vaiko teisės

Fizinis smurtas prieš vaikus niekaip negali būti įteisintas ar toleruojamas, bet vaikų paėmimas iš šeimų turi būti kraštutinė priemonė, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Šiandieninėje stadijoje neturėtume grįžti atgal ir kalbėti apie „proporcingą“ smurtą prieš vaikus.

Gintarė ir Regimantas kartu gyvena jau 12 metų. Vaiko teisių tarnybos specialistai vaiką iš poros atėmė po to, kai buvo įtarta, jog vaiko motina Gintarė vartoja narkotikus. Į „TV Pagalbos“ laidą atvykusi pora tikina, kad vaikas iš judviejų buvo atimtas pareigūnams panaudojus smurtą. Gintarės teigimu, nemalonumai prasidėjo, kai porą apskundė buvusi šeimos gydytoja. Aiškėja, jog vaikai iš Gintarės buvo atimti dėl priklausomybės nuo antidepresantų.

Vaiko teisių reforma Lietuvoje vis lydima skandalingų istorijų, o įsibaiminę tėvai, vos pasirodžius policijos pareigūnams, jau imasi rengti tiesiogines transliacijas internete. Dešimtys tūkstančių žmonių internete vakar tiesiogiai stebėjo dramą iš pakaunės, kuri baigėsi visai ne dramatiškai. Po kelių valandų pokalbio vaikai liko šeimoje, tačiau išaiškėjo, kad šeima ne šventa – kartą per alkoholį jau buvo netekusi visų keturių atžalų.

Sugriežtinta vaiko teisių apsauga iššaukė dalies visuomenės pasipiktinimą, protestą prie Seimo ir, panašu, permainas iš abiejų barikadų pusių. Dalis seimūnų siekia švelninti ką tik sugriežtintą įstatymą, o ministerija nori tobulinti sistemą ir jos darbuotojus, bet atšaukti reformos neketina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas, ketvirtadienį pranešė inicijuojanti vaiko teisių apsaugos pakeitimus. Vaizdo kameros. Ministerija vaiko teisių specialistus ketina aprūpinti mobiliomis vaizdo kameromis, kurios padėtų objektyviai ištirti situacijas, kai vaiko teisių specialistų ir tėvų ar šeimos atstovų teiginiai vieni kitiems prieštarauja.

„Kodėl atsitinka taip, kad turime įstatymus, kurie yra šlovinami, o po to – niekinami“, – klausė parlamentarė Aušra Maldeikienė, kalbėdama apie dabar jau prieštaringai vertinamą vaiko teisių apsaugos įstatymą. Politikė dar kartą pabrėžė, kad ji už šį įstatymą nebalsavo, nes netiki, kad realybę galima valdyti įstatymais. Pasak jos, priiminėti ar taisyti įstatymą, kai už lango siautėja minia ir žurnalistai – blogai.

Vasarą sugriežtinta vaiko teisių apsauga audrina dalį visuomenės – visai neseniai žmonės su plakatais Kaune reikalavo porai grąžinti už galimą smurtą atimtus mažamečius, netrukus po to prie Seimo surengtas mitingas dėl iš šeimų atimamų vaikų. Dėl naujos tvarkos susirūpinę tėvai tarpusavyje dalinasi vaikų priežiūros mitais, bet specialistai skuba juos paneigti. Paaiškėjus, kad per du mėnesius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) iš šeimų paėmė per 1 tūkst.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Vaikų paėmimo drama Kaune tėvams baigėsi, tačiau vaiko teisių specialistams ji tęsis. Vaiko teisių kontrolierė aiškinsis, ar vaiko teisių specialistai bei pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Pati ministerija iš dalies pripažįsta tarnybos klaidas – esą daliai darbuotojų dar trūksta ir kompetencijos, ir patirties. Valdžia žada ir naujovių. Ateityje pas vaikus ir jų tėvus spręsti jų dramų specialistai vyks su slaptomis filmavimo kameromis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos elgėsi netinkamai per didelio visuomenės dėmesio sulaukusią situaciją Kaune, kai mažamečiai vaikai buvo atskirti nuo tėvų dėl įtarimų smurtu. „Tai, kas skelbiama viešai, manęs neįtikina, kad tokios priemonės buvo reikalingos, įskaitant motinos laikymą areštinėje ir tokių kardomųjų priemonių taikymą. Nesant akivaizdžių smurto požymių reakcija, švelniai tariant, buvo keista“, – BNS trečiadienį sakė premjeras.

