išliko stabilus, tačiau už jo slypi vienas „bet“. Anksčiau į bendrą skaičių būdavo įtraukiami ir smurto mokykloje atvejai, kurių dėl uždarytų švietimo įstaigų šiuo metu nėra. Tačiau skaičius išliko stabilus, todėl nėra abejonių, kad smurtas persikėlė į artimą vaikui aplinką.

Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos pirmasis gimtadienis pažėrė šiurpą keliančių skaičių. Per metus apie nuskriaustus vaikus ar kitus galimus mažamečių teisių pažeidimus pranešta beveik 30 000 kartų, tai yra daugiau nei per metus visoje Lietuvoje gimsta vaikų. Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone įsikūrusiame organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centre lankytojų netrūksta ne tik mokslo metų dienomis, bet ir vasarą.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba trečiadienį praneša per metus gavusi apie 28,6 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, beveik pusė jų pasitvirtino. Šie pranešimai gauti nuo pernai liepos pirmos dienos iki šių metų liepos pirmos dienos. Anot tarnybos, pirmas grėsmės vaikui lygis nustatytas 12,2 tūkst. atvejų, aukščiausia grėsmė nustatyta 1,8 tūkst. atvejų. Grėsmė vaikui nenustatyta 13,4 tūkst. atvejų.

Praėjusią savaitę į komą nuo alkoholio patekusio paauglio šeima vaiko teisių apsaugos specialistams jau žinoma, tarnyba su šeimos nariais pradeda darbą. Tuo metu policija informuoja, kad nepilnamečio šeimos už jo elgesį bauda nelaukia, nebent bus įrodyta, kad dėl sūnaus poelgio kalti tėvai. Praėjusio penktadienio popietę vienoje Panevėžio gatvių rastas komos būsenos 2005 m. gimęs paauglys. Berniukas dėl apsinuodijimo neaiškios kilmės medžiagomis paguldytas į ligoninę.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, kurie sukurti po visuomenėje kilusio rezonanso dėl iš šeimos paimtų vaikų. Už pataisas balsavo 71 Seimo narys. Opozicija nebalsavo. Įstatymo pataisos įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Pataisų priėmimas buvo blokuotas kovo pabaigoje, kai opozicija suardė kvorumą – valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.

Vaikus iš šeimų pareigūnai galės paimti tik išimtiniais atvejais, kai grės realus pavojus sveikatai ir gyvybei. O mažametį prižiūrėti vyresniems vaikams galėsite palikti tik 15 minučių. Tokias naujoves Seimas jau apsvartė eilinį kartą keisdamas kontroversiškąjį nemušimo įstatymą. Tiesa, paskutinę akimirką opoziciją lemtingą balsavimą blokavo. Opozicija nerimauja, kad pagal valdančiųjų laiminamas naujoves tarnybos ginti galės tik realiai sužalotus vaikus, o ne užbėgti nelaimėms už akių.

Besiskirianti šeima Kauno rajone neteko savo dviejų nepilnamečių vaikų. Teismo sprendimu vaikai šiuo metu apgyvendinti Vaiko gerovės centre. Vaiko teisių specialistai vaikams nustatė aukščiausią grėsmės lygį. Po dešimties metų santuokoje Kauno rajone gyvenanti Sandra (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) nusprendė skirtis su, jos teigimu, girtaujančiu ir smurtaujančiu vyru.

Valstiečių seniūnas Ramūnas Karbauskis priėmimo stadijai registravo naujų pasiūlymų vaiko teisių apsaugos sistemai. Pagal juos, tėvams būtų suteiktas ilgesnis terminas koreguoti savo elgesį, vaikus iki 6 metų leidžiama trumpam palikti su jaunesniais nei 14 metų asmenimis, o vaiko paėmimo pagrindu įrašytas realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei papildomas dar viena sąlyga – galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir gyvybei.

Atrodo, kad per du dešimtmečius gyventojų požiūris į „beržinę košę“ pasikeitė reikšmingai – jei anksčiau gyventojai apie smurtaujančius tėvus pranešdavo gana pasyviai, 2017-aisiais tokių pranešimų skaičius perkopė 5 tūkst. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti, kaip per 20 metų Lietuvoje keitėsi šeimų požiūris į vaikų „auklėjimą“ diržu. Kas antras vaikas Lietuvoje baudžiamas fizinėmis bausmėmis, parodė prieš du dešimtmečius atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Po 17 metų santuokos šeimą ištiko didelė, protu sunkiai suvokiama krizė. Ričardas su savo dviem vaikais buvo priverstas bėgti iš namų, nes nuolat girtaujanti sutuoktinė Ingrida tapo agresyvi ir namus pavertė landyne. Ričardas sako, kad žmona namus niokoja tokiu greičiu, kad greitai iš jų nieko neliks. „Čia baisiau nei siaubo filme. Viskas sulaužyta, kiekvieną dieną vis kažkas lūžta“, – išvydusi netvarką namuose baisėjosi „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva.

Kai kurie atskirų organizacijų nariai kuria mitus apie naująją vaikų apsaugos sistemą, tačiau jie visi sudūžta į faktus, teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Alina Jakavonienė Seime vykusioje diskusijoje: „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ „Vaikų teisių gynėjų tikslas yra saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Mūsų tikslas nėra bausti tėvus, mūsų tikslas – saugoti vaikus.

