šventės

Kalėdos turėtų būti atleidimo, ramybės ir draugystės laikotarpis. Tačiau kartais nepavyksta sutarti ir kyla pykčių dėl pačių keisčiausių priežasčių. Internete paplito istorija, kaip susipyko du kaimynai. Žinoma, internautai pasidalijo į dvi barikadų puses. Vieni palaikė vieną, o kiti kitą vyrą. Viskas prasidėjo nuo to, kai vienas iš kiemų tapo tikra puošmena – spalvos, muzika, papuošimas. Viskas pažiūrėjus priminė Kalėdas ir šventišką nuotaiką.

Nedideliame Italijos mieste bene didžiausią eglutę pasaulyje papuošti prireikė net trijų mėnesių, o jos žvaigždė sužibo daugiau nei kilometro aukštyje 750-ties metrų aukščio ir 450 metrų pločio Kalėdinė eglutė sužibo centrinėje Italijoje esančiame Gubbio mieste. Šalia stūksančio kalno šlaite ji įrengta iš daugiau nei 900 neoninių šviesų ir didžiulės šviečiančios žvaigždės viršūnėje, kuri sudaryta iš 300 metrų LED lempučių juostos. Eglės viršūnė virš miesto žiba beveik kilometro aukštyje.

Marijampolėje suvalkiečiai galėjo matyti filmo personažą Grinčą, kuris stengėsi pavogti Kalėdas. Taip suvalkiečiai sumanė prasiskaidrinti sau nuotaiką. Nufilmuota ir sukurta visa trilogija, o Grinčo pastangas sugadinti šventes žmonės galėjo stebėti internete. Peržiūros – šimtatūkstantinės. Ne vienas marijampolietis turėjo aiktelti iš netikėtumo, mieste pamatęs žalią žmogeliuką.

Karantinas ir neapibrėžta situacija kai kurių lietuvių negąsdina – jau rezervuojamos kalėdinės kelionės. Kelionių organizatoriai pasakoja, kad šiuo metu Kalėdoms yra populiarios dvi kryptys. Viena dalis lietuvių šventinį sezoną keliaus į Laplandiją aplankyti Kalėdų Senelio, o kiti trauks pasimėgauti šiluma – į Maldyvus. Karantinas žmones vėl įkalino namie.

Miestuose jau prasidėjo eglučių prekyba. Vis tik karantinas veikia ir šią prieškalėdinę verslo šaką. Kokie gi medeliai populiariausi, ir kodėl lietuviai puolė iš anksto rūpintis kirstinėmis puošmenomis. Valstybiname miškų urėdijos medelyne, Panevėžio rajone burzgia pjūklai. Kalėdų medelių plantacijoje pradedamos kirsti pirmosios puošmenos. Po truputį kertamos sidabrašakės keliauja tiesiai į priekabą, o iš ten jau į urėdiją, kur visas jas galės rinktis pirkėjai.

Prie Vilniaus „Akropolio“ sužibo dar niekur nematyta kalėdinė dekoracija – beveik iš tūkstančio kamuolių sukurta kalėdinė eglė. Kaip pasakoja dekoracijos kūrėjai, vėliau kamuoliai bus panaudoti kilniam tikslui, bus paaukoti likimo nuskriaustiems vaikams. Lietuvos futbolo federacija prie Vilniaus „Akropolio“ įžiebė dar niekur nematytą kalėdinę dekoraciją – iš 705 futbolo kamuolių sukurtą eglutę. Kaip pasakoja eglutės idėjos sumanytojai, vėliau kamuoliai bus panaudoti kilniam tikslui.

Anglijoje gyvenančios, 9 metų dukrytę auginančios lietuvaitės Vitalijos Matusevičiūtės namai primena tikrą Kalėdų stebuklą. Nors moteris niekada nesidomėjo menais ir kūryba, gimus dukrai, nusprendė kiekvienais metais šventėms ruoštis ypatingai ir savo puoštomis eglutėmis ir kalėdinėmis dekoracijomis stebina ne vieną. Vitalija savo puoštų eglučių nuotraukas įkėlė į socialinių tinklų grupę, kurioje žmonės dalijasi savo kurtomis šventinėmis dekoracijomis.

