swedbank

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Iš Lietuvos pasitraukiantis Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ vienam didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ parduoda tarptautines startuolių bendruomenes jungiantį technologijų centrą „Rise Vilnius“. Sandorį, kurio suma nenurodoma, planuojama užbaigti iki liepos 1 dienos, pranešė įmonės. Pasak „Barclays“ operacijų centro vadovo Mariano Andrade Gonzalezo, ieškoti naujo „Rise Vilnius“ savininko pradėta nusprendus stabdyti operacijų centro veiklą Lietuvoje.

„Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja naują sukčiavimo būdą, kuris įgauna pagreitį − pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių, skelbiama pranešime spaudai.

Iki šiol savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu gauti pinigus ir pervesti juos tarp skirtingų šalies bankų buvo neįmanoma. Tačiau dabar naujovė jau pradėjo veikti realiai – pinigai adresatą kitame banke pasiekia akimirksniu. Kiek tai kainuoja? Antradienį SEB bankas pranešė, kad klientai gali atlikti momentinius mokėjimus eurais į sąskaitas kituose bankuose.

„Swedbank“ pradeda siūlyti mažesnes palūkanas sudarantiems ekologiško automobilio lizingo sutartį. Palankesnes lizingo sutarčių sąlygas „Swedbank“ taikys tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, jei jų įsigyjamų automobilių anglies dioksido emisija neviršys 95 g/km. Tokių aplinkai draugiškų automobilių modelių pirkėjams „Swedbank“ siūlys lizingo palūkanas, kurias sudarys nuo 1,89 proc. marža ir 6 mėnesių EURIBOR dydis. Nuolaidų žaliųjų automobilių pirkėjams jau 8 metus siūlo bankas SEB.

2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc. kartelę. Net jei ne visiems šis rodiklis yra įdomus, daugelis kitų „žemiškesnių“ ekonominių ir socialinių rodiklių rodo tą patį − jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

„Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – tai tik kelios tarptautinės kompanijos, nuo kurių rezultatų priklauso ir Lietuvos pensininkų ateitis. Į jas netiesiogiai investuoja lietuviški pensijų fondai, kas mėnesį papildomi kaupiančiųjų pinigais. Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur. Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto.

„Atlikite tam tikrą veiksmą iki savaitės galo ir atsiimkite savo 6 tūkst. eurų“, – tokius laiškus valstybinėmis institucijomis ir komerciniais bankais prisidengę sukčiai masiškai siunčia Lietuvos gyventojams.

Tarptautinės investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ vadovas ir vienas steigėjų Billas Browderis (Bilas Brauderis) Latvijoje pateikė skundą dėl į pinigų plovimo iš Rusijos skandalą įklimpusio „Swedbank“, pranešė Latvijos portalas tvnet.lv, remdamasis „Reuters“ agentūra. B. Browderio skunde Latvijos institucijoms tvirtinama, jog per „Swedbank“ padalinį Latvijoje buvo išplauta apytikriai 41 mln. JAV dolerių.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, Velykoms, bankai informuoja, kaip vyks pavedimai artimiausią savaitę. Svarbu atminti tai, kad penktadienis, balandžio 19 d., kai kuriose šalyse yra nedarbo diena, o tai paveiks ir pinigų pervedimus Lietuvoje. Kaip bus vykdomos finansinės paslaugos „Luminor“, SEB, „Swedbank“, „Citadele”, „Šiaulių banko“, „Medicinos banko“ padaliniuose, tv3.lt papasakojo Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Lebedeva.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) aiškinasi, ar Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje laikėsi kovos su pinigų plovimu taisyklių, pranešė valstybinis transliuotojas ERR, remdamasis Švedijos žiniasklaida. Laikraštis „Dagens Nyheter“ citavo Švedijos finansų priežiūros instituciją, kuri pranešė perdavusi Europos Centriniam Bankui „Swedbank“ užsakytą banko veiklos Baltijos šalyse ataskaitą. Švedijos finansų priežiūros institucija ir ECB atsisakė komentuoti pranešimą.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

Ilgą laiką saugesniems mokėjimams naudotos bankų kodų kortelės toliau grimzda užmarštin. Mažinami ne tik atsiskaitymo tokiu būdu limitai, bet ir apskritai ribojamos kai kurios paslaugos. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt informavo, kad perkant internetu egzistuoja dvi apmokėjimo alternatyvos – vadinamoji „Bank-link“ jungtis, pirkėją nukreipianti į interneto banką ir mokėjimo kortele.

Vis labiau plečiantis pinigų plovimo per „Danske Bank“ tyrimui, Niujorko finansų reguliavimo institucija dviejų Šiaurės šalių bankų prašo pateikti išsamią informaciją apie jų operacijas su didžiausiu Danijos banku, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Švedijos teisėsaugai trečiadienį atlikus kratas galbūt pinigų plovimo schemose dalyvavusio „Swedbank“ būstinėje Stokholme, o ketvirtadienį dėl banko patiriamo „didelio spaudimo“ atleidus grupės vadovę, vieni komunikacijos ekspertai sako pasigedę tinkamos banko komunikacijos, kiti gi svarsto, jog bankas neprivalo komunikuoti su kiekvienu visuomenės nariu.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta. Taip teigia ir centrinis šalies bankas.  „Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių taryba atleido Birgitte Bonnesen iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. „Dėl pastarojo meto įvykių bankas patiria didelį spaudimą. Todėl nuspręsta B. Bonnesen iš pareigų atleisti“, – pranešė tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas. Laikinuoju „Swedbank“ grupės vadovu paskirtas grupės finansų direktorius Andersas Karlssonas. Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Švedijos teisėsauga trečiadienį atliko kratas „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme, pranešė agentūros AP ir „Bloomberg“. Švedijos ekonominių nusikaltimų vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas (Tomas Langrotas) pareiškė, jog siekiama išsiaiškinti, ar „Swedbank“ iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje apie galimą banko įtraukimą į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Per „Swedbank“ Lietuvos padalinyje veikusią sąskaitą abejotinos kilmės lėšos galėjo keliauti į įmonę, siejamą su buvusiu Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovu Paulu Manafortu, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, kad milijoninės lėšos nukeliavo į bendrovę, kuri figūruoja tyrime dėl P. Manaforto mokesčių vengimo ir sąskaitų užsienyje slėpimo.

Po įsilaužimo į „Facebook“ paskyrą prasidėjusi painiava klaipėdietę Samantą (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) privertė griebtis už galvos. Iš moters banko sąskaitos prapuolus 600 eurų, kibernetinio saugumo ekspertai prabilo apie galimą ataką. Samanta pasakojo socialiniame tinkle „Facebook“ turinti puslapį ir užsakinėjanti mokamą reklamą. Internautė už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo banko kortele, kurią nurodė „Facebook“ sistemoje.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.

Per „Swedbank“ – seniausią Švedijos banką – atliktų su Estijos pinigų plovimo skandalu susijusių įtartinų operacijų bendra vertė gali būti kur kas didesnė, negu buvo skelbta anksčiau, rašo agentūra „Bloomberg“. Baltijos šalių finansų rinkose dominuojantis „Swedbank“ neva leido per banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais pervesti apie 95 mlrd. kronų (10,2 mlrd. JAV dolerių) įtartinų lėšų, pranešė Švedijos televizijos SVT, remdamasi banko 2018 metų vidaus ataskaita.

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 178,41 mln. eurų – 14,5 proc. mažiau nei 2017-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 208,71 mln. eurų. KIS dalyvių skaičius pernai sumenko 11,2 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 6,27 tūkst., teigiama Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje. Didžiausia įtaką KIS turto mažėjimui turėjo neigiami pokyčiai fonduose, valdomuose „INVL Asset Management“ (turtas sumažėjo 21 mln.

Suomijos televizija YLE pirmadienio vakarą žada paskelbti naują informaciją apie įtariamą didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdančio banką „Luminor“, dalyvavimą pinigų plovime. YLE tvirtina mačiusi dokumentus, kurie atskleidžia, jog per „Nordea“ buvo pervesta šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių. Būsimoje televizijos laidoje nagrinėjama, kaip Europos bankai susiję su rusiškų pinigų plovimo veikla.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

„Swedbank“ Lietuvoje turi aiškintis dėl pinigų pervedimų įtartiniems asmenims. Švedijos televizija teigia, kad prieš keletą metų, pasinaudojant lengvatinių mokesčių zonoje registruotos įmonės sąskaita Lietuvoje, buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui galėjo būti sumokėtas kyšis. Štai taip, kilus Maidano revoliucijai, vasario 21-ąją, prieš penkerius metus tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius spruko iš šalies į Rusiją, ir joje slapstosi iki šiol.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ Latvijos padalinio vidaus kontrolės sistema yra veiksminga ir pinigų plovimo atvejai nėra toleruojami, pareiškė jo vadovas. „Nusikaltėliai nuolat tobulina metodus, kaip naudoti finansų sistemas savo tikslams – nė vienas bankas nuo to nėra apsaugotas. Mūsų užduotis – tokias situacija nustatyti ir apie jas pranešti įstatymų vykdymo institucijoms.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė dabar nematantis grėsmių, kad žiniasklaidos informacija apie galimą pinigų plovimą per Skandinavijos finansų grupę „Swedbank“, įskaitant ir jos banką Lietuvoje, galėtų kelti grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui. „Man dabar būtų sunku pasakyti, kadangi tai yra pakankamai skurdi informacija, pirmiausiai turėtų būti reakcija Lietuvos banko.

