vaclavas klausas

Dauguma Čekijos gyventojų mano, kad jų euroskeptiškai nusiteikęs prezidentas Vaclavas Klausas yra įtakojamas Maskvos, tokią nuomonę išsakė Čekijoje veikiančio „Europeum“ instituto analitikas Lukas Pachta. Kokia padėtis yra dabar, kai atsistatydino Mireko Topolaneko vyriausybė? Ar bus formuojama naujoji Vyriausybė ar M. Topolanekas laikinai eis ministro pirmininko pareigas? Niekas tiksliai nežino. Viskas priklausys nuo prezidento Vaclavo Klauso sprendimo. Jis dabar pagrindinis žaidėjas.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas ketvirtadienį priėmė ministro pirmininko Mireko Topolaneko vyriausybės, kuriai nepasitikėjimą pareiškė šalies parlamento žemieji rūmai, atsistatydinimą. Ceremonija įvyko Prahos hrade. Penktadienį valstybės vadovas pradės konsultacijas su parlamente atstovaujamų politinių partijų lyderiais dėl naujos vyriausybės sudarymo variantų.

Čekijos parlamentarai antradienį atviru balsavimu dėl nepasitikėjimo nuvertė netvirtą centro dešiniųjų vyriausybę, kuri šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai (ES). Prieš ministro pirmininko Mireko Topolaneko kabinetą balsavo 101 deputatas iš 200. M. Topolanekas dabar turės atsistatydinti, nors Konstitucija nenumato per kokį terminą turės buti patvirtinta nauja Vyriausybė. Tai buvo penktas balsavimus dėl nepasitikėjimo. Pirmus keturis M. Topolanekui pavyko išgyventi.

Niujorke prasidėjo konferencija, kurios dalyviai neigia didžiosios daugumos mosklininkų įsitikinimą, kad klimato kaita visų pirma yra žmogaus veiklos padarinys. Konferencijoje, kuri vadinasi „Globalinis atšilimas: Ar tai kada nors buvo tikra krizė?“, dalyvauja ir Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas. Čekijos prezidentas teigia, kad tariamas siekis apsaugoti pasaulį nuo klimato kaitos poveikio yra tikrų tikriausias išpuolis prieš laisvę.

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos vadovų susitikimas vyks Prahoje – tai paaiškėjo iš Čekijos premjero pranešimo Briuselyje, kur sekmadienį vyko jo sukviestas Sąjungos vadovų suvažiavimas ūkio ir finansų krizės klausimais. Baracką Obamą Prahon apsilankyti kvietė ir premjeras Mirekas Topolanekas, ir prezidentas Vaclavas Klausas. Po savaitgalio jau beveik aiškus JAV prezidento tvarkaraštis Europoje. Balandžio 2 d.Londone jis dalyvaus vadinamosios G-20 valstybių grupės susitikime.

Birželio 7 dieną vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai. Lietuvoje bus išrinkta 12 atstovų, kurie penkerius metus atstovaus mūsų šaliai. Rinkimams ruošiasi ir dabartiniai EP lyderiai, iš kurių trečio pagal dydį Liberalų demokratų aljanso (ALDE) lyderis britas Grahamas Watsonas nutarė mesti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai. Apie tai jis sutiko papasakoti ir „Lietuvos žinių“ skaitytojams.

Ketvirtadienį Europos Parlamente Briuselyje kalbėjęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas teigė, jog visos nuomonės apie ES ateitį turi teisę būti viešai reiškiamos. Prelegento nuomone, Lisabonos sutartis tik sustiprintų demokratijos trūkumą ES. Tuo tarpu EP pirmininkas H.-G. Pöttering pakomentavo, jog ši kalba Parlamente – europinės demokratijos įrodymas, o demokratijoje nulemia daugumos valia. Dauguma europarlamentarų plojimais pritarė šiai nuomonei.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas per seminarą Paryžiuje pareiškė, kad Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy nori užimti po Lisabonos sutarties ratifikavimo atsirasiantį nuolatinį Europos Sąjungos prezidento postą. „Aš žinau, kad jis nori būti ES prezidentu ir tai labai žmogiška“ - teigė V. Klausas. Tiesa, kad būtų sukurtas nuolatinis sąjungos prezidento postas, Lisabonos sutartį turi ratifikuoti visos be išimties ES narės.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nepiktai pašiepė Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, kuris esą labai norėtų tapti Bendrijos „nuolatiniu pirmininku“. „Tai labai žmogiška“, - pridūrė jis. Itin aktyvus N.Sarkozy, pirmininkavusio 27 šalių Bendrijai antrąjį praėjusių metų pusmetį, diplomatijos stilius labai skiriasi nuo šias pareigas iš jo perėmusio euroskeptiko V.Klauso.

Dar prieš Baracko Obamos inauguraciją Europos Sąjungos (ES) lyderiai ėmė svarstyti, kur surengti pirmą aukščiausio lygio susitikimą su naujuoju JAV prezidentu. Deja, iki šiol 27 valstybių vadovai taip ir nesugebėjo tarpusavyje susitarti, kur tai reikėtų padaryti. Dabar ES pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas norėtų, kad ES ir Jungtinių Valstijų vadovų susitikimas įvyktų Prahoje ir jau nusiuntė B.Obamai pakvietimą atvykti į Čekijos sostinę.

Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas pasakė, kad skandalas, kurį sukėlė meninis projektas „Entropa“, yra perdėtas. „Man žodžio laisvė ir meninės išraiškos laisvė reiškia daug daugiau nei potencialios problemos, kurias sukelia ... šis darbas“, – parašė M. Topolanekas Čekijos vyriausybės tinklalapyje www.vlada.cz čate.

Čekų valdininkai liepė juodu audeklu uždengti skandalingos instaliacijos „Entropa“, eksponuojamos Briuselyje, bulgarišką fragmentą. Tai padaryta prašant Bulgarijos valdžiai. Primename, kad projektas „Entropa“, ironiškas žvilgsnis į ES šalių stereotipus, Briuselyje buvo pristatytas kaip bendras Europos Sąjungos dailininkų darbas, bet paaiškėjo, kad tai – skulptoriaus Davido Černy mistifikacija.

Nespėta nė sulaukti Trijų karalių, kai prasidėjęs Čekijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje (ES) buvo išbandytas „lauko sąlygomis“. ES vardu Čekija veikia, reaguodama į įsiplieskusį Rusijos ir Ukrainos dujų tiekimo ES ginčą, jai taip pat priklauso realiais veiksmais rodyti ES užsiangažavimą sprendžiant naują kruviną konfliktą Artimuosiuose Rytuose, kur kartojasi jau žinomas „perdėto jėgos naudojimo“ scenarijus.

Vilniui įrodinėjant savo tūkstančio metų europietiškumą, Praha perėmė Europos Sąjungos vadžias, o Bratislava gavo Briuselio apsaugą savo finansams. Sausio 1 d. dar viena iš naujųjų ES narių, Slovakija, jau ketvirtoji, tapo euro zonos nare, o Lietuva, pirmoji iš tų dešimties  valstybių, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, pasigaminusi nacionalinių euro monetų pavyzdžius ir sudariusi sutartis nukaldinti 200 mln.

Čekijos, kuri nuo sausio 1 dienos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai, prezidentas Vaclavas Klausas ir toliau nešykšti kritikos strėlių Lisabonos sutarčiai, kuri numato institucinę visos ES pertvarką. Čekijos prezidento teigimu, ši sutartis yra ne kas kita, o signalas, kad pereinama nuo tautų Europos kūrimo prie vieningos Europos valstybės statybų.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nėra Europos Sąjungos (ES) priešininkas, veikiau realistas, priešingai daugybei naivuolių, kurie pasyviai ir nekritiškai pritaria viskam, kas ateina iš Briuselio. Bendrijos vairas – euroskeptikams Tikriausiai buvęs ekonomikos profesorius V. Klausas „ES naivuoliais“ palaikė ir Strasbūro delegacijos narius, kurie neseniai aplankė jį Prahos pilyje.

Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas atlaikė įnirtingas euroskeptikų atakas ir galės vadovauti ministrų kabinetui, kai jo šalis sausio 1 dieną perims pirmininkavimą ES. Euroskeptikai pralaimėjo Premjero likimas savaitgalį buvo sprendžiamas per valdančiosios Pilietinės demokratijos partijos (PDP) suvažiavimą. M. Topolanekas vis dėlto sugebėjo dar kartą laimėti partijos pirmininko rinkimus. Ši premjero pergalė padės išsaugoti šalį valdančią trapią mažumos koalicijos vyriausybę.

Čekijoje skiriamas kovos su biurokratija apdovanojimas atiteko prieš Briuselį stojusiems airiams. Su biurokratija kovojanti Čekijos aktyvistų grupė „eStat.cz“ įteikė apdovanojimą airiams, kurie birželį per referendumą atmetė Europos Sąjungos (ES) Reformų sutartį, kitaip dar vadinamą Lisabonos sutartimi. Griežtam sutarties kritikui britų kilmės verslininkui Declanui Ganley prizas įteiktas Prahoje. Per apdovanojimo ceremoniją „eStat.

„Europos Sąjungai pirmininkaus buvusi Sovietų Sąjungos satelitė“, - šaiposi JAV dienraštis „The New York Times“, komentuodamas tai, kad sausio 1 dieną Čekija pradės pirmininkauti ES. Tai iš tiesų bus istorinis žingsnis, nes pirmą kartą ES pirmininkaus buvusi komunistinė valstybė, jau nekalbant apie tai, kad Čekija vadovavimą perims tuo metu, kai visą Europą krečia didžiulė ekonominė krizė. Be to, Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, užuot džiaugęsis galimybe vadovauti 470 mln.

Antradienį Čekijoje minimas buvusios Čekoslovakijos valstybės įkūrimo 90-metis. Šalia dešimčių valstybinių renginių ši sukaktis paminėta ir karo paradu. Toks karinis paradas Prahoje surengtas pirmą kartą po 23-ejų metų pertraukos. Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas eisenos pradžią skelbusioje kalboje pabrėžė, kad pirmą kartą po komunizmo žlugimo tokiu paradu užsieniui ir saviems piliečiams nedemonstruojama karinė jėga.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė neketinantis iškelti Europos Sąjungos vėliavos prie savo rezidencijos Prahoje, kai jo šalis kitų metų pirmą pusmetį pirmininkaus sąjungai. Euroskeptikas V. Klausas teigia, kad Čekija nėra ES provincija, todėl jokia kita vėliava negali užgožti nacionalinės Čekijos vėliavos.

Lenkijos bei Čekijos prezidentai – Lechas Kaczynskis bei Vaclavas Klausas – pareiškė remiantys Ukrainos siekius prisijungti prie NATO aljanso, skelbia „Prague Daily Monitor“. Apie tai abiejų valstybių vadovai pareiškė per susitikimą Čekijos prezidento rezidencijoje. Kaip žinia, Gruzijos bei Ukrainos siekiams prisijungti prie NATO itin priešinasi Rusija. Būtent dėl Maskvos keliamų prieštaravimų nė vienai iš šių valstybių kol kas dar nesuteiktas net narystės veiksmų planas.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) interviu, kuris skelbiamas antradienį, pareiškė, kad nepasirašys Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties ir kad tai beprasmiška po to, kai per praėjusio mėnesio referendumą ją atmetė Airijos rinkėjai.

Europos Sąjungos Lisabonos sutartis dabar jau yra atgyvenusi, todėl bet koks mėginimas atgaivinti ją būtų „pragaištingas“ blokui, sako Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį išspausdintame interviu Ispanijos laikraščiui. „ES negali ignoruoti savo pačios taisyklių.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai. Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.

Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį perspėjo, kad Europos Sąjunga (ES) negalės daugiau plėstis be Lisabonos sutarties, kurią atmetė airių rinkėjai. "Be naujos sutarties plėtros nebus, - žurnalistams antrąją ir paskutinę ES viršūnių susitikimo Briuselyje dieną sakė J.-C.Junckeris, kuris yra ilgiausiai dirbantis ES valstybės lyderis.

Europos Sąjunga (ES) vėl atsidūrė ties krizės riba. Airijos, vienintelės šalies, kurioje ES konstitucijos pakaitalą – Lisabonos sutartį – buvo nutarta ratifikuoti visuotinio referendumo keliu, gyventojai pasisakė prieš. Tiesa, ir balsavusiųjų buvo vos per 40 proc., ir Lisabonos sutarties priešininkai laimėjo nedidele (53 proc. prieš 47 proc.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas ketvirtadienį prašė skirti daugiau laiko, kad galima būtų rasti išeitį iš ES reformų krizės, o jo kolegos Europoje žadėjo paspausti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Prieš prasidedant viršūnių susitikimui Briuselyje B.Cowenas sakė dar tik pradėjęs konsultuotis su ES lyderiais, kaip įveikti sumaištį, kuri kilo Airijai prieš savaitę atmetus Bendrijos chartiją.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susitinka Briuselyje trokšdami pademonstruoti, kad Europa gali spręsti neatidėliotinus reikalus, tokius kaip naftos kainos, ir tuo pačiu metu valdyti krizę, kurią sukėlė Airijos sprendimas atmesti Lisabonos sutartį. 27 valstybių ir vyriausybių vadovai trečiadienį vakare sulaukė tam tikro padrąsinimo - Didžiosios Britanijos parlamentas pritarė Lisabonos sutarčiai, kuria siekiama modernizuoti besiplečiančio bloko institucijas.

Prancūzai neturėtų spausti kitų šalių tęsti Europos Sąjungos (ES) reformų sutarties ratifikavimą po Airijos referendumo, per kurį ši sutartis buvo atmesta, sakė Čekijos vyriausybės narys, kurio žodžiai cituojami pirmadienį.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, ėmęsis spręsti krizę dėl airių pareikšto „ne“ Europos Sąjungos (ES) reformų sutarčiai, pirmadienį vyks į Čekiją susitikti su centrinės Europos šalių lyderiais. Airijos rinkėjams per referendumą atmetus Lisabonos sutartį, 27 narių Europos Sąjungoje (ES) kilo didelis sąmyšis, kuris gali sužlugdyti pastangas racionalizuoti Bendrijos institucijas.

Europos Sąjungos šalių vyriausybės svarsto, ką daryti po Airijos referendume pasakyto „ne“ Lisabonos sutarčiai dėl bloko institucijų reformos, pranešė BBC. Prancūzija ir Vokietija balsavimo rezultatą apibūdino kaip rimtą smūgį, bet paragino ES toliau tęsti ratifikavimo procesą.

Tibeto okupacija vėl iškilo į pasaulinės politikos lygmenį. Primindami 49-ąsias okupacijos metines tibetiečiai išėjo į Lasos gatves protestuoti prieš kinų vykdomą politiką – modernizuojant kraštą naikinti vietinę kultūrą, papročius ir šventas vietas, o pačius tibetiečius paversti etnine mažuma, kurią galima pateikti pasaulinei turizmo rinkai kaip egzotišką reginį. Beje, jau kuris laikas norintys užsidaryti ilgoms meditacijoms olose vietiniai budistų vienuoliai turi mokėti mokestį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis nėra linkęs dalyvauti Pekino Olimpiados atidarymo ceremonijoje dėl Kinijos vykdomos represinės politikos Tibete, skelbia BBC. Savo komentaruose dienraščiui „Dziennik“ prezidentas teigė, kad Lenkija tėra vidutinio dydžio valstybė ir pirmoji žengti šio žingsnio nesiryš. „Tačiau mano nuomonė yra labai tvirta: politikų dalyvavimas atidarymo ceremonijoje nebūtų tinkamas poelgis“ – pridūrė D. Tuskas.

Penktadienį dabartinis Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas minimalia balsų persvara įveikė savo pagrindinį konkurentą Mičigano universiteto profesorių Janą Šveinarą, praneša Čekijos dienraštis „Prague Daily Monitor“. V. Klausas vadovaus šaliai dar penkerius metus - iki 2013-ųjų. Jis buvo išrinktas trečiojo rinkimų turo metu, surinkęs 141 balsus, t. y. vienu daugiau nei reikia. J. Šveinaras surinko 111 balsų, daugiausia jį parėmė socialdemokratų ir Žaliųjų partijos atstovai.

Per trečio turo balsavimą, kuris įvyko vasario 9 dieną, Čekijos parlamentas vėl nesugebėjo išsirinkti prezidento, praneša „Itar-Tass“.Į aukščiausią valstybės postą pretenduoja dabartinis prezidentas Vaclavas Klausas ir ekonomistas Janas Šveinaras, turintis Čekijos, ir JAV pilietybę. Abu šie kandidatai nesurinko pakankamai balsų, kad užsitikrintų pergalę: dabartinis prezidentas surinko 140 balsų, o J. Šveinaras - 113 balsus.

Prieš įsibegėjant šios savaitės politiniams įvykiams, siūlome pažvlegti, kokios pagrindinės temos šią savaitę turėtų dominuoti pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose. Pirmadienis. Pasibaigus Serbijos prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, laukiama, kad separatistinių nuotaikų kamuojamos ir etninių albanų dominuojamos Kosovo provincijos politikai artimiausiomis dienomis paskelbs vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nuolat neigia, kad globaliniai klimato pokyčiai yra įtakoti žmogaus veiklos. Jis taip pat keikia Europos sąjungą, tačiau, nors dauguma čekų nepritaria visoms jo idėjoms, tačiau beveik neabejojama, jog V. Klausas turi puikias galimybes būti perrinktas dar vienai kadencijai, skelbia „Spiegel“. 2007 metų rugsėjo 24 dieną į Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos susitikimą suvažiavo daugiau nei 70 pasaulio valstybių vadovų.

