statybos

Birželio 1-ąją baigiasi dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai be asmens identifikavimo kodo (ID) dirbantys statybininkai ir jų darbdaviai nebuvo baudžiami.  Nuo šiol „Sodros“ informacinėje sistemoje suformuotą skaidriai dirbančiojo ID privalo turėti visi statybvietėje dirbantys žmonės: pagal darbo sutartį ar savarankiškai, mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvą darbuotojai.

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui daugelis ima svarstyti apie vasarnamio įsigijimą. Daug gyventojų dėmesio sulaukia moduliniai namai. Šių namų statytojai tikina, kad juos pagaminti, pastatyti užtrunka vos porą mėnesių, moduliniams nereikia statybų leidimo, o jų kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų.  Įmonės „Statida Modular“ vadovas Mindaugas Andriušis sakė, kad žmonės modulinius namus įsigyja dėl skirtingų priežasčių.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį pritarė 72 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai  dėl naujo daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso statybos. Ji bus pairašyta su Vilniaus statybų bendrovės „Eika“ įsteigta įmone „Partnerystės projektai septyni“ (PPS).  Klausimą tarybos posėdyje bandyta atidėti, tačiau balsuojant 24 narių nuomonės pasiskirstė tolygiai, tad lemiamu tapo mero Vytauto Grubliausko balsas, nulėmęs, jog apsispręsti dėl sutarties reikia ketvirtadienį.

Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų, tiesiog nugulančių kiemuose prie konteinerių, dar blogiau, kai tokios atliekos išverčiamos miškuose ar šalikelėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkos dalyviai iš esmės pritaria Vyriausybės planams, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose ar dideliuose daugiabučiuose būtų įrengtos slėptuvės, tačiau teigia, jog tai pabrangins projektus. Verslininkai teigia, jog slėptuvių įrengimo privačiuose pastatuose sparta priklausys ir nuo to, kiek valstybė sutiks prisidėti.

Vilniaus inovacijų pramonės parke Miškadvario gatvėje, netoli Kairėnų, pradedama statyti nauja privati mokykla „The British School of Vilnius“. Kaip ketvirtadienį pranešė projekto iniciatoriai, 2023 metų rudenį duris atversiantis mokyklos miestelis be pačios mokyklos turės keturioms sporto šakoms skirtą infrastruktūrą: 25 metrų uždarą baseiną, treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, lauko sporto zonas, įskaitant viso dydžio futbolo aikštę ir lauko teniso kortus.

Vaikystėje, ko gero, smagiausia laiką leisti lauke, o jei jį galima leisti jaukiame namelyje – tai kone svajonės išsipildymas. Vilnietė Kristina Bridikienė kartu su vyru ėmė ir savo keturioms atžaloms pastatė namelį, kurio kūrybai panaudojo po statybų likusias medžiagas. Internete namelis sulaukė ypatingo dėmesio ir sužavėjo tūkstančius. Tėvų rankomis pastatytą namelį vaikai pamilo ir čia nuolat verda gyvenimas, ypač dažnai laiką jame leisti mėgsta mažiausieji šeimos nariai.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Statybų verslo atstovai, dėl pabrangusių žaliavų prašantys valdžios indeksuoti kainas ar ieškoti kitų sprendimų, turėtų derėtis su užsakovais, o ne streikuoti ir piketuoti, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Man atrodo, kad taip verslo žmonės paprastai elgiasi: derasi ir per derybas susitaria, o ne streikuoja ir piketuoja“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė premjerė, komentuodama statybininkų kritiką, jog institucijos nesiima veiksmų dėl išaugusių statybų kaštų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Statybininkų asociacijos vadovai pareiškė  stabdysiantys valstybinių projektų statybas ir nebedalyvausiantys viešuosiuose pirkimuose, jei valstybė artimiausiu neras sprendimo, kaip indeksuoti didėjančias statybų kainas.

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.

Aplinkos ministerija siūlo, kad elektroninis statybos darbų žurnalas nuo šių metų rugsėjo 1 d. būtų privalomas statant valstybės biudžeto lėšomis. O nuo kitų metų gegužės 1 d. elektroninis statybos darbų žurnalas būtų privalomas statant ir privačiomis lėšomis. Pasak ministerijos, tai padės efektyviau valdyti statybos procesus, atlikti statybos priežiūrą ir patikrą, užtikrinti skaidrumą, mažinti šešėlinę ekonomiką.

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios.

Statybos ir kelių tiesimo įmonės penktadienį pusdieniui ketina stabdyti darbus maždaug 80-tyje valstybinių ir visuomeninių objektų visoje Lietuvoje.   Akcija „#stabdome statybą“ siekiama atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir kitų perkančiųjų organizacijų nenorą ir delsimą dėl pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, pranešė Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir kelių statybos įmones vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“. Anot asociacijų, dėl karo U...

Toliau kylant elektros kainoms, parlamente atsirado idėja privalomai ant naujai statomų individualių namų įrengti saulės elektrines. Pasak iniciatyvos autoriaus socialdemokrato Lino Jonausko, taip žmonės galėtų sutaupyti. Tačiau statytojai įspėja: jau ir taip brangstančios statybos gali dar labiau išbrangti.  O ekspertai sako, kad gyventojus įsirengti elektrines reikia skatinti, o ne versti. Po savo naująjį, kol kas dar nebaigtą statyti, namą vaikštinėja vilnietė Zita.

Ekspertų prognozės Lietuvos ekonomikai – toli gražu ne optimistinės. Auganti infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, ekonomistų teigimu, tik toliau spartins maisto kainų augimą, deglobalizaciją. Ne išimtis ir statybos sektorius. Buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės, ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, greitu metu šio sektoriaus paslaugų kainų augimą pajus kone kiekvienas.

Viduryje Vilniaus, ant judrios Kauno gatvės, nuvirto didžiulis kranas. Labai pasisekė, kad automobilių ir praeivių strėlė nekliudė, tačiau per šią avariją nukentėjo vienas darbininkas statybvietėje. Jis išvežtas į ligoninę. Strėlė virto ant judrios gatvės, labai pasisekė, kad po ja nepakliuvo automobiliai ir žmonės. Nuvirtęs ir ant troleibusų kontaktinio tinklo pakibęs kranas visai užtvėrė gatvę, automobilius teko nukreipti į aplinkkelį. Nelaimė statybvietėje įvyko apie pusę trijų.

Prasidėjus karui Ukrainoje, ne tik pabrango statybinės medžiagos, tačiau jų tenka laukti keletą mėnesių ar net pusę metų. Statybininkai įspėja, kad dalį išaugusių kaštų teks padengti jiems patiems, o kitą dalį – pirkėjams, nes kitu atveju statybos bus sustabdytos. Savarankiškai statybomis užsiimantiems gyventojam irgi tenka už medžiagas mokėti brangiau.  Įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pasakojo, kad situacija dėl statybinių medžiagų šiuo metu yra gana prasta.

Dovana miestui – taip būsimą „Tech Zity Lilium“ projektą Vilniaus naujamiestyje vadina du jo bendrakūrėjai Mantas Mikuckas ir Darius Žakaitis. Istorinėje vietoje, legendiniame „Lelijos“ siuvimo fabrike, išsaugant vietos išskirtinumą bus įkurtas 50 tūkst. kv. m. technologinių industrijų miestelis, kuriame atsiras bendradarbystės ir biurų erdvės, renginių salės, gyvenamosios erdvės ir kitos viešosios erdvės, skirtos miestiečiams ir Vilniaus svečiams.

Smarkiai augant statybinių medžiagų kainoms kyla grėsmė stabdyti 41 valstybinio objekto statybą, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Statybinių žaliavų kainos išaugo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje užsivėrė iš karto trys svarbios statybinių žaliavų rinkos – Ukraina, Rusija ir Baltarusija, o dėl kaštų padidėjimo gali būti stabdomi valstybės finansuojami statybų projektai. „Viešųjų pirkimų sutartyse užsakovai nelinkę indeksuoti kainų augimo.

Į karą Ukrainoje naujo būsto rinka sureagavo taip pat, kaip į pandemijos pradžią. Pagrindinės žaliavos statyboms buvo perkamos Ukrainoje, Rusijoje bei Baltarusijoje, todėl atsiradęs kai kurių medžiagų trūkumas sparčiai augina NT plėtotojų savikainą ir kelia iššūkių dėl projekto realizavimo terminų. Plačiau apie įtemptą situaciją statybų sektoriuje – TV6 laidos „Staybų gidas“ reportaže.

Europos Komisija (EK) patvirtino beveik 155 mln. eurų Lietuvos paramą daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu statybai Vilniuje, pranešė EK.  Beveik 146 mln. eurų bus tiesioginė dotacija statybos išlaidoms padengti, beveik 8 mln. eurų – priežiūros paslaugų ir valstybinių renginių stadione organizavimui, o dar 250 tūkst. eurų – nekilnojamojo turto nuomos ir žemės nuomos mokesčiams padengti.

Statybos sąnaudų elementų kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 15,5 proc., o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – 3,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Metinį ir mėnesio pokytį lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (atitinkamai 19,2 proc. ir 4,6 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (per metus – 11,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (atitinkamai 7 proc. ir 1,7 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (per metus – 4,2 proc.

Vakarams skelbiant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei uždraudžiant importuoti vis daugiau medžiagų bei žaliavų, o dėl karo Ukrainoje sutrikus ir logistikos grandinėms, situacija Lietuvos kelių infrastruktūros statybos rinkoje yra įtempta tiek dėl brangstančių medžiagų, tiek dėl neprognozuojamų jų tiekimo terminų, sako rinkos atstovai.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos šiemet laukia pokyčiai, metai bus neaktyvūs – gali būti mažiau įsigijimų, dėl žaliavų trūkumo gali strigti statybos, sako ekonomistai.  „Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gali pradėti trūkti svarbių statybinių medžiagų, didėti jų kainos, todėl būtų stabdomos ar peržiūrėtos valstybės bei verslo investicijos, sako statybų rinkos dalyviai. Anot jų, jeigu didelė statybose dirbančių ukrainiečių dalis grįžtų į savo šalį, tektų ieškoti naujų darbuotojų. Statybų bendrovės „Eikos statybos“ vadovo Almanto Čebanausko teigimu, įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių iš Ukrainos, daugiau ukrainiečių yra partnerių įmonėse.

Vilniaus taryba trečiadienį ketina svarstyti rezoliuciją, kuria raginama kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas bei siūloma svarstyti galimybę ją perduoti savivaldybei.  Dokumente teigiama, kad dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, antrinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Ignitis grupės“ laiku nevykdytų įsipareigojimų šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais apie 55 proc.

Praėjusiais metais Lietuvoje baigti statyti 7,2 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų – 3,1 proc. mažiau nei 2020 metais. Baigtuose statyti 6,6 tūkst. naujų gyvenamųjų namų įrengta 10,95 tūkst. būstų. Gyvenamųjų namų per metus sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius – 21,1 proc., o būstų naudingasis plotas – 15,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Pernai taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. Jų bendrasis plotas buvo 16,8 proc.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Statant arba galutinai įrengus namą, gyventojams nevertėtų užmiršti ir apsaugos sistemos, kuri užtikrintų ramybę jūsų namuose. Keliautojas Martynas Starkus pasakoja, kad projekto „Starkus stato“ metu jam teko priiminėti ne tik svarbius klausimus, susijusiais su statybomis, bet taip pat pasirūpinti ir apsauga. „Aš jau ne kartą kalbėjau apie tai, kad, statyboms įsibėgėjant, atsiranda papildomų rūpesčių, nes tu ne vien tik statai namą, bet ir pradedi jį įrenginėti.

Martynas Starkus darbus savo sodyboje pradėjo prieš daugiau nei pusę metų, o atėjus žiemai – nors ir spaudžiant šalčiui ir nelepinant orams – statybos ėmė judėti link pabaigos. Vyras pasakoja, kad kelionėse įgauta patirtis pasitarnauja ir statant bei įsirenginėjant sodybą.

Statybines prekes pardavinėjantys Lenkijos verslininkai trina rankomis. Pastaruoju metu dėl susidariusio ryškaus kainų skirtumo lietuviai prekes šluoja tonomis. Statybinių medžiagų kainas Lenkijoje ir Lietuvoje palygino TV3 laida „Karštai su tv3.lt“. Lenkijos lietuvis Petras Černelis yra vienos iš didžiausių Suvalkuose veikiančių statybinių medžiagų parduotuvės savininkas. Lietuviai iš Petro parduotuvės statosi namus – praktiškai nuo pamatų iki rakto.

Statybos sąnaudų elementų kainos 2021 metų gruodį, palyginti su 2020 metų gruodžiu,  padidėjo 10 procentų. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (12,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (6,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (3,7 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 13,8 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 10,2 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų namų kvartalą šalia Vilniaus geležinkelio stoties, Panerių gatvėje, ketina investuoti apie 15 mln. eurų. „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad butai bus skirti jaunimui, o nedidelę dalį nedidelių, iki 20 kv. metrų ploto butų ketinama įrengti nuomai. „Čia nėra nei prestižinė klasė, nei ekonominė, tai yra vidurinė klasė. Projektas yra Naujamiestyje, tai čia daugiau orientuojamės į jaunus žmones.

Pernai pasiūlęs nugriauti ir statyti naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą susisiekimo ministras Marius Skuodis dabar sako, kad galutinį atsakymą dėl to turėtų pateikti architektai.  Jo teigimu, antroje metų pusėje planuojama skelbti architektūrinės pastato vizijos konkursą.

Lietuvos darbo rinka stabilizavosi – tai rodo gruodžio mėnesio registruoto nedarbo lygis. Jis sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc. Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo vietų skaičiumi, nebuvo porą metų. „Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias.

Namo statybų pradžia – itin svarbus ir atsakingas procesas, tačiau ne ką mažiau galvą tenka pasukti ir ruošiant apdailos detales, pavyzdžiui, dažant pastato vidų ar išorę. Specialistas patarė, kokius dažus bei teptukus geriausia pasirinkti, kad atliktas darbas taptų ne tik kokybiškas, bet ir kur kas lengvesnis. Laidos „Starkus stato“ vedėjui Martynui, susidūrus su statybų iššūkiais, beveik visą laiką prireikia skirtingos srities specialistų patarimų.

Buvusį Lietuvos pašto pastatą Druskininkuose už 1,16 mln. eurų (be PVM) įsigijusi renginių techninio aptarnavimo bendrovė „RTA grupė“ jame planuoja įrengti viešbutį,  sporto klubą ir maisto „turgų“.  Įmonės vadovas Michailas Moldavskis BNS sakė, kad pirkinys jį sudomino dėl geros vietos. Į patato pertvarką preliminariai ketinama investuoti apie 2,5-3 mln. eurų. „Vis dėlto augame, ne pirmą dešimtį metų versle.

Kai nusprendė įsigyti sodybą, Martynas Starkus neslėpė apie statybas beveik nieko nežinantis. Tačiau dabar su kiekviena diena tai keičiasi, o priverstas atlikti neatidėliotinus reikalus ir trumpam išvykti, jis jaučiasi daug netenkantis. Po 10 dienų pertraukos šio sekmadienio TV3 laidoje „Starkus stato“ į Lietuvą sugrįžęs Martynas nekantraus kibti į darbus ir pats.

Kauno nekilnojamo turto bendrovė „Dakus“ į naują prekybos centrą  investavo 35 mln. eurų.  Šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio, Pašilaičiuose, ketvirtadienį atidaromame 32 tūkst. kv. metrų ploto centre įsikūrė prekybos tinklo „Maxima“ ir statybinių medžiagų tinklo „Ermitažas“ parduotuvės.   Dešimtadalį prekybos centro ploto užims smulkūs nuomininkai. Jo antžeminėse aikštelėse tilps apie 650 automobilių.

Namas nugriautas, pamatai statyboms paruošti, bet kur gyventi toliau? „Starkus stato“ laidos vedėjui Martynui šis klausimas nedavė ramybės, tačiau išeitis buvo rasta – į sodyba atvežtas namelis ant ratų. Verdant nuolatiniams statybų darbams, teko pasukti galvą ne tik, kaip įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bet ir kur toliau gyventi.

Naujų įrengtų būstų pasiūla šiuo metu gana nedidelė, tad daugeliui pirkėjų tenka juos rezervuoti iš brėžinių. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ir ekonomistai įspėja, kad šis būdas gyventojams gali būti rizikingas ir nuostolingas. Lietuvos bankas siūlo privalomai registruoti preliminarias būsto sutartis, kad būtų išvengta spekuliatyvių sandorių. Ekspertai teigia, kad būstų pirkimas iš brėžinių gali būti rizikingas. Pirkėjai turėtų patys pasidomėti vykdytojo jau atliktais projektais.

Statybų darbams prasidėjus, naujų išbandymų netrūksta – čia tenka pasukti galvą ne tik, kaip nepadaryti grubių klaidų statant pastatą, bet ir kokią techniką bei įrankius naudoti tam, kad darbas vyktų kur kas greičiau ir paprasčiau. Tačiau nusivilti neverta – net ir sudėtingose situacijose galima rasti išeitį.  Namo statybos – rimtas iššūkis kiekvienam statybininkui, o kiekviena atliekamo darbo akimirka reikalauja itin didelio kruopštumo.

Galvoje užgimusios skirtingų darbų idėjos gali būti itin gražios ir įspūdingos, tačiau neretai jų įgyvendinimui prireikia ne tik laiko, bet ir daugybės pastangų, specialios technikos. Visgi įmonės „Cramo“ atstovai kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su statybų ar buities darbais, siūlo puikią išeitį, kuri leis be vargo pasiekti norimus tikslus.

Nuo kitų metų statybų sektoriuje įsigaliojant prievolei turėti skaidriai dirbančiojo kodą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad ateityje apie tokių kodų įvedimą bus svarstoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, maitinimo ar automobilių remonto bei kituose.  Minėtų sričių atstovai teigia kol kas apie tokius planus nieko negirdėję, antradienį praneša portalas delfi.lt.

Finansų ministerija baigia analizuoti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas – tikėtina, kad pokyčiai bus priimti Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė.  „Manau, kad derinti visuomenei ir aptarti galėtų būti pasiūlyti netgi šiek tiek anksčiau, tačiau kalbant apie priėmimą, tai natūralu, kad jau šioje sesijoje tikrai nebespėsime. Tikėtina, kad priėmimas galėtų būti kitų metų pavasario sesijoje“, – Vyriausybėje žurnalistams penktadienį kalbėjo Gintarė Skaistė.

Nors „Starkus stato“ laidoje įamžintų akimirkų daugybė, visgi sutalpinti visas gyvenimiškas situacijas į vieną epizodą išties gali būti sudėtinga. Visgi Martynas rado išeitį, todėl, kaip ir kiekvieną savaitę, su tv3.lt skaitytojais dalijasi vaizdais, kurie statybų metu, nors ir buvo nufilmuoti, tačiau taip ir liko už kadro. Tvarkomoje sodyboje įamžintos akimirkos – vienos įdomiausių.

Lentvaryje trečiadienį atidarytas maždaug 21 mln. eurų kainavęs automobilių ir pėsčiųjų tunelis po geležinkeliu.  64 metrų ilgio ir 15,4 metro pločio tunelis pradėtas statyti pernai rugpjūtį, Kelių direkcijai, Trakų savivaldybei ir „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašius partnerystės sutartį.