swedbank

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

Ilgą laiką saugesniems mokėjimams naudotos bankų kodų kortelės toliau grimzda užmarštin. Mažinami ne tik atsiskaitymo tokiu būdu limitai, bet ir apskritai ribojamos kai kurios paslaugos. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt informavo, kad perkant internetu egzistuoja dvi apmokėjimo alternatyvos – vadinamoji „Bank-link“ jungtis, pirkėją nukreipianti į interneto banką ir mokėjimo kortele.

Vis labiau plečiantis pinigų plovimo per „Danske Bank“ tyrimui, Niujorko finansų reguliavimo institucija dviejų Šiaurės šalių bankų prašo pateikti išsamią informaciją apie jų operacijas su didžiausiu Danijos banku, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Švedijos teisėsaugai trečiadienį atlikus kratas galbūt pinigų plovimo schemose dalyvavusio „Swedbank“ būstinėje Stokholme, o ketvirtadienį dėl banko patiriamo „didelio spaudimo“ atleidus grupės vadovę, vieni komunikacijos ekspertai sako pasigedę tinkamos banko komunikacijos, kiti gi svarsto, jog bankas neprivalo komunikuoti su kiekvienu visuomenės nariu.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta. Taip teigia ir centrinis šalies bankas.  „Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių taryba atleido Birgitte Bonnesen iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. „Dėl pastarojo meto įvykių bankas patiria didelį spaudimą. Todėl nuspręsta B. Bonnesen iš pareigų atleisti“, – pranešė tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas. Laikinuoju „Swedbank“ grupės vadovu paskirtas grupės finansų direktorius Andersas Karlssonas. Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Švedijos teisėsauga trečiadienį atliko kratas „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme, pranešė agentūros AP ir „Bloomberg“. Švedijos ekonominių nusikaltimų vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas (Tomas Langrotas) pareiškė, jog siekiama išsiaiškinti, ar „Swedbank“ iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje apie galimą banko įtraukimą į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Per „Swedbank“ Lietuvos padalinyje veikusią sąskaitą abejotinos kilmės lėšos galėjo keliauti į įmonę, siejamą su buvusiu Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovu Paulu Manafortu, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, kad milijoninės lėšos nukeliavo į bendrovę, kuri figūruoja tyrime dėl P. Manaforto mokesčių vengimo ir sąskaitų užsienyje slėpimo.

Po įsilaužimo į „Facebook“ paskyrą prasidėjusi painiava klaipėdietę Samantą (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) privertė griebtis už galvos. Iš moters banko sąskaitos prapuolus 600 eurų, kibernetinio saugumo ekspertai prabilo apie galimą ataką. Samanta pasakojo socialiniame tinkle „Facebook“ turinti puslapį ir užsakinėjanti mokamą reklamą. Internautė už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo banko kortele, kurią nurodė „Facebook“ sistemoje.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.

Per „Swedbank“ – seniausią Švedijos banką – atliktų su Estijos pinigų plovimo skandalu susijusių įtartinų operacijų bendra vertė gali būti kur kas didesnė, negu buvo skelbta anksčiau, rašo agentūra „Bloomberg“. Baltijos šalių finansų rinkose dominuojantis „Swedbank“ neva leido per banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais pervesti apie 95 mlrd. kronų (10,2 mlrd. JAV dolerių) įtartinų lėšų, pranešė Švedijos televizijos SVT, remdamasi banko 2018 metų vidaus ataskaita.

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 178,41 mln. eurų – 14,5 proc. mažiau nei 2017-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 208,71 mln. eurų. KIS dalyvių skaičius pernai sumenko 11,2 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 6,27 tūkst., teigiama Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje. Didžiausia įtaką KIS turto mažėjimui turėjo neigiami pokyčiai fonduose, valdomuose „INVL Asset Management“ (turtas sumažėjo 21 mln.

Suomijos televizija YLE pirmadienio vakarą žada paskelbti naują informaciją apie įtariamą didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdančio banką „Luminor“, dalyvavimą pinigų plovime. YLE tvirtina mačiusi dokumentus, kurie atskleidžia, jog per „Nordea“ buvo pervesta šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių. Būsimoje televizijos laidoje nagrinėjama, kaip Europos bankai susiję su rusiškų pinigų plovimo veikla.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

„Swedbank“ Lietuvoje turi aiškintis dėl pinigų pervedimų įtartiniems asmenims. Švedijos televizija teigia, kad prieš keletą metų, pasinaudojant lengvatinių mokesčių zonoje registruotos įmonės sąskaita Lietuvoje, buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui galėjo būti sumokėtas kyšis. Štai taip, kilus Maidano revoliucijai, vasario 21-ąją, prieš penkerius metus tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius spruko iš šalies į Rusiją, ir joje slapstosi iki šiol.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ Latvijos padalinio vidaus kontrolės sistema yra veiksminga ir pinigų plovimo atvejai nėra toleruojami, pareiškė jo vadovas. „Nusikaltėliai nuolat tobulina metodus, kaip naudoti finansų sistemas savo tikslams – nė vienas bankas nuo to nėra apsaugotas. Mūsų užduotis – tokias situacija nustatyti ir apie jas pranešti įstatymų vykdymo institucijoms.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė dabar nematantis grėsmių, kad žiniasklaidos informacija apie galimą pinigų plovimą per Skandinavijos finansų grupę „Swedbank“, įskaitant ir jos banką Lietuvoje, galėtų kelti grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui. „Man dabar būtų sunku pasakyti, kadangi tai yra pakankamai skurdi informacija, pirmiausiai turėtų būti reakcija Lietuvos banko.

Kipre registruota „Carbo One“ – viena didžiausių pasaulyje anglių prekybos bendrovių – metų metus naudojosi Estijos „Swedbank“ paslaugomis – ji bei vienas turtingiausių Rusijos žmonių Iskanderas Machmudovas, kurio su šia bendrove nesieja jokie oficialūs ryšiai, per banką pervedė 1,4 mlrd. eurų, trečiadienį rašo estų dienraštis „Postimees“. Kaip matyti iš Švedijos televizijos SVT paviešintos medžiagos, „Carbo One“ metų metus buvo vienas svarbiausių banko verslo klientų.

Trečiadienį socialiniame tinkle paplito Lietuvos banko ir Lietuvos policijos perspėjimas apie sukčius, kurie prisidengę „Swedbank“ vardu siekia išvilioti pinigus. Lietuvos bankas dėl šio incidento kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. „Gavome žinių, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes apie tai, kad esą nuo kovo 2 d. „Swedbank“ nebevykdys veiklos, jų sąskaitos perkeliamos į kitą banką ir nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti.

Centrinis Lietuvos bankas (LB), reaguodamas į žiniasklaidos informaciją, kad per „Swedbank“ sąskaitą Lietuvoje lėšos galėjo keliauti buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, teigia principingai vertinantis pinigų plovimo atvejus, tačiau informacijos apie šį atvejį neteikia.

Dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant banko „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje disponavo dešimtmetį – 2004-2014 metais.

Pasaulio ekonomikos forumo pateiktoje ataskaitoje nekilnojamojo turto (NT) burbulas įvardytas tarp didžiausių verslo rizikų Lietuvoje, tačiau ekonomistai nesutinka ir teigia: jokiu NT burbulų Lietuvoje nėra, praneša „Verslo žinios“. „Nebūčiau linkęs sutikti su nuomone, kad Lietuvoje turime NT burbulų. Tai, ką stebime, yra NT rinkos normalizavimasis po ilgų metų stagnacijos“, – „Verslo žinioms“ teigė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną, teigia BNS kalbinti ekspertai. „Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama.

Žiniasklaidai pranešus, kad trijose Baltijos šalyse veikiantis „Swedbank“ gali būti susijęs su pinigų plovimu per „Danske Bank“, Švedijos banko akcijų kursas Stokholmo biržoje ketvirtadienį toliau ritasi žemyn. Per pirmąjį prekybos sesijos pusvalandį banko akcijos atpigo dar 8 procentais. Tuo tarpu trečiadienį banko akcijų kursas krito 13,6 procento. Nuo antradienio prekybos sesijos pabaigos „Swedbank“ akcijos atpigo maždaug penktadaliu, o banko rinkos kapitalizacija sumažėjo maždaug 4,55 mlrd.

Bankas „Swedbank“ nedisponuoja tokios apimties informacija, kuria vadovaudamasi Švedijos SVT televizija metė jam kaltinimus įsitraukus į pinigų plovimo schemas, todėl jų komentuoti negali, pareiškė „Swedbank“ grupės vykdančioji direktorė. „Mes nežinome nieko apie tuos 50 klientų ir apie įvardytą 40 mlrd. kronų sumą“, – švedų žiniasklaidai sakė Birgitte Bonnesen.

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į Švedijos žiniasklaidos pranešimus, kad į pinigų plovimo schemas galėjo būti įsitraukęs ir bankas „Swedbank“. „Pinigų plovimo prevencijai Lietuvoje yra skiriamas tikrai labai rimtas dėmesys.

Lietuvos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį kreipėsi į Švedijos institucijas, prašydama pateikti daugiau informacijos apie Baltijos šalyse veikiančio Švedijos banko „Swedbank“ galimą dalyvavimą pinigų plovime per „Danske Bank“ Estijoje. FNTT atstovė Inga Mauricienė BNS taip pat informavo, kad Lietuva nėra gavusi Švedijos ir Estijos teisėsaugos institucijų prašymų dėl teisinės pagalbos.

Švedijos žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ įtariamas milijonų kronų plovimu per pastaruosius kelerius metus. Įtariamas pinigų plovimas gali būti susijęs su anksčiau nuskambėjusiu skandalu „Danske Bank“, rašo thelocal.se, remdamasis Švedijos nacionaliniu transliuotoju SVT. SVT duomenimis, apie 50 banko klientų, įtariamų plovimu, galėjo pervesti apie 40 mlrd. kronų (4,3 mlrd. JAV dolerių) tarp „Swedbank“ ir Danske Bank Baltijos šalyse.

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 14 d.) bankas planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų sutriks kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu nuo 00:30 val. iki 3:00 val. neveiks „Swedbank“ bankomatai. Tuo metu „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir kortelių skaitytuvai gali veikti su trikdžiais, rašoma banko pranešime spaudai.

„Swedbank“ klientų elgsenos duomenys rodo pokyčius – identifikavimo programėlės „Smart-ID“ vartotojų skaičius pralenkė besinaudojančių slaptažodžių kodų kortelėmis. Norint paskatinti gyventojus toliau aktyviai rinktis modernesnes prisijungimo prie elektroninės bankininkystės alternatyvas, nuo kovo mėnesio mažės kodų kortelėmis tvirtinamų pavedimų dienos limito suma. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kaip rašoma šio banko pranešime spaudai, pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio. Šią priežastį nurodė daugiau nei pusė (55 proc.) svarstančių rinktis ar jau pasirinkusių savarankiško darbo kelią.

Lietuvoje artimiausiais metais rasis naujų elektroninių mokėjimo būdų, o technologinius sprendimus rinksis daugiau gyventojų, tačiau grynieji pinigai atsiskaitymuose vyraus dar kurį laiką, teigia rinkos dalyviai ir ekspertai. Pasak kai kurių specialistų, nors technologijos suteikia vis daugiau galimybių, kartais praverčia ir popieriniai banknotai. „Grynųjų pinigų nematau kaip problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuoklė, padėjusi gyventojams sužinoti, kiek jie sukaups senatvei antros pakopos pensijų fonduose, 2013 metais buvo parengta dalyvaujant vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ specialistams, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda antradienį atidarė rinkimų štabo centrinę būstinę, pristatė komandą ir paragino kurti kitokią Lietuvos politinę kultūrą. Štabui vadovaus ekonomistė, ilgametė finansų sektoriaus darbuotoja Algė Budrytė. „Aš tikiuosi, kad kartu su jūsų pagalba pavyks kurti šiek tiek kitokią politinę kultūrą Lietuvoje ir mes dėsime visas pastangas, kad taip ir atsitiktų“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda, pristatydamas savo komandą.

Nuo vasario brangsta dalis paslaugų SEB ir „Luminor“ bankų privatiems klientams. Keičiasi įkainiai „Luminor“ banko skyriuose, o SEB banke augs dalis paskolos teikimo įkainių. Kai kurios paslaugos pinga. SEB: būsto paskolų įkainius lemia ir reguliavimas SEB banke nuo vasario 8 dienos būsto kredito sutarties mokestis didės iki 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (dabar – 0,4 proc.

Lietuvių algos šiais metais augs, bet nemaža dalimi tai lems ir šįmet įsigaliojusi mokesčių reforma. Taip tikina šiųmetę ekonomikos prognozę pristatę banko „Swedbank“ ekspertai. Anot jų, šįmet vidutinė alga pas lietuvius didės daugiausiai visoje ES. Kaip teigia vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis, šiuo metu lėtėja visų didžiųjų pasaulio ekonomikų apsukos. Kai kurių šalių ūkio augimas sustojęs, o kitų, pavyzdžiui, Italijos, net traukiasi.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) turbūt bus atidėtas, mano BNS apklausti ekonomikos ekspertai. Jų teigimu, kietasis „Brexitas“ gali pakenkti Lietuvos eksportui ir sulėtinti ekonomikos augimą, tačiau britų pasitraukimas taip pat atveria Lietuvai galimybių pritraukti investicijų. Naujienų agentūros BNS apklausoje 13 iš 14 ekspertų tarp labiausiai tikėtinų scenarijų įvardijo „Brexito“ atidėjimą.

Fabrikuose ir gamyklose dirbantiems lietuviams vis labiau teks susirūpinti, kaip užsidirbti, mat jau ir Lietuvos įmonės perka vis daugiau robotų. Ir tai, kad palyginti su Vakarais, įmonių robotizacija Lietuvoje labai menka, robotai-automatai gyvus darbuotojus keis vis dažniau. Kokio amato darbuotojams teks su robotais draugauti vis dažniau arba net keisti darbą, plačiau siužete. Šiuolaikinėje pramonėje robotų apstu.

Susimainyti žiedais ir gyventi santuokoje yra vis mažiau madinga. Lietuvoje ir toliau klesti skyrybos, subyra du penktadaliai santuokų, o ir prie altoriaus jaunos poros neskuba, vis ilgiau gyvena susimetusios. Psichologai ir ekonomistai aiškina, kad santuoka šiais laikais nėra būtinybė, tačiau priduria, kad visiškai išsižadėti įsipareigojimų – rizikinga. Pernai sausio – lapkričio mėnesiais iš viso Lietuvoje registruota 18560 santuokų ir 7735 ištuokos.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Įsibėgėjus kalėdinei prekybai, „Swedbank“ saugumo specialistai perspėja apie suaktyvėjusius netikrus užsienio interneto prekybininkus. Sukčiai internete ir socialiniuose tinkluose siūlo įsigyti žinomų prekės ženklų produktų kelis ar net keliolika kartų mažesne kaina. Susivilioję tokiais pasiūlymais, šalies gyventojai rizikuoja prarasti pinigus ir sukčiams suteikti savo kortelės duomenis.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų. Gruodžio 27-28 dienomis pavedimai vyks, tačiau gruodžio 29-30 dienas pavedimai taip pat nevyks.