turkija

Turkiją siaubia pražūtingi potvyniai, jie nusinešė jau mažiausiai 4 žmonių gyvybes, o dar vieno dingusio be žinios ieško gelbėtojai. Kai kurių šalies miestų pasiekti jau nebeįmanoma, nes keliai visiškai užtvindyti. O ir sinoptikai gerų žinių neturi – prognozuoja dar daugiau liūčių. Turkijoje vyras iš visų jėgų bando gelbėti potvynio bangoje skęstančią moterį. Užsilipus ant mašinos įsitverti nėra kur, tad kiti gyventojai tiesia pagalbos virvę, į kurią skęstančioji galėtų įsikibti.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį paragino Turkijoje esančius savo šalies piliečius „kuo greičiau“ iš ten išvykti dėl grėsmės, kad Irano agentai aktyviai planuoja išpuolius prieš izraeliečius Stambule. „Esama realaus ir tiesioginio pavojaus, – sakė Y. Lapidas. – Jei jau esate Stambule, kuo greičiau grįžkite į Izraelį... Jei esate suplanavę skrydį į Stambulą – atšaukite jį. Jokios atostogos nevertos jūsų gyvybės.

Turkijos centriniuose ir šiauriniuose regionuose prognozuojamas smarkus lietus, vėjas ir staigūs potvyniai, šaliai atsigaunant po savaitgalį užklupusių potvynių, kaip pranešama, pareikalavusių mažiausiai keturių gyvybių. Perspėjimai dėl pavojingų orų paskelbti 42 šiauriniuose ir centriniuose Turkijos miestuose, įskaitant Ankarą. Sostinėje ir centriniame Gemereko mieste buvo uždarytos mokyklos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad Turkija „teisėtai susirūpinusi“ dėl terorizmo ir kitų klausimų, į kuriuos reikia rimtai atsižvelgti. Turkija apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų kovotojus ir tvirtina, kad nepritars šių dviejų Šiaurės šalių priesijungimui prie NATO, kol jos nepakeis savo politikos.

Italijos gelbėtojai penktadienį atnaujino septynis žmones, įskaitant keturis Turkijos piliečius, skraidinusio sraigtasparnio, dingusio miškingoje, kalnuotoje vietovėje šiaurės Italijoje, paieškas, pranešė pareigūnai ir turkų žiniasklaida. Italijos ugniagesiai gelbėtojai ir Alpių gelbėjimo tarnyba pranešė, kad paieškos buvo pradėtos ketvirtadienį, kai privatus sraigtasparnis dingo iš radarų ekranų skrisdamas virš Modenos provincijos Toskanos-Emilijos Apeninuose.

Graikija ketvirtadienį išleido istorinių žemėlapių seriją, kuria siekiama paneigti turkų kaltinimus, esą Atėnai pažeidžia taikos susitarimus, sudarytus po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Turkijos pareigūnų teigimu, graikai dislokuoja kariuomenę Egėjo jūros salose pažeisdama virtinę susitarimų, sudarytų po minėtų konfliktų XX amžiuje.

Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, paneigdamas gandus apie pirmalaikius rinkimus ekonominių sunkumų patiriančioje šalyje. Tai buvo pirmas kartas, kai nuo 2003 metų valdžioje esantis šalies lyderis oficialiai pranešė apie savo ketinimus siekti dar vienos kadencijos, nors šis pranešimas nebuvo netikėtas. „Leiskite tai pranešti čia.

Turkijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Ankaros sąjungininkai „supras ir gerbs“ jos sprendimą surengti operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, Vašingtonui pasmerkus planuojamą puolimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis keistomis vadina Rusijos ir Turkijos derybas dėl ukrainiečių grūdų, nes jose nedalyvauja Kyjivas. „Stebime vykstančias derybas, kurios, mažų mažiausiai, yra keistos. Vyksta Turkijoje diskusija tarp Turkijos ir Rusijos, kokiomis sąlygomis Ukraina turėtų atlaisvinti savo uostus. Tai yra nepriimtina, tai yra pagrindinio principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ pažeidimas“, – žurnalistams seime ketvirtadienį sakė ministras.

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Turkija surengs naują puolimą Sirijos šiaurėje, ir Vašingtonas perspėjo Ankarą to nedaryti, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango amerikiečių diplomatas. „Esame giliai susirūpinę dėl pastaruoju metu padažnėjusios Turkijos retorikos apie potencialius karinius veiksmus Sirijos šiaurėje“, – per vieno Kongreso komiteto posėdį sakė JAV valstybės sekretoriau pavaduotoja Artimųjų Rytų reikalams Barbara Leaf.