Niujorke jau 88-ąjį kartą įžiebta net 23 metrų aukščio žaliaskarė. Šventinis maratonas Niujorke prasideda, o jo pradžią simbolizuoja Rokfelerio eglės įžiebimas. Šįkart 23-ijų metrų gražuolę puošia net 50 tūkstančių įvairiaspalvių lempučių, o jos viršūnėje spindi žvaigždė iš kelių milijonų Swarovski kristalų. Tiesa, šiemet minios žmonių dėl koronaviruso grėsmės garsiausios pasaulio eglės įžiebime dalyvauti negalėjo, tad ceremonija ir koncertu jiems teko grožėtis prie žydrųjų ekranų.

Slaugytoja iš Airijos feisbuke pasidalino širdį veriančiu maldavimu – ji pripažino apsipilanti ašaromis, kai rūpinasi mirštančiais koronaviruso pacientais. Koronaviruso skyriuje dirbanti slaugytoja iš Dublino Molly–Elizabeth Francis maldauja šeimų per Kalėdas nesusitikti, nes ligoninės pasiekė „lūžio tašką“. Prieš metus šį darbą dirbti pradėjusi moteris pripažino, kad pirmą kartą darbo metu pravirko – į ligonines JAV dabar guldoma tiek pat daug žmonių, kaip kovo mėnesį.

Artėjant Kalėdoms – vis daugiau labdaros akcijų. Tačiau viena įspūdingiausių jau įvyko. Australijoje ant vandens dviračių skriejo daugiau nei 100 Kalėdų senelių, nusprendusių paaukoti pinigų vaikams. Pusantro šimto Kalėdų seniais persirengusių australų ant vandens motociklų. Taip jie skrieja Nerango upe gražiajame Gold Kosto mieste. O ir susivienijo jie ne šiaip sau. Tai – labdaros renginys, skirtas globos namuose gyvenantiems vaikams.

Koronavirusas neslopsta, vis daugiau žmonių miršta, tačiau lietuviai būriais traukia prie Kalėdinių eglučių. Kas mūsų laukia artimiausiomis dienomis? Apie tai kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos mokslų daktare Ramune Kalėdiene. Visą savaitgalį Lietuva ūžė: vieni ėjo, žiūrėjo, kaip įžiebiamos eglutės, o kiti sakė, kad tai Covid-19 įžiebimo šventė. Kaip jūs, kaip specialistė, vertinate tą dalyką? Vertinu dviprasmiškai.

Įžiebus miestų kalėdines egles, netyla diskusijos, kuri gražiausia ir verčiausia liaupsių. Savo nuomonę čia turi ir bene garsiausias šalies dizaineris Juozas Statkevičius, tačiau jam klausimų kelia ir sostinės eglutės kaina. Vilniaus žaliaskarė jau tituluojama ir gražiausia visoje Europoje, bet paaiškėjo, kad balsus europiečiai atidavė matydami praėjusių metų sostinės eglutę. Nors ir ne visi, bet kai kurie miestai jau spėjo įžiebti savo kalėdines eglutes.

Prasidėjus adventui vainikų pynėjai trina rankas – šiemet žmonės advento simbolių nupirko kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Mat per karantiną daugiau tautiečių laiką leidžia namie, ir nori juos pasipuošti. O štai dvasinininkai ir etnologai pastebi ir kitą tendenciją – šiųmetis adventas norom nenorom žmones privers sugrįžti ir prie senųjų tradicijų – keturias savaites nesilinksminti, susilaikyti nuo šurmuliavimo ir kitų malonumų.

Šiandien prasidėjo Adventas – laikotarpis nuo lapkričio 29-osios dienos iki pat Kūčių vakaro. Advento laikotarpis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai asocijuojasi su skubėjimu, dovanų pirkimu ir eglutės puošimu. Tačiau iš tikrųjų šis laikas žymi krikščionių religinį metą, kuomet laukiama gimstančio kūdikėlio Jėzaus.

Nuo sekmadienio prasidedant advento laikotarpiui, bažnyčios pradeda rinkti aukas už kalėdaičius. Ir nors šis metas finansiškai sudėtingas yra ir bažnyčioms, jų atstovai tikina, kad aukoti daugiau tikinčiųjų prašoma nebus. Tiesa, kai kurios parapijos aukas už kalėdaičius rinkti šiemet pradėjo mažiausiai savaite anksčiau nei įprasta, o kelios apie pirmuosius kalėdaičius pranešė dar lapkričio pradžioje.

Šiemet mūsų laukia išties neeilinės Kalėdos: dėl pandemijos ir pratęsto karantino bus mažiau pasilinksminimų ir susitikimų su šeima. Bet štai pasiruošimas Kalėdoms šiemet prasidėjo anksčiau nei įprasta: vyrai ir moterys skuba anksčiau pasirūpinti kalėdiniais siurprizais antrosioms pusėms, o vaikai jau sėda rašyti laiškų Kalėdų seneliui.

Pirmoji šalies pora įžiebė kalėdinius Prezidentūros rūmų papuošimus ir specialiai sukurtas instaliacijas Daukanto aikštėje. Nausėdos skelbia Kalėdų švenčių laukimo pradžią. Beje, šiemet po švenčių,vazonuose stovinčios Prezidentūros eglutės bus nupuoštos ir saugomos iki pavasario, kada bus vėl pasodintos. Įžiebimo akimirkos – vaizdo siužete.

Paskutiniame iš didmiesčių, Klaipėdoje, pastatyta kalėdinė eglė. Uostamiestis tęsia tradiciją puošti gyvą, miestelėnų dovanotą žaliaskarę. Tiesa, jog iš žmonių kiemo atkeliautų į centrinę miesto aikštę, eglė turėjo įveikti daugybę iššūkių. O juos nugalėti padėjo ne tik policininkai, o ir visą kelią virš žaliaskarės ore elnių tempiamose rogėse skridęs pats Kalėdų Senelis. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje stovinčiame privačių namų kvartale nuo ankstyvo ryto pluša darbininkai.

Nekantriai laukiant didžiųjų miestų Kalėdų eglių įžiebimo, pagaliau galima užmesti akį į vis ryškėjančius Kauno ir Vilniaus žaliaskarių kontūrus. Kaip puošis ir kiek kainuos sostinių eglės? Ir kasgi laimės mūšį dėl gražiausios Kalėdų eglės titulo? Kaune Rotušės aikštėje jau akivaizdu, kad į miestą atkeliauja saldžios Kalėdos. Žaliaskarė jau dabinasi morenginiais papuošimais, o Rotušės aikštėje daugėja tarsi iš saldaus kremo pagamintų įvairiausių dekoracijų.

Nepaisant koronaviruso pandemijos lietuviai šturmuoja prekybos centrus ir jau dabar perka Kalėdines dovanas artimiesiems. Naujausia atlikta apklausa parodė, kad net du iš trijų šalies gyventojų dovanas ketina pirkti prekybos centruose. Pirkėjai prisipažįsta nors į parduotuves keliauti bijo, dovanos jiems šventas reikalas – nori ir pačiupinėti, ir apžiūrėti. Dar nė neprasidėjus gruodžiui lietuviai veržiasi pirkti dovanų į prekybos centrus.

Iki Kalėdų lieka vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda ragina nesnausti ir rašyti jam laiškus. Kaukėtasis žilabarzdis užtikrina – net grėsmingasis koronavirusas, Kalėdų tikrai nepavogs, ir laukiantys dovanų neliks nuskriausti. Kaip ir tie, kas pasiruošę su Kalėda linksmintis laikydamiesi saugaus atstumo. Į darželį ksartu su tėčiu keliaujantis Tumas jau ramus – laiškas Seneliui Kalėdai parašytas ir norai išdėstyti. „Laikroduko. Žaislų. Mašinyčių“, – sako darželinukas Tumas.

Kad didžiosios metų šventės bus kitokios, jau aišku kiekvienam. Tikriausiai negalėsime būriuotis, siautulingų įmonių vakarėlių nebus, o ir su giminaičiais sėsti prie didelio stalo vargu ar pavyks. Tačiau pasirodo, kad lietuviai, nors ir kitaip, bet šventes švęsti ruošiasi. Švenčių organizatoriai siūlo „online renginių“ paslaugą ir pasakoja, kad tokių švenčių Kalėdoms jau yra užsakyta. Specialistai dalijasi, kad ateityje tokių renginių bus tik dažniau.

Dar ne Kalėdos, o pirkėjų krepšeliuose jau atsiduria ne kas kitas, o kūčiukai. Būtent jų pageidavimas šiemet lėmė gana ankstyvą tik kartą metuose kepamo gaminio atsiradimą lentynose. Kepėjai neslepia, jų artėjant didžiosioms metų šventėms nuperkama daugiausiai. Nedidelėje dviejų jaunų vyrų kepyklėlėje Panevėžyje kvepia ne tik kasdienine duona. Panevėžiečiai jau savaitę kaip kepa kūčiukus. O imtis šio išskirtinai kalėdinio kepinio paragino patys kepyklos lankytojai.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie darbo laiką šventiniu laikotarpiu. Kūčių vakarą, gruodžio 24-ąją, „Maximos“ darbuotojai leis laiką su šeimomis bei artimaisiais – visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val. Pirmąją šv. Kalėdų dieną – parduotuvės nedirbs. Gruodžio 26-ąją ir 31-ąją bei pirmąją 2021 metų dieną „Maxima“ parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. „Jau trečius metus iš eilės šv.

