turkija

 Šiaurės Irake trečiadienį mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai žuvo, o dar 23 buvo sužeisti, per kaimyninei Turkijai priskiriamą apšaudymą nukentėjus vienam autonominio Kurdistano parkui, pranešė pareigūnai. Zacho regiono vadovas Mushiras Bashiras teigė, kad aukos daugiausia buvo „arabai irakiečiai turistai, daugiausia iš centrinio ir pietinio Irako“. Dėl apšaudymo jis kaltino turkų pajėgas. „Turkija šiandien dukart smogė kaimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Bashiras.

Žurnalistai užfiksavo, kaip antradienį į Irano sostinę Teheraną su Irano ir Turkijos lyderiais atvykęs susitikti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo paliktas vienas nepatogiai stovėti kambaryje priešais daugybę žurnalistų. Filmuotoje medžiagoje, darytoje prieš antradienį vykusį susitikimą, matyti, kaip V. Putinas nerimsta, mindžkuoja ir nutaiso nepatogias veido mimikas prieš kameras, kol galiausiai jį pasitinka Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Rusija, Turkija ir Iranas antradienį pažadėjo toliau bendradarbiauti, kad Sirijoje būtų „eliminuoti teroristai“, sakoma po trišalio prezidentų susitikimo Teherane paskelbtame bendrame pareiškime. Šios trys šalys „patvirtino ryžtą tęsti savo... bendradarbiavimą, kad galiausiai būtų eliminuoti teroristai – asmenys, grupės, įmonės ir subjektai“, sakoma pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga. „Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V. Putinas R. T. Erdoganui per susitikimą Teherane. „Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V. Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.

Turkijos teismas antradienį nusprendė, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) turėjo teisę išvesti savo šalį iš Stambulo konvencijos, siekiančios padėti išgyvendinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje. Kai R. T. Erdoganas praėjusiais metais naktiniu dekretu panaikino Turkijos narystę Stambulo konvencijoje, teisių gynimo grupės ir Vakarų šalių vyriausybės išreiškė šoką ir pasipiktinimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei jos neįvykdys Ankaros sąlygų. Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų. Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.

Maskvai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vyksta į Teheraną, kur su Irano ir Turkijos vadovais ves derybas dėl Sirijos konflikto.  Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose. Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Kadenciją baigianti reformų vyriausybė pranešė, kad ankstesnių vyriausybių valdymo metu Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos siena su Turkija buvo valdoma nusikalstamų grupuočių, rašo „Politico“. Kadenciją baigianti Bulgarijos vyriausybė, pasinaudodama paskutinėmis valdymo dienomis, paskelbė perspėjimus, kad pagrindinės ES sienos punkto kontrolę perėmė mafija, nepaisanti maisto saugos ir kitų bloko vidaus rinkos standartų.

Rusija ir Ukraina trečiadienį ketina surengti pirmąsias derybas su Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnais, siekiant išeiti iš kelis mėnesius besitęsiančios aklavietės dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra. Keturšalis susitikimas Stambule rengiamas tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, išaugus maisto kainoms ir milijonams žmonių skurdžiausiose pasaulio dalyse susidūrus su bado grėsme. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, antradienį pranešė Kremlius. „Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Turkijos kredito reitingą nuo B+ iki B, tai yra iki „šlamšto“ lygio, suteikdama jam neigiamą perspektyvą, reiškiančią galimą tolesnį mažinimą. Anot „Fitch“ pranešimo, Turkijos ekonominė politika, kuri „vis labiau intervencinė ir nenuspėjama“, stabdo kapitalo įplaukas ir skatina „spiralės formos infliaciją“. „Fitch“ prognozuoja, kad vidutinė metų infliacija Turkijoje šiemet sudarys 71,4 proc.

Viena iš labiausiai lietuvių pamėgtų poilsinių kelionių šalių yra Turkija. Šioje Viduržiemio jūros šalyje fiksuojamas rekordinis kainų šuolis. Kainos Turkijoje išaugo sparčiausiai per pastaruosius 24 metus, rodo oficialūs duomenys, kurios cituoja BBC. Metinis infliacijos indeksas, kuris rodo kainų augimo spartą, birželį pasiekė 78,62 proc., tai yra kiek daugiau nei buvo prognozuota. Susisiekimo paslaugų ir būstų išlaikymo išlaidos augo greičiausiai iš visų kitų.

Trečiadienį Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose visuomenei pristatomas Ukrainai skirtas nepilotuojamas karinis orlaivis „Bayraktar“. Lėktuvas iš gamintojų Turkijoje į Lietuvą pargabentas pirmadienį.  Krašto apsaugos ministerija už žmonių suaukotas lėšas pirko ginkluotę orlaiviui „Bayraktar“ TB2, jį Lietuvai nemokamai perdavė Turkijos įmonė „Baykar“. Bepiločius gaminanti Turkijos įmonė orlaivį nusprendė perduoti po to, kai Lietuvos gyventojai surinko 5,9 mln.

Filmuotoje medžiagoje užfiksuota siaubinga akimirka, kai Turkijos paplūdimyje, pilname turistų ir vietinių gyventojų, pasirodė ryklys. Plaukikai puolė jį talžyti šluota. Vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo žiūrovai. Jame užfiksuota, kaip ryklys plaukia link paplūdimio Marmario pakrantėje, pietvakarių Turkijoje. Ėmė daužyti ryklį su šluota Atrodo, kad vietiniai gyventojai ir turistai stovi sekliuose vandenyse, o ryklys sukasi aplink juos ratais.

Putino pakalikas Nikolajus Baskovas susitiko su Turkijoje atostogaujančia ukrainiete, kuri pasmerkė jį už poziciją karui Ukrainoje. Vaizdo įraše galite pamatyti, kaip Baskovas šoka ir linksminasi pagal muziką moterų kompanijoje. Pastebėjęs, kad yra filmuojamas, pradeda eiti link vaizdo įrašo autorės, skelbė unian.ua. „Norėjau jums pasakyti, aš esu iš Ukrainos. Rusija dabar kiekvieną dieną bombarduoja Ukrainą, o jums čia smagu. Ar gerai linksmintis?“ – klausia ji.

Turkijoje metų infliacija birželį pasiekė 78,6 proc. rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Tai yra aukščiausias rodiklis per 24 metus, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui toliau atkakliai laikantis netradicinės ekonominės politikos, darančios žalą šalies ekonomikai. Turkijos valstybinės statistikos agentūros paskelbtas skaičius yra didžiausias nuo 1998 metų sausio mėnesio. Gegužę metų infliacija siekė 73,5 proc., o praėjusių metų pradžioje – 15 procentų.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Stokholmas pažadėjo deportuoti jos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šios Šiaurės šalies narystei NATO. Nepaisant žurnalistų klausimų ir kurdų bei turkų pabėgėlių Švedijoje susirūpinimo, M. Andersson neatsakė, ar Ankarai buvo duotas toks pažadas, kad ši atsisakytų prieštaravimų dėl Švedijos narystės.

Ukraina penktadienį paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą, kuris, Kyjivo teigimu, išplaukė iš Maskvos okupuoto uosto. Jūrų eismą stebinčiose interneto svetainėse buvo matyti, kad laivas „Žibek Žoly“ išmetė inkarą maždaug už kilometro nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto. Be to, remiantis jų informacija, laivas įjungė savo atsakiklius tik likus maždaug 12 valandų iki priartėjimo prie Turkijos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara. R. T. Erdoganas tai pareiškė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kur JAV vadovaujamas Aljansas oficialiai pakvietė šias Šiaurės valstybes prisijungti prie 30 valstybių gynybinio bloko.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą. „Ryžtingai pabrėžėme, kad iš savo sąjungininkų tikimės tikro solidarumo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Šiaurės šalys buvo oficialiai pakviestos į JAV vadovaujamą karinį bloką.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui. Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.

Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 įtariamų „teroristų“ išdavimo iš Suomijos ir Švedijos pagal susitarimą, sudariusį sąlygas Ankarai paremti šių Šiaurės šalių stojimą į NATO. „Sieksime teroristų ekstradicijos iš atitinkamų šalių pagal naujo susitarimo gaires“, – televizijai NTV sakė turkų teisingumo ministras Bekiras Bozdagas. Jis paminėjo antradienį Turkijos, Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų pasirašytą susitarimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus. Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins Aljansą, įskaitant ir skeptikę Turkiją, sutikusią nebeprieštarauti šiai plėtrai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras trečiadienį tvirtino, kad siekiant pakeisti Turkijos nuomonę pastangas dėjo „kiekviena NATO valstybė“, įskaitant Lietuvą.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. „Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui. Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, buvo pasiektas susitarimas su Turkija, kuri anksčiau prieštaravo šalių stojimui į NATO. Madride vykstančio NATO šalių susitikimo metu vyko atskiras Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimas. Po jo vykusioje spaudos konferencijoje Suomijos prezidentūra patvirtino, kad susitarimas buvo pasiektas ir buvo pasirašytas Supratimo memorandumas, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.

Suomijos ir Švedijos lyderiai antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą Madride susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami įtikinti jį nebeprieštarauti jų šalių stojimui į Aljansą, pranešė suomių ir švedų pareigūnai. R. T. Erdoganas atsisako sutikti su šių dviejų Šiaurės šalių naryste, nors NATO sąjungininkės ragina atverti joms kelią įstoti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį sakė susitiksiantis su JAV prezidentu Joe Bidenu šią savaitę Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti klausimų, susijusių su Rusijos karine invazija Ukrainoje. Analitikai prognozuoja, kad šios derybos gali atlikti lemiamą vaidmenį pastangoms įtikinti Turkiją nebesipriešinti Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų šalių gynybos aljansą, reaguojant į karą Ukrainoje.

Turkijos bendrovė „Baykar“ nemokamai perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tris „Bayraktar“ bepiločius, kuriuos už surinktus pinigus būtų pirkęs Ukrainos visuomenės veikėjo Serhijaus Pritulos labdaros fondas, rašo UNIAN. „Baykar“ žino, kad per lėšų rinkimo kampaniją, pavadintą „Liaudies Bayraktar“, buvo sėkmingai surinkta suma, už kurią ukrainiečiai galėtų įsigyti kelis bepiločius orlaivius „Bayraktar TV2“, jog galėtų ginti savo tėvynę“, – sakoma bendrovės pareiškime.

Atėnai pirmadienį apkaltino kontrabandininkus iš Turkijos bandymu atsiųsti į Graikijos salas per tūkstantį migrantų, laiveliais plaukusių Egėjo jūra, bet vėliau pastebėtų ir apgręžtų. Graikijos jūrų reikalų ministras Janis Plakiotakis (Yiannis Plakiotakis) sakė, kad turkų kontrabandininkai per pastarąsias tris dienas Graikijos salose „bandė išlaipinti“ apie 1 130 pabėgėlių.

Pasitikėjimo tarp padalyto Kipro graikų ir turkų bendruomenių labai trūksta, bet jų bendradarbiavimas kovojant su praėjusios savaitės gamtiniu gaisru buvo „labai pozityvus“, pirmadienį sakė Jungtinių Tautų aukšto rango diplomatas. Kelios dienos po to, kai Kipro graikų bendruomenė padėjo Kipro turkams kovoti su didžiuliu gaisru Kantaroje salos šiaurėje, JT misijos vadovas Colinas Stewartas susitiko su Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu.

Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį toliau stiprėjo sparčiausiu šiais metais tempu, rinkai reaguojant į naują taisyklę, kuri iš esmės privers daugelį bankų atsisakyti dalies savo užsienio valiutos atsargų. Naujoji bankininkystės veiklos taisyklė, paskelbta penktadienio vakarą uždarius rinką, – tai naujausias Turkijos vyriausybės mėginimas atgaivinti liros kursą nedidinant pagrindinės palūkanų normos.

Suomijos ir Švedijos lyderiai aptars savo šalių siekius įstoti į NATO su šį procesą blokuojančios Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pirmadienį pranešė Helsinkis. Šios derybos įvyks antradienį, Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo pradžioje.

Oficialus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas pareiškė, kad Rusijai, nepaisydama Vakarų prašymų, neketina palaikyti dėl karo įvestų sankcijų Rusijai. „Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia paveiks mūsų ekonomiką. Kita vertus, mes užimame tarpininko vaidmenį, nes viskas vyksta per Turkiją“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Haberturk“. „Mes sankcijų netaikome ir jose nedalyvausime. Turime ginti savo interesus.

Nors yra NATO narė ir kandidatė tapti ES šalimi, Turkija neįves sankcijų Rusijai, kaip tai padarė daugelis Vakarų valstybių. Ankara nesiims tokio žingsni nepaisant to, kad ją spaudžia tie patys Vakarai. „Mes negalime to padaryti, kadangi pirmiausia tai smogs mūsų ekonomikai. Iš kitos pusės mes turime tarpininkų rolę, nes juk viskas eina per Turkiją“, – vietinei televizijai pareiškė oficialus Turkijos prezidento R. Erfogano atstovas Ibrahimas Kalynas.

„Neseniai su šeima atostogavau Turkijoje. Nesiplėsiu sakydama, kad tai geriausias pasirinkimas kelionėms su mažais vaikais. Šį kartą apie tai, kaip žmonės neturi supratimo, kaip galima elgtis ir kaip yra tiesiog nepriimtina ir šlykštu“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Rima. Su šeimyna apsistojome 4 žvaigždučių viešbutyje, kuris buvo rekomenduojamas šeimoms su vaikais.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį dar kartą pasipriešino pasaulinėms tendencijoms ir išlaikė stabilią bazinę palūkanų normą, nepaisant vieno didžiausių pasaulyje vartotojų kainų augimo tempų. Toks sprendimas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas visada buvęs aukštų palūkanų priešininku, paneigė, kad jo šalis turi „infliacijos problemą“. Oficialiosios statistikos duomenimis, metų infliacija Turkijoje viršijo 70 proc.

Turkijoje buvo sulaikyti aštuoni žmonės, kaip manoma, dirbę Irano žvalgybos kuopelei, planavusiai žudyti Izraelio turistus Stambule, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida. Aštuoni asmenys, kurie ne visi yra Irano piliečiai, buvo suimti per praėjusios savaitės reidą trijuose namuose populiariame Stambulo Bejohlu rajone, pranešė privati naujienų agentūra IHA. Izraelis praėjusią savaitę paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Turkijos dėl „galimos“ Irano operatyvininkų keliamos grėsmės.

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija. Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius. „Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime. „Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“. Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų.

Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti. „NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Europa visaip stengiasi surasti sprendimą, kaip sumažinti rusiškų dujų importą, tuo metu Turkija ir Graikija nesugeba sutarti, kaip išgauti dujas pačioje Europoje.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti. „Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad laukia „raštiško atsakymo“ iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų būgštavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO. „Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. „Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.

Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO gali užstrigti, jei iki šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija, kuri šiuo metu blokuoja jų narystės siekius. Šios dvi Šiaurės Europos valstybės dešimtmečius nepriklausė jokiai karinei organizacijai, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitė savo poziciją ir pateikė narystės NATO prašymus.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sveikino povandeninio vamzdyno link milžiniško Sakarijos gamtinių dujų telkinio Juodojoje jūroje tiesimo pradžią. Dujotiekis pradėtas kloti nuo Filyos uosto, esančio maždaug už 400 kilometrų į rytus nuo Stambulo. Turkijos lyderis pabrėžė, jog iš Sakarijos dujų telkinio, kuris buvo aptiktas 2020-ųjų rugpjūtį ir kuriame glūdi daugiau nei 405 mlrd. kubinių metrų dujų, ateinančiais metais galima būtų išgauti 10 mln. kubų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Švedija dabar yra saugesnė nei buvo prieš pateikdama paraišką dėl narystės NATO, nors kol kas jos siekį prisijungti prie Aljanso blokuoja Turkija. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės patikino Švediją, jog užtikrins jos saugumą pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir jai jau bus taikoma kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.