šventės

Iki Kūčių likus lygiai savaitei – restoranai vos spėja priimti užsakymus šventinei vakarienei, mat pastaraisiais metais norinčiųjų švęsti ne namie – daugėja. Štai todėl, kaip sako kai kurių kavinių ar užeigų vadovai, kai kur visos vietos jau buvo rezervuotos dar lapkričio viduryje. Dabar žmonės maistą gali užsisakyti nebent į namus. O norinčiųjų dvylikos patiekalų iš kavinių taip pat daugėja, vis rečiau šeimininkės virtuvėje nori suktis pačios.

Artėjant didžiosioms šventėms naujos mados ir vėjai ne tik dėl Kūčių vakarienės, bet ir dalyje maldos namų. Vienos Rokiškio bažnyčios klebonas savo parapijiečiams Kūčioms paruošė neįtikėtiną staigmeną – Vatikano pavyzdžio įkvėptas bažnyčioje pastatė menišką prakartėlę iš smėlio. Tiesa, kol kas itin trapus kūrinys paslėptas po specialia širma, kad smalsūs lankytojai anksčiau laiko didžiulės skulptūros nenučiupinėtų.

Kur gražiausias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus planuoja sutikti tautiečiai? Pasirodo, kol vieni galvoja apie šeimynišką vakarienę prie Kūčių stalo, kiti jau kraunasi lagaminus ir kelia sparnus į egzotiškas šalis. Pasak kelionių organizatorių, šventiniu laikotarpiu labiausiai populiarėja egzotiškos kelionės į saulėtąjį Tailandą, spalvingąją Kubą, didelio susidomėjimo sulaukia ir naujametinis kruizas Nilu.

Šiemet Panevėžio slaugos ligoninės pacientai prieš didžiąsias metų šventes neatsistebi sulaukiantys didžiulio norinčių juos pasveikinti dėmesio. Slaugomiems ligoniams savo repertuarus rodo ar dainuoja įvairūs kolektyvai, dovanėles neša įmonės ir organizacijos. Labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“ aplankė vienišus ir be artimųjų likusius ligoninės senukus, dovanodami jiems emigrantų siųstų saldainių ir nuteistųjų rankų darbo kurtas dovanėles.

Prieššventiniu laikotarpiu prekybos vietos dūzgia kaip bičių aviliai – tautiečiai ieško dovanų artimiesiems. O kadangi šiais laikais dalis prekybos persikėlė į virtualią erdvę, siuntų pristatymo įmonėse ir paštuose prieššventinio šurmulio taip pat netrūksta. Kas siuntinių dar laukia, o kas dar tik siunčia, tikėdamiesi, kad dovanos artimuosius pasieks per šventes.

Kalėdų Senelis Brazilijoje su banglente skrodžia didžiules bangas. Auksaspalviame paplūdimyje jis daugiausia dėmesio sulaukia iš čia pasipliuškenti atėjusių vaikų. Kalėdų Senelis įsibėgėja, stojasi ant banglentės ir ima laviruoti ant įspūdingų bangų. Netrukus po viena jų baltabarzdis panyra. Tai – banglentininkas Carlosas Bahia, kuris kasmet šventiniu laikotarpiu pasipuošia Kalėdų Senelio kostiumu ir populiariame paplūdimyje netoli San Paulo traukia poilsiautojų akį.

Gražiausios metų šventės dar neprasidėjo, o Palangos verslininkai jau sulaukė finansinių dovanų. Kalėdoms ir Naujiesiems metams lietuviai bei užsieniečiai jau rezervavo didžiąją dalį kurorte siūlomų kambarių. Dalies jų nebeliko dar lapkritį. Turizmo ekspertai stebisi – tokio bumo kaip šiemet, sako, dar nebuvo matę. Išsinuomoti kambarius siūlantys skelbimai ant Palangoje stovinčių namų langų ir sienų šiuo metu ypač populiarūs.

Vos tik prasidėjo šventinė prekyba, parduotuvėse šoktelėjo maisto produktų kainos. Tai pastebi ir juose apsiperkantys žmonės, ir kainų pokyčius skaičiuojantys ekspertai. Jie skelbia, kad palyginus su spaliu, lapkritį pabrango tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis. Ekonomistai ir kainų ekspertai sako, kad prekybininkai metų pabaigoje esą naudojasi paskutine proga daugiau užsidirbti.