Rusija ir Turkija trečiadienį nepasistūmėjo derybose, kuriomis siekiama užtikrinti saugų Ukrainos grūdų eksportą, pasigirdus naujų perspėjimų dėl gresiančio bado, Rusijos pajėgoms tęsiant uostų blokadą. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą jos grūdų eksportas yra blokuojamas, o pasaulyje kyla maisto kainos.

Jei sankcijomis Rusijai bus imta prekiauti, tai paskatins Kremlių griebtis naujų agresijos formų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Taip jis reagavo į Turkijos pareiškimus, kad Rusija „teisėtai“ reikalauja panaikinti sankcijas mainais į pagalbą išgabenti grūdų atsargas iš Ukrainos. „Jei mes imsime abejoti savo sankcijų tikslingumu arba jomis praėsime prekiauti, tai sukurs papildomas paskatas Rusijai imtis naujų agresijos formų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Lietuvos prezidentas.

Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusija „teisėtai“ reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas mainais į Maskvos pagalbą siekiant išgabenti į pasaulio rinką Ukrainoje įstrigusias grūdų atsargas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko dviejų dienų vizito Turkijoje derėtis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kuris sustojo dėl Maskvos vykdomų karinių veiksmų šalyje. Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S. Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste. Tai jau antroji S. Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais.

Antrasis Lietuvos rinktinės varžovas šio sezono UEFA tautų lygoje – pajėgi Turkijos rinktinė.  Turkai C divizione atsidūrė po itin nesėkmingo pastarojo sezono UEFA tautų lygoje – ten jie B diviziono trečioje grupėje į priekį praleido Vengrijos, Rusijos ir Serbijos rinktines bei likę ketvirti, turėjo iškristi į žemesnį divizioną.

Ankaroje vykusių derybų metu sutarta, kad Turkija padovanos Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar“, o Krašto apsaugos ministerija pasirūpins tuo, kad prieš perduodant droną Ukrainai, „Bayraktar“ būtų pilnai apginkluotas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva taip pat svarsto įsigyti „Bayraktar“ droną, tačiau jo įsigijimo procedūra gali užtrukti vienerius ar net dvejus metus.

Rusija išreiškė viltį, kad Turkija „susilaikys“ nuo puolimo Sirijos šiaurėje, turkų prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui atnaujinus grasinimus vykdyti karinę kampaniją prieš kurdų „teroristus“. „Tikimės, kad Ankara susilaikys nuo veiksmų, galinčių nulemti ir taip sunkios padėties Sirijoje pavojingą pablogėjimą“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime. „Tokiu žingsniu.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pateikė Jungtinėms Tautoms oficialų prašymą, kad jo šalis tarptautiniu lygiu būtų vadinama „Türkiye“, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra. Daugelio nuomone, tokiu būdu Ankara nori pakeisti šalies įvaizdį ir atsikratyti su jos anglišku pavadinimu – Turkey – susijusių neigiamų konotacijų.

JAV pasiuntinė prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį pareiškė, kad vienintelė sienos perėja, skirta pagalbos krovinių pristatymui į Siriją, privalo likti atidaryta.  Anksčiau Rusija pagrasino vetuoti rezoliuciją, skirtą perėjos išsaugojimui. Sirijos sąjungininkė Rusija gali blokuoti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurios galiojimas baigiasi liepos 10 dieną. Stebėtojų teigimu, ji naudojasi rezoliucija kaip derybų priemone, bausdama už sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Turkija padovanos kovinį „Bayraktar“ droną Lietuvai, kad šalis jį perduotų Ukrainai. Apie tai paskelbė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš to nesitikėjau, bet „Bayraktaro" istorija įgijo netikėtą posūkį. Turkija yra sužavėta Lietuvos žmonių noru padėti Ukrainai ir Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ ir iki liepos mėn.  mūsų Bayraktaras bus paruoštas.

NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.

Turkija pradėjo naują „antiteroristinę operaciją“ Sirijos šiaurėje, kurios tikslas – suformuoti 30 kilometrų „saugumo zoną“ pasienyje, pareiškė šalies prezidentas R. T. Erdoganas. „Prasideda nauja „saugumo zonos“ formavimo fazė, 30 kilometrų atstumu gilyn nuo Turkijos sienos. Mes valome nuo teroristų  Tal Rifaate ir Manbidže“, – birželio 1-ąją pareiškė R. T. Erdoganas. Jis pridūrė, kad po to seks naujos pasienio regionų su Turkija „valymo“ fazės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Turkijoje, kur ves derybas dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas.

