v. landsbergis

Profesoriaus Vytauto Landsbergio sūnus rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis su naujienų portalu tv3.lt dalinasi išskirtiniu 1991-ųjų metų Sausio 13-osios ministrų ir V. Landsbergio pokalbiu apie tos nakties ir to laikotarpio įvykius. Pokalbis vyksta 1993 metais, kalbasi ministrai  R. Sikorskis, V. Antanaitis, A. Nasvytis ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis. Pokalbį išrašė profesoriaus sūnus V. V. Landsbergis.

Suprantu, kad jau visiems atsibodo, kad Lietuvoje problemos nesprendžiamos, kad daugeliui šalies žmonių kuriama negatyvi ir jokio optimizmo ateičiai neprogramuojanti aplinka. Net nesinori pagalvoti, kad žmonės galutinai nusivils visais politikais, ko ir siekia ši valdžia bei jos lyderiai. Praėjusi savaitė paženklinta dirbtinai keliamu nesutarimu tarp Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos, siekiant pažeminti šalies vadovą. Kas kelia šį konfliktą – aišku. Gabrielius Landsbergis.

Profesorius Vytautas Landsbergis savaitę praleido ligoninėje dėl COVID-19 ligos. Trečiadienį jis gavo gydytojų leidimą vykti namo. Kaip pasakoja atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, šiuo metu jo savijauta yra gera. Artimiausiu metu jis žada grįžti prie įprastų veiklų. Portalas tv3.lt susisiekė su profesoriumi ir teiravosi apie jo savijautą. Jis džiaugėsi, kad trečiadienis – paskutinė jo diena Santaros klinikose. „Na, gulėjau savaitėlę.

Seime vyko arši kova dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui V. Landsbergiui ir dauguma parlamentarų balsavo už. O po aršių diskusijų ir po priėmimo galiausiai Seimas pritarė įstatymo projektui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.

Profesorius Vytautas Landsbergis penktadienį išreiškė savo nuomonę ir teigė, kad Vladimiro Putino valdoma Rusija turėtų būti pašalinta iš tarptautinių organizacijų. Be to, profesorius svarsto, kad V. Putinas viską puikiai apskaičiavo ir žinojo, kad Europos „pilnakelniai“ išsigąs, siekiant užtvirtinti taiką Ukrainoje.  V. Landsbergis paragino apie karinės eskalacijos vykdytojus kalbėti be užuolankų, taip pat išreiškė abejonių dėl Europos atstovų veiksmų.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.

Įtampą Ukrainoje turėtų deeskaluoti ją sukėlusi Rusija, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Pasak profesoriaus, pasaulis turi stengtis atsilaikyti Rusijos agresijai.

88-erių profesorius Vytautas Landsbergis praėjusią savaitę sušlubavus sveikatai atsidūrė Santaros klinikose. Profesorius su naujienų portalu tv3.lt pasidalino, kaip šiuo metu jaučiasi ir prakalbo apie jį užpuolusią klastingą ligą. Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis vylėsi, kad antradienį jau bus išleistas iš ligoninės ir galės sugrįžti namo. „Ne kiek sveikata, kiek visokius tyrimus daro. Ne kiek gydo, kiek tiria. Pasiguldę ir laiko.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai rudeniop ketina tęsti legendinių Dzūkijos partizanų Liongino Baliukevičiaus-Dzūko ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų paieškas. Partizanų paieškoms vadovaujantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis sako, kad kartu bus ieškoma ir dar bene 150 partizanų palaikų, kurie turėtų būti užkasti Leipalingyje.

Ginčai dėl Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos, vaivorykštinės perėjos visuomenę tarsi dalina į dvi skirtingas stovyklas. Publicistas, režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis į šiuos viešus nesutarimus žvelgia autoironiškai – įvykius vaizduoja pasakos personažų akimis. Požiūriu į šių dienų aktualijas rašytojas dalijasi „Facebook“ paskyroje.

Dvarai nuo seno buvo kultūros iš švietimo židiniai. Juose buvo įkurtos bibliotekos, skatinamas mokslas ir domėjimasis istorija. Tad šią tradiciją siekia tęsti ir Rokiškio rajone įsikūręs Ilzenbergo dvaras. Čia prieš dvejus metus atidarytoje bibliotekoje saugomos ir eksponuojamos profesoriaus Vytauto Landsbergio parašytos bei sudarytos knygos. O praėjęs savaitgalis Ilzenbergo dvarui buvo ypač reikšmingas – apsilankęs V. Landsbergis pasirašė visus bibliotekoje esančius savo leidinius.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kritiškai vertina pastaruoju metu suaktyvėjusias kalbas apie tariamą tradicinių šeimų ar šeimos vertybių gelbėjimą. Profesoriaus manymu, tokias kalbas skleidžiantys žmonės yra manipuliatoriai.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nesąmone ir absurdu vadina tai, kad Sausio 13-osios byloje nebuvo nuteisti aukščiausi tuometiniai sovietų sąjungos pareigūnai ir teigia, kad net nepakviesdama jų duoti parodymų Lietuva „įlindo į krūmus“. „Yra nesąmonė, absurdas ir tai akivaizdžiai matoma. Robertas Povilaitis dešimtis metų kala, beldžiasi į aklas Lietuvos „teisingumo“ duris. Dabar šiek tiek pradeda pleišėti tos durys ir galbūt tai bus proveržis.

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti sovietinę apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje, minint Laisvės gynėjų dieną sako pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę.

Prieš 30 metų Sausio 13-osios įvykiams buvo paruoštas Vytauto Landsbergio apsaugos planas. Aukščiausioje Taryboje tuo metu veikęs apsaugos skyrius buvo suorganizavęs V. Landsbergio antrininką. Jis nelaimės atveju būtų nukreipęs dėmesį, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas galėtų išvykti į saugią vietą. Sausio 13-ąją buvo paruoštas Seimo rūmų apsaugos planas. 1991 m. Aukščiausioje Taryboje veikė Artūro Skučo vadovaujamas apsaugos skyrius.

Minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną. „Jau 1990-ieji buvo lemiamas laikas, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų, ypač didžiosios. Europoje įsisenėjusi ir pagrindinė nelaimė buvo raudonoji imperija – SSRS.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad būtų prasminga grįžti prie svarstymų suteikti valstybės vadovo statusą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Interviu Žinių radijui ji pabrėžė, kad šis klausimas itin svarbus Lietuvai trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį. „Manau, kad tikrai būtų prasminga grįžti prie statuso klausimo, juolab kad turime tokias simbolines datas.

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.

Prieš pat balsavimą Seime iniciatoriai skubėjo pakeisti rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“, kurioje minimas tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir profesorius Vytautas Landsbergis. Parlamentarai rado vieningą sutarimą ir Seimo vakarinėje darbotvarkėje vieningai balsavo „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ rezoliucijos.

Profesorius Vytautas Landsbergis savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino įrašu, kuriame išreiškia užuojautą parlamentarui Emanueliui Zingeriui dėl Seime kilusių ginčų apie rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektą.

Nežinau, ar tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Seime, yra gerai suplanuota akcija nukreipti dėmesį nuo rimtų problemų valstybėje, ar tikrasis šio Seimo daugumos prioritetų valstybėje totalus nesuvokimas, kuris virsta į atviras patyčias iš Lietuvos žmonių.

Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Profesorius Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie koronavirusą sako, kad išmėginimas Lietuvai dar tik ateina – dar ne kulminacija. Jis kritikavo, kad dabartinė valdžia ne viską padarė, kad pasiruoštų antrajai bangai. „Sako, kad valdžia kai ko nepadarė, nepasiruošė šiai naujai bangai. Tegul ten jie tarpusavyje aiškinasi ir daro, ką gali, kad kuo lengviau praeitume tą išmėginimą.

Šiandien profesorius Vytautas Landsbergis mini 88-ąją sukaktį. Šia proga jis sulaukė gausių sveikinimų. „Ąžuoliuko“ choras sveikino profesorių V. Landsbergį prie jo namų, linkėjo ilgų metų ir daug sveikatos. O profesorius tarė jautrius žodžius. „Mielieji žmonės gal prieš aštuonerius ar kiek metų man pasodino šitą ąžuolą. Jums įpareigojimas, kai manęs jau nebus – prižiūrėkit, kad neateitų jokie tvarkytojai medžio kirsti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito metu Lietuvoje įvardindamas strateginio dialogo su Rusija ypatybes paminėjo pagarbą ir skaidrumą. Tokį jo pasisakymą įvertino vienas garsiausių Lietuvos politikų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kuris teigė, kad iki tokio lygio valstybių vadovai nusileisti nereikėtų.

Po nuotolinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Europos Sąjunga yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Pasak prezidento, sankcijos bus taikomos artimiausioje ateityje. „Buvo kalbėta ir apie sankcijas.

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Tai neramina „Sąjūdžio prieš Astravą“ kūrėjus, kurie mano, kad netrukus įvyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, Lietuvai nesugebėjus pasipriešinti, bus įtvirtinta Baltarusijos teisė turėti ir eksplotuoti Astravo atominę elektrinę. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus.

Ketvirtadienį Vilniaus kompozitorių namuose Landsbergių šeima, aukšti valstybės pareigūnai ir moters bičiuliai atsisveikina su Gražina Ručyte-Landsbergiene. Viešam sudie atėjęs profesorius Vytautas Landsbergis, sako, iš žmonos spėjęs išgirdęs paskutinę jam užduotį. Pagerbti ponią Gražiną atvykusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvai tenka atsisveikinti su simboliniu vienu iš laisvos valstybės kelrodžių. „Aš gimiau nuoga.

Istorinė 1990-ųjų Kovo 11-oji ir tos dienos kulminacija – atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Taip Lietuva atsikrato penkis dešimtmečius ją slėgusios okupacinės naštos ir tampa pirmąja šalimi, pradėjusia griauti Sovietų Sąjungą. Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuvai Kovo 11-oji – ne tik Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir istorinės misijos diena. „1990 m. Kovo 11 d. iš esmės tuometinei Sovietų sąjungai reiškė, aš manau, geopolitinę katastrofą.

Eidama 91-uosius metus anapilin iškeliavo visuomenės veikėja, pianistė, pedagogė, Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Dar visai neseniai sausio mėnesį moteris kartu su šeima paminėjo garbingą devyniasdešimties metų jubiliejų. Tačiau Kovo 11-osios išvakarėse moters gyvybė užgeso. Sūnus rašytojas, poetas Vytautas V. Landsbergis, išaušus Kovo 11-osios rytui, pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotos širdžiai artimos šeimos akimirkos.

Eidama 91-uosius metus antradienį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Šią žinią savo socialinė paskyroje pasidalijo paskelbė jos sūnus Vytautas V. Landsbergis. Trečiadienį paaiškėjo, kur ir kada bus galima atsisveikinti su G. Ručyte-Landsbergiene. G. Ručytės-Landsbergienės artimieji išplatintame pranešime skelbia, kad kovo 11-ąja su velione atsisveikins artimieji.

 Lietuva prieš 30 metų paskelbusi nepriklausomybę atsiėmė pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, ir šis Lietuvos kvietimas – laisvę visiems – išlieka aktualus ir toliau, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė.

Prisimenant 1990-ųjų kovo 11-ąją, dažniausiai prisimename vienybę, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“,  – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis. Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.

Eidama 91-uosius metus antradienį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Šią žinią savo feisbuko paskyroje pasidalijo jos sūnus Vytautas V. Landsbergis.  „Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“, – rašė sūnus.

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.

Pirmą kartą už Vyriausybės vairo Gediminas Vagnorius stojo 1991 metais, kai jam tebuvo 33-eji. Iki šiol už jį nebuvo jaunesnio ministro pirmininko, kuriam, žinoma, teko dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis – Lietuvai paskelbus apie savo nepriklausomybę ir bandant tapti visapusiškai savarankiška. Buvęs premjeras pripažįsta, kad į politiką įžengė chaoso metu, kai teko dorotis ne tik su ekonominėmis blokadomis, sovietinėmis provokacijomis, bet ir nežinia, kaip klostysis Lietuvos ateitis.

Pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis valstybės atkūrimo 102-ąsias metines švenčiančius Lietuvos žmones kviečia prisiminti ir puoselėti Baltijos kelio pamokas bei priešintis Baltarusijoje, šalia Lietuvos sienos, statomai Astravo atominei elektrinei.

Stiprėjant revanšistinėms nuotaikoms Rusijoje, Lietuva turi išsaugoti laisvės dvasią ir neprarasti valios gintis, sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis. „Jūs įkūnijate tą dvasią, kuri nelinkusi kapituliuoti ir žlugti. Palaikykite ją, neškite ją per Lietuvą, per visus gyventojų sluoksnius ir ypatingai – jaunimui. Lietuva negali kapituliuoti“, – Seime susirinkusiems 1991-ųjų sausio Laisvės gynėjams sakė V. Landsbergis.

Premjero Sauliaus Skvernelio žodžiai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra antivalstybinė partija, nustebino partijos patriarchą ir pirmąjį nepriklausomos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Pastarasis pastebi, kad premjerui buvo išties nelengvi metai, todėl neatmeta galimybės, kad S. Skvernelį gali kamuoti psichologinės problemos. „O šiaip mes nuo Sąjūdžio laikų žinome, kad, kas kritikuoja valdžią, tas yra liaudies priešas.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija kreipiasi į šalies vadovus dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės. „Gerai, kad laikomės savo jau priimto nutarimo, jog Astravo grėsmė Lietuvai yra prioritetų prioritetas. Būtų gerai, kad valstybės institucijose irgi taip būtų daroma“, – šeštadienį partijos tarybos posėdyje sakė Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas, teigia pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Kai aš susitikau su juo Paryžiuje, jis pakankamai žinojo ir buvo mūsų pusėje. Mes taip jį turime ir prisiminti. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas ir talkininkas. Tai mums tikrai padėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Landsbergis.

Ingridai Šimonytei pralaimėjus prezidento rinkimus imta kalbėti apie „konservatorių lubas“ ir balsavimą ne už vieną ar kitą kandidatą, bet prieš konservatorių deleguotą žmogų. Dalis tautos konservatorių partijai vis dar negali atleisti senų skriaudų, kaltina juos arogancija ir kenkimu žmonėms bei dievagojasi niekada už juos nebalsuosiantys.

Po pareiškimo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remiamam premjerui Sauliui Skverneliui nelaimėjus prezidento rinkimų, o partijai – Europos Parlamento rinkimų valstiečiai paliktų Seimo valdančiąją koaliciją, Ramūnas Karbauskis pratrūko ir savo „Facebook“ paskyroje. Čia jis iškoneveikė kitus prezidento posto siekiančius kandidatus bei Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Ilgai stengiausi būti korektiškas savo oponentų atžvilgiu, dabar pranešu – tas laikotarpis baigėsi.

Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada, tačiau tai nereiškia, kad žymūs politikai nekėlė tokios idėjos. Tiesa, prieš 20 metų sumanius, kad derėtų Lietuvoje kurti viceprezidento pareigybę, ši idėja palaikymo nesulaukė. O ar sulauktų dabar? Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada.

Sausio 13-ąją, svarbią visai Lietuvai dieną, laida „Pasaulis pagal moteris“ pakvies žiūrovus į susitikimą su ypatingu svečiu – buvusiu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, politiku, meno, muzikos bei kultūros istoriku Vytautu Landsbergiu. Laidos vedėja Kristina Rimienė kartu su svečiu nukeliaus į praeitį, į tą baisiąją visai šaliai naktį, kai brutalia jėga buvo bandoma užgniaužti Lietuvos laisvės dainą.

Stebint geopolitinius, kultūrinius, demografinius iššūkius Europoje, Lietuvos pagrindinė užduotis turi būti tautos atsparumo stiprinimas, sako Vytautas Landsbergis. Pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo savo kalboje Laisvės gynėjų dienos minėjime šeštadienį pabrėžė, kad Europa „slenka kultūriškai, dvasiškai, ne tik demografiškai“. „Europiečiai nenori gyventi, jie nenori turėti vaikų, jie nenori, kad tęstųsi jų civilizacija. Keisti žmonės. Slenka į sunykimą.

Tirdama Sausio 13-osios bylą Lietuvos teisėsauga nėra laisva, kažkokios jėgos ją varžo, teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. „Yra išankstinė nuostata, o galbūt ir varžtai, apribojimai, ko negalima tirti“, – antradienį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydamas naują savo knygą apie Sausio 13-ąją sakė V. Landsbergis.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis šių dienų aktualijas vertina gan kritiškai. O pastarąją savaitę premjero Sauliaus Skvernelio priimtą sprendimą iš karto atleisti tris ministrus vadina vaikų darželiu. TV3 studijoje viešėjęs V. Landsbergis negailėjo kritikos dabartinei valdžiai ir jos sprendimams.  Kaip žiūrite į tai, kas darosi su mokytojais.