statybos

1989 metais statytas Kauno plaukimo mokyklos baseinas „Šilainiai“ bus atnaujintas – jį planuojama už 7-8 mln. eurų rekonstruoti, savivaldybė jau išrinko baseino projektuotoją, rašo portalas kaunas.kasvyksta.lt.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai vietoj buvusios Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėryne, šalia Neries vingio, ateityje mato gyvenamosios arba mišrios paskirties kvartalą. Praėjusią savaitę Turto banko aukcione už teritoriją buvo pasiūlyta daugiau nei 12 mln. eurų.

Jau kokį mėnesį mūsų šeimos gyvenimas gana aiškus. Tiksliau – aišku, kad reikia kažką daryti, o ką – dažniausiai sprendi vietoje. Pagal situaciją. Nes statybos. Yra toks magiškas žodis. Ir ne visuomet čia, šioje sporto šakoje, viskas vyksta, kaip norėtum. Na... tą mes žinom, aišku, jautri tema šioms dienoms, tad ne apie tai dabar. Tai va, keliuosi anksti. Taip pat, kaip per vaikų mokslo metus, kai dukras į mokyklą vežti reikėdavo.

Jungtinėje Karalystėje (JK) būsto kainos praėjusį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas, nes pandemijos metu britai buvo linkę rinktis erdvesnius būstus, parodė antradienį paskelbti duomenys. Be to, paklausą skatino ir laikinas mokesčių sumažinimas. Birželį vidutinė vieno būsto pardavimo kaina išaugo 5,4 proc. iki rekordinio 230,7 tūkst. svarų (270 tūkst.

Net ir prasidėjus pirmiesiems šimtamečio namo renovacijos darbams Martyno Starkaus sodyboje, keliautojui fantazijos ir naujų idėjų netrūksta. Martynas parodė, kokie du pagrindiniai dalykai yra būtiniausi statybų vietoje. Nors griovimo darbai Martyno taip maloniai ir džiaugsmingai nenuteikia, siekiant užgožti esamus praradimus prieš naująją pradžią, keliautojas pasitelkė kūrybingumą ir iš likusių namo medžiagų surentė stalą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro aukcione Naujininkų padalinį netoli Vilniaus geležinkelio stoties už 2,7 mln. eurų įsigijusi nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Citus“ įsteigta įmonė „Vilnius East“ čia statys daugiabučių kvartalą, į kurį ketina investuoti apie 18,5 mln. eurų. „Citus“ savininkas Mindaugas Vanagas sako manantis, kad tai yra labai gera vieta gyvenamajam projektui.

Statybos ne visuomet yra, kai kas nors ką nors stato. Kad būtų statybos, pradžioje turi būti griovybos. Tikrai. Pradedant ta pačia žole. Ją, tiesą sakant, aš pjaunu jau ramiau, be to pradinio ekstremalaus fanatizmo. O ir ji, vietomis, beprarandanti entuziazmą, tad šioje srityje aš, sakyčiau, kažkiek laimiu. Gerai, prieš žolę niekada nelaimėsi, nesibaigiantis procesas vasarą, bet kažkokia lygybė atsirado, santykiai nusistovėjo. Tai va – tenka daug griauti. Nes tau atrodo, kad viskas yra ne taip.

Sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaruoju metu kylant naujiems nekilnojamo turto (NT) objektams, kai kurie miestiečių akį patraukia labiau nei kiti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas susidomėjo naujai kylančiais daugiabučiais viename sostinės rajonų.   Vyras pastebėjo, kad naujai statomi namai „klijuojami“ iš skirtingų medžiagų ir susidomėjo, ar tik statytojai nebando sutaupyti būsimų gyventojų gyvenimo kokybės sąskaita.

Karštomis vasaros dienomis kiekvienas iš mūsų nori kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau tokia galimybė pasitaiko tikrai ne visada. Išeitis norintiems pasimėgauti vasariška šiluma savo namuose – kiemo terasa. Kaip atrodo teisingas terasos montavimas, aiškinosi laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komanda.

Prekybos centro „Mega“ statybas Klaipėdoje, dabartinės parduotuvės „Banginis“ vietoje, planuojama pradėti 2022 metais, praneša portalas vz.lt Nekilnojamojo turto valdymu ir plėtra užsiimanti bendrovė „Baltic Red“ į projektą ketina  investuosianti 20 mln. eurų. Generaliniu projektuotoju tapo bendrovės Panevėžio statybos trestas projektavimo filialas.  Prekybos centrą planuojama atidaryti 2022 metų lapkričio pabaigoje, biurų pastatą – 2023 metų pirmą pirmą ketvirtį.

Pavasari įregistruota lietuviško kapitalo bendrovė „BI02LT“ iki šių metų pabaigos sieks greta Vilniaus pradėti vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių ir biometano įrenginių statybą. Investicijos gali siekti 10 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Gamybai Lentvario seniūnijoje iš fizinių asmenų išsinuomoti trys žemės sklypai, iš viso 4,5 hektaro. Pagamintos dujos bus tiekiamos į magistralinį dujotiekį. „Projekto startas planuojamas jau kitais metais.

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys. Nors du trečdalius visų sandorių sudarė butų įsigijimai, ekspertai pastebi tendenciją, kad smarkiau išaugusios butų kainos ir mažėjanti jų pasiūla didina individualių namų patrauklumą, rašoma banko pranešime.

Laidų vedėjas, žurnalistas Martynas Starkus, belaukdamas tikrojo iššūkio rekonstruojant šimtametį pastatą, papasakojo, kokių papildomų darbų tenka griebtis kaimo sodyboje. Naujajame TV3 sezone pasirodysianti laida „Starkus stato“ kiekvieną žiūrovą, o taip pat ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoją pakvies išgirsti ir pamatyti neeilinę statybų istoriją.

Vilniaus Lazdynų baseino statybos dėl išaugusių statybos kainų, buvusių rangovų galimų klaidų tikrinimo brangs iki 35 mln. eurų, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Pagal ankstesnę sutartį su buvusiais rangovais, šio 2017-aisiais statyti pradėto sporto komplekso statybos sostinėje turėjo kainuoti beveik 22 mln. eurų.

Pradžia visada buvo chaotiška, kaip ir to pasaulio. Paskui, jau kiek vėliau, atsiranda kažkokia tvarka. Ji, aišku, tokia, kaip kam. Nuoširdžiai maniau, kad norint statyti namą reikia nusipirkti lentų, plytų, kokį kastuvą ir plaktuką, gal dar bulgarkę (ne, ją geriau skolintis, nes daug nereikės) ir pasisamdyti dalyką išmanančių vyrų.

Pasaulinėse rinkose brangstantys metalai, mediena, plastikas kelia valstybinių projektų kainas Lietuvoje ir grasina įšaldytomis statybomis. Statybininkų asociacija nevynioja žodžių į vatą – kai kurie rangovai jau atsisako projektų ir netgi ryžtasi susimokėti šimtatūkstantines baudas tam, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių. Ne pyragai ir užsakovams – jei nebus įvykdyti sutartyse numatyti reikalavimai, gali tekti grąžinti europinius pinigus.

...

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Negana to, valdžia esą statybininkus apkrauna papildoma administracine našta, kurios našta užguls galutiniam vartotojui, t. y. būsto pirkėjui.

TV3 rudens sezone startuosiančios laidos „Starkus stato“ vedėjas Martynas Starkus pristatė, kaip šiuo metu atrodo įsigyta apleista sodyba. Keliautojas pasakoja, kad šimtamečio pastato būklė itin prasta, tačiau svarbiausia – neprarasti vilties ir pasiryžti naujiems statybų iššūkiams, kuriuos gali įgyvendinti kiekvienas.

Planuojant baigiamą 5 mln. eurų vertės požeminį pravažiavimą, esanį magistralėje Vilnius–Kaunas ties Strošiūnais, galėjo būti pažeisti įstatymai, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis antradienį pristatė teisėsaugai perduotas ministerijos auditorių išvadas, kurios rodo, kad 2017 metais suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pravažiavimas dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą.

Aš niekada nemaniau, kad taip nutiks. Aišku, pagalvodavau, kad gerai būtų turėti. Taip, kad nieko nedarant, kad paruošta būtų. Bet kad pačiam, nuo pradžių... ne, niekada neplanavau. Kam man tas vargas? Kam tie rūpesčiai? Bet prieš metus, vos atslūgus pirmajai karantino bangai, su draugu vežėme vaikus iš maudynių. – Žėk, čia netoli manęs sodybą parduoda. Nebloga tokia. Tiesa sena, reikėtų ranką pridėti, gal net abi. Bet vieta graži. Domina? – Nemanau. Tu mane žinai. Ne mano čia.

Statybos – vienas sudėtingiausių procesų, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir galintis kainuoti didelius pinigus. Lietuvos keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus laidoje „Starkus stato“ TV3, TV3 Play žiūrovus ir tv3.lt naujienų portalo skaitytojus pakvies pasinerti į tikrą statybų įkarštį atnaujinant apleistą sodybą, o taip pat stengsis parodyti, kad tinkamai, taupiai įsirengti namą galime kiekvienas iš mūsų.

Prieš keletą savaičių laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komanda lankėsi pas laidų prodiuserę Vaidą Skaisgirę, kuri šiuo metu įsirenginėja ne vieną, o net du būstus. Pirminis Vaidos planas butus įsirengti per tris mėnesius nepasiteisino ir teko susidurti su labai nemalonia realybe – net dvi statybininkų brigados susirgo COVID-19. Nors kai kurie darbai ir vėluoja, Vaida tikisi, kad jie turėtų būti baigti dar iki rūgpjūčio.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) Vilniuje statys vieną iš kvartalų gyvenamųjų namų projekte „reVingis“. Bendrovė pranešė kartu su nekilnojamojo turto plėtotoju „Galio Group“ pasirašiusi daugiau kaip 16 mln. eurų (su PVM) sutartį dėl statybų Geležinio Vilko g. 2. Kvartalo statybos darbus numatoma pradėti gavus statybos leidimą, tai planuojama iki šių metų pabaigos, o juos pabaigti – 2023 metų antroje pusėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė statybos įstatymo pakeitimus, įteisinančius statybininkų tapatybės identifikavimą (ID). Statybos įstatymo papildymai nustato, kad statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turi statybininko tapatybės identifikavimo kodą. Įstatymo pataisos įsigalioja nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Fasadas yra vienas svarbiausių namo elementų, kadangi tai yra tarsi jo vizitinė kortelė. Nusprendus fasadą atnaujinti, dažnas susiduria su dilema, kokias medžiagas pasirinkti, kad šios būtų ne tik gražios, bet ir praktiškos. Į šį klausimą atsakė laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbinti specialistai. Šiandien rinkoje galime rasti daugybę skirtingų medžiagų, kurios gali puošti mūsų namų fasadą – fibrocementines dailylentes, klinkerį, plieną, medį ir daug kitų.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

Statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Taip nusprendė Seimas, priimdamas Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 dienos. Tikimasi, kad įdiegus statybininko ID kodą, bus sėkmingiau kovojama su nelegaliu darbu statybų sektoriuje.

Penktadienį apie 13 val. pranešta, kad Vilniuje, Šnipiškėse, liepsnoja medinis namas. Užsidegė ne taip seniai apleistas namas Žalgirio gatvėje. Liudininkai sakė matantys dūmų stulpą. Atvažiavus gelbėtojams, iš medinio pastato veržėsi atviros liepsnos. Pirminiais duomenimis, per gaisrą niekas nenukentėjo. Gesindami gaisrą ugniagesiai nuardė didelę dalį skardinio stogo. Dėl ko kilo gaisras, kol kas neaišku.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.