Artėjantis kalėdinių dovanų pirkimo bumas kaskart priverčia susimąstyti: o ką gi pirkti savo artimiesiems ar geriems pažįstamiems šiemet? Uždavus šį klausimą, vėliau iškyla dar viena dilema, kuri verčia susimąstyti apie tai, kokia piniginio krepšelio dalis atiteks mūsų pirkiniams ir kada visgi geriausias metas yra pirkti kalėdines dovanas. Rinkos tyrėjai turi aiškų atsakymą ir pabrėžia, kada vienų ar kitų prekių pirkti tiesiog neapsimoka.

Nenuvaldomu greičiu artėja vienos gražiausių metų švenčių – Kūčios bei Kalėdos. Šventinėmis nuotaikomis gyvenanti atlikėja Vilija Pilibaitytė-Mia papasakojo apie savo šeimos tradicijas bei atskleidė, kodėl jau lapkričio mėnesį jos namus papuošė žaliaskarė. Kalbėdama apie šventes Mia neslėpė džiaugsmo, mat dabar yra vienas gražiausių laikotarpių. Žymi atlikėja pasakojo, kad visuomet Kūčias sutinka su šeima, o Kalėdas leidžia su draugais.

Vilnius puošiasi – kai kurių Senamiesčio verslų savininkai kalėdiniams papuošimams negailėdami kloja tūkstančius, kiti išsisuka ir su keletu šimtų eurų. Nuo prabangios didybės, pro kurią nenufotografavęs prasprūsta retas – iki natūralių, iš apelsinų žievelių ir eglišakių padarytų šventinių dekoracijų, prie kurių tenka triūsti net porą savaičių. „Šventė visada prasideda širdyje.

Į uostamiestį trumpam užsuko Kalėdų senelis. Kadangi Klaipėda stovi prie jūros, tad apie visus vaikų ir suaugusių norus jam papasakoja šimtamečiai eršketai. Tiesa, norėdamas išklausyti milžiniškų žuvų pasakojimus, Kalėdų senelis turėjo panerti po vandeniu. Iki didžiųjų švenčių – geros dvi savaitės, tačiau į Klaipėdą Kalėdų Senelis jau atvyko. Tiesa, trumpam ir šį kartą jis atkako ne su eikliaisiais elniais skriedamas padange, ar čiuožiančiomis sniegu rogėmis, o panėrė vandeniu.

Šventiškai papuošti miestai ir miesteliai džiugina akis, bet dešimtys tūkstančių eurų, išleistų kalėdinėms miestų eglutėms ir lempelėms, kelia klausimų. Lietuvos miestai rungiasi, kurio eglutė gražesnė, blizgesnė ar brangesnė. Žmonės, regis, džiaugiasi tokiomis rungtynėmis, bet specialistai tikina, kad tai – nebūtinai geriausias pinigų leidimo būdas.

Krokuvoje surengtas tradicinis gražiausios prakartėlės konkursas. Jame dalyvauja visi norintys ir įspūdingas prakartėlEs kuria iš pačių neįprasčiausių medžiagų – net picos dėžių. Skambant nuotaikingai muzikai Krokuvoje ir maži, ir dideli keliauja per miestą nešini savo sukurtomis prakartėlėmis. Artėjant didžiausioms metų šventėms Krokuvoje jau 77-ą kartą vyksta tradicinis prakartėlių konkursas, sutraukiantis šimtus pačią gražiausią prakartėlę siekiančių sukurti dalyvių.

Klaipėdoje vyrauja pliusinė temperatūra ir lyja lietus, tačiau pačiame miesto centre žmonės džiaugiasi ledo čiuožykla po atviru dangumi. Ji – šių Kalėdų uostamiesčio akcentas. Už simbolinį mokestį ant ledo čiuožinėti gali visi norintys, o savaitgaliais čia net rengiamos diskotekos. Uostamiesčio gyventojai sako, kad klaipėdiečiams nėra blogo oro. Tai puikiai iliustruoja ir pilna žmonių čiuožykla po atviru dangumi iš kurio nepaliaujama pila lietus.

Kalėdinių dovanų paieška jau įsibėgėja – gyventojai nelaukia paskutinės minutės ir iš anksto pradeda ruoštis didžiausioms metų šventėms. Pasak prekybininkų, šiųmetes Kalėdas galima vadinti išmaniosiomis, mat pirkėjai dairosi elektronikos prekių, išmanių laikrodžių ar telefonų. Maža to, populiarėja ir ,,įspūdžių” dovanos – kelionės ar masažai.