 Laidos „TV Pagalba“ žiūrovai šį pirmadienį pamatė protu nesuvokiamą istoriją. Sesuo Dovilė įskundė seserį Aušrą ir jos sesers vaikai atsidūrė valstybės globoje. Laidos metu Dovilė pripažino, kad policijai ištarė melaginus žodžius, norėdama atkeršyti savo motinai. Vaikus praradusi Aušra iki šiol negali suprasti, kas įvyko. Moteris jau metus laiko yra nemačiusi savo dviejų atžalų, nes tuo metu kai įvyko incidentas dirbo užsienyje, o vaikai augo pas jos mamą.

 Dviejų vaikų motina Liveta kreipėsi į „TV Pagalbą“, nes tikina nebegalinti gyventi taip, kaip iki šiol – nuolatinis motinos koneveikimas ir ujimas tapo kasdienybe. Negana to, Liveta pyksta ant mamos, nes mano, kad ji prisidėjo prie to, kad ji neteko savo dviejų vaikų. „Mes buvome ligoninėje, nes pirmiausiai vaikučius išvežė į ligoninę, nes vaikų teisių specialistams pasirodė, kad mano vaikai buvo išsekę.

Prasidėję mokslo metai kelia klausimų vaikų tėvams ir globėjams, kada galima vaiką palikti vieną namuose, ar galima leisti vienam grįžti iš mokyklos. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą.

Suvienodinus vaiko teisių apsaugos tvarką visoje Lietuvoje, per liepą iš tėvų atimta per 500 vaikų, daugiau nei pusė jų jau grįžo namo. Politikai nerimauja, kodėl tarnybos net pusę tūkstančio vaikų atskyrė nuo šeimų, tačiau specialistai ramina, kad vaikai be priežasties neatimami. Priešingai – turėtume džiaugtis, kad vis daugiau žmonių ryžtasi prabilti apie nesaugioje aplinkoje gyvenančius vaikus.

Nuo liepos startuojanti vaiko teisių apsaugos pertvarka, be kitų naujovių, numato pakeitimą, kam gali būti laikinai patikimi vaikai, kuriais negali pasirūpinti tėvai. Numatoma atidžiau tikrinti asmenis, kuriems, pavyzdžiui, nakčiai atvežamas iš girtų tėvų paimamas vaikas.

 Ar gali būti, kad suaugęs vyras jau trylika metų moka alimentus netikram savo sūnui, o lietuviškoms vaiko teisių tarnyboms į tai nusispjauti? Vieną dieną vaiko močiutė nutarė išsklaidyti visas abejonas ir nutarė patikrinti, ar šis vaikas tikrai jos anūkus. Močiutė vaiką gyvenime tikina mačiusi vos tris sykius, nes jis gyvena pas savo biologinės mamos motiną, tačiau į palikimą pretanduoja. Šią precedento neturinčią istoriją ėmėsi narplioti ir laidos „Prieš srovę“ kūrybinė grupė.

Ateities tako daugiabutyje, savo namuose, pirminiais duomenimis, alkoholiu apsinuodijo trylikametis ir jo bendraamžis draugas. Vaikai buvo nuvežti į ligoninę, vienas jų – komos būklės. Pastarąjį, susmukusį laiptinėje, pastebėjo neabejinga kaimynė. Gelbėti kito vaiko ugniagesiams į butą teko lipti kopėčiomis. Tauragės vaiko teisių apsaugos specialistai dėkoja namo gyventojai už pilietiškumą ir neabejingumą – jei ne ji, galėjo įvykti tragedija, rašo Tauragės kurjeris.

 Į „TV Pagalbą“ paskambino Onutė. Onutės sūnus Rimantas daugiau nei dvidešimt metų girdi tėvo patyčias, kad yra benkartas. Vaikinas prašo, kad netoliese gyvenantis Vytautas pripažintų savo tėvystę arba pasidarytų DNR tyrimą. „Noriu, kad tėvas prigėręs nesakytų, kad esu kuiliuko vaikas. Nes prigėręs pastoviai sako išeik iš namų, ar dar kažką“, - apie savo tėvą negražiai atsiliepia vaikinas. Negalėdamas pakęsti nuolatinių patyčių Rimantas neseniai netgi sumušė savo tėvą.

 Vyriausybėje antradienį rengiamas dar vienas pasitarimas dėl vaiko teisių apsaugos reformos. Teisingumo ministrės atstovė spaudai Jurgita Jacovskienė BNS sakė, kad pasitarime bus kalbama, kaip įgyvendinami suplanuoti darbai. Tarp suplanuotų naujovių yra privalomas psichologų dalyvavimas vaikų apklausose, už šį klausimą atsakinga Teisingumo ministerija. „Šiame etape kalbama apie psichologus, jų administravimo tvarką“, – sakė J. Jacovskienė.

 „Prieš dvi savaites pagimdžiau vaikelį, o dabar galiu jo netekti“, – savo pasakojimą „TV pagalbos“ studijoje pradėjo Karolina. Jauna moteris laidos vedėjams Renatai Šakalytei ir Andriui Kaluginui papasakojo, kad iš viso ji turėjo tris vaikus, tačiau pradėjo išgėrinėti, pyktis su savo gyvenimo draugu Žilvinu, todėl du vaikai buvo atimti. O galiausiai mažyliai buvo įvaikinti, tad jų atgauti nėra jokios galimybės. „Man beliko tik mano mažylė. Ji yra visas mano gyvenimas.

Rusijoje, Jakaterinburge du berniukus įsivaikinusi ir sėkmingai auginusi Julia Savinovskih sulaukė netikėto teismo verdikto - iš jos vaikai atimami už tai, kad moteris išsioperavo savo „G“ dydžio krūtinę. Operacijos moteriai prireikė, nes ši jai nuolat sukeldavo nepatogumų.  Tokios didžiulės krūtinės pasekmės dažnai būna itin sunkios – pradedant nugaros, kaklo ir rankų skausmu, baigiant galvos skausmais ar netgi stuburo iškrypimu.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydinčius teisės aktų projektus, taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti 15 įstatyminių iniciatyvų, kuriomis tikisi stiprinti nacionalinį ir socialinį saugumą, užtikrinti efektyvesnę vaiko teisių apsaugą, taip pat sumažinti nebaudžiamumą. Kaip pranešė Prezidentūra, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų apsaugai užtikrinti prezidentė teiks Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus.

Jau antra tragedija per trumpą laiką sukrečia visuomenę – vėl kūdikis žiemos viduryje išmetamas į šulinį su lediniu vandeniu. Taip pasielgė patys artimiausi vaikui žmonės – mama ir tėtis. Pasikartosiu: šios tragedijos yra atspindys to darbo, kuris vykdomas vaikų teisių apsaugos srityje Lietuvoje. Mūsų organizacija kasdien susiduria su šeimomis, kurios nežino nei kaip išgyventi, nei kaip išmaitinti vaikus rytoj. Padedame, bet to nepakanka.

Prezidentūra savo interneto svetainėje pakeitė pirmadienio pranešimą spaudai ir iš jo išbraukė siūlymą steigti vaiko teisių apsaugos inspekciją. Pranešime spaudai nebeliko raginimo Vyriausybei „svarstyti vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą“. Naujoje versijoje teigiama, kad Vyriausybė turi „galvoti apie vaiko teisių apsaugą koordinuojančią ir inspektuojančią instituciją“. Tai padaryta po to, kai metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį prezidentė atsiribojo nuo raginimų kurti naują va...

 Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio pristatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus.

Seimas antradienį Editą Žiobienę antrai kadencijai paskyrė vaiko teisių apsaugos kontroliere, o lygių galimybių kontrolierės pareigas pradės eiti kultūros viceministrė „darbietė“ Agneta Lobačevskytė. Už E.Žiobienę ketvirtadienį per slaptą balsavimą buvo 86 Seimo nariai, 16 buvo prieš ir keturi susilaikė. Tuo metu A.Lobačevskytės skyrimą parėmė 61 Seimo narys, 32 buvo prieš ir 12 susilaikė.

„Jei Lietuvoje yra giminaičių, kurie gali globoti vaiką, jis tikrai negali būti paliekamas Norvegijoje,“ – teigia Seimo narė Birutė Vėsaitė. Norvegija peržiūrėti įstatymus neskuba Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžusi, kad su tokiomis pačiomis problemomis, kaip Lietuva, kai Norvegijoje iš tėvų atimami vaikai ir perduodami globėjams, susiduria ir Čekija, Latvija, Lenkija bei kai kurios kitos šalys, ji sakė, kad Strasbūre vykusioje Europos Tarybos (ET) sesijoje buvo priimta...

 Šiandien Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad atmeta mažametės mergaitės tėvo Nyderlandų gyventojo M. T. I. prašymą išduoti leidimą grąžinti nepilnametę mergaitę į kilmės šalį – Nyderlandus. Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija priėmė įvertinusi visas bylos aplinkybes ir iš Lietuvos bei Nyderlandų oficialių institucijų gautą informaciją apie dabartinę vaiko gyvenamąją aplinką ir aplinką, į kurią vaiką siekiama sugrąžinti.

Lietuvos ambasada Norvegijoje čia gyvenantiems lietuviams pradeda organizuoti seminarus apie vaiko teises. Pirmasis seminaras įvyks trečiadienį sostinėje Osle. Konsultacijų poreikis atsirado po Gražinos Leščinskienės atvejo, kai Norvegijos vaiko teisių tarnyba iš moters atėmė teisę į jos mažamečio sūnaus globą. Neatmetama, kad moteris šį sprendimą apskųs teismui.

Pastarosiomis dienomis didelio žurnalistų, visuomeninių organizacijų, valdžios institucijų dėmesio sulaukia lietuvių vaiko atskyrimo nuo šeimos atvejis Norvegijoje. NVO koalicija „Už vaiko teises“, kurią sudaro 13 ekspertinių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, reiškia pasitikėjimą Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema, joje dirbančiais profesionalais bei atkreipia visuomenės narių dėmesį į tuos aspektus, kurie šiuo metu yra patys svarbiausi Lietuvai.

Birželio 1-ąją minime Vaikų gynimo dieną. Gražių deklaracijų šia tema daug, tačiau ar tikrai kiekvienas iš mūsų ir valstybė padaro viską, kad apgintų savo vaikus – t. y. savo visuomenės vaikus? Apie tai, kokios problemos neramina ir ką galima pakeisti, kad ir savų, ir kamynų vaikų gyvenimas būtų geresnis, kalbamės su LR Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.

Kaunietis Raimondas D. (38 m.) į mus kreipėsi palūžęs – jis neteko savo vienturčio šešiamečio sūnaus. Vaiką į užsienį apgaule išvežė jo motina, buvusi Raimondo sutuoktinė Jolita K. (35 m.). Į „Akistatos“ redakciją Raimondas D. atvyko dar rugsėjį ir papasakojo, kad buvusi sutuoktinė Jolita K. išsivežė jųdviejų sūnų į Angliją. Iš pradžių ji, vieno Kauno salono kirpėja, tikino vykstanti tik aplankyti giminių, tačiau laikas ėjo, o moteris į namų pusę nė nesižvalgė.

Trys mėnesiai nuo NKVD tradicijomis įvykdyto šturmo Garliavoje. Trys mėnesiai, kai nei visuomenė, nei artimiausi giminės nieko nežino apie kojomis į priekį iš gimtųjų namų išneštą mergaitę.

Vilnius 2012 m. birželio 1 d. Kiekvienoje demokratinėje valstybėje turi būti užtikrinamas jos piliečių saugumas, teisės ir pareigos. Ypač jautri visuomenės grupė yra vaikai. Jiems reikia skirti ypatingą dėmesį ir rūpestį, nes jie patys negali savęs apsaugoti. Vaikas yra toks pat žmogus kaip ir kiti, tik silpnesnis už suaugusįjį, todėl globotinas ir saugotinas. Orumas yra pirmoji ir svarbiausia žmogaus teisė.

Parlamentinės grupės „Už vaiko teises“ nariai kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydami užtikrinti, kad pedofilijos byloje liudijusiai mažametei nebūtų daromas psichologinis ar kitoks poveikis. „Žiniasklaidoje buvo pasirodę mažametės motinos teiginiai, kad mergaitė ima keisti ankstesnius parodymus pedofilijos byloje, kuri jau yra teisme, o pagal visame civilizuotame pasaulyje priimtas normas ji negali būti iš naujo apklausiama.

Į viešumą iškyla vis daugiau gegužės 17-osios įvykių detalių ir tai, ką atsakingi pareigūnai neigė ir sakė esant įsiaudrinusios visuomenės pramanais, išplaukia į viešumą kaip nenuginčijami faktai, paremti vaizdo medžiaga. Naujienų portalas Balsas.lt gavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kai iš Kedžių namų išėjusi antstolė iš šalia stovėjusios moters paima nedidelį, bet labai ryškų (raudonos ir geltonos spalvų) pledą ir stovėdama už pareigūnų nugarų skubiai jį paslepia, o tada išeina.

18 Seimo narių kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetą, prašydami reaguoti į Vaiko teisių konvencijos nuostatų pažeidimus, padarytus kovo 23 d. ir gegužės 17 d. dienomis, vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

Seimo laikinoji tyrimo komisija ankstyvą ketvirtadienio rytą susitiko spręsti dėl prokurorų prašymo teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prie Seimo nuo ankstyvo ryto būriavosi N. Venckienę palaikantys žmonės. Jų atsineštuose plakatuose buvo rašoma: „N. Venckiene, tu mūsų ateitis“, „Mes jūsų neberinksim“ ir t.t. Iš viso prie Seimo susirinko apie 60–80 žmonių.