Kipre registruota „Carbo One“ – viena didžiausių pasaulyje anglių prekybos bendrovių – metų metus naudojosi Estijos „Swedbank“ paslaugomis – ji bei vienas turtingiausių Rusijos žmonių Iskanderas Machmudovas, kurio su šia bendrove nesieja jokie oficialūs ryšiai, per banką pervedė 1,4 mlrd. eurų, trečiadienį rašo estų dienraštis „Postimees“. Kaip matyti iš Švedijos televizijos SVT paviešintos medžiagos, „Carbo One“ metų metus buvo vienas svarbiausių banko verslo klientų.

Trečiadienį socialiniame tinkle paplito Lietuvos banko ir Lietuvos policijos perspėjimas apie sukčius, kurie prisidengę „Swedbank“ vardu siekia išvilioti pinigus. Lietuvos bankas dėl šio incidento kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. „Gavome žinių, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes apie tai, kad esą nuo kovo 2 d. „Swedbank“ nebevykdys veiklos, jų sąskaitos perkeliamos į kitą banką ir nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti.

Centrinis Lietuvos bankas (LB), reaguodamas į žiniasklaidos informaciją, kad per „Swedbank“ sąskaitą Lietuvoje lėšos galėjo keliauti buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, teigia principingai vertinantis pinigų plovimo atvejus, tačiau informacijos apie šį atvejį neteikia.

Dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant banko „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje disponavo dešimtmetį – 2004-2014 metais.

Pasaulio ekonomikos forumo pateiktoje ataskaitoje nekilnojamojo turto (NT) burbulas įvardytas tarp didžiausių verslo rizikų Lietuvoje, tačiau ekonomistai nesutinka ir teigia: jokiu NT burbulų Lietuvoje nėra, praneša „Verslo žinios“. „Nebūčiau linkęs sutikti su nuomone, kad Lietuvoje turime NT burbulų. Tai, ką stebime, yra NT rinkos normalizavimasis po ilgų metų stagnacijos“, – „Verslo žinioms“ teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama.

Žiniasklaidai pranešus, kad trijose Baltijos šalyse veikiantis „Swedbank“ gali būti susijęs su pinigų plovimu per „Danske Bank“, Švedijos banko akcijų kursas Stokholmo biržoje ketvirtadienį toliau ritasi žemyn. Per pirmąjį prekybos sesijos pusvalandį banko akcijos atpigo dar 8 procentais. Tuo tarpu trečiadienį banko akcijų kursas krito 13,6 procento. Nuo antradienio prekybos sesijos pabaigos „Swedbank“ akcijos atpigo maždaug penktadaliu, o banko rinkos kapitalizacija sumažėjo maždaug 4,55 mlrd.

Bankas „Swedbank“ nedisponuoja tokios apimties informacija, kuria vadovaudamasi Švedijos SVT televizija metė jam kaltinimus įsitraukus į pinigų plovimo schemas, todėl jų komentuoti negali, pareiškė „Swedbank“ grupės vykdančioji direktorė. „Mes nežinome nieko apie tuos 50 klientų ir apie įvardytą 40 mlrd. kronų sumą“, – švedų žiniasklaidai sakė Birgitte Bonnesen.

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į Švedijos žiniasklaidos pranešimus, kad į pinigų plovimo schemas galėjo būti įsitraukęs ir bankas „Swedbank“. „Pinigų plovimo prevencijai Lietuvoje yra skiriamas tikrai labai rimtas dėmesys.

Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį kreipėsi į Švedijos institucijas, prašydama pateikti daugiau informacijos apie Baltijos šalyse veikiančio Švedijos banko „Swedbank“ galimą dalyvavimą pinigų plovime per „Danske Bank“ Estijoje. FNTT atstovė Inga Mauricienė BNS taip pat informavo, kad Lietuva nėra gavusi Švedijos ir Estijos teisėsaugos institucijų prašymų dėl teisinės pagalbos.

Švedijos žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ įtariamas milijonų kronų plovimu per pastaruosius kelerius metus. Įtariamas pinigų plovimas gali būti susijęs su anksčiau nuskambėjusiu skandalu „Danske Bank“, rašo thelocal.se, remdamasis Švedijos nacionaliniu transliuotoju SVT. SVT duomenimis, apie 50 banko klientų, įtariamų plovimu, galėjo pervesti apie 40 mlrd. kronų (4,3 mlrd. JAV dolerių) tarp „Swedbank“ ir Danske Bank Baltijos šalyse.

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 14 d.) bankas planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų sutriks kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu nuo 00:30 val. iki 3:00 val. neveiks „Swedbank“ bankomatai. Tuo metu „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir kortelių skaitytuvai gali veikti su trikdžiais, rašoma banko pranešime spaudai.