ugnikalnis

Naujosios Zelandijos policija antradienį pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, kaip Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pareikalavo mažiausiai 13 žmonių gyvybių. Pavojaus lygis ugnikalnio apylinkėse buvo padidintas savaitė prieš pirmadienį įvykusią katastrofą, todėl kilo klausimų, ar turistų grupėms galėjo būti leista lankytis šioje populiarioje vietovėje, esančioje netoli Šiaurės salos pakrantės.

Aštuoni žmonės tebėra dingę Naujojoje Zelandijoje prasidėjus ugnikalnio išsiveržimui, jau pareikalavusiam mažiausiai penkių žmonių gyvybių, tačiau neaptikta jokių ženklų, kad dingusieji būtų išgyvenę sprogimą, antradienį pranešė policija. „Į [Baltąją salą] buvo išvykę 47 žmonės. Dabar galime patvirtinti, kad penki jų žuvo, 31 šiuo metu gydomas ligoninėje, dar aštuoni tebėra dingę, o trys buvo išrašyti iš ligoninės“, – Bruce'as Birdas.

Naujojoje Zelandijoje įvykęs Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pirmadienį pareikalavo mažiausiai penkių žmonių gyvybių, pranešė policija. Anksčiau buvo skelbiama apie vieną žuvusįjį. Komisaro pavaduotojas Johnas Timsas anksčiau pirmadienį sakė, kad „saloje tebėra kažkiek [žmonių], šiuo metu laikomų dingusiais be žinios“. Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern patvirtino, kad kai kurie iš nukentėjusiųjų yra užsieniečiai.

Turistai tik per plauką išvengė tragedijos, kai per neatsargumą per arti priplaukė prie ugnikalnio Italijoje. Iš Strombolio salos ugnikalnio į dangų išsiveržė daugiau nei kilometro aukščio pelenai ir juodi dūmai. Šis ugnikalnis yra vienas iš nedaugelio aktyvių. Šią vasarą išsiveržus karštai magmai mirė 35 metų keliautojas. Turistų filmuotame įraše taip pat matosi, kaip grupelė mėgina pabėgti nuo milžiniško juodo debesies.

Italijos Strombolio saloje, esančioje į pietus nuo Sicilijos, trečiadienį netikėtai išsiveržus ugnikalniui žuvo vienas žygeivis, o kiti turistai gelbėdamiesi puolė į jūrą. Šis turistus masinantis ugnikalnis yra aktyvus, tačiau trečiadienį įvyko itin stiprus išsiveržimas. „Deja, žuvo vienas vyras, yra keli sužeisti žmonės, bet nė vieno iš jų sužeidimai nėra sunkūs“, – transliuotojui RAI sakė gelbėtojas Calogero Foti.

Iš jau daugiau nei 2 tūkst. metų žmonijos stebimo ugnikalnio liejosi kone 3 km ilgio lavos upeliai. Karštos lavos sproginėjimas ir veržimasis iš ugnikalnio kažkuo primena fejerverkų driokstelėjimus. Tik šie fejerverkai labai pavojingi – juk į visas puses skriejančios skystos lavos karštis gali siekti ir 1200 °C. Įspūdingą gamtos stichiją pareigūnai fiksavo ant didžiausio Europos ugnikalnio – Etnos – viršūnės.

Vėl atgijo Italijos pietuose esantis Etnos ugnikalnis, šeštadienį išspjovęs į dangų lavos, tačiau debesuoti orai sugadino vaizdą drąsuoliams, kurie išdrįso kopti į aukščiausią Europoje ugnikalnį. Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) skelbia, jog Etna „aktyviai spjaudosi“ ugnimi ir karštais pelenais. Ugnikalnis suaktyvėjo ketvirtadienį, tačiau iki šeštadienį kiek aprimo ir vis dar kelia grėsmę kopiantiems į kalną.

