vaclavas klausas

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas klaida vadina bendrosios Europos valiutos euro įvedimą, praneša agentūra „RIA Novosti“. Kartu jis „protingu“ laiko Prahos sprendimą neprisijungti prie ES fiskalinės drausmės pakto. „Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biurokratams Briuselyje“, - kalbėjo V. Klausas interviu Prancūzijos televizijos stočiai „France 24“. „Europos valiuta yra katastrofa. Šis projektas buvo klaida“, - pridūrė jis.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Internete didelio dėmesio sulaukė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas per spaudos konferenciją nugvelbia rašiklį.Ištrauka iš sekmadienio vakarą Čekijos televizijos parodyto reportažo tą pačią dieną patalpinta į „YouTube“. Iki antradienio popietės vaizdo įrašas peržiūrėtas daugiau kaip 550 tūkst. kartų.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas patvirtino, kad jo šalis kol kas nėra suinteresuota įsivesti euro, praneša agentūra AFP. Čekija šiuo klausimu neskubės, pareiškė jis Prahoje po susitikimo su Vokietijos prezidentu Christianu Wulffu. V. Klausas pabrėžė, kad tokia yra vyraujanti nuomonė jo šalyje. Pirmiausia dėl euro krizės nei Čekijos vyriausybė, nei parlamentas, nei Centrinis bankas esą nerekomenduos artimoje ateityje prisijungti prie euro zonos.

Pilka asmenybė - taip vadinamas šią savaitę prezidento Vaclavo Klauso paskirtas formuoti naująją koaliciją dešinysis Petras Nečasas. Tačiau politikas, ne kartą sakęs, kad politika - tai darbas, o ne žvaigždžių kalvė, žada ambicingą reformų programą.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas į čekų savaitraščio “Ekonom” klausimą, kada žlugs euro zona, atsakė - bendra valiuta neatnešė laukto efekto ir jos išlaikymas kuo toliau, tuo bus brangesnis. V.Klausas pasidalijo savo mintimis apie euro zonos ateitį. Nepateisino lūkesčių Kaip ilgalaikis bendros Europos valiutos koncepcijos kritikas nematau jokios priežasties džiaugtis tuo, kad situacija yra tokia ir kad tokio tipo klausimas gali iš viso kilti - ir dar taip užaštrintai.

Bendros Europos valiutos projektas yra nesėkmingas. Perėjimas prie mokėjimų eurais neatnešė laukto klestėjimo. Priešingai, valstybių, kurios atsisakė savo nacionalinės valiutos, ekonominės plėtos tempai gerokai sulėtėjo, ketvirtadienį žurnalui "Ekonom" duotame interviu sakė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas. "Krizės fone labai aiškiai matomos euro zonos problemos", - pabrėžė V. Klausas. Jo teigimu, prie euro zonos prisijungusių valstybių ekonominės plėtros tempai sulėtėjo 1,1 proc.

Čekijos Aksominės revoliucijos lyderis Vaclavas Klausas pareiškė, kad nepaisant Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija vis dar kelia pavojų demokratijai. Jis teigė, kad dabartinė Rusijos valdžia įgudo manipuliuoti savo žmonėmis ir tuo pačiu metu išlaikyti demokratinį šalies fasadą. „Diktatorinių ir totalitarinių sistemų era dar nesibaigė.

Belgas Hermanas Van Rompuy ir britas Davidas Milibandas netikėtai tapo svarbiausiais kandidatais į naujus aukščiausius Europos Sąjungos (ES) postus. Europos diplomatų teigimu, yra didelė 27 ES valstybių parama, kad H.Van Rompuy būtų paskirtas ES prezidentu, o D.Milibandas - ES užsienio reikalų ministru. Tačiau Didžiosios Britanijos ministras jau ne kartą sakė ir dar sykį pakartojo, kad nesieks šių pareigų, nes neketina atsisakyti aktyvaus politinio gyvenimo savo šalyje.

Lisabonos sutaris, kurią jau ratifikavo visos 27 Europos Sąjungos narės, įsigalios gruodžio 1 dieną, pareiškė ES šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas. Antradienį Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas tapo paskutiniuoju ES valstybės vadovu, padėjusiu parašą po sutartimi, kurioje numatytas esminė ES institucijų reforma.