Kol didieji šalies miestai puikuojasi vienas už kitą, įžiebdami gražesnę eglutę, Anykščiai šiemet meta iššūkį visoms žaliaskarėms kartu sudėjus. Mat anykštėnai pagrindinę Kalėdų puošmeną statosi metalinę ir tiesiai ant vandens. Kokiomis girliandomis nušvis Kalėdų eglutė vidury Šventosios upės ir ar ji plauks, smalsu ne vienam. Tiesa, vietiniams netradicinė eglė pasirodė per prasta. Anykštėnai šiemet užsimojo savo miesto eglę statyti ant vandens – ir kaip tarė, taip ir padarė.

Kviečiame į rojų. Tiksliau – imbierinį rojų – iš imbierinių sausainių sukurtą įspūdingą miestą. Galbūt toks neįtikėtinas jis dėl to, kad miestą kūrė šimtas garsiausių britų architektų ir dizainerių. Grupelė britų architektų Londone braižo eskizus ir dalijasi nuomonėmis apie nelengvą užduotį – sukurti trapų, Kalėdinį miestą iš imbierinės tešlos kepinių. Po kelias savaites trukusių darbų – jau pristatytas rezultatas ir jis iš tiesų pribloškiantis.

Lietuvos miestai jau beveik savaitę džiaugiasi įžiebę Kalėdų eglutes. Pagaliau šios šventės sulaukė ir Niujorkas. Netrukus išvysite, kaip atrodo žaliaskarė, į kurią kasmet nukrypsta viso pasaulio akys. Ilgai laukta akimirka. Niujorke, prie Rockefellerio centro įžiebta garsiausia Kalėdų eglė pasaulyje. Šiemet didingą beveik 24-ių metrų žaliaskarę Niujorkui padovanojo šeima iš Floridos miesto. 50-ia tūkstančių įvairiaspalvių lempučių papuošta eglė įspūdingo amžiaus. Jai maždaug 75-eri metai.

Artėjant šventėmis vis daugiau įmonių ir įstaigų rengia nuosavus vakarėlius. Kaip ir kasmet, šiemet jį organizuoja ir Lietuvos bankas. Šįkart darbuotojų gėrimams, maistui ir pramogoms jis išleis beveik 30 tūkst. eurų. Sprendžiant iš Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamų dokumentų, centrinis bankas dar rugsėjo 3 d. sudarė sutartį su bendrove „Digralis“, kad kalėdiniame vakarėlyje gruodžio 6 d. pasirodys atlikėjas Jurgis Didžiulis. Už 1 val. trukmės pasirodymą tarp 20 ir 22 val.

Klaipėdiečiai įžiebė dar vieną eglutę. Tiesa, ne kokioje aikštėje, o po vandeniu. Net į devynių metrų gylį, specialioje nardymo šachtoje Klaipėdos baseine, ją panardino ir papuošė profesionalūs narai. Šalia nugulė ir Kalėdų Senelio maišas su dovanomis bei krėslas, kuriame mokantys nardyti klaipėdiečiai galės ir nusifotografuoti. Klaipėdos narai ruošiasi išskirtinei misijai – į devynių metrų gylį panardinti štai šią, beveik dviejų metrų aukščio dirbtinę žaliaskarę.

Kurortų verslininkai prognozuoja, kad per žiemos šventes svečiai pabus ilgiau nei pernai, nes kalendorius šiemet palankus norintiems susiformuoti ilgesnį šventinį laikotarpį, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Dienraščio duomenimis, Palangos viešbučiuose Naujųjų metų sutikimo laikotarpiui jau užsakyta 60-70 proc. vietų, o kalėdinės savaitės laikotarpiui užimtumas kiek mažesnis ir siekia apie 50-60 proc.

Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams darbdaviai mėgsta pradžiuginti savo darbuotojus ir jų vaikus šventiniais vakarėliais, dovanėlėmis ir skatinamaisiais priedais. Šiuo atveju Vyriausybė ir ministerijos nėra išimtis – vieni organizuoja šventes darbuotojų vaikams, kiti – simbolinius renginius, kurių metu renkamos lėšos geram tikslui. Šventiniams renginiams įstaigos negaili ir kelių tūkstančius eurų.

Didieji Lietuvos miestai jau šį savaitgalį įžiebs pagrindines savo egles, kalėdinių simbolių pilni prekybos centrai, šiomis dienomis ir miškininkai skelbia Kalėdų medelių prekybą. Mūsų žurnalistai domėjosi, už kiek šiemet urėdijose galima nusipirkti žaliaskarę ir kaip kuo ilgiau ją išlaikyti namuose gyvą ir gražią. Kazlų Rūdos urėdijos medelyne jau kalėdinės nuotaikos. Specialiai Kalėdoms užaugintos eglutės perkeliamos į vazonus ir dabar jau laukia pirkėjų. Jų kol kas nedaug.

Didžiosioms metų šventėms artėjant tautiečiai šiemet pasiruošę dar plačiau praverti pinigines. Panašu, kad šventiniai stalai bus nukrauti ne 12, bet kur kas daugiau patiekalų – maistui šalies gyventojai žada išleisti daugiau nei pernai. Ekonomistai tikina, kad tai lemia išaugusi perkamoji galia, didesni atlyginimai ir, žinoma, didesnis pasirinkimas parduotuvėse.

Kalėdos atkeliauja į prezidentūrą. Prezidentas Gitanas nausėda su žmona čia šiandien įžiebė puošnią eglutę. Šia proga šalies vadovas susikvietė virš šimto vaikų iš skirtingose šalies vietose esančių dienos centrų. Vaikai ne tik gavo dovanų, bet galėjo išbandyti ir pačių Nausėdų keptų pyragų. Tačiau šalies vadovas neslėpė liūdesio – pirmą kartą gyvenime per Kalėdas, deja, nesusirinks visa jų šeima. Prezidentūroje – tikras Kalėdų laukimas. Čia netrukus bus įžiebta eglutė.

Kaip Kalėdinių eglių įžiebimui ruošiasi trys didieji Lietuvos miestai? Visi jie žaliaskares įžiebs jau šį šeštadienį. Sostinės Kalėdų eglutė pasipuoš net 7 km girliandų, Kauno – kosminėmis puošmenomis, pagamintomis iš pernai eglę puošusių plastikinių šiaudelių, o štai Klaipėda sieks nustebinti santūriu kuklumu ir paprastumu. Prieš trejus metus sostinėje originaliai sužibusi Vilniaus Kalėdų eglė leido pasijusti lyg pasakoje.

Iki žiemos švenčių likus maždaug mėnesiui, prekybos centrai jau skelbia, kaip dirbs švenčių metu arba akylai stebi konkurentus ir sprendžia, kieno klientus dar yra proga persivilioti. Aišku viena – jau antrus metus bent pirmąją Kalėdų dieną visi didieji prekybos centrai nedirbs. Tiesa, profsąjungos sako, kad to neužtenka, esą įprastai žmonės per šventes ilsisi daugiau. Jau antrus metus iš eilės lietuviai gruodžio 25-ąją turės išgyventi be didžiųjų parduotuvių.

Klaipėdiečiai jau renkasi eglutes Kalėdoms. Uostamiesčio botanikos sodas trečius metus siūlo unikalią galimybę – žaliaskarę vazone išsinuomoti, o po švenčių ją grąžinti. Tokio pasiūlymu susidomėjo daugybė klaipėdiečių. Apgultis ir pajūrio krašto girininkijose. Šeimos, įmonės ir net ištisi miestai jau rezervuojasi ar perka eglutes. Klaipėdietė Viktorija su mažuoju jau renkasi eglutę uostamiesčio botanikos sode.

Iki švenčių vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda skelbia laukiantis vaikų laiškų. Ir būtinai pieštų ir rašytų ranka – ne elektroninių. Žilabarzdis guodžiasi, kad piešinių ar popierinių laiškų kasmet gauna vis mažiau. Tą patį sako pastebintys ir Lietuvos pašto atstovai, esą palyginti su pernai, šiemet ranka rašytų laiškų sumažėjo beveik penktadaliu. „Kalėdų Senelio prašau elektrinio šautuvo ir keturis bibleidus“, – sako Darius.

Nors iki švenčių dar daugiau nei mėnuo, iš prekybos centrų ar drabužių nuomos salonų jau šluojami karnavaliniai kostiumai. Be jau įprasto nykštuko, ar snieguolės apdaro, šiemet žmonės nusitaikė į pelių kaukes ir drabužius. Tiesa, dažnas skundžiasi ne visur randantis trokštamą rūbą. Nes, pavyzdžiui, kai kurios internetinės parduotuvės populiariausius karnavalinius drabužius jau išpardavusios, ir kai kurių personažų kostiumų jau tenka ieškoti kone su žiburiu. O nuomininkų norai patys įvairiausi.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet pasirodo vis mielesnės širdžiai reklamos, kurios primena apie laukiamiausias metų šventes. Vienas tokių – britų parduotuvių tinklo „John Lewis“ šventinės reklamos, kurių visuomet su nekantrumu laukia žiūrovai iš viso pasaulio. Vakar pasirodžiusi reklama sulaukė ko ne milijono peržiūrų. Ši širdį virpinanti reklama yra apie Avos ir jos draugo drakoniuko Edgaro draugystę bei jų nuotykius.

Ar žinote, kad pagal senolių tradicijas per šv. Martyną sutinkame rudens darbų pabaigtuves? O išaušus lapkričio 11 d. dar būdavo spėjami pagrindiniai žiemos pradžios orai. Bet štai viena Anykščių rajono kaimo bendruomenė Martyną mini itin senoviškai tamsų vakarą, per kiemus organizuodama eitynes su žibintais. Išaušus šv. Martyno dienai, lapkričio 11 d. oficialiai prasideda priešžiemis. Dar kitaip senoliai minėdavo paskutinę rudens darbų šventę ir žiemos šauktuves.

Iki Kalėdų liko pusantro mėnesio, tačiau ir tikrasis Kalėdų Senelis Joulupukis, gyvenantis už poliarinio rato Laplandijoje,  jau skelbia kalėdinio sezono pradžią Ir klausia viso pasaulio vaikų: ar jie šiemet buvo geri? Kalėdų Seneliui ir pro džiugią minią vaikų  lydinčiai elfei iš burnos veržiasi garai. Už poliarinio rato, gimtajame Kalėdų Senelio miestelyje jau žiema – beveik 10 laipsnių šalčio. Čia, Rovaniemyje, gyvena ilgabarzdis, vardu Joulupukis.

Miesto Kalėdų eglę Panevėžys šiemet skuba įžiebti bene pirmas Lietuvoje. Pernai su žaliaskarės grožiu ir išlaidomis puošybai perspjauti net sostinę planavęs miestas liko lyg kvailio vietoje. Mat spiralėmis pasipuošusi eglutė už 150 tūkstančių daugiau buvo peikiama nei giriama. Tad šiemet Panevėžys sako pasimokęs – pinigų Kalėdoms iš miesto kišenės valdžia žada išleisti kiek mažiau, bet originaliau.  Miesto eglė esą ne tik pasipuoš origamiais, bet ir bus išmani.

Po itin sėkmingo vasaros sezono Kastytis Kerbedis surengs du šventiškus žiemos koncertus. Didžiausias metų šventes kartu su charizmatiškuoju dainininku ir geriausiomis jo dainomis pasitiksime gruodžio 5 d. Vilniuje ir gruodžio 27 d. Palangoje. Išskirtinį balso tembrą turintis Kastytis Kerbedis jau bemaž keturias dešimtis tvirtai žengia savo muzikiniu keliu nesibaimindamas naujovių, bet ir nesivaikydamas aklai madų.

Šv. Kalėdos, gimtadieniai, o kur dar įvairios progos kaip vestuvės, jubiliejai ar kiti paminėjimai – visas šias dienas jungia ne kas kitas, o būtent dovanų pirkimas. Neretai dovanos žmonėms sukelia didžiulius galvos skausmus, tačiau kaunietė Ieva Bubnelienė visai neseniai atrado naują verslo nišą ir tapo pirmąja dovanų rinkimo ir pirkimo konsultante Lietuvoje. Kaunietė Ieva Bubnelienė (27) šiuo metu išgyvena bene gražiausią gyvenimo laikotarpį.

Šiandien visas pasaulis sutinka gražiausią pavasarinę šventę – Šv. Velykas. Kunigas Ričardas Doveika visus lietuvius ragina šią dieną sieti ne tik su paprastų kiaušinių dažymų, bet taip pat atsigręžti į save ir savo artimuosius. Kunigas Ričardas Doveika akcentuoja, kad būtent šiandien, Velykų įkarštyje, yra matomas ir jaučiamas pats krikščionybės pagrindas, kurį pradėjome minėti dar Didįjį ketvirtadienį.

Kiaušiniai – mitais ir legendomis apipintas maisto produktas: antai vieni mano, kad norint maitintis sveikai jų reiktų privengti, kiti tuo tarpu tikina, kad žmogaus organizmui kiaušiniai naudingi taip, kad juos valgyti reikia reguliariai. Prekybininkų duomenys rodo, kad lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik vištų, putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius.

Jau šį savaitgalį švęsime gražiausias pavasario šventes, Šv. Velykas. Ridenant margučius, šnekučiuojantis su giminėmis vertėtų ne tik linksmai leisti laiką, bet taip pat apmąstyti ir tikrąją Velykų prasmę.  Šiandien TV3 studijoje lankosi kunigas Ričardas Doveika. Kartu su juo kalbamės apie Šv. Velykų laukimą, prasmę ir dvasišką atgimimą. Transliacijos metu kunigas ne tik atskleis, tai kas yra svarbiausia šiomis dienomis, bet taip pat paskleis ir savo velykinę žinią Lietuvos žmonėms.

„Kaip ir pas daugumą lietuvių, silkė pataluose yra labai dažnas patiekalas ne tik ant Velykų stalo, bet ir kitų didesnių švenčių proga. Tai jau beveik tradicija. Šis patiekalas visada labai dailiai papuošia stalą, tai kartu ir užkandis, ir salotos”, – sako tinklaraščio autorė Liucija. Mišrainei reikės: 200 g silkės file aliejuje; 1 didelės bulvės; 1 didelės morkos; 1 vidutinio dydžio burokėlio; 1 mažo mėlynojo svogūno; 2 virtų kiaušinių; 6 valg. š. majonezo; druskos, juodųjų pipirų.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Klaipėdoje siūloma per šešias šventes leisti nemokamai važinėti viešuoju transportu, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pagal tarybai teikiamą siūlymą, nemokamas viešasis transportas būtų per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Klaipėdos šviesų festivalį, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Mindaugo karūnavimo dieną, Jūros šventę ir Diena be automobilio. Tam reikėtų skirti 227,8 tūkst. eurų. Dėl klausimo taryba spręs sausio 31 dieną.

Ikiteisminis tyrimas dėl pernai liepą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje kalinių organizuotos vadinamosios Jūros šventės baigtas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismui, skelbia prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ilgiau kalintys trys nuteistieji, norėdami pasityčioti iš naujai į būrį paskirtų kalinių, kitų nuteistųjų akivaizdoje mušė tris naujokus susuktu šlapiu rankšluosčiu, pilstė pusnuogius naujokus šaltu vandeniu ir tyčiojosi.

 Sausio 6 d. apie 14 val. 30 min. Jonavoje, Chemikų g., namo kieme, sprogdindamas petardas susižalojo mažametis (g. 2011 m.).  Vaikas dėl sužalotos dešinės rankos plaštakos paguldytas į Kauno ligoninę.

Išmuša dvylika ir dangų nuspalvina ryškios, žibančios, akis užburiančios fejerverkų liepsnos. Taip vakar atrodė Vilniaus Katedros aikštė, pritraukusi būrius švenčiančių sostinės gyventojų ir svečių. Aplink laisvai liejasi šampanas, skamba juokas. Tačiau naujųjų metų šventei įsisiūbavus, kai kurie tautiečiai atsidūrė greitosios pagalbos skyriuje. „Paslydau ir nikstelėjau koją, tai va. Skauda. – Kur paslydot? Prie namų, labai oras toksai, matyt paslydau ir skauda.

Pasaulis pirmadienį atsisveikina su besibaigiančiais iššūkių kupinais metais. Sunkumai neaplenkė svarbiausių pasaulio institucijų, politikos, prekybos ir net religijos. Kaip įvairios pasaulio šalys žengė į Naujuosius metus? Kiribatis Ramiojo vandenyno salų valstybė Kiribatis pirmoji pasaulyje sutiko 2019-uosius, tačiau linksmybes temdė didelės išlaidos, skirtos 2018-aisiais kovoti su klimato kaitos padariniais.

Kalėdos ar Naujieji metai linksmi būna toli gražu ne visiems. Būtent tuomet, kai vieni prie švenčių stalo mėgaujasi gausiomis vaišėmis ir vienas kito kompanija, keičiasi dovanėlėmis, kitiems pasidaro ypač liūdna. Jūsų dėmesiui – jautrus siužetas apie tuos, kurie prie šventinio stalo jaučiasi svetimi ir nesuprasti.

 Šventinis laikotarpis daugeliui mūsų reiškia jaukų pasibuvimą su artimaisiais bei draugais, trumpą stabtelėjimą ir, žinoma, gausų vaišių stalą. Tiesa, organizmui jis gali tapti tikru iššūkiu, sutrikdyti virškinimą ir sukelti kepenų funkcijos sutrikimų. Apie tai, kodėl kepenys mūsų organizmui tokios svarbios, kokį darbą atlieka šis milžiniškas vidaus organas, plačiau pasakoja Aistė Baltrušaitytė, „SYNLAB Lietuva“ medicinos biologė.