Darbdavių mokami atlyginimai skirtingų sričių specialistams didėja, visgi susiduriama su problema – teigiama, kad rasti darbuotojų yra sudėtinga. Ne išimtis ir statybų sektorius – nors čia savo srities specialistai išgyvena tikrą aukso amžių, tačiau darbuotojų nėra. Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu surasti darbo sritį, kuri neišgyventų vadinamojo aukso amžiaus atlyginimų dydžio prasme, būtų sudėtinga.

Šiais metais butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgavo naują pagreitį. Net neįpusėjus metams kai kur fiksuojamas dviženklis kainų augimas, rašoma pranešime spaudai. Sparčiausias kainų didėjimas – sostinėje, kurioje „1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, bendras butų kainų lygis per penkis šių metų mėnesius padidėjo 13,5 proc. Kauno rinka atsiliko labai nežymiai – vidutinis kainų kilimas siekė 12,5 proc.

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Nuo šių metų kiekvienas naujai statomas namas turi atitikti A++ energinio efektyvumo klasę. Vienas būdų ją pasiekti – gaminti elektros energiją saulės elektrinių būdu. Laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbintas saulės elektrinių ekspertas Karolis Bužinskas aiškino, kad A++ energinio efektyvumo klasė apibrėžia labiau efektyvų šilumos naudojimą, pastato sandarumą ir mažesnius šilumos nuostolius.

Per pandemiją visame pasaulyje išaugęs statybinių medžiagų poreikis išaugino ir jų kainas. Specialistai sako, kad svarbiausios statybinės medžiagos nuo pandemijos pradžios brango mažiausiai trečdaliu, o kai kurios – net ir kelis kartus. Tokio kainų šuolio statybų sektoriaus atstovai sako nematę, o NT projektų vystytojai teigia kai kuriais atvejais yra priversti stabdyti darbus, nes neturi už ką įsigyti pakankamai reikalingų medžiagų.

Prieš kelis mėnesius prodiuserė Vaida Skaisgirė pradėjo dviejų butų statybas. Tuo metu ji tikėjosi, kad jau po trijų mėnesių galės viename jų apsigyventi, tačiau dabar tikina susidūrusi su karčia statybų realybe. Prodiuserė V. Skaisgirė laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ juokėsi, kad jau pirmosiomis statybų savaitėmis susidūrė su statybų realybe – laiku nevykstančiais darbais. „Padaryta yra irgi nemažai.

Balandžio 29 d. Kinija į kosmosą paleido pirmąjį modulį, kuris vėliau taps planuojamos Tiangongo kosminės stoties šerdimi. Tai žymi Kinijos kosminės stoties statybų pradžią. Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.

Kultūros ministrui pasiūlius, o Seimo komitetui vienbalsiai pritarus, ketinama įteisinti naujas statybas šalia paveldo objektų, jeigu jos iškils vietoj senų, sovietinių statinių – tokių kaip garažai, sandėliukai, transformatorinės ir panašiai. Žmonės nerimauja, kad senamiesčius subjauros verslininkų kur tik įmanoma brukami daugiabučiai, tačiau politikai atkerta, kad nepasitikėti verslu negalima, o esamą tvarką jie kaip tik griežtina.

Tūkstančius eurų siekiantis naujasis infrastruktūros mokestis jau tuština namus statančių ar rekonstruojančių žmonių kišenes. Paradoksalu, tačiau savivaldybės, nors mokestį ir renka, neįsipareigoja nei nutiesti kelių ar komunikacijų, nei pastatyti darželio ar mokyklos. Ekspertai sako, kad kai kuriose savivaldybėse mokestis toks didelis, kad net gali viršyti būsimo statinio kainą. Tai esą lems, jog miestuose sustos plėtra, statybos ims keltis už miestų ribų.

Vieno iš Maskvos rajonų gyventojai pasipiktino gyvenamųjų namų kvartalo statybų darbais, atkreipę dėmesį į gerokai pasvirusį daugiabutį. Miesto statybų departamento teigimu, viskas ten yra gerai, o kalti „neteisingu kampu fotografuojantys asmenys“ ir „žemės nelygumai“. Ziuzino rajono Maskvoje gyventojai paviešino nuotraukas, kuriose užfiksuotas tariamai didelis matyti gerokai pakrypęs 19 aukštų namas – visai kaip legendinis XIV a. antros pusės statinys Pizos bokštas Italijoje.

Sostinėje pasipiktinimą ir klausimus, ar taip galima statyti, kelia prie pat sporto klubo prisišliejęs, jau baigiamas statyti ir beveik išparduotas daugiabutis. Savivaldybė aiškina, kad statybos atitinka reikalavimus, o Statybų inspekcija statinį dar žada patikrinti. Iš tolėliau pažvelgus į du pastatus, gali pasirodyti, kad jie kone liečiasi vienas su kitu. O prie sporto klubo pietinės ir rytinės pusės prisiglaudęs, beveik jį apkabinęs dygsta naujutėlaitis daugiabutis.

Vilniuje griuvo renovuojamo namo pastoliai, apie nukentėjusius žmones nepranešta. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai, 17.17 val. gautas pranešimas apie Antakalnio gatvėje pavojingai pakibusius renovuojamo namo pastolius.  Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, prie penkiaaukščio daugiabučio namo esantys pastoliai įlūžo ir sukrito dalis konstrukcijų nuo penkto iki antrojo aukšto.

Panevėžio miesto politikai pritarė Panevėžio daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ rangos darbų viešojo pirkimo vykdymui pranešė portalas sekunde.lt.  Rekonstravus daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centrą „Aukštaitija“ bus įrengtas Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio 10 takų modernus baseinas. Taip pat planuojama atnaujinti jau esamą keturių takų 25 metrų ilgio baseiną.

Lietuvoje parduodamų butų kainos kovą sumažėjo tik Vilniuje, o Lietuvos banko (LB) skelbiamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė augo 1,4 procento. LB duomenimis, kovą butai Lietuvoje kainavo 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak centrinio banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, kovo mėnesio indekso duomenys rodo, kad metinis būsto kainų augimo tempas buvo stabilus. „Skirtinguose Lietuvos regionuose tendencijos išsiskiria.

Statybininkai šaukia, kad brangsta statybinės medžiagos, dėl to nesugebės pastatyti namų už anksčiau suderėtas sumas ir bankrutuos. Butai didmiesčiuose taip pat brangsta kaip ant mielių, vis mažiau žmonių juo gali įpirkti, tačiau jie toliau graibstomi. Situaciją statytojai vertina kaip labai pavojingą ir nenuspėjamą. Ekonomistai kalba apie besipučiantį kainų burbulą ir artėjimą link praėjusios krizės scenarijaus. Tuo metu Lietuvos bankas dar ramiai stebi situaciją ir pavojaus ženklų nemato.

Puikios žinios iš Prancūzijos – prieš dvejus metus skendusi liepsnose, Dievo Motinos katedra po truputį grįžta į gyvenimą. Vieną garsiausių Paryžiaus simbolių uoliai tvarko darbininkai. Jau praėjusią savaitę pastatę milžiniškas atramas, prilaikančias pažeistus skliautus jie siekia atkurti bažnyčios didybę. „Praėjus dviem metams po gaisro mes baigiame tvirtinimo etapą, kitaip tariant, sutvirtiname konstrukcijas.

Vilniuje Žaliųjų ežerų gatvę planuojama sujungti su Nemenčinės plentu – bus tiesiamas naujas kelias, statomas tiltas per Nerį. Tačiau vietiniai gyventojai sunerimę – esą jei projektas išties bus įgyvendintas, naujasis kelias nuguls per sklypus, kur dabar gyvena dešimtys šeimų su mažais vaikais. Taip pat esą nutiesus kelią ir pastačius tiltą, bus stipriai suniokotas praktiškai kurortinis Žaliųjų ežerų rajonas.