Balyje esančio Agungo ugnikalnio išsiveržimas penktadienį vakare privertė atšaukti kelis skrydžius, vulkaniniams pelenams pasklidus virš šios Indonezijos salos pietinės dalies, bet neilgai trukus skrydžių režimas buvo atkurtas. Nacionalinė atsako į stichines nelaimes koordinavimo agentūra nurodė, kad išsiveržimas truko puspenktos minutės ir kad per jį lava ir įkaitę akmenys buvo spjaudomi 3 km spinduliu aplink kraterį.

Vienas Indonezijos ugnikalnis antradienį išspjovė didelį pelenų ir dūmų debesį, iškilusį į dviejų kilometrų aukštį ir apibėrusį vulkanine medžiaga vietos kaimus. Sumatros saloje esantis Sinabungo ugnikalnis, grumantis nuo 2010 metų ir per 2016-ųjų išsiveržimą pareikalavęs žmonių gyvybių, šįkart išmetė tirštą pelenų debesį po kelias dienas stebėto aktyvumo didėjimo.

Meksika ketvirtadienį paskelbė aukštesnio lygio pavojų Popokateplio ugnikalnio apylinkėse, šiam pradėjus spjaudyti pelenus, dūmus ir lavą. Vidurio Meksikos gyventojams susižavėjimą ir baimę keliantis vulkanas, vietinių vadinamas „Popo“, suaktyvėjo pastarosiomis dienomis.

Indonezijos ugnikalnis, kurio griūties sukeltas cunamis praeitą savaitę nusinešė daugiau kaip 400 žmonių gyvybių, pažemėjo daugiau kaip dviem trečdaliais, šeštadienį pranešė ekspertai. Dalis ugnikalnio Anak Krakatau šlaito praeito šeštadienio vakarą nuslinko į vandenyną ir sukėlė didžiules bangas. Indonezijos vulkanologijos agentūros atlikta vizualinė analizė rodo, kad ugnikalnio aukštis sumažėjo daugiau kaip dviem trečdaliais, šeštadienį sakė vienas pareigūnas.

Europos aktyviausio Etnos ugnikalnio apylinkes anksti trečiadienį supurtė 4,8 balo žemės drebėjimas, kuris sužalojo 10 žmonių, apgadino senų pastatų ir privertė uždaryti dalį palei pakrantę einančio kelio, informavo Italijos civilinio saugumo pareigūnai. Šis drebėjimas buvo stipriausias regione po pirmadienį įvykusio Etnos išsiveržimo, per kurį buvo išmestas pelenų stulpas, o Sicilijos oro uostas buvo priverstas laikinai užsidaryti.

Sicilijos saloje pirmadienį išsiveržus Etnos ugnikalniui, įvyko keli nedideli žemės drebėjimai, o į orą išmesti pelenų debesys privertė iš dalies uždaryti oro erdvę aplink šį kalną. Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) Etnos zonoje suskaičiavo daugiau kaip 130 seisminių smūgių, kurių stipriausias buvo 4 balų. „Išsiveržimas įvyko Etnos šone, – naujienų agentūrai AFP sakė INGV vulkanologas Borisas Behncke.

Italijos pietinėje Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis vėl atgijo, spjaudydamas pelenus ir liedamas lavą. Italijos Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) pranešė, kad pirmą kartą liepą „nubudęs“ ugnikalnis suaktyvėjo ir svaido įkaitusią lavą į beveik 150 metrų aukštį. INGV informavo, kad ugnikalnio aktyvumas tęsiasi, virš kraterio kelis šimtus metrų į dangų kyla pelenų debesys. Apie Etnos papėdėje esančių gyvenviečių evakuaciją nepranešta.

Indonezijoje ketvirtadienį išsiveržė legendinio Krakatau „vaiku“ vadinamas ugnikalnis, aukštai į dangų spjaudantis pelenų kamuolius, garuojančiai lavai tekant jo šlaitais. Anak Krakatau - nedidelė vulkaninės kilmės sala – atsirado praėjus 50 metų po katastrofiško Krakatau išsiveržimo 1883-aisiais. Pastarosiomis savaitėmis iš atsibudusio ugnikalnio kraterio veržėsi pelenai ir liepsnojančios uolienos.

Havajuose iš Kilauėjos ugnikalnio išlėkusi lavos bomba pirmadienį pataikė į pramoginių ekskursijų laivą ir sužeidė 23 žmones, pranešė ugniagesių departamentas. Nelaimė įvyko grupei turistų išplaukus stebėti jau du mėnesius vykstančio išsiveržimo Havajo (Didžiojoje) saloje ir į Ramųjį vandenyną besiliejančios lavos. Trylika nukentėjusiųjų teko hospitalizuoti, o kitiems pagalba buvo suteikta uoste. Viena moteris buvo sunkiai sužeista – jai lužo šlaunikaulis.

Indonezijai priklausančioje kurortinėje Balio saloje esantis Agungo ugnikalnis pirmadienį vakare vėl išsiveržė, į 2 tūkst. m aukštį išmesdamas pelenų stulpą ir šlaitais nuliedamas lavos srautus. Indonezijos geologijos agentūros Agungo stebėjimo postas pranešė, kad garsus sprogimas prasidėjo kelios minutės po 21 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku ir truko daugiau kaip 7 minutes. „Įkaitusios lavos srautai“ nubėgo 2 km nuo kraterio, sakoma pranešime.

Indonezijai priklausančioje kurortinėje Balio saloje tūkstančiai turistų penktadienį įstrigo dėl ugnikalnio išsiveržimo, privertusio uždaryti tarptautinį oro uostą, pranešė pareigūnai. Anksti ryte uždarius Ngurah Rai oro uostą buvo atšaukta beveik 280 skrydžių į šią atogrąžų salą ir iš jos. Šios priemonės paveikė apie 15,7 tūkst. keleivių, rodo oro uosto atstovo pateikti naujausi duomenys. Anksčiau buvo skelbta, kad atšaukta beveik 450 skrydžių ir paveikta 75 tūkst. keliautojų.

Gvatemaloje nuo praeito savaitgalio vykstančio Fuego ugnikalnio išsiveržimo patvirtintų aukų padaugėjo iki 109, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Nacionalinio teismo mokslų instituto pranešime sakoma, kad ketvirtadienį į lavonines buvo atvežta dar 10 palaikų ir kad ankstesnis oficialus žuvusiųjų skaičius buvo 99. Dar apie 200 žmonių tebėra dingę, todėl tikėtina, kad galutinis aukų skaičius bus didesnis.

Gvatemaloje sekmadienį įvykusio Fuego ugnikalnio išsiveržimo aukų padaugėjo iki mažiausiai 65, pranešė gelbėtojai, iš griuvėsių ištraukę dar kelias dešimtis kūnų. Stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Davidas de Leonas spaudos konferencijoje sakė, kad šiuo metu oficialus žuvusiųjų skaičius siekia 65. Be to, per stichinę nelaimę 46 žmonės buvo sužeisti, dauguma jų – sunkiai, o daugiau nei 1,7 mln. gyventojų buvo paveikti ugnikalnio išsiveržimo.

Gvatemaloje sekmadienį prasidėjusio Fuego ugnikalnio išsiveržimo aukų padaugėjo iki 25, sekmadienį vakare pranešė atsaką į stichines nelaimes koordinuojanti nacionalinė agentūra. „21 val. (vietos, 6 val. Lietuvos laiku) duomenimis, žuvusiųjų skaičius buvo 25“, – per socialinį tinklą „WhatsApp“ pranešė stichinių nelaimių mažinimo nacionalinio koordinatoriaus biuro (CONRED) atstovas. Dar mažiausiai 20 žmonių patyrė nudegimų per jau antrą didelį šio ugnikalnio išsiveržimą šiais metais.

Indonezijoje pirmadienį vėl išsiveržė aktyviausias šalies ugnikalnis Merapis, į dangų paleidęs pelenų ir dūmų stulpą. Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho sakė, ugnikalnis dukart išsiveržė pirmadienį paryčiais. Ugnikalnis į daugiau nei kilometro aukštį išspjovė dūmų ir pelenų stulpą. Pastarąjį kartą Merapis buvo išsiveržęs gegužės 11 dieną. Tąsyk vietos pareigūnai paprašė 5 km spinduliu nuo ugnikalnio gyvenančius žmones evakuotis.

Tiršta kunkuliuojanti sriuba – veikiausiai tinkamiausias apibūdinimas šiam neįtikėtinam vaizdui, kuris filmuojamas tiesiog gyvenviečių teritorijose Havajuose. Prieš porą savaičių tūkstančius žmonių palikti namus privertęs Kilauėjos ugnikalnis, panašu, nė neketina nurimti. Ir vietiniams tai, žinoma, neduoda ramybės. „Tai lyg karo zona. Joks vaizdo įrašas negali perduoti, kokią vibraciją jauti krūtinėje, kaip dreba langai. Ir tai tęsiasi nenutrūkstamai, visą naktį. Pamiegame 2-3 val.

Iš viršūnės kraterio ketvirtadienį išsiveržus Havajų Kilauėjos ugnikalniui, pelenų pliūpsniai kilo į daugiau kaip 9 km aukštį. JAV Geologijos tarnybos (USGS) geofizikas Mike'as Poland'as ketvirtadienį patvirtino, kad įvyko sprogstamasis išsiveržimas. Maždaug už 40 km nuo ugnikalnio viršūnės yra atsivėrusios apie 20 stemplių, iš kurių besiliejanti lava sunaikino daugiau kaip dvi dešimtis namų ir privertė evakuoti apie 2 tūkst. gyventojų.

Havajuose dėl naujo ugnikalnio plyšio, pro kurį triukšmingai veržiasi garai ir lava, sekmadienį turėjo evakuotis dar daugiau žmonių. Gyventojams rengiantis prognozuojamam Havajo (Didžiojoje) saloje esančio Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimui, Havajų apygardos civilinės gynybos departamentas paskelbė, kad prie kelio į vakarus nuo svarbaus greitkelio buvo pastebėta jau 18-a stemplė.

 Havajų ugnikalnis, iš kurio jau kelios dienos teka lava ir veržiasi garai, netrukus gali labai smarkiai išsiveržti, perspėjo mokslininkai, todėl penktadienį buvo uždarytas Ugnikalnių nacionalinis parkas. Didžiojoje saloje esančio Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienį, pranešė Nacionalinių parkų tarnyba. Pasak mokslininkų, lavos lygis krateryje krinta, o tai reiškia, kad krateris kemšasi, ir gali įvykti galingas sprogstamasis išsiveržimas.

 Havajų didžiosios salos gyvenvietėje, kur per Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimą supleškėjo 35 statiniai, pirmadienį buvo pastebėti du nauji žemėje atsivėrę plyšiai, iš kurių veržėsi lava ir dujos. Pareigūnai nurodė, kad, kad šiuo metu gyvenvietėje „Leilani Estates“ yra atsivėrusios 12 vulkaninių stemplių. Evakuotiems šių vietovių gyventojams leidžiama kiekvieną dieną nuo 7 val. iki 18 val. nuvykti patikrinti savo paliktus būstus, kol bus paskelbtas atskiras pranešimas.

Šalia Kilauėjos ugnikalnio Havajų didžiojoje saloje atsivėrus naujiems plyšiams, per kurios pradėjo veržtis lava, buvo sunaikinti penki namai, o daugiau kaip 1,7 tūkst. gyventojų buvo evakuoti ir turi susitaikyti su mintimi, jog namo negalės grįžti dar ilgą laiką. „Nenumanau, kada galėsime sugrįžti“, – sakė Toddas Corriganas, kartu su žmones išvykęs iš gyvenvietės „Leilani Estates“ penktadienį, kai lava prasiveržė iš gelmių vos už trijų ar keturių kvartalų nuo jo namo.

Havajus penktadienį supurčius galingam 6,9 balo stiprumo žemės drebėjimui kilo naujų ugnikalnio išsiveržimų, keliančių grėsmę gyvenamiesiems rajonams, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Pareigūnai nurodė, kad požeminis smūgis buvo užfiksuotas 12 val. 32 min. vietos (šeštadieni, 1 val. 32 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo pietinėje Kilauėjos ugnikalnio dalyje 5 km gylyje. Šis ugnikalnis pirmąkart išsiveržė ketvirtadienį po virtinės žemės drebėjimų saloje.

Havajų Didžiojoje saloje ketvirtadienį atsivėrus naujam Kilauėjos ugnikalnio plyšiui vienoje gyvenamojoje teritorijoje, iš jo besiliejanti lava privertė tūkstančius gyventojų pasitraukti į saugesnes vietas. Šios JAV valstijos gubernatorius Davidas Ige paskelbė nepaprastąją padėtį Didžiojoje saloje, kad šios krizės padariniams likviduoti būtų galima skirti lėšų iš specialių fondų.

Kviečiame pažvelgti į visagalės gamtos stebuklus. Havajuose užfiksuoti kvapą gniaužiantys išsiveržusio vulkano vaizdai, kurie išskirtinumu pribloškė net ir visko mačiusius ugnikalnių fotografus. Štai toks vaizdas Havajų Kilauea ugnikalnyje susiformavo apie šeštą valandą ryto. Garsus ugnikalnių fotografas Mickas Kalberis tuoj pat išskubėjo įamžinti reto fenomeno – štai tokių, kaip jis pavadino, susiformavusių lėtai besisukančių mažųjų tornadų.

Indonezijos Sumatros saloje nerimstantis Sinabungo ugnikalnis pirmadienį išspjovė į 5 km aukštį pakilusį pelenų stulpą, o vulkano šlaitais po išsiveržimo ritosi įkaitusių dujų debesys. Per pirmadienį ryte įvykusį išsiveržimą žmonės nenukentėjo, informavo Nacionalinė stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūra. Sinabungas, vienas iš trijų šiuo metu besiveržiančių Indonezijos ugnikalnių, po keturis šimtmečius trukusio snaudulio atsibudo 2010-aisiais. Tąsyk per išsiveržimą žuvo du žmonės.

 Meksikoje žuvo vienas amerikiečių diplomatas, bandęs įkopti į aukščiausią šalies viršukalnę, neveikiantį Orisabos ugnikalnį, o kitas su juo keliavęs amerikietis buvo nuskraidintas į ligoninę, pirmadienį pranešė pareigūnai. Meksikos pareigūnai iš pradžių tvirtino, kad tie vyriškiai buvo amerikiečių diplomatai, tačiau vienas šaltinis iš JAV teigė, kad jie buvo ambasados darbuotojai.

Filipiniečiams ramybės neduoda neseniai nubudęs, lava ir dūmų kamuoliais besispjaudantis galingas vulkanas. Prasidėjus liūtims ugnikalnio apylinkės primena apokalipsę – ir vietiniai kaimai, ir į juos vedantys keliai užversti purvu. Štai tokios purvo upės skandina Majono ugnikalnio apylinkes ir čia esančius kaimus. Vulkaniniai pelenai, susimaišę su lietaus ir upių vandeniu sugriovė ne vieną tiltą, nepravažiuojamais pavertė kelius.

Filipinuose, Luzono salos pietrytinėje dalyje, vakar išsiveržė ugnikalnis. Gyventojams teko palikti savo namus, tačiau policininkai sunerimę, kad jie bando grįžti į gyvenvietes. Kaip teigiama „Evening Standard”, trečiadienį, šaudydamas pelenais daugiau nei 5 km į orą, Majono ugnikalnis išsiveržė. Tai privertė Filipinų vyriausybę įsakyti 74 tūkst. gyventojų palikti Majono kalno teritoriją. Laimei, aukų pavyko išvengti. „Praėjusį vakarą mes negalėjome miegoti dėl triukšmo.

Japonijoje antradienį šalia populiaraus slidinėjimo kurorto išsiveržus ugnikalniui ir nuslinkus sniego lavinai buvo sužeisti mažiausiai 16 žmonių, pranešė pareigūnai.

Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje nežinomo vyro palaikai buvo rasti turistų gausiai lankomo Kozelsko ugnikalnio, pranešė tyrėjai. „Žuvusiojo vyro kūnas iškastas iš įšalusio grunto ir nugabentas teismo medicinos ekspertams, kad būtų nustatyta mirties priežastis. Be to, artimiausiu metu bus siekiama nustatyti vyro tapatybę“, – sakoma Tyrimų komiteto regioninio padalinio pranešime. „Pagal ikiteisminio patikrinimo rezultatus bus nuspręstas procesinis sprendimas“, – pridūrė komitetas.

Papua Naujojoje Gvinėjoje išsiveržė ugnikalnis, rašoma „The Independent“. „Tai tęstinė vulkaninių pelenų emisija“, - komentavo prognozę aiškinantis ekspertas. Šis vulkanas išsiveržė pirmą kartą istorijoje, anksčiau manyta, kad jis – neveikiantis. Ugnikalnio išsiveržimas privertė evakuotis tūkstančius žmonių. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, 365 metrų aukščio ugnikalnis Kadovaro saloje prasidėjo veržtis penktadienį, o ekspertai dabar bijo, kad šiame regione gali įvykti cunamis.

Nepraeina nė mėnuo, kaip Islandija vis primena, kad šią šalį valdo ugnis ir ledas. Nemaža dalis Islandijos ugnikalnių laikomi nerimstančiais, bet viena velniška kalva – Oraefajokull‘as – vuklanologams kelia susirūpinimą, rašo portalas iflscience.com. Kaip praneša naujienų agentūra Associated Press, pastaruoju metu pastebėtas nedidelis seisminis aktyvumas. Oras dvokia siera, kuri kyla į paviršių kartu su karštu vandenius. Viršukalnėje esanti snieguota ertmė gilėja po 45 cm per dieną.

Didžiausių ir pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų metu vulkaniniai pelenai nukloja ištisą žemyną ir sukelia orų pokyčius, jaučiamus ištisus dešimtmečius. Pagal naujai atliktus tyrimus, vulkaninis superišsiveržimas, kuris galintis sunaikinti mūsų civilizaciją, įvyks anksčiau nei buvo manoma, praneša independent.co.uk. Mokslininkai buvo apskaičiavę, kad superišsiveržimai vyksta kas 45-714 tūkstančių metų.

Balio saloje Indonezijoje paskelbus aukščiausio lygio ugnikalnio išsiveržimo pavojų, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) atnaujino kelionių rekomendacijas išsiruošusiems į šią turistinę salą. Keliautojams, planuojantiems skristi į ar iš Balio salos, ministerija prieš vykstant į oro uostą rekomenduoja susisiekti su avialinijomis. Keliautojams patariama sekti vietos institucijų informaciją ir vadovautis jų nurodymais. Ugnikalnis sutrikdė Balio ir Lomboko oro uostų darbą.

Balio saloje atbudęs Agungo ugnikalnis ten įkalino ir dešimtis lietuvių turistų. Padėtis Balyje darosi rimta – saloje paskelbtas didžiausio lygio pavojus. Lietuvių turistai, vakar turėję išvykti namo, kol kas nežino, kada galės grįžti, nes Balio oro uosta uždarytas, evakuojama dešimtys tūkstančių žmonių. Baiminantis katastrofos, aplink įkaitusia lava ir dulkėmis besispjaudantį Agungo ugnikalnį dešimties kilometrų spinduliu jau evakuojami žmonės.

Indonezijos turistinėje Balio saloje pirmadienį buvo paskelbta masinė gyventojų evakuacija iš zonų, esančių prie dūmų ir pelenų debesis skleidžiančio Agungo vulkano, grasinančio išsiveržimu. Manoma, kad didelis išsiveržimas gali prasidėti artimiausiu metu. Agungas nuo savaitgalio spjaudo tirštų pilkų dūmų debesis maždaug į trijų kilometrų aukštį, o jo krateryje kaupiasi lava. Sprogimų garsas yra girdimas maždaug 12 kilometrų spinduliu.

Turistų pamėgtoje Balio saloje ugnikalnis sekmadienį jau trečią parą leidžia dūmus ir garą, kylantį į kelių tūkstančių metrų aukštį; dėl to atidėti lėktuvų skrydžiai, tūkstančiai turistų tebėra įstrigę oro uoste, pranešė sekmadienį pareigūnai. Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūra paskelbė, kad šeštadienį apie 17 val. 30 min vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku išsiveržęs Agungo ugnikalnis sekmadienio rytą išspjovė dūmų ir pelenų į 4,0 km aukštį.

Trečiadienio rytą Užsienio reikalų ministerija per oficialią programėlę keliaujantiems "Keliauk saugiai" įspėja, kad turistų dievinamoje Balio saloje (Indonezija) išsiveržė Agung ugnikalnis. Patariama vengti 8 kilometrų zonos aplink kraterį. Šiuo metu išsiveržimas nėra traktuojamas kaip pavojingas, tačiau kyla grėsmė, jad ateityje pelenai gali sutrikdyti oro eismą. Jei planuojate skristi į ar iš Balio salos, prieš keliaudami į oro uostą susisiekite su savo avialinijomis.

 Indonezijos turistinėje Balio saloje Agungo ugnikalnis antradienį paskleidė didžiulį pelenų ir dūmų debesį, tačiau pareigūnai tvirtina, kad pavojaus lygis dėl to neišaugo. Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas) antradienį nurodė, kad dūmų debesis pakilo apie 700 metrų virš ugnikalnio. Neseniai ugnikalnio išsiveržimo pavojaus lygis buvo sumažintas iki priešpaskutinės kategorijos.

Ekspertas mano, kad didžiausias Islandijos ugnikalnis gali išsiveržti. Neseniai regioną supurtę keturi žemės drebėjimai rodo seisminį aktyvumą. Ugnikalniui išsiveržus, po Europą pasklis pelenų debesis, kuris sutrikdys lėktuvų skrydžius, nukentėti galėtų ir Lietuva. Bardarbungos ugnikalnį, kuris yra pasislėpęs po Vatnajökulo ledynu, pastarosiomis dienomis sukrėtė žemės drebėjimų serija.

 Pietų Japonijoje esantis Šinmoedakės ugnikalnis trečiadienį pirmą kartą per šešerius metus išsiveržė ir išspjovė didžiulį, kelių šimtų metrų aukščio pelenų debesį. Vietos gyventojai buvo įspėti dėl kilusio pavojaus. Žmonėms liepta laikytis atokiau nuo vulkano, išsiveržusio 5 val. 34 min. vietos (antradienį 23 val. 34 min. Lietuvos) laiku. Japonijos meteorologijos agentūra sakė, kad galinga išsiveržimo smūginė banga galėjo išdaužyti pastatų langus.

Indonezijos turistinėje Balio saloje daugiau kaip 144 tūkst. žmonių pasitraukė nuo grumančio ugnikalnio, bet pareigūnai šeštadieni paragino į betarpiško pavojaus zoną nepatenkančių teritorijų gyventojus jau sugrįžti namo. Agungo ugnikalnio, esančio už 75 km nuo Kutos kurorto, apylinkes nuo rugpjūčio krečia gausūs seisminiai virpesiai. Baiminamasi, kad jis gali išsiveržti pirmąkart nuo 1963 metų, o prieš aštuonias dienas aplinkinėse teritorijose paskelbtas aukščiausio lygio pavojus.