Lisabonos sutartis apibrėžianti ES struktūrine reformas įsigalioti gali nuo šių metų gruodžio mėnesio 1 dienos. Apie tai antradienį pranešė Švedijos premjeras F. Rainfeldas Sutarties ratifikavimo procesas buvo pabaigtas lapkričio 3 dieną, kai Lisabonos sutartį pasirašė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas. Čekija buvo paskutine iš 27 ES valstybių, dar neratifikavusių šios sutarties.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas šiandien pasirašė Lisabonos sutartį, apibrėžiančią ES ateities reformas. Tuo pačiu šalyje pabaigiamas ir šio susitarimo ratifikavimas. Čekija buvo likusi paskutine to dar nepadariusia šalimi iš 27 bendrijos valstybių. Jau anksčiau Čekijos Konstitucinis teismas pripažino, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Čekijos Konstitucinis teismas pareiškė, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies Konstitucijai. Šis teismo sprendimas pagaliau turėtų lemti, kad Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas padės parašą po sutartimi. Šiuo metu Čekija yra vienintelė valstybė, kuri dar neratifikavo Lisabonos susitarimo, numatančio Europos Sąjungos institucinę reformą.

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovams sunkiausia buvo susitarti dėl būsimo valstybių finansinio indėlio kovoje su klimato kaita. Tačiau greitai sutarta, kad Čekijai bus padarytos išimtys, kad tik jos prezidentas pasirašytų Lisabonos sutartį. Pasiūlymą dėl valstybių indėlio kovoje su klimato kaita pateikė ne tik ES pirmininkaujanti Švedija, bet ir kitos šalys. Europos Komisija siūlė, kad nuo 2013 metų kasmet ES besivystančioms valstybėms skirtų po 15 mlrd.

Kelias sukurti Europos Sąjungos prezidento postą yra atviras. Tai tapo aišku po spalio 29 dieną vykusio ES atstovų susitikimo Briuselyje, kur sąjungos nariai pritarė Čekijos prašymui suteikti išlygą dėl ES Pamatinių teisių chartijos taikymo. Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas baiminosi, kad Lisabonos sutarties, numatančios prezidento posto sukūrimą, ratifikavimas gali atverti kelią po Antrojo pasaulinio karo iš Čekijos išvytiems vokiečiams reikalauti kompensacijų ar nuosavybės grąžinimo.

Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas sako kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais besiviliantis, kad Čekija iki ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo priims sprendimą dėl Lisabonos sutarties. Čekija liko vienintele šalimi, kol kas neratifikavusia Lisabonos sutarties, kuri buvo parengta siekiant palengvinti sprendimų priėmimą ES. Kad Lisabonos sutartis galėtų įsigalioti, ją turi ratifikuoti visos 27 ES valstybės.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas gaus 27 laiškus su rašikliais, skatinančiais jį pasirašyti Lisabonos sutartį. Juos vakar išsiuntė visų Europos Sąjungos valstybių jauni žmonės. Po sėkmingo referendumo Airijoje Čekija liko paskutinioji valstybė, neleidžianti įsigalioti Europos Sąjungą reformuojančiai sutarčiai. Statistikos duomenimis 43% Čekijos gyventojų mano, kad Prezidentas turėtų nedelsiant pasirašyti sutartį bei 55% čekų jai pritartų, jei vyktų referendumas.

Europos Sąjunga (ES) susilaukė eilinės politinės įtampos savo institucinėse inovacijose. Jau atrodė, kad Lisabonos sutartis, kuri buvo įstrigusi dėl nepritarimo Airijoje ratifikavimui, po antrojo, pritarimu pasibaigusio referendumo šio mėnesio pradžioje, nebeturės kliūčių. Juk ją ratifikavo arba aprobavo visos 27 ES šalys narės ir pasirašė 26 tų šalių prezidentai ar kiti vadovai. Liko Vaclavas Klausas, Čekijos respublikos prezidentas.

Lisabonos sutartis dar mažiausiai per žingsnį priartėjop prie to, kad pagaliau įsigaliotų visoje Europos Sąjungoje, kai Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė, kad jau yra per vėlu mėginti užkirsti kelią šios sutarties įsigaliojimui. V. Klausas kol kas yra vienintelis ES valstybės narės lyderis dar nepasirašęs Lisabonos sutarties.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nepaiso Europos Sąjungos spaudimo ir teigia toliau vienas kovosiantis prieš Lisabonos sutartį, kurios visoje sąjungoje kol kas neratifikavo tik Čekija. Tad būtent V. Klausas yra ta vienintelė kliūtis, neleidžianti užbaigti ES institucinės reformos, po kurios būtų sukurti nauji ES prezidento, užsienio reikalų ministro postai bei Europos diplomatinė tarnyba.

„Forumas 2000“ niekados nebuvo Kremliui draugiškas renginys. 1997 metais tuometinio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo iniciatyva pradėtas rengti kasmetinė konferencija, kurioje renkasi politikai ir žmogaus teisių aktyvistai iš buvusių komunistinių šalių, yra skirtas globaliniams iššūkiams aptarti.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė šiuo metu tikrai neketinantis pasirašyti Lisabonos sutarties. Toks jo žingsnis teikia vilties Didžiosios Britanijos konservatoriams, kurie pergalės šalies parlamento rinkimuose atveju gali suspėti surengti referendumą dėl šio dokumento. Lisabonos sutartį jau yra ratifikavusios 26 ES valstybės, o Čekija lieka vienintele kliūtimi šio dokumento įsigaliojimui.

Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartį ratifikavusi Lenkija ir to dar nepadariusi Čekija vis dar nori derėtis. Čekijos vyriausybė šį klausimą kels Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje spalio pabaigoje, sakė Čekijos ministras pirmininkas Janas Fischeris. Po kabineto posėdžio premjeras pabrėžė, kad Čekija jokiu būdu nenori iš naujo pradėti ratifikavimo proc eso. Tačiau kadangi prezidentas Vaclavas Klausas penktadienį iškėlė naujas sąlygas, jis turės imtis veiksmų.

Šiandien Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis pasirašė ES Lisabonos sutartį, praneša BBC. Jam pasirašius, liko tik viena šalis iki šiol neratifikavusi dokumento – Čekija. Tam, kad sutartis įsigaliotų ją turi pasirašyti visos 27 ES narės. „Taip“ Lisabonai jau ištarė Airijos rinkėjai. Lenkijos prezidento bei airių sprendimas paliko Čekiją ir jos euroskeptiką prezidentą visiškai izoliuotą. Tačiau, neatrodo, jog dėl to Vaclavas Klausas būtų labiau linkęs nusileisti.

Čekijos prezidentas V. Klausas siekia, kad jo šaliai būtų padaryta išimtis dėl ES chartijų prieš pasirašant Lisabonos sutartį. Vaclavas Klausas reikalauja lengvatos dėl ES pagrindinių teisių chartijos. Dėl panašių nuolaidų yra susitarusios Didžioji Britanija ir Lenkija, praneša BBC.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Jonas Pinskus, matydamas, kaip mūsų kaimynai lenkai delsia ratifikuoti Lisabonos sutartį ir taip išsidera daug naudingų nuolaidų iš Europos sąjungos (ES), apgailestauja, kad Lietuvos valdžia, paskubėjusi ratifikuoti Europos reformų sutartį, nesugebėjo apginti šalies nacionalinių interesų.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis nskubės pasirašyti Lisabonos sutarties ratifikavimo protokolo, skelbia „Polskie radio“. Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas. Stebėtojai iki šiol manė, kad, Airijai antruoju referendumu pritarus sutarčiai, pagrindine kliūtimi Lisabonos susitarimo ratifikavimui išliks Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas.

Politikų šypsenos ir skambūs žodžiai apie "naujas galimybes" bei "atvertus kelius" pažymėjo Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatus. Antras kartas nemelavo - airiai įtikinamai parėmė planuojamas institucines Europos Sąjungos (ES) reformas. Krinta paskutiniai priešininkų bastionai Galutiniai rezultatai rodo, kad Airijos rinkėjai pritarė Lisabonos sutarčiai 67,13 proc. balsų, prieš ją balsavo 32,87 procento.

Airijos rinkėjai penktadienį balsuos antrajame referendume dėl Lisabonos sutarties, kurio eiga bus atidžiai stebima Europos Sąjungos lyderiams viliantis, kad jo baigtis bus priešinga pernai vykusio balsavimo rezultatams ir leis Europai išbristi iš politinės aklavietės.

Europos Sąjungos lyderiai yra pasipiktinę Čekijos planais pusmečiui atidėti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Skelbiama, kad čekai ratifikavimą atidės net ir tokiu atveju, jei Airija kitą mėnesį vyksiančiame pakartotiniame referendume pritars sutarties ratifikavimui.

Europos Sąjungos Rytų partneryste siekiama artimesnių ryšių ir didesnės įtakos buvusiose sovietinėse respublikose – Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane bei Armėnijoje. Tolimesnės ar artimesnės, visos jos svarbios Europos Sąjungai. Taip pat nė viena jų neturi praktiškai jokios galimybės tapti ES narėmis.

Čekijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) iki kurio pabaigos liko tik kelios dienos, greičiausiai įeis į ES istoriją kaip vienas labiausiai euroskeptiškų laikotarpių. Nuo liepos 1 d. pirmininkavimą ES perima Švedija. Kai Čekija sausį pusmečiui stojo prie ES vairo, ji žadėjo ryžtingai imtis atsakomybės už Bendriją – kovoti su ekonomine krize, spręsti stringančios Lisabonos sutarties klausimą.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pažadėjo, kad jo parašas ant Lisabonos sutarties atsidurs paskutinis. "Aš tikrai neskubėsiu, - sakė V.Klausas duodamas interviu visuomeniniam Čekijos transliuotojui. - Palauksiu, kol nutiks visi tie dalykai, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, kol bus apsvarstytas mūsų senatorių kreipimasis dėl sutarties konstitucingumo.

Didžiajai Britanijai atstovaujantis „Liberalų ir demokratų aljanso už Europą“ europarlamentaras Grahamas Watsonas apkaltino Lenkijos ir Čekijos prezidentus, kad šie stengiasi „palaidoti“ Lisabonos sutartį. G. Watsonas teigia, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Čekijos vadovas Vaclavas Klausas susidėjo su Didžiosios Britanijos Konservatorių partijos lyderiu Davidu Cameronu ir taip siekia numarinti sutartį.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) penktadienį pareiškė apgailestavimą dėl Čekijos prezidento Vaclavo Klauso interviu laikraščiui „Lidove Noviny“, kuriame V.Klausas Europos šalis suskirstė į „svarbias“ ir „mažiau svarbias“. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad prezidento Klauso žodžiai neatspindi nei Čekijos liaudies, nei šalies vyriausybės nuomonės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė viltį, kad Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Chabarovske padės pagerinti dvišalius santykius. „Labai svarbu suprasti vieni kitus. ES yra pagrindinė mūsų partnerė“, - sakė D. Medvedevas per susitikimą su studentais Chabarovske. Dvi dienas truksiantis Rusijos ir ES viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį neformalia vakariene, kurią D. Medvedevas surengė ES delegacijai.

Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui sunku patikėti, kad Čekijos vadovas galėjo pareikšti, jog į Rusiją reikia kreipti daugiau dėmesio negu į tokias Europos Sąjungos šalis kaip Lietuva ar Estija. Ketvirtadienį V.Adamkus žurnalistams sakė, kad kiekvienos ES narės reikšmė Bendrijoje turi būti vienoda ir, jo įsitikinimu, taip iki šiol buvo. „Todėl sunku patikėti Čekijos prezidento pareiškimu, kadangi oficialiuose vadovų susitikimuose Čekija laikėsi pagarbos pareiškimuose Lietuvos atžvilgiu.

Gegužės 20 d. vykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime dominavo kovos su klimato kaita, finansų krizės ir ekonominių ryšių klausimai. ES ir Kinija pasirašė mokslo ir technologijų, švarios energijos bei mažųjų įmonių sričių platesnio bendradarbiavimo susitarimų. Jos taip pat dar kartą patvirtino įsipareigojimą viešinti elektros energijos gamybos iš anglies, neišskiriant anglies dvideginio, dėl kurio iš esmės ir kyla visuotinis atšilimas, technologijas.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nepirmininkaus birželį vyksiančiam svarbiam Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimui, apie tai paskelbė Čekijos prezidentūra. V.Klausas pasiūlė, kad birželį Briuselyje vyksiančiam ES viršūnių susitikimui pirmininkautų naujai paskirtas premjeras Janas Fischeris. "Prezidentas visiškai pasitiki ministru pirmininku ir neabejoja, kad jis nesunkiai ir sėkmingai susidoros su šia užduotimi,“ – rašoma prezidentūros pranešime.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas penktadienį paskyrė naują šalies vyriausybę, kuriai vadovaus ministras pirmininkas Janas Fišeris (Jan Fischer). Iškilminga ceremonija įvyko Prahos hrade. Šitaip baigėsi vyriausybės krizė, kilusi po to, kai parlamento žemieji rūmai pareiškė nepasitikėjimą premjero Mireko Topolaneko kabinetui.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos Respublikos Senatas trečiadienį patvirtino Lisabonos sutartį ir tokiu būdu atvėrė kelią visiškam jos ratifikavimui. Sutarčiai patvirtinti reikėjo trijų penktadalių dalyvavusių Senato narių balsų. Čekijos Senato rūmai Lisabonos sutartį patvirtino 54 balsais iš 79 dalyvavusiųjų.

Šiandien Aukštesnieji Čekijos parlamento rūmai balsavimu pritarė Europos Sąjungos Lisabonos sutarčiai, praneša BBC. Tačiau ratifikaciją dar turi patvirtinti prezidentas Vaclavas Klausas, pagarsėjęs kaip euroskeptikas – jis teigia neskubėsiąs. Reformų sutarties dar nėra ratifikavusi Airija. Lisabonos sutartis įsigalios tik tada, kai ją patvirtins visos 27 ES šalys.

Nors Europos Sąjunga ir pakvietė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką į ES viršūnių susitikimą Čekijoje, „paskutiniu Europos diktatoriumi“ tituluojamas politikas šiame susitikime nedalyvaus. Sudėtinga tvirtinti, ar tai reiškia Baltarusijos norą vėl atsigręžti į Rusiją, tačiau, pastaruoju metu kiek suintensyvėjęs Minsko ir Briuselio dialogas gali ir vėl įstrigti.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė nepaspausiąs rankos Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, jei šis atvyksiąs į Prahoje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą.

Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad iki šiol euroskeptiškomis pažiūromis garsėjęs Čekijos vadovas Vaclavas Klausas parems Lisabonos sutartį, kuria siekiama reformuoti Europos Sąjungos (ES) institucinę sistemą, skelbia Čekijos žiniasklaida. Praeitą savaitę Čekijoje viešėjęs V.Adamkus interviu laikraščiui "Pravo" sakė, kad V.Klausas anksčiau buvo nusiteikęs prieš ES, bet dabar jo pozicija esą pasikeitusi. "Jis (V. Klausas - BNS) dabar yra kitoks.

Europos Sąjungai (ES) šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos vyriausybės žlugimas pakenkė visoms mažosioms Bendrijos šalims, šalies dienraščiui pareiškė atsistatydinęs Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas. "Visos postkomunistinės šalys ir kitos mažos Europos šalys.

Pirmoji mūsų krašto pora Prahoje džiaugėsi nuoširdžiu Čekijos prezidento bei jo žmonos dėmesiu ir lyg primindama apie artėjančias Velykas padovanojo jiems gintarinį kiaušinį. Prezidentas Valdas Adamkus vakar pradėjo valstybinį vizitą Čekijoje. Kaip įprasta per tokias viešnages, svarbiausia pokalbių tema - tolesnis dvišalis bendradarbiavimas. Tačiau ateities ryšių svarstymas neapsiėjo be žvalgymosi į tolimą praeitį.

Čekija nenori priimti Gvantanamo kalinių, po susitikimo su Prahoje viešinčiu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi pareiškė Čekijos vadovas Vaclavas Klausas. "Čekijos vyriausybės ir mano nuomone, mes nenorime Čekijos Respublikoje tokių kalinių", - atsakydamas į žurnalistų klausimus ketvirtadienį sakė V.Klausas. Lietuva vasario 5 dieną gavo prašymą priimti du sulaikytuosius Gvantanamo kalinius. Nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys - uzbekų tautybės.

Janas Fischeris, kuris ketvirtadienį buvo paskirtas Čekijos laikinuoju premjeru, paskyrė savo gyvenimą sausai statistikai, kurią jis vadina "įdomiu nuotykiu". Čekijos statistikos tarnybos vadovas sako neturintis jokių politinių ambicijų, tačiau žada penkis mėnesius pareigingai vadovauti ministrų kabinetui iki pat pirmalaikių rinkimų, kurie įvyks spalio viduryje, o vėliau vėl grįžti prie savo gyvenimo aistros.