Beveik po dviejų dešimtmečių pertraukos čekų dramaturgas ir buvęs prezidentas Vaclavas Havelas šią savaitę sugrįžo į šalies knygynų lentynas su nauju kūriniu, kuris turėtų tapti šio sezono Čekijos literatūros įvykiu.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė, kad politikai privalo gerbti prieš JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybą protestuojančių žmonių nuomonę. Apklausų duomenimis tam priešinasi du trečdaliai čekų. Šiandien duodamas interviu radijo stočiai “Laisvoji Europa” (Radio Free Europe/Radio Liberty) Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė, kad šalies vyriausybė privalo gerbti radaro statybai besipriešinančių žmonių nuomonę.

Optimistai tikisi, kad chirurgas ortopedas Valdis Zatleris galės tinkamai eiti Latvijos prezidento pareigas, tačiau net patys aktyviausi jo šalininkai abejoja, ar jam pavyks priartėti prie tų aukštumų, kurias pasiekė Vaira Vīkė – Freiberga – „geležinė ledi“, emigrantė ir poliglotė.

Saulėgrįža ir artėjančios Joninės skelbia, kad neįprastai karštos vasaros kalendorius pradės rodyti artėjančią jos pabaigą.Žmonės stebisi puse mėnesio anksčiau prisirpusiomis braškėmis, prisuktu medumi, kelis kartus gausiau prišienauta žole.Mokslininkai fiksuoja klimato atšilimo požymius ir perspėja, kad ateityje galime netekti Baltijos paplūdimių, o sumažėjus žuvims žvejai patirs milijoninių nuostolių.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nemato priežasčių peržiūrėti pozicijas dėl sutikimo, kad šalies teritorijoje būtų dislokuotos Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) dalys. "Čekija pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl Amerikos radaro dislokavimo mūsų teritorijoje, ir aš nematau, ką čia galima peržiūrinėti", - pareiškė V.Klausas interviu agentūrai "Interfax" savo vizito į Rusija išvakarėse.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas ketvirtadienį pradės keturių dienų vizitą Rusijoje, kurį temdo įtampa Prahos ir Maskvos santykiuose dėl Čekijos ketinimų leisti šalyje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos komponentus. Neigiamas Maskvos požiūris į prieštaringai vertinamus JAV planus dislokuoti radarą Čekijoje dešimt raketų gaudytuvų kaimyninėje Lenkijoje veikiausiai bus pagrindinė tema V.Klauso ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime, kuris vyks penktadienį.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas sukritikavo tai, kaip buvo rengiama 50-ajam Europos Sąjungos (ES) gimtadieniui skirta deklaracija, ir suabejojo, jog ji atspindi bendrą visų 27 bloko narių požiūrį.

Dešiniųjų pažiūrų Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį pareiškė 2008 metais sieksiantis antros ir paskutinės penkerių metų kadencijos šiame poste.65 metų V.Klausui pergalę 2003 metų rinkimuose padėjo iškovoti nesutarimai tuometinėje valdančiojoje centro kairiųjų vyriausybėje, kurie opozicinės dešiniosios Pilietinės demokratijos partijos įkūrėjui leido užsitikrinti pakankamai parlamentarų balsų ir trečiajame rinkimų rate įveikti vyriausybės kandidatą.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pritarė tam, kad būtų tęsiamos derybos su JAV dėl jų prašymo dislokuoti Čekijos teritorijoje Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos radarą. "Aš pritariau, kad būtų tęsiamos derybos, kurias pradėjo Čekijos vyriausybė, taip pat kad būtų pradėtas atitinkamas įstatymų leidybos procesas", - trečiadienį sakė Čekijos valstybės vadovas pasibaigus skubiam Nacionalinės saugumo tarybos skubiam posėdžiui, kuriame buvo svarstoma ši tema.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pirmadienį paragino priimti Europos Sąjungos (ES) chartiją, kuri pažabotų neva slaptą bloko integraciją, kuri, jo teigimu, vykdoma už piliečių nugarų. Per referendumus Prancūzijoje ir Nyderlanduose buvo atmestas konstitucijos projektas, skirtas ES institucijų reformavimui, tačiau Vokietija, neseniai perėmusi pirmininkavimą blokui, mėgina jį atgaivinti.