Vaiko apsaugos pertvarkos įstatymo svarstymas iš Seimo komitetų jau persikėlė į pagrindinę Seimo salę. Svarstant įstatymo pataisas parlamente netrūko emocingų kalbų ir kaltinimų, kad vieni ar kiti politikai iš vaiko teisių apsaugos darosi politinę reklamą ir pripažinimo, jog šiais metais jau yra vaikų aukų.  Tiesa, parlamentas bendru sutarimu pritarė saugumo sąvokos susiaurinimui, apibrėžiant jį kaip fizinį ir psichinį saugumą ir jungtiniam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui.

Ingrida (vardas pakeistas) jau tris mėnesius negali matytis su savo vaiku. Į laidą „Prieš srovę“ kreipusis moteris teigia, kad jos buvęs mylimasis vaiką slapta išsivežė ir nuo to laiko mama savo vaiko nei matė, nei girdėjo. Nors moteris nuo sausio 11 d. turi teisę pasimatyti su savo vaiku, tačiau tėvas to neleidžia. „Du kartus prisiskambinau, du kartus pažadėjo, kad duos vaiką, bet nedavė. Rašiau jam žinutes, atrašydavo, kad ne.

Prašydama padaryti pertrauką svarstant klausimą Seimo opozicija neleido valdančiųjų valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui šeštadienį Seimui pristatyti savo pataisų dėl vaiko teisių apsaugos. Seimui vos įtraukus R. Karbauskio projektą į rudens sesijos darbų programą Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Justas Džiugelis paprašė padaryti pertrauką svarstant pataisas.

 Vaido gyvenimo istorija neeilinė ir skaudi. Įsimylėjęs žavią kaunietę Astą vyras manė susikūręs svajonių gyvenimą. Gimė dukrytė ir netrukus šeimoje įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Vaido teigimu, jį sugyventinė paliko kartu su mažyle. Vaidas teigia, kad per tą laiką motina vaiko beveik nelankė, tačiau po pusantrų metų grįžo ir sykį aptikusį vyrą girtą iškvietė Vaiko teisių tarnybos specialistus. Po šio įvykio Asta susigrąžino dukrą.

Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių.

Ramūno Karbauskio noras keisti vaikų apsaugos sistemą įžiebė nemenką ginčą tarp Seimo narių Agnės Širinskienės ir Dovilės Šakalienės. Kol viena baiminasi, kad pataisos kelia pavojų vaikų saugumui ir atbaidys žmones nuo pranešimų apie smurtą prieš vaikus, kita ramina, kad pataisos įneš daugiau aiškumo į dabartinę sistemą. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Teismo posėdyje dėl smurto prieš mažametį byloje mažylio motina Eglė Kručinskienė sako neapsirodžiusi, nes nei ji, nei šeimos advokatas nesulaukė teismo šaukimo. Kauno apylinkės teisme antradienį buvo numatytas pirmasis posėdis E. Kručinskienės smurto prieš mažametį byloje. Tačiau bylos nagrinėjimas neprasidėjo, nes nei moteris, nei jos gynėjai į teismą neatvyko. Prokurorės prašymus E. Kručinskienė į kitą teismo posėdį bus atvesdinta.

Seimo nario Ramūno Karbauskio bandymas koreguoti vaiko teisių apsaugos sistemą susilaukė kritikos. Parlamentarė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad pataisomis ieškoma kompromiso ten, kur jo būti neturėtų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis primena, kad Seime kelią jau skinasi Vyriausybės pataisos. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Daliai visuomenės jautriai sureagavus į vaiko teisių įstatymo pakeitimus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Nors į Naująją Zelandiją ketinamos įvaikinti 9-metės kaunietės brolis pareiškė norintis tapti jos globėju, vien jo noro nepakanka, pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministro teigimu, vyras pirmiausiai turi atitikti įvaikinimui reikalingus kriterijus, o norą tapti jo globotine turi pareikšti ir pati mergaitė. Vis tik galutinį žodį tars teismas.

Valentiną tėvas paliko kai šiai buvo vos treji metukai. Nesirodęs beveik tris dešimtmečius, vyras susirasti dukrą nusprendė kai šiai jau buvo 32-eji. Tačiau tai kas nutiko vėliau, moteris gailėsis visą likusį savo gyvenimą. Neįtikėtiną savo patirtį moteris nutarė papasakoti laidai „Prieš srovę“. Moteris įsitikinusi, jos gyvenime pasirodęs biologinis tėvas tetroško vieno - pasipelnyti. Kad pelnytų dukters palankumą jis žadėjo anūkui nupirkti dviratį ir planšetę, o Valentinai – užrašyti butą.

Kauno istorijoje, kai iš tėvų buvo paimti vaikai, nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba neužtikrino geriausių vaikų interesų, atlikusi tyrimą skelbia vaiko teisių apsaugos kontrolierė. „Tikrinome laiką nuo vaikų paėmimo iki grąžinimo. Praktiškai mėnuo laiko.

Seimui antradienį bus pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi pakeitimai vaiko teisių apsaugos sistemai, reaguojant į visuomenėje kilusį rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų Kaune. SADM siūlo atsisakyti grėsmės lygių nustatymo, numatyti, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.