Kiek kartų teko atsidurti tokioje situacijoje, kai už sienos esančiame kaimynų bute girdisi triukšmas, keiksmažodžiai ir vaiko ašaros? Dar svarbesnis klausimas, kaip tokiu atveju pasielgėte: pranešėte policijai, kreipėtės į vaiko teises ginančius asmenis ar tiesiog pagarsinote namuose skambančią muziką? Sprukti nuo problemų, kurios yra šalia mūsų arba aplink mus – gana įprastas reiškinys Lietuvoje.

Lietuvos teisinis žodynas yra visiškai nužmogintas, o vaikas prilygintas daiktui, – teigia Europos parlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis. „Įstatymuose turėjo būti išreikštos žmogiškai, visiems žmonėms suprantama kalba. Pavyzdžiui: „Vaikas yra žmogus, kaip ir visi kiti. Tik silpnesnis už suaugusiuosius, todėl turi būti ypatingai globojamas ir saugomas.

Saulėtą šeštadienio popietę, gegužės 26 dieną, Anglijos lietuviai aktyviai rinkosi prie UNICEF UK būstinės Londone. UNICEF – nešališka ir nediskriminuojanti organizacija. UNICEF vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija – universaliu dokumentu, nustatančiu kiekvieno vaiko teisę augti ir vystytis.  UNICEF dirba su daugybe partnerių, kad panaikintų skurdą, prievartą ir ligas. Mūsų tikslas – sukurti vaikams tinkantį pasaulį.

Šeštadienį Vilniuje surengtose teisėjos Neringos Venckienės rėmėjų eitynėse ir vėliau prie prezidentūros vykusiame mitinge daugelio dėmesį atkreipė maža mergaitė. Iš pradžių ji pačiame eisenos priekyje nešė plakatą su užrašu: „Kur Lietuvoje teisingumas?“, o vėliau nuo scenos pasisakė apie įvykius Garliavoje: „Niekas neturės teisės mergaitės išvežti iš jos namų“, – sakė mažoji mitingo dalyvė.

Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė lankėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK), kur buvo priimamas sprendimas „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ projekto. Komentuoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros perdavimo procesą ji atsisakė ir tikino, kad visais klausimais žurnalistai turėtų kreiptis į antstolę.

Kovotojų už Lietuvą sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas, baimindamasis susidorojimo savame krašte dėl pareikštos nuomonės apie įvykius Garliavoje, suskubo prašyti politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jis viliasi sulaukti amerikiečių pagalbos, kol dar neatsidūrė už grotų, rašo „Lietuvos Žinios“. Į teisėsaugininkų akiratį V. Šustauskas pateko tuomet, kai bandymo panaudojant jėgą paimti mažametę iš globėjos Neringos Venckienės namų Kovotojų už Lietuvą sąjunga penkioms val...

Šiandien Seime vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdis sprendimo „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“, tačiau posėdžio eigos detalės liko neįvardytos. Komisijos nariai griežtai atsisakė komentuoti, kodėl nepavyko galutinai suredaguoti vaiko teisių apsaugos įstaigų įstatymo. Galutinis sprendimo priėmimas nukeltas į kitą posėdį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bendradarbiaus su Danijos specialistais vaiko teisių apsaugos klausimais. Artimiausiu metu su šios organizacijos deleguotais atstovais planuojamas susitikimas, kuriame bus aptariamas ne tik tolesnis bendradarbiavimas, bet ir vadinamoji Kauno byla, kai mažametė Drąsiaus Kedžio dukra neperduodama motinai Laimutei Stankūnaitei.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Neringa Venckienė ir Laimutė Stankūnaitė gali apskųsti Vilniaus miesto 2–osios apylinkės nutartį, kuria joms atimta teisė atstovauti aštuonmetei vadinamojoje pedofilijos byloje.

Generalinė prokuratūra išnagrinėjo ikiteisminių tyrimų medžiagą dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai ir dvi bylas, pradėtas Kauno miesto apylinkės prokurorų, tolesniam tyrimui perduoda Panevėžio apygardos prokuratūrai. Tokiu sprendimu siekiama užtikrinti, kad ypatingą visuomeninę reikšmę turinti galimai nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, teigiama antradienį išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime.