v. landsbergis

Savaitgalį klaipėdiečiai viešbutyje „Navalis“ turėjo galimybę susitikti su žinomu publicistu, poetu, bardu, teatro ir kino režisieriumi, vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu, rašoma pranešimee spaudai. Kūrybišką vakarą, kurio nepraleido ir aktorė Eglė Jackaitė, inicijavo žinomas pajūrio verslininkas Juozas Tubinas drauge su „StartUp Klaipėda“ komanda. Pirmoje renginio dalyje Vytautas V. Landsbergis dalijosi savo įžvalgomis apie kūrybiškumą versle.

Norint atgaivinti iniciatyvą pripažinti buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį ėjus prezidento pareigas, būtina iš naujo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – ketvirtadienį KT nutarimą citavo R. Karbauskis.

Visuomeninių komitetų dalyvavimas rinkimuose kelia grėsmę politinėms partijoms ir parlamentinei demokratijai, teigia buvęs konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis. „Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Matau artėjančias varžybas dėl savivaldybių.

Lietuvai kol kas sunku suvokti, ką reiškia popiežiaus Pranciškaus vizitas, o pats Šventasis Tėvas iš Lietuvos turėtų išvykti tapęs jos draugu, teigia pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.

Šaršalas dėl naujų lietuvių kalbos vadovėlių trečiokams. Mokytojams ir tėvams užkliuvo, kad vadovėliuose skelbiama informacija apie Landsbergių šeimynos už pinigus organizuojamas vaikų stovyklas. Dalis žmonių piktinasi, nes čia įžvelgia reklamą, kiti pateisina – esą tai vaikams patrauklus turinys. O patys stovyklos organizatoriai tvirtina, esą skandalas kilo iš nieko. Dalis trečiokų mokslo metus pradeda su nauju, visai neseniai išleistu ir dar leidykla kvepiančiu lietuvių kalbos vadovėliu.

Prieš 25 metus sunkiomis derybomis pasiektas susitarimas su Rusija dėl okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos buvo abiejų šalių laimėjimas ir sėkmė, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Mes pasiekėme visų pergalę. Nes tai nėra, kad vienas laimėjo, o kitas pralaimėjo. Abu laimėjo viltį. Geresnę galimą būtį toje vargšėje iškankintoje Europoje, ir ypač toje dalyje, kuri pavadinta kruvinomis žemėmis.

 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasisako prieš Kovo 11-osios akto signatarų pagerbimą gatvėms suteikiant jų vardus. Pasak jo, tokio įamžinimo nereikia – užtektų pavadinti vieną gatvių Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrėjų gatve, pranešė LRT televizija. „Kai kurie buvo išrinkti, bet buvo išvažiavę į Maskvą, jų per tą balsavimą jau nebuvo, nes traukinys jau buvo išvažiavęs, darbotvarkė užsitęsė.

Vieno didžiausių Lietuvoje gamybos, logistikos, energetikos įmones vienijančio koncerno „Achemos grupė“ vadovai su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pradėjo pokalbius dėl galimybės mažinti bendrovei tenkančią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymo naštą. Be to, iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas.

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

Ilgametis konservatorių vadovas, pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis kaltina dabartinį Seimą esant priekaištingos reputacijos valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio interesų konflikte. „Natūralu, kad kolūkis negali balsuoti prieš faktinio pirmininko interesus. Šis giriasi niekad neturėjęs interesų konflikto, nebent gausiu atminties konfliktu. Bėda, kad visas Lietuvos Seimas sėdi savo priekaištingos reputacijos faktinio pirmininko interesų konflikte.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kompozitorius, vaikų rašytojas bei poetas Vytautas V. Landsbergis pasidalino pagalbos prašymo žinute sergančiam kolegai Andriui Kulikauskui. Žinomas poetas kviečia aukoti su vėžiu kovojančiam muzikantui. „Mūsų bičiulis, kompozitorius ir dainininkas, Vytauto Kernagio bendražygis Andrius Kulikauskas šiuo metu gydosi sudėtingesnę ligą ir yra nedarbingas.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Antradienį minint tarpukario Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines, buvęs Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis paragino atvirai vertinti tiek šios asmenybės nuopelnus, tiek jo klaidas. Lenkijoje J. Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto užgrobimo ir prijungimo prie Lenkijos tarpukariu.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jaunosios kartos menininkė Jolita Vaitkutė pristatė artėjančiam Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą „Šimtmečio iniciatyvų“ konkurso projektą-meninę instaliaciją „Kūrėjams“. Instaliacijoje iš įvairių kūrybos priemonių ir jau sukurtų objektų atvaizduotas prof. Vytauto Landsbergio veidas.

Generalinė prokuratūra penktadienį paskelbė, kad viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą negali būti pripažinti nusikaltimu, nes nėra duomenų, kad ji būtų sąmoningai skleidusi melagingus prasimanymus su tikslu pakirsti žmonių pagarbą. Teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl partizano šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo.

Jei susirgus užtektų paskambinti savo gydytojui ir jau tą pačią dieną be išankstinės registracijos ar papildomo mokesčio sėdėtumėte mediko kabinete? Vilniaus vicemeras, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad tokios išskirtinės privilegijos teikiamos šalies politikams.

Vyriausybė trečiadienį išsakė pritarimą parlamente svarstomam siūlymui, kad Seimo narių būtų mažiau, o parlamento rinkimai vyktų anksčiau nei spalį. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad galbūt 101 seimūną būtų lengviau paveikti, nei 141. Opozicijos lyderis sprendimą mažinti narių skaičių vadina populistiniu. „Mes pritarėme Seimo narių skaičiaus mažinimui ir pritarėme, kad reikia ankstinti rinkimų datą.

TS-LKD rinkimų štabe pasirodė ir partijos patriarchu vadinamas, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Žiūriu į tą visą vyksmą iš šalies. Aš esu stebėtojas. Neplatinkit gandų, kad aš čia ką nors darau“, – kalbėjo V. Landsbergis. Anot politikos veterano, jis yra visiškai ramus dėl savo anūko G. Landsbergio. V. Landsbergis neslėpė matantis, kad jo pavardė Gabrieliui užkrovė tam tikrą krūvį. „Kiek aš pastebiu, tai labai trukdo.

Britų sprendimas ištarti NE Europos Sąjungai sukrėtė ne tik lietuvius emigrantus, bet ir jų artimuosius Lietuvoje ir net nieko bendra su anglais neturinčius lietuvius. Koks likimas laukia Europos Sąjungos? Ar atgal į tėvynę bus grąžinti Didžiojoje Britanijoje dirbantys lietuviai? Mūsų šalies vadovai ramina, jog tokių priemonių niekas nesiims, tačiau ekonomistai įspėja, kad padarinius ir mes tikrai pajusime. O verslą ar turto britų salyne turintys žmonės tikrai gali prarasti dalį pinigų.

Praėjo maždaug metai po to, kai vienose didžiausių politinių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Darbo partijos – amžinaisiais vadinti lyderiai perleido savo pozicijas naujiems pirmininkams.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.

Dar neseniai Seime vyko aršios diskusijos ir kovos dėl Laisvės premijos teikimo Vytautui Landsbergiu. Politinės intrigos neleido apdovanoti pirmojo Lietuvos vadovo atkūrus nepriklausomybę Vytauto Landsbergio. Kviečiame pažiūrėti kaip Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis atrodė jaunystėje dar prieš politinę karjerą.

Seimui nepritarus Laisvės premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui, parlamentaras Linas Balsys sugalvojo, kam reikėtų įteikti 5 tūkst. Eur siekiantį apdovanojimą. Penktadienį Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Seime įregistravo pasiūlymą 5 tūkst. Eur dydžio Laisvės premiją paskirti Vaikų ligoninės paramos fondui.

Ketvirtadienį Vytautas Kernagis pristatė naują Vytauto Kernagio fondo iniciatyvą – Lietuvą ir muziką mylintiems skirtą patriotinių dainų albumą „Broliai juodvarniai“. Fondo vadovo teigimu, idėją surinkti ryškiausias patriotines dainas ir suburti draugėn žymius Lietuvos atlikėjus jis įgyvendinti norėjo jau seniai, o dabar dienos šviesą išvydęs albumas padės saugoti istorinę Lietuvos atmintį. Pasak V. Kernagio, patriotizmo tema nėra dažna tarp lietuviškos muzikos kūrėjų.

 Mažesnėse savivaldybėse gyventojai tikisi, kad merai bus ūkvedžiai, o didmiesčiuose – interesų derintojai. Tai LRT.lt teigia sociologas Vladas Gaidys. Per savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų laikotarpį viešojoje erdvėje diskutuota, ar miestams reikia mero kaip politiko, ar mero kaip administratoriaus arba ūkvedžio. Vienų nuomone, miestui reikia gero šeimininko, kiti atremia, jog miesto savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras, yra politinė, o ne ūkinė institucija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gegužę laukia partijos pirmininko rinkimai. LRT.lt žiniomis, iššūkį dabartiniam partijos pirmininkui Andriui Kubiliui greičiausiai mes ne tik apie tai anksčiau skelbęs Seimo narys Mantas Adomėnas, bet ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios kandidatūrą jau siūlo kai kurie TS-LKD skyriai. Šaltiniai partijoje nurodo, kad dalis žinomų TS-LKD politikų, anksčiau palaikiusių A. Kubilių, dabar nori permainų.

Trečiadienį planuojamas Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos prezidentų susitikimas Minske. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as pareiškė vykstąs į Minską apimtas „stipraus ryžto“ pasiekti taikos Ukrainoje susitarimą. Ko galima tikėtis iš naujo Minsko susitarimo, jei Rusija nekreipia dėmesio į ankstesnį? Apie tai – pokalbis su politiku prof. Vytautu Landsbergiu bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Tiesą sakant gal nė nebūčiau susidomėjęs šviežiausia Rūtos Janutienės knyga, jei ne keletas atsiliepimų internete apie tą „Lietuvos ryto“ pareklamuotą, jo spaustuvėje atspausdintą ir A. Januto išleistą politinį detektyvą ilgu pavadinimu: Dinastija: Landsbergių išgyvenimo istorija (Vilnius: Nataiva, 2014.- 320 psl.) Tiražas šiems laikams nemažas – 3000 egz. ir, atrodo, jau išpirktas.

Su Naujaisiais metais, mielieji, norintys susivokti, kas vyksta. 2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametinėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 euro banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis atskleidė, kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai į Vilniaus merus jam labiau prie širdies. Profesorius pirmenybę teikia kandidatuoti atsisakiusioms moterims.

 Vytautas Markevičius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Baltijos kelias siuntė aiškų pranešimą ir Rytams, ir Vakarams: šios tautos tikrai eina į laisvę, ir jos nesustos. Taip teigia profesorius Vytautas Landsbergis. „Iš Rytų prapliupo pykčiai, grasinimai, bauginimai, bet jie jau negalėjo mūsų išgąsdinti“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako jis. Profesoriaus teigimu, stovėdami Baltijos kelyje, jau buvome laisvi ir balsavome už laisvę.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint Ribentropo-Molotovo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines Istorinėje Prezidentūroje Kaune surengta konferencija „Sunkus kelias į laisvę“. 1939 metais pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nulėmė tragišką trijų Baltijos valstybių likimą. Pasak istorikų, iki pat 1988-ųjų slaptieji šio pakto protokolai Sovietų Sąjungoje buvo tabu. Apie tai tekalbėdavo rezistentų organizacijos.

Žinių radijas Seimo narė Virginija Baltraitienė V. Landsbergio kritiką tiesioginiams merų rinkimams vertina kaip baimę, neturėti partinių merų, kurie, pašnekovės nuomone, žaisdami politinius žaidimus tarybose, gauna šiuos postus. „Tas aiškinimas, kad čia bus kažkokie kunigaikščiai, feodalizmas...Ir dabar yra merų, kurie dirba ir po 12 ar net po 20 metų savivaldybėse, žmonės yra jais patenkinti.

Susipažinęs su „Lietuvos ryto“ televizijos proginiu rinkiminiu puolimu prieš mane ir mano šeimos narius, turiu nors trumpai pareikšti keletą dalykų. Kairiųjų politinių jėgų skundą Valstybės kontrolei dėl 1991 m. spalio 4 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pritarimu įsteigto Vytauto Landsbergio labdaros fondo veiklos – dėl neva netinkamai arba net privatiems reikalams naudojamų Norvegų Tautos Taikos premijos lėšų – tyrė oficiali valstybės institucija, kai valdžioje buvo LDDP, ir nerado jokių ...

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas dar septyniems Rusijos vyriausybės pareigūnams bei septyniolikai bendrovių, susijusių su prezidento V. Putino artimiausia aplinka. ES taip pat išplėtė sankcijas, tiesa, labiau simboliškai: padidino asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Bendriją ir kurių sąskaitos įšaldomos, sąrašą.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės leidžiasi apgaudinėjamos Rusijos, sako profesorius Vytautas Landsbergis. „Tik klausimas, ar jos yra visiškai apgaudinėjamos, ar jos sutinka būti apgaudinėjamos, nes pasakyti viską aiškiai ir iki galo reikštų, kaip joms atrodo, santykių paaštrėjimą. O jos bijo paaštrėjimo per aiškumą, todėl praktikuoja neaiškumą“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ svarsto jis.

Nuo Ukrainos atplėšdama ir prisijungdama Krymą, Rusija išstojo iš Jungtinių Tautų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Pasak jo, Klaipėda ir Visaginas irgi galimi Rusijos taikiniai Lietuvoje, nes šiuose miestuose įmanoma surengti referendumus dėl atsiskyrimo nuo Lietuvos.

Internete pasirodė raginimai Lietuvos rusams pasirašyti peticiją, pagal kurią Klaipėdos kraštas būtų atimtas iš Lietuvos ir prijungtas prie Rusijos. Apie šių dienų provokacijas „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ trečiadienį kalbėjo profesorius Vytautas Landsbergis bei buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas.

 Europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams tikslas - susipykti su Europos Sąjunga ir išstoti iš bendrijos. O tai, pasak V.Landsbergio, pradžiugintų Rusijos vadovus.  Tokią nuomonę V.Landsbergis išsakė savo kalboje sekmadienį Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime prie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namų. "Esam novatoriai - Lietuvoje stumiamas dar negirdėtas antieuropinis referendumas.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis vakar didžiausios Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos užsienio reikalų darbo grupės posėdyje išsakė savo požiūrį į besivystančią kritinę situaciją Ukrainoje ir Rusijos politinę įtaką vykstantiems procesams. „Ar Rusija leis Ukrainai tapti demokratija? Situacija rodo, jog Rusija naudoja šantažą, siekdama bent dalimis „atsiimti“ teritorijas, šiuo metu grasindama atplėšti Krymą.

Ne taip lengva sugalvoti pavadinimą rašiniui, kuriame neketini pritarti mitui, kad Lietuvos pensininkai – vargšai nuskriaustieji, kuriems reikia grąžinti pensijas iki prieškrizinio lygio ir visaip kaip juos užjausti. Nes jie tokie vargšeliai, kurie neturi ko valgyti ir jiems čia sunkiausia. Be abejo, visada atsiras pensininkų, kuriuos bus galima pasitelkti tokiai demagogiškai populistinių partijų rinkimų kampanijai.

„Tautinių mažumų padėtis blogesnė nei sovietiniais laikais“, - suvirkavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos čiulbuonėlis Valdemaras Tomaševskis, neseniai nusprendęs pagąsdinti profesorių Vytautą Landsbergį savo išėjimu iš salės, kai anas kalbėjo Sausio 13-osios minėjime. Pats vyriausiojo lenkų politikieriaus teiginys, kaip tikro demagogo, negali būti nei patvirtintas, nei paneigtas, nes jis neturi jokios prasmės.

Lietuvoje šiuo metu rengiami keli įstatymai, kurie kirs visiems piliečiams per kišenes: bus padidintas PSD, „pagalvės“ įvedimas ne tik kurortiniuose miestuose, papildomas automobilių apmokestinimas, šie ir panašūs „papildomai“ iš gyventojų surenkami pinigai dažnai visus gąsdina. Didintis mokesčius – labai nepopuliaru.

Vytautui Landsbergiui nusprendus nebedalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP), jo vietą kandidatuojančiųjų sąraše gali užimti ne vienas iš patyrusių ir ilgamečių Tėvynės Sąjungos atstovų, o paties profesoriaus anūkas Gabrielius Landsbergis. Toks sprendimas sukėlė ne vieną klausimą ir papiktino tiek eilę partijos narių, tiek stebėtojų iš šono. Partiečiai liko nesupratę, kaip vos prieš kelias dienas į partiją įstojęs asmuo gali būti siūlomas kandidatu į EP.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, „Esu susirūpinęs. Tikrai yra nerimą keliančių reiškinių. Vienas iš jų – žmonių santykiai, pasireiškiantys per mėgavimąsi patyčiomis. Šiandien visuomenė žiaurėja“ – tokius Lietuvos skaudulius praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų po Sausio 13-ąją apgintos laisvės šiandien mato Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai pirmadienį iškilmingo Seimo posėdžio metu minint Laisvės gynėjų dieną demonstratyviai paliko salę, kai kalbą pradėjo sakyti pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. Seime minint sovietų agresijos 23-ąsias metines, Lietuvos lenkų partijos politikai pareiškė protestuojantys dėl to, kad nepriimami įstatymai, kurie leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime.

Tai bent Sausio 13 – osios dovaną įteikė Lietuvai buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, o dabar tik Briuselio dykaduonis V. Landsbergis. Kai tėškė, tai tėškė: emigrantai – išsibastė tik dėl pinigų, bet laimės neras, tik geresnį karstą. Senatvinė silpnaprotystė leido visus sunkiai vergaujančius emigrantus išvadinti tėvynės išdavikais. Kai iš Lietuvos tyčiojasi B. Bradauskas – tai suprantama, tai jo pašaukimas. Bet juk čia didysis tėvynės patriarchas.

 Buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, dabartiniam europarlamentarui Vytautui Landsbergiui asmens apsaugą siūloma užtikrinti iki gyvos galvos. Tai numatoma įregistruotame Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekte. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės registruotame projekte nurodyta, kad vadovybei - premjerui, Seimo pirmininkui - apsauga skiriama nuo paskyrimo iki atleidimo iš pareigų.

Vytautas Landsbergis pastebi, kad visa jaunoji ukrainiečių karta yra už savo šalies europinę integraciją, o jų angažuotumo šiuo klausimu galėtų pavydėti ir jau esamos Europos Sąjungos (ES) narės. Dabartinę situaciją Ukrainoje būtų galima palyginti su situacija, kai nuotakos siekia kelia jaunikiai. „Jaunikių, kurie artinasi prie jaunosios yra ne vienas, tačiau labai svarbus pačios nuotakos pasirinkimas“, – teigia V. Landsbergis.