Turkija nelauks JAV „leidimo“ pradėti naują puolimą Sirijoje, sekmadienį pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, ignoruodamas Vašingtono perspėjimą. „Negalima kovoti su terorizmu laukiant kieno nors leidimo“, – grįžęs iš vizito Azerbaidžane pareiškė R. T. Erdoganas susirinkusiems žurnalistams. „Ką darysime, jei Jungtinės Valstijos neatliks savo dalies kovoje su terorizmu? Išsiversime patys“, – kalbėjo jis.

Nepaisant griežtų Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasisakymų prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO, viliamasi, kad Ankara galiausiai uždegs žalią šviesą, tačiau iš pradžių Aljansas už tai turės atsilyginti Turkijai, rašo „Politico“. Dviem Skandinavijos valstybėms iš Turkijos išgirdus nepritarimą jų narystei NATO, tolimesnis šalių stojimo procesas buvo sustabdytas. Ankara apkaltino Švediją ir Suomiją remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje.

Graikija šeštadienį pranešė, kad nuo metų pradžios palei šiaurinę sieną su Turkija apgręžė jau apie 40 tūkst. į šalį mėginusių patekti nelegalių migrantų. Graikija dažnai tampa migrantų, bėgančių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų ir siekiančių geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje, pasirinkimo šalimi. Daugelis tokių migrantų atvyksta per Turkiją prie sienos Evro nome. 2020 metais Atėnai sustiprino sienų kontrolę, kai didelis skaičius migrantų mėgino kirsti šiaurėje tekančią Evro upę.

Teigiama, kad incidentas įvyko ankstyvą gegužės 16 d. rytą, kai airiai Elaine ir Philas patyrė „gryną ir visišką paniką“. Pora papasakojo apie savo „siaubingą“ patirtį viename Turkijos viešbutyje, kur, jų teigimu, juos užpuolė du vyrai, kurie bandė pagrobti jų vaikus. Pora atostogavo su 10 ir 11 metų vaikais. „Dublin Live“ praneša, kad šeima Turkijoje buvo savaitę prieš įvykstant incidentui. Kalbėdama per „RTE Liveline“, Elaine sakė, kad šeima puikiai praleido dieną už viešbučio ribų.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino švedų premjerę Magdaleną Andersson  imtis „konkrečių priemonių“, jog šalyje būtų nutraukta parama „teroristinėms grupuotėms“. Apie valstybių lyderių pokalbį telefonu šeštadienį pranešė Turkijos prezidentūra.

Sparčiai artėjant vasarai, pats metas išsiaiškinti, kiek reikės pakloti sutaupytų eurų, kad galėtumėte savaitę pagulėti prie Baltijos jūros. O gal už šiuos pinigus geriau mirkyti kojas Turkijos ar Ispanijos pliažuose, kur garantuotai geras oras ir „viskas įskaičiuota“ maisto ir gėrimų kalnai? Į šiuos klausimus pasistengė atsakyti vasaros pramogų sostinėje Palangoje apsilankę laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Palangoje – pats darbymetis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.

Tyrimo metu buvo pasakojama, kad anglų šeima su 2 metukų Allie Birchall apsigyveno penkių žvaigždučių viešbutyje „Crystal Sunset Luxury Resort and Spa“ Antalijoje, Turkijoje, ir mažylė užsikrėtė bakterine infekcija, kuri sukėlė komplikacijų. Dvimetė iš Didžiosios Britanijos užsikrėtė šiai šaliai būdinga E.Coli bakterijos paderme ir mirė nuo žarnyno infekcijos po šeimos atostogų Turkijoje, rašo mirror.co.uk.

Suomių prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą. „Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Briuselyje – istorinė akimirka. Suomija ir Švedija atsisakė savo karinio neutraliteto ir NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymus dėl stojimo į aljansą. Vis tik kol kas pagalius į ratus vis dar kiša Turkija, kuri vis griežčiau kartoja, kad skandinavų prisijungimui prie aljanso nepritars. Tad aptarti šalies pozicijos su turkų užsienio reikalų ministru susitinka Jungtinių Valstijų sekretorius.

Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO kreipimosi peržiūrą, skelbiama naujienų agentūros DPA pranešime. Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus. Dėl Turkijos sprendimo šis etapas užtruks ilgiau nei vieną ar dvi savaites, kurių aljansas tikėjosi paraiškai priimti svarstymui. Tokiu atveju šis etapas užsitęs dėl prasidėsiančių derybų diplomatine linija, rašoma FT.

Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.

NATO narė Turkija apkaltino Švediją ir Suomiją neišdavus jai dešimčių įtariamų „teroristų“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, šioms Šiaurės šalims pareiškus, kad sieks narystės kariniame aljanse. Po Rusijos invazijos į Ukrainą abi šalys oficialiai paskelbė ketinančios teikti paraiškas, tačiau Ankara pagrasino blokuoti bloko plėtrą. Visoms paraiškoms dėl narystės turi vienbalsiai pritarti 30 NATO narių.

Kinija medžioja uigūrus ir kitus musulmonų mažumų atstovus pasitelkdama besiplečiantį paieškos tinklą ir bendradarbiaudama su Artimųjų Rytų, Pietų bei Centrinės Azijos vyriausybėmis.  Pekino beprecedentė tarptautinio lygio kampanija prieš tautines mažumas naudojant daugybę skirtingų priemonių, kuriomis siekiama bauginti, priekabiauti, sekti, sulaikyti ar įvykdyti ekstradicijas, pasiekė neregėtą lygį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. „Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pažadėjo, kad turkai nesiųs Sirijos pabėgėlių atgal į jų šalį, nepaisant opozicinių partijų daromo spaudimo. Turkijoje šiandien gyvena daugiau nei 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, palikusių savo šalį 2011 metais ten prasidėjus pilietiniam karui.

„Su šeima šiuo metu intensyviai svarstome, ką veikti vasarą. Norime paatostogauti, tačiau kai pasižiūrime, kiek kainuoja atostogos Lietuvos pajūryje, net akyse tamsu pasidaro. Toks jausmas, kad mūsų Palangėlė su ledine jūra ir viena gatve kainų prasme pranoksta šiltus kraštus“, – rašo Kristina iš Vilniaus. Mūsų šeimos planas yra savaitės trukmės atostogos liepos viduryje ir per jas mes norime pailsėti prie jūros, pasimėgauti geru oru, maistu ir niekur neskubėjimu.

Tęsdama invaziją į Ukrainą, Rusija susiduria su augančia tarptautine izoliacija, įskaitant besiplečiantį sankcijų sąrašą. Nors Rusija nėra visiškai atstumta tauta, dabar ji gali pasikliauti tik keletu sąjungininkų. Kitos tautos išliko iš esmės neutralios, įskaitant Kiniją, Persijos įlankos monarchijas ir Turkiją.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkija „sąmoningai sužlugdė“ savo galimybes įstoti į Europos Sąjungą savo sprendimu įkalinti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kritiką Osmaną Kavalą. Europarlamentarai priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria griežtai pasmerkė praėjusią savaitę Stambulo teismo O. Kavalai paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę dėl prieštaringai vertinamų kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai Vilniaus oro uoste į Lietuvą neįleido 18 Turkijos piliečių. Paaiškėjo, kad reisu iš Stambulo atvykę užsieniečiai turėjo galbūt suklastotus dokumentus, kuriuos teikė prašydami Šengeno vizų, penktadienį pranešė VSAT. Ketvirtadienį prieš vidudienį Vilniaus oro uoste dirbę pasieniečiai patikrino lėktuvo reisu iš Stambulo atvykusių asmenų dokumentus. Paaiškėjo, kad 18 Turkijos piliečių turėjo Šengeno vizas, suteikiančias teisę dirbti.

Turkijos Gynybos ministerija tikisi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų susitikti artimiausiomis dienomis. Tai po Vokietijos Ramšteino oro bazėje Vokietijoje surengtų konsultacijų dėl Vakarų karinės pagalbos Kyjivui pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino Ankarą paleisti į laisvę turkų aktyvistą Osmaną Kavalą, pareiškęs, kad „labai apgailestauja“ dėl jam paskirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės už bandymą nuversti vyriausybę. Kiek anksčiau panašią poziciją išsakė Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, taip pat išreiškusios apgailestavimą dėl Stambulo teismo pirmadienį paskelbto nuosprendžio.

Turkijos teismas pirmadienį skyrė iškiliam pilietinės visuomenės lyderiui Osmanui Kavalai skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę be teisės būti paleistam anksčiau, išnagrinėjęs itin kontroversišką bylą, kurioje šis aktyvistas kaltintas mėginimu nuversti vyriausybę. Trijų teisėjų kolegija taip pat nutarė, kad esama pakankamai įrodymų nuteisti 64 metų O. Kavalą pagal atskirus kaltinimus dėl šnipinėjimo, pranešė vienas teisme esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas.