ugnikalnis

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Šeštadienį pabudo Grimsviotno ugnikalnis, esantis pietinėje šalies dalyje. Ugnikalnis išmetė 11-15 km aukščio dūmų ir vulkaninių pelenų debesis. Kaip praneša Islandijos televizija, daugiau nei 200 km spinduliu nuo ugnikalnio paskelbta neskraidymo zona. Tačiau meteorologai tvirtina, kad Grimviotno išsiveržimas nesukels rimtų problemų tarptautiniam oro transporto susisiekimui, kaip tai įvyko praėjusiais metais, kai išsiveržė Eijafjalajokudlio ugnikalnis.

Gandai, kad Fudzijamos ugnikalnis, nuo seno Japonijoje laikomas šventuoju kalnu, gali nubusti dėl padidėjusio seisminio aktyvumo, neturi jokio pagrindo. Tai antradienį pareiškė grupė japonų specialistų. „Mes neaptikome jokių pokyčių, kuriuos būtų galima laikyti ugnikalnio nubudimo netolimoje ateityje požymiais“, – sakė žurnalistams vulkanologas Hitoshi Yamasato.

Filipinuose išsiveržė Bulusano ugnikalnis. Žinybų duomenimis, pelenų debesis kilo į 2,5 km aukštį, praneša agentūra AFP. Netoliese esantį Irosino miestą, kuriame gyvena 46 tūkst. gyventojų, padengė pelenai. Matomumas buvo toks blogas, kad pradžioje buvo neįmanoma įvertinti nuostolių masto. Daugiau kaip 1 tūkst. 500 metrų aukščio Bulusanas yra vienas aktyviausių Filipinų ugnikalnių.

Islandijos mokslininkai įspėjo, kad rengiasi išsiveržti dar vienas ugnikalnis, ir teigia, kad tai užgožtų net praėjusių metų įvykius. Geologai, įvertinę apilink antrą didžiausią salos ugnikalnį padažnėjusius žemės drebėjimus, nustatė, kad egzistuoja didelė naujo išsiveržimo tikimybė, rašo telegraph.co.uk.

Japonijos pietuose esančioje Kiusiu saloje trečiadienį prasidėjo dar vienas galingas Shinmoedake ugnikalnio išsiveržimas. Tai pranešė nacionalinė meteorologijos valdyba. 1421 metro aukščio vulkanas jau šeštą kartą nuo sausio 26-osios atakuoja tenykštes gyvenvietes smulkių akmenų kruša ir tirštais pelenais. Jų stulpo aukštis trečiadienį viršijo du tūkstančius metrų. Dėl požeminių smūgių jau daugiau kaip šimtas namų neteko langų stiklų, nukentėjo ir rajono mokykla. Sužeistas vienas žmogus.

Dėl išsiveržusio ugnikalnio Japonijos žinybos šalies pietvakariuose evakavo šimtus žmonių. Vulkanas Shinmoedake jau šeštą dieną iš eilės spjaudosi dūmais ir pelenais. Žinybos baiminasi, kad iš ugnikalnio gali pradėti veržtis karštos dujos, vandens garai ir uolienos, praneša agentūra AFP. Vietos žinybos nurodė evakuoti daugiau kaip 1 tūkst. 100 žmonių. Apie 600 Takaharu miesto gyventojų apgyvendinti sporto salėse ir bendruomenės centruose. Dar 700 turėtų prie jų prisijungti.

Vakar vakare suaktyvėjo Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis. Iš pietryčių šlaite esančio kraterio į dangų veržėsi degančių uolienų gabalai, girdėjosi gaudesys ir jautėsi, kaip dreba žemė. Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos Instituto ekspertai tikina, kad kol į atmosferą nėra išmetama lava ir pelenai, įdėmiai stebima situacija. Fejerverkus virš Etnos galima stebėti Katanijos ir Taorminos miestuose.

          1.    Pirmiausia be abejonės, tai daug nuotykių žadanti kelionė į Everestą, Nepalas (Kinija). Nuo to laiko, kai buvo karūnuota Everesto viršūnė, daugybė nuotykių ieškotojų ir alpinizmo mėgėjų išmėgino savo jėgas kopdami į šį didingą ir pavojingą kalną.   Kopimas į Everestą (Jimmy Chin nuotr.)   2.    Eigerio kalnas (vokiškai dar vadinamas Ogro kalnu), esantis Šveicarijos alpėse.

Gruodžio 9 dieną vakare  Prancūzijai priklausančioje Reuniono saloje įvyko ugnikalnio išsiveržimas. „Piton de la Pournaise“ ugnikalnis yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Reuniono sala yra Indijos vandenyne.

Tūkstančiai filipiniečių palieka savo namus Sorsogono provincijoje, kuri yra Lusono saloje, dėl Bulusano ugnikalnio išsiveržimo grėsmės. Kaip pranešė pirmadienį Filipinų civilinės saugos tarnybos regioninė atstovybė, iš potencialaus pavojaus rajono jau evakuota apie 2,5 tūkstančio žmonių. Seismologų stebėjimų duomenimis, Bulusano aktyvumas dvi pastarąsias savaites sparčiai didėja. Sekmadienį jis „iškvėpė“ dviejų kilometrų aukščio dūmų ir vulkaninių pelenų stulpą.

Dešimtys žmonių yra gydomi nuo nudegimų ir kvėpavimo takų sutrikimų, kadangi gyventojai skendo dujų debesyje po išsiveržimo, praneša BBC. (Papildyta) Per seriją Merapio ugnikalnio išsiveržimų jau žuvo mažiausiai 138 žmonės. Iš viso dėl ugnikalnio išsiveržimų nukentėjo apie 300 žmonių. Evakuota apie 75 tūkst. žmonių. Merapis, vienas pasaulio aktyviausių vulkanų, yra tankiai apgyvendintoje vietovėje centrinėje Javos salos dalyje. Ugnikalnis išsiveržė ketvirtadienį vėlai vakare.

Tūkstančių keleivių planus vėl gali sujaukti prabudęs Islandijos ugnikalnis, rašo „travel.ru“. Šį syki tai – didžiausias šalies vulkanas Grimsvotnas. Meteorologai neatmeta galimybės, Vasario antrąją buvo pastebėta, jog upėje, ištekančioje iš krateryje esančio ežero, pakilo vandens lygis, o virš ugnikalnio, net 8 km aukštyje ėmė formuotis garų debesys. Teigiama, jog visa tai – aiškūs seisminio aktyvumo požymiai.

Indonezijoje įvyko 6,0 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio hipocentras susitelkė 50 metrų gylyje jūroje, praneša Agence France-Presse. Pranešimų apie aukas ir sugriovimus kol kas nėra. Be to, centrinėje Indonezijoje vėl išsiveržė ugnikalnis Merapi. Mokslininkų duomenimis, trijų kilometrų aukščio ugnikalnis, esantis Javos saloje, išsiveržė daug stipriau nei praeitą savaitę. Gyventojai panikuoja ir bėga iš stovyklos, įrengtos 10 kilometrų atstumu nuo ugnikalnio.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai lėktuvų eismą Europoje paralyžiavo Islandijoje išsiveržęs Eijafjalajokudlio ugnikalnis, šalyje laukiama dar vieno vulkano išsiveržimo. Meteorologijos instituto Reikjavike ekspertas Gunnaras Sigurdssonas naujienų agentūrai AFP sakė, jog yra požymių, kad netrukus gali išsiveržti Grimsviotno ugnikalnis. Mokslininko teigimu, tuštėja vulkano kraterį dengiantis ežeras. Dėl to mažėja slėgis, daromas krateriui iš viršaus.

Pirmadienį Indonezijoje įvyko galingiausias pastarąją savaitę Merapio ugnikalnio išsiveržimas, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“. Vulkano aktyvumo didėjimą lydėjo keli kurtinami sprogimai. Dujų ir vulkaninių pelenų debesis pakilo virš kraterio į kelių kilometrų aukštį. Kaip praneša vulkanologai, stebintys Merapio aktyvumą, kurio aukomis jau tapo 38 žmonės, šiaurrytiniu šlaitu tekantys lavos srautai nutįso tris kilometrus.

Mažiausiai 450 žmonių žuvo Indonezijos salose kilus galingai cunamio bangai ir išsiveržus Merapio ugnikalniui. Tai šeštadienį pranešė šalies valdžios atstovai. Anksčiau buvo pranešama, kad 7,7 balo žemės drebėjimo sukeltas cunamis pirmadienį nusinešė 370 žmonių gyvybes Mentavajaus salyne, o 30 žmonių tapo Merapio ugnikalnio išsiveržimo antradienį aukomis.

Indonezijos ugnikalnis Merapi išsiveržė antrą kartą, praėjus kelioms valandoms po pirmojo išsiveržimo aukų laidotuvių masiniame kape, praneša BBC.co.uk. Ugnikalnis, esantis Javos saloje, ketvirtadienio popietę išspjovė į atmosferą dujų ir pelenų debesį. Po pirmojo išsiveržimo, dėl kurio žuvo 32 žmonės, praėjo dvi dienos. Dešimtys tūkstančių žmonių lieka be pastogės, pareigūnai ragina juos neiti į namus. Iki galo nėra aišku, kiek aukų bus po antrojo išsiveržimo.

Indonezijoje išsiveržus Merapio ugnikalniui žuvo 25 žmonės, teigė pareigūnai, pridūrę, kad kyla pavojus, jog ugnikalnis dar nenurimo ir gali būti daugiau išsiveržimų, pranešė BBC. Ekspertai tikina, kad į atmosferą kylančių pelenų kiekis nepadidėjo, tačiau yra ženklų, rodančių, kad ugnikalnis netrukus gali vėl suaktyvėti. Antradienį ugnikalniui pradėjus spjaudytis pelenais, tūkstančiai gyventojų turėjo palikti savo namus. Ugnikalnio apylinkės pasidengė baltu pelenų sluoksniu.

Indonezijos Javos saloje antradienį išsiveržė Merapio ugnikalnis. Iš jo į 1,5 km aukštį kilo dūmai ir pelenai, pranešė vyriausybės vulkanologas, kurį cituoja agentūra AFP. Žinybos jau pirmadienį davė nurodymą evakuoti gyventojus iš tankiai gyvenamų kaimų vulkano papėdėje. Savo namus palikti paraginti žmonės, gyvenantys 10 km spinduliu aplink kraterį. 2 tūkst. 900 metrų aukščio Merapis yra aktyviausias iš 69 Indonezijos ugnikalnių, kurie iki šiol buvo išsiveržę.

Indonezijos vulkanologijos centras paviešino trečiojo laipsnio įspėjimą apie galimą pavojingiausio šalies Merapio ugnikalnio išsiveržimą tankiai apgyvendintoje Javos saloje, informuoja RIA Novosti. Merapis - vienas aktyviausių ir pavojingiausių Indonezijos ugnikalnių. Iš jo išsilieja tiek lavos, kiek nė iš vieno kito pasaulio ugnikalnio. Ugnikalnis aktyvus jau 10 tūkst. metų, ir jo veiklos suintensyvėjimas fiksuojamas kas ketveri metai.

Tai, ką nufilmavo filmų kūrėjas Geoffas Mackley'us, su savo kolegomis 500 metrų nusileidęs  į Marum ugnikalnio Vanuatu salyne žiotis, vadinama pačiu įspūdingiausiu kada nors užfiksuotu veikiančio ugnikalnio vaizdu. Jie buvo atsidūrę ties paties pragaro – kunkuliuojančios lavos ežero – kraštu. Pasižiūrėkime.

Tūkstančiai Indonezijos gyventojų buvo priversti bėgti po ugnikalnio išsiverži mo Sumatros saloje, praneša BBC. Sinabungo ugnikalnis išsiveržė rugpjūčio 29-osios naktį, netrukus po vidurnakčio. Dūmai ir pelenai pakilo iki 1500 m į orą, o liudininkai teigia galėję matyti lavą net būdami už kelių mylių nuo ugnikalnio. Indonezijos nacionalinė katastrofų valdymo agentūra paskelbė aukščiausio lygio pavojų, iš aplinkinių gyvenviečių buvo evakuota daugiau nei 10 tūkstančių žmonių.

Skandinavijos oro linijų grupės SAS nuostoliai per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo, tačiau, pasak kompanijos, jei ne Islandijos ugnikalnio išsiveržimas, dėl kurio buvo uždaryta oro erdvė, SAS vietoj nuostolių būtų pasiekusi pelną, praneša CNBC.Antrojo ketvirčio SAS grynasis nuostolis sudarė 502 mln. kronų, o atitinkamu laikotarpiu pernai kompanijos nuostolis siekė 1,05 mlrd. kronų.

Mokslininkai teigia, kad klimato šiltėjimas gali sukelti ekologinę katastrofą su labai tragiškomis pasekmėmis: žmonija gali išmirti. Gyvybę sunaikino asteroidas Žemės istorijoje jau buvo bent penkios katastrofos, per kurias žuvo 99 procentai visų Žemėje gyvenusių gyvių. Prieš 160 milijonų metų žemėje gyveno dinozaurai. Ir staiga, prieš 65 milijonus metų, jie visi išmirė. Mokslininkai teigia, kad jie išmirė beveik vienu metu.

CNN skelbia, kad vulkano Islandijoje išsiveržimas mokslininkams suteikė unikalią galimybę išstudijuoti jo poveikį jūriniam pasauliui. Tarptautinė mokslininkų grupė Šiaurės Atlante bando išsiaiškinti, ar vulkanų išsiveržimai daro šalutinį poveikį anglies dioksido absorbcijos giliuose vandenyse didėjimui. Šią ekspediciją Jungtinės Karalystės Nacionalinio Okeanografijos Centro mokslininkai suplanavo dar prieš kelerius  metus iki Eyjafjallajökull'io  vulkano išsiveržimo.

Tūkstančiai turistų plūsta prie Gvatemalos Pacaya ugnikalnio norėdami stebėti milžiniškas plūstančios lavos upes, praneša agentūra AP. Tai neramina vietos pareigūnus, tikinančius, jog atvykėliai neatsargiai rizikuoja savo gyvybėmis. Gegužės 27-ąją įvykęs išsiveržimas jau kainavo vieną gyvybę – dėl akmenų lietaus žuvo per arti kraterio prisiartinęs žurnalistas.

Gvatemaloje ir Ekvadore išsiveržus ugnikalniui namus buvo priversti palikti tūkstančiai žmonių, yra žuvusiųjų ir sužeistų rašo BBC. Ketvirtadienį išsiveržęs vienas iš aktyviausių Pietų Amerikoje Pacaya vulkanas Gvatemaloje jau pražudė 2 žmones, dar 50 sužeidė. 22 metų vyras žuvo nukritęs nuo stogo, kai valė nuo jo pelenus. Antroji auka - žurnalistas, filmavęs ugnikalnio išsiveržimą. Vyras žuvo nuo iš ugnikalnio išmesto akmens.

Islandijos Ejafjadlio ugnikalnis nebėra aktyvus, - teigia geofizikas. Tai teikia vilties, jog daugiau nei mėnesį Europos dangų paralyžiavęs išsiveržimas pagaliau baigėsi. „Galiu patvirtinti, jog kraterio aktyvumas užgeso. Magma nustojo tekėjusi“, - tikino geofizikas Magnusas Gudmundssonas iš Islandijos universiteto. „Išsiveržimas bent jau kuriam laikui baigėsi. Dabar iš kraterio rūksta tik dūmai“, - pridėjo jis. Kaip bebūtų, mokslininko teigimu, tvirtas išvadas daryti dar per anksti.

Didžiosios Britanijos valdžia priėmė naujas aviacijos saugumo taisykles, rašo “yahoo.news". Remiantis jomis, nuo antradienio lėktuvams bus leistą ribotą laiką skristi didesnio tankio nei numatyta dabar pelenų debesyse. Tačiau oro linijos turi turėti variklių gamintojų patvirtinimą, jog tai daryti yra saugu. Tai būtų svarbus žingsnis sprendžiant problemas su kuriomis susidūrė oro linijos dėl Islandijos ugnikalnio Eyyafyatlayokudlem išsiveržimo.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir jo vadovaujamos delegacijos vizito pabaigą JAV kiek komplikuoja ugnikalnio pelenai vėl išsiveržę į oro erdvę virš Europos. Dėl oro susisiekimo pertrūkių, kuriuos lėmė ugnikalnio pelenų debesis, vėl išsiveržęs į atmosferą, dvi valandas vėlavo keleivinio reiso Vašingtonas–Kopenhaga lėktuvo skrydis. Visi delegacijos nariai tęsia skrydį jau Europos oro erdve, jaučiasi puikiai ir tikisi dar šiandien vakare pasiekti savo namus.

Vienoje svetainėje siūloma nusipirkti keblumų keliautojams Europoje sukėlusio Islandijos ugnikalnio pelenų. Idėja prekiauti ugnikalnio pelenais islandui Sofui Gustavsonui kilo sulaukus vieno pažįstamo iš užsienio prašymo paštu atsiųsti truputį ugnikalnio pelenų. Už pelenus gautas pelnas bus pervestas visuomeninei organizacijai ICESAR.

Dar nė vienas ugnikalnio bumbtelėjimas nebuvo toks reikšmingas Europos gyventojams. Vieną dieną visi išvykusieji užstrigo svetimuose oro uostuose, o norintieji išvykti, atšaukė planus arba rinkosi kitą kelionės būdą. Po Europą klajoja ne tik pelenų debesys, bet ir juokeliai apie Islandijos kerštą už neištiestą pagalbos ranką. Ugnikalnis Islandijoje rimsta, tačiau nesiliauja diskusijos apie kelionių kompensacijas, galimą klimato kaitą.

Europoje susisiekimą oro transportu sutrikdęs Islandijos ugnikalnis Eijafjatlaiokudlis tampa vis mažiau aktyvus. Apie tai pirmadienį pranešė Islandijos universiteto mokslininkė Briundis Brandsdotir. Vulkanologų teigimu, šiuo metu ugnikalnio pelenų stulpas pakyla ne anksčiau kaip tris kilometrus. Anksčiau ugnikalnis išmesdavo pelenų stulpą iki 6-7 kilometrų, o išsiveržimo metu - iki 8-11 kilometrų aukščio.

Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis yra per mažas, kad galėtų bent kiek labiau pakeisti klimatą, tačiau mokslininkai svarsto ir blogiausią scenarijų. Atsakymas į klausimą, ar Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas gali turėti poveikį klimatui, yra teigiamas, tvirtina JAV nepriklausomos mokslininkų organizacijos „Union of Concerned Scientists“ (UCS) atstovai.

Susisiekimas oru Europoje dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio gali būti sutrukdytas ištisoms savaitėms ar net mėnesiams, teigia televizijos kanalo „Euronews“ ekspertas. „Ugnikalnio išsiveržimas gali sustoti tyroj, tačiau vis tai gali tikdyti susisiekimą oru ištisas savaites ar net mėnesius“ - teigia Islandijos universiteto geofizikos profesorius Magnusas Tumis Gudmundssonas.

Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis, dėl kurio atšaukta daug skrydžių visoje Europoje, sukėlė rūpesčių ir Lietuvos sportininkams. Į Londoną šįryt neišskrido „Formulės 2“ lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas, besiruošiantis šį savaitgalį startuoti pirmajame čempionato etape „Silverstone“ trasoje. K. Vasiliauskas kartu su savo treneriu Dariumi Jonušiu buvo priversti pakeisti savo planus.

Islandijoje išsiveržus ugnikalniui gali kilti potvynis.  Dar antradienio vakarą  ir trečiadienį buvo evakuota iki 800 žmonių. Pranešama, kad tai jau antras išsiveržimas per mažiau kaip mėnesio laikotarpį. Lava tirpdo ledyną, tad iš kalnų gali pasipilti vanduo. Kol kas žmonių gyvybei pavojaus nėra, bet evakuoti visi pavojaus zonoje gyvenę žmonės.

Didžiausias Europoje povandeninis ugnikalnis gali sprogti „bet kurią minutę“, o jo sukelta cunamio banga nuniokotų visą Pietų Italiją, perspėja vulkanologai. Tirėnų jūroje už maždaug 150 kilometrų nuo Neapolio esantis povandeninis Marsilio ugnikalnis yra aktyvus ir gali išsiveržti bet kuriuo metu, pareiškė Italijos nacionalinio Geofizikos ir vulkanologijos instituto prezidentas Enzo Boschis.

Pietinėje Islandijoje išsiveržus ugnikalniui, iš savo namų buvo evakuoti keli šimtai žmonių. Iš ugnikalnio, esančio netoli Eyjafjallajoekullio ledyno, lava veržtis pradėjo iškart po vidurnakčio. Ugnikalnio zonoje iškart buvo uždaryti keliai. Apie aukas pranešta nebuvo, tačiau, kaip skelbiama, bent penki šimtai žmonių saugumo sumetimais turėjo palikti savo namus. Paskutinį kartą šis ugnikalnis, esantis per 120 kilometrų nuo šalies sostinės Reikjaviko, lava spjaudėsi prieš 200 metų.

Prieš kelias dienas iš įspūdingos kelionės po Panamą ir Kosta Riką grįžo muzikos prodiuseris ir dainininkas Linas Adomaitis, kur daugiau nei mėnesį klajojo su savo širdies drauge Irma. Pora iš tolimos kelionės parsivežė begales įspūdžių. Linas ir Irma aplankė indėnus kunus, įsikūrusius Karibų jūros pakrantėje, apkeliavo per dešimt salų, labiau primenančių ne žemynus, o A. de Sent-Egziuperi „Mažojo princo“ planetas, kuriose šeimininkauja po vieną šeimą arba yra apskritai negyvenamos.

Liepos 10 d. klubo „Extazė“ (Savanorių pr. 64, Kaunas) sienas drebins Lietuvos roko scenos senbuviai – grupė „Katedra“. Jau senokai Kaune negrojęs kolektyvas publikai pristatys savo paskutiniojo albumo „Ugnikalnis“ dainas. Šį diską praeitų metų liepą „Katedra“ įrašė Latvijoje, „Studio Pheonix“. Prie albumo savo ranką pridėjo ir gerai sunkiosios muzikos pasaulyje žinomas Gintas Lundbergas, dirbantis su tokiais atlikėjais, kaip „Skyforger“, „Obtest“ ir daugybe kitų.

Nebūtina vasarą sukarti ilgiausią kelią tam, kad lietuje pasiklausytum geros muzikos – taip nusprendė viena veikli kompanija ir ėmėsi pagyvinti naktinį Kauno gyvenimą. Todėl tie, kas liepą liks mieste ir nepatrauks į festivalius ar gamtą, kviečiami į įsimintinus užsienio ir Lietuvos atlikėjų koncertus. Bus pamaloninti įvairios alternatyvios muzikos mėgėjai, o bilietų kainos tikrai nesikandžios. Sunkiosios muzikos gerbėjai liepos 5d. laukiami Vengrijos metalo žvaigždžių „Insane“ koncerte.

Kai tik vasara, visai natūraliai prastėja TV repertuaras, o pretenzijų gausėja. Ypač linksma, kai piktas korespondentas pasirašo: „Žmogus“. Ir ne mažiau. Šeštadienis Šiandien - televiziniai filmukai, mano, pripažįstu, retokai pasižiūrimi serialai, o dar - katastrofų kino žanras, išnirsiantis ir trečiadienį. Finansinė „Dantės viršukalnės“ sėkmė netrukus įkvėpė ir kitą panašios medžiagos filmą „Ugnikalnis“ (TV3, 20.05 val.