Panevėžys bene pirmas iš Lietuvos miestų jau pasistatęs Kalėdų eglę. Baltaskarė išdygo per naktį. Ją išvydę žmonės iškart suskubo stebėti jos puošimo darbus ir fotografuotis. Panevėžiečiai atviri, karantinas gadina šventes, bet ne nuotaiką. Į tradicinę šiaurinės laisvės aikštės dalį Panevėžyje, po didžiulio remonto, pagaliau grįžta Kalėdų eglė. Ją jau stato dar vasarą konkursą laimėjusi Švenčių studija. Panevėžiečių nuostabai baltaskarė slapta išdygo per vakarą: „Gražiai ji papuošta.

Iki viso pasaulio vaikų laukiamų Kalėdų likus geram mėnesiui – Kalėdų Senelio pagalbininkai jau suka galvą, kaip šiemet susitiks ir bendraus su vaikučiais. Ir sugalvojo. Tad dabar trumpam nukelsime jus į Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „Linksmybių ministeriją”, kur Kalėdų Seneliai įnirtingai mokosi naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Net Kalėdų Seneliams šiemet tenka užsidėti apsaugines kaukes. Kalėdų Seneliai paskaitos klausosi Londone įsikūrusioje Linksmybių ministerijoje.

Iki Kalėdų likus daugiau nei mėnesiui, kai kurios šalies bažnyčios jau dalija šventintus kalėdaičius. Dvasininkai neslepia tai darantys jau nuo rugsėjo ar spalio. Mat vadinamųjų plotkelių žmonės ėmė prašyti anksčiau ir dėl to, kad nori spėti išsiųsti užsienyje gyvenantiems ir Kalėdoms negrįšiantiems giminaičiams, ir dėl to, kad bijo karantino dėl kurio vėl gali būti uždarytos bažnyčios. Yra ir laikmečio naujovių, kai kuriose bažnyčiose žmonės šiemet galės gauti kalėdaičių ir be gliuteno.

Koronavirusui paralyžiavus Europos gyvenimą, vokiečiai sugalvojo, kaip neprarasti Kalėdų laukimo nuotaikos. Bavarijoje atidarytas pravažiuojamas Kalėdų miestelis, kuriame žmonės neišlipdami iš automobilio gali mėgautis meduoliais, riestainiais ir karštu vynu. Nors iki Kalėdų dar 42 dienos Lanshuto miestelyje, netoli Miuncheno, šventinės nuotaikos netrūksta.

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prekybos centruose žmonės graibsto ir kalėdines egles, ir namų puošimo dekoracijas. Prekybininkai trina rankas, pardavimai prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau nei pernai. Tiesa, išliko tik viena tradicija – gyvas eglutes žmonės rezervuoja, bet kol kas į namus jų neneša. „Nežinau, penkiasdešimt eurų tarkim“, – sako pirkėja Kristina. Tiek dekoracijoms planuoja išleisti vilnietė Kristina.

Kol Vilnius po devyniais užraktais slepia kaip atrodys kalėdinė sostinės eglė, Kaunas atveria dirbtuvių duris. O ryškėjantys vaizdai jose žada pasakiškas – baltas ir labai saldžias Kalėdas. Ir kaip žada eglutės kūrėja – saldėsių čia bus ir fantazijose, ir realybėje.  Kalėdinėse dirbtuvėse Kaune gausėja milžiniškus desertinius papuošimus primenančių dekoracijų. Čia gimsta pagrindinės miesto eglės ir Rotušės aikštės puošmenos. Menininkė Jolanta Šmidtienė sako, kad bus balta ir saldu.

Auganti pandemijos grėsmė temdo švenčių laukimą, įmonės dėl baimės užsikrėsti koronavirusu atsisako šventinių susibūrimų, o kolektyvą ketina sveikinti individualiomis dovanomis. Sutikti Kalėdas santūriau ragina ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Rokiškio krašto muziejaus kiemelyje skamba dailininkų dainos. Į plenerą susibūrę auksarankiai drožia prakartėlės figūras. Žmogaus dydžio kūriniai iš lietuviško ąžuolo. Išskirtinė prakartėlė – dovana Rokiškiui Kalėdoms.

Apie Helovino šventę sklando įvairių nuomonių. Vieni piktinasi, kad tai ne lietuviška tradicija ir nemato prasmės jos švęsti, o kiti pasipuošę kaukėmis ir kostiumais skuba gąsdinti draugų. Pastariesiems kėdainiškiai Gytis ir Dovilė Gaubiai siūlo Lietuvoje dar nematytą pramogą. Savo sodyboje „Adomaitynė“ jie įkūrė tikrą siaubo parką, kuriame netrūksta kraują stingdančių pramogų. „Neturėjome, ką veikti“, – juokiasi Gytis, paklaustas, kaip jų porai kilo ši idėja.

Tikriausiai kiekvienas norime, kad mūsų asmeninės šventės būtų įsimintinos. Prie to gali prisidėti ir gražus šventės dekoras. Jeigu neturite papildomų pinigų, kad galėtumėte pasisamdyti profesionalus, jums gali padėti Sandra Gabalienė. Moteris socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdo pamokomis, kaip išmokti pasigaminti įvairias puošmenas savo rankomis.

Antradienio popietę vilniečius pribloškė Rotušės aikštėje iškilusi Kalėdų eglutė ir šventinis miestelis. Dar neįpusėjus spaliui ir iki lapkričio 1 d. likus daugiau nei dviem savaitėms, toks reginys nustebino ne vieną praeivį.  „Dar tik spalio 13 d., o čia jau stovi Kalėdų eglutė. Gal bent jau sulaukime Vėlinių ir tik po jų puoškime miestą?“ – teiravosi tv3.lt naujienų portalo skaitytojas.

Nors už lango vasara aršiai kovoja su kalendoriniu rudeniu, verslininkai jau skelbia Kalėdas ir pirkėjus vilioja pasipuošę kalėdinėmis dekoracijomis. Senosios kultūros žinovai dalijasi į dvi stovyklas: vieni piktinasi, kad per anksti skelbiamos Kalėdos nuvalkiojamos, kiti gi viliotinį prieš pirkėjus šokančius pardavėjus gina. O štai žinovai paaiškina – už ankstyvas kalėdines nuotaikas turime dėkoti koronavirusui. Lauke vasara niekaip negali užleisti savo pozicijų rudeniui.

Rugsėjo 22-ąją 13 val. ir 31 min. saulė pasiekė ekliptikos tašką, vadinamą rudens lygiadieniu. Nuo šios dienos prasideda astronominis ruduo, susilygina diena ir naktis. Etnologas profesorius dr. Libertas Klimka sako, kad rudens lygiadienis yra laiko slenkstis, nuo kurio žmonių gyvenimuose daug kas pasikeičia. Jo teigimu, senų senovėje ši data lietuviams turėjo ypatingos reikšmės.

Sergančių koronavirusu žmonių vis daugėja, dalis jų užsikrečia privačiuose arba viešuose renginiuose. Jų organizatoriai tvirtina, kad dėl neaiškios situacijos šiuo metu renginius planuoja vos kelioms savaitėms į priekį. O apie rudeninius ir žiemos renginius apskritai dar negalvoja. Atlikėjų prodiuseris ir vadybininkas Lauras Lučiūnas teigia, kad koncertai vasaros sezonu ir dabar vyksta taip, kaip buvo suplanuota.

Kalėdų seneliai mokykoje jau kremta mokslus, kaip šiemet saugiai per šventes bendrauti su vaikais. Kalėdų seneliai ne tik išbando veido kaukes ir skydus, bet ir naują dovanų įteikimo būdą. Londone Linksmybių ministerijos vadovas sveikina į mokyklos suolus susėdusius Kalėdų senelius. Kadangi pasaulyje dar siaučia koronavirusas, šiemet Kalėdų seneliai laikosi saugaus atstumo.

Didmiesčiams pradedant ruoštis Kalėdoms, Vilnius, baimindamasis koronaviruso plitimo, jau svarsto atsisakyti dalies šventinių renginių ar atributų. Kaunas ir Klaipėda kol kas kuklesnio šventimo nežada ir sprendimus ketina priimti įvertinus situaciją rudenį. Vilniaus kultūros centras jau paskelbė konkursą pagrindinei miesto Kalėdų eglei prie Katedros puošti.

Vedybų planuotojos Kristinos Kaikarienės vardą žino visi įsimylėjeliai – moteris jau daugybę metų planuoja gražiausias šventes lietuviams. Naujienų portalui tv3.lt švenčių planuotoja atskleidė užkulisius bei papasakojo, kaip viskas pasikeitė po karantino. Kristina prisipažino, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas sumaišė daugelį planų: „Planuojamas didžiąsias šventes perkėliau į kitus metus, nes labai nesinori jaudinti ir erzinti žmonių.

Karantinas Lietuvoje baigiasi birželio 17 dieną, tačiau ekstremali situacija šalyje vis dar lieka galioti. Todėl dar privaloma paisyti saugumo reikalavimų, ypač renginiuose ir šventėse. Anot organizatorių, vis atnaujinami reikalavimai renginiams įtakos turi mažai, nes dauguma koncertų ar vestuvių buvo atšauktos tik prasidėjus karantinui.

Ne vienam koronaviruso infekcijos židiniui įsisukus asmeninėse šventėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga primygtinai, jei tik įmanoma, ragina kol kas jų atsisakyti. Jo teigimu, virusas ir vasarą niekur nedingęs, tad vertėtų toliau pasisaugoti.

Švenčių organizatoriai pasipiktinę – nesutampa tai, ką kalba sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir ministerijos klerkai. Verslininkai pasimetę, nes nežino, kokie reikalavimai asmeninėms šventėms būtini, o kurie – tik rekomendacijos. A. Veryga kartoja, kad jei šventė nebūtina, jos vertėtų atsisakyti. Renginių vedėjas Dainius Palivonas parašė laišką sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai.

Lietuva pamažu sugrįžta į buvusią rutiną – atsidarė lauko kavinės, atgaivinta pilna prekyba, leidžiamos ir mišios bažnyčioje. Tiesa, iki šiol didžiausiu galvos skausmu išliko švenčių minėjimas, o švenčių sektoriuje dirbantys žmonės griebiasi už galvų ir klausia – „Kodėl mus pamiršote?“. Mat jiems koronavirusas per kišenę smogė labiausiai: visos šventės buvo perkeltos, žmonės jau ėmė reikalauti grąžinti sumokėtus depozitus, o organizuoti šventes vis dar neleidžiama.

Įsisiūbavus pavasariui Sovietų Sąjungoje įsisiūbuodavo ir visos pavasarinės šventės. O jų buvo net keletas. Balandį švęstas Lenino gimtadienis, jo metu sovietiniai žmonės privalėjo tvarkytis ar bent jau imituoti gamtos tvarkymą. Vos už kelių dienų tie patys žmonės jau buvo laisvai-privaloma tvarka kviečiami į gegužės 1-osios paradą, o dar po savaitės, švęsta pergalės diena. Tiesa, ne visi šias šventes mėgo ar noriai jose dalyvaudavo.

2020 metai kaip niekada sėkmingi lietuviams laisvų dienų atžvilgiu. Mat per šiuos metus lietuviai net penkis kartus galės savaitgaliais poilsiauti ilgiau. Tiesa, vieną tokį savaitgalį mes jau išnaudojome, o kitas laukia jau šį savaitgalį. Pirmąjį trijų dienų ilgąjį nedarbo savaitgalį turėjome visai neseniai. Tradiciškai jis buvo, kaip ir kasmet, šv. Velykų proga balandžio 11–13 dienomis.

Kaip ir daugelis kitų šalių, taip ir Lietuva, ir toliau kovoja su koronavirusu. Būtent dėl jo grėsmės sveikatai, šalyje paskelbtas karantinas. Siekiama, kad žmonės nesibūriuotų, kuo trumpiau būtų viešose vietose. Prašoma, kad žmonės parduotuvėse būtų kuo trumpiau, laikytųsi saugaus atstumo.  Tiesa, prekybos centruose dažnai pasitaiko kiek kitokia situacija.

Per Velykinį savaitgalį Lietuvos policija dėl galimų karantino režimo pažeidimų nubaudė beveik pustrečio šimto žmonių. „Per tris šventines paras surašytas 231 protokolas“, – BNS antradienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims už tokius pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Kad ir karantinas – Velykų iš kalendoriaus niekas neišbrauks. Ir, pasirodo, šalies gyventojai joms jau ruošiasi. Pirkėjai iš anksto apsipirkti žuvies, mėsos ar kiaušinių plūsta į turgus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina gyventojus elgtis sąmoningai ir ypač vyresnio amžiaus gyventojus be reikalo nevaikščioti po turgavietes ar parduotuves. Prekybininkai jau baiminasi pirkėjų antplūdžio paskutinėmis savaitės dienomis – prieš pat Velykas.