sodra
SODRA
Tai Lietuvos valstybinė institucija, atsakinga už socialinio draudimo sistemą ir socialinę apsaugą. SODRA administruoja pensijas, nedarbo, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, taip pat teikia draudimo paslaugas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo vietos netekimo. Institucija užtikrina finansinę paramą ir apsaugą asmenims bei jų šeimoms įvairiose gyvenimo situacijose, padedant sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. SODRA finansuojama iš valstybės biudžeto ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, mokamų tiek darbdavių, tiek darbuotojų.
Antroji ataka prieš Lietuvą
Kad ir ką rekomenduotų patarlės, ant to paties grėblio tikrai lipama, o kai kuriems ten net ir patinka. Štai penkioliktoji Vyriausybė, savo veiklą pradėjusi nuo naktinės mokesčių ir pensijų deformos, kadencijos pabaigą ketina pažymėti tokiu pačiu „žygdarbiu“ prieš Lietuvos žmones. Kai prieš trejus metus valdžia pakėlė ir sujaukė mokesčius, dar buvo galima patikėti, kad per skubėjimą įvyko klaida. Juolab kad už naktinius sprendimus gauta tikrai daug pylos, daug nepasitikėjimo valdančia koalicija.
Seimas neapsisprendžia dėl privačių pensijų fondų
Seimas linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų. Tai paaiškėjo antradienį, kai buvo svarstomas grupės parlamentarų teikiamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas būtų 0 (nulis) procento, t.y. kad kaupiamosios pensijų įmokos į privačius pensijų fondus nebebūtų pervedamos.
Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti perpus
Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti beveik perpus, rodo Investuotojų asociacijos atlikta demografinių rodiklių analizė.
Europos Komisijos duomenimis, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje per minėtą laikotarpį išaugs 160 tūkst. iki 695 tūkst. Tuo metu darbingo (20–64 metų) amžiaus žmonių skaičius kris 353 tūkst. iki 1,7 mln.
N. Udrėnas: progresiniai mokesčiai Lietuvai netiktų
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šalyje planuojamų progresinių mokesčių idėją, bet mano, kad Lietuvai būtų palanku įvesti turto mokesčius.
„Mokesčių teorija sako, kad mokesčiai turėtų būti tokie, kad kuo mažiau iškreiptų žmonių ekonominę elgseną, taip pat kad jų administravimas būtų kuo paprastesnis, o trečias principas – kad jie kuo mažiau apsunkintų tą produktyviąją veiklą.
M. Kalesinskas: pensijų reforma žlugdoma
Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.
Seimas kaupiančius senatvei apgaus ketvirtą kartą per trejus metus?
Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.
Ar išliks Lietuvoje privatūs pensijų fondai?
Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.
K. Girnius: reikia įvesti progresinius mokesčius, o ne tuštinti pensijų fondus
Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.
„Sodra“: 15 tūkstančių gyventojų, išmokas gaudavusių per „Snorą“, iki šiol nepasikeitė sąskaitų
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad dar 15 tūkst. asmenų, kurie iki šiol socialinio draudimo išmokas gaudavo į banke „Snoras“ buvusias sąskaitas, nepateikė duomenų apie naujas sąskaitas.
Primename, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą visam laikui atšaukti banko „Snoras“ licenciją, „Sodra“ nebeturi galimybių pervesti išmokų į šiame banke buvusias sąskaitas.
Darbdavių „kova“ su motinyste: prašymas atleisti be datos ir darbo stalas koridoriuje
Nors dažnai itin mėgstama pabrėžti prastą Lietuvos demografinę padėtį, nepanašu, kad artimiausiu metu prognozės bus optimistiškesnės. Kaip pranešti darbdaviui apie nėštumą ir nelikti be darbo? Kokių priemonių imtis norint po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į turėtą darbo vietą? Kaip apginti įstatymo suteikiamas motinystės teises? Šie ir daugiau klausimų aktyviai aptarinėjami interneto diskusijų svetainėse, kur patirtimi ir patarimais dalijasi būsimos ar jau esamos mamos.
REKLAMA
REKLAMA
„Sodra“: draudėjai, įmokas mokėję per „Snorą“, turi pasirinkti kitus bankus
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad draudėjai, kurie iki šiol valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) mokėdavo į banke „Snoras“ esančias „Sodros“ sąskaitas, turėtų pasirinkti kitose kredito įstaigose esančias surenkamąsias sąskaitas.
Teritorinių „Sodros“ skyrių surenkamąsias sąskaitas galima rasti „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt, taip pat sužinoti „Sodros“ skyriuose.
„Sodra“ varo į bankus
Bankrutuojančiame banke „Snoras“ sąskaitas turėję pensininkai “Sodros“ yra raginami atsidaryti sąskaitas kituose bankuose. Pensininkai kratosi bankų ir tvirtina, kad toks nurodymas atima teisę rinktis. “Sodros“ skyriuose daugėja prašymų pensijas pristatyti į namus.
Teko prašyti kaip malonės
Kuršėniškis pensininkas (redakcijai pavardė žinoma) piktinasi, kad yra varžoma pasirinkimo laisvė gyventi be bankų.
„Bankrutavus “Snorui“ “Sodroje“ manęs pareikalavo atsidaryti sąskaitą kitame banke.
„Snoro“ klientai jau gali disponuoti socialinio draudimo išmokomis
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai.
Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.
Socialinio draudimo išmokas „Snoro“ klientai jau gali atsiimti banko skyriuose
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad gyventojai, kurie iki šiol negalėjo naudotis išmokomis, pervestomis į banko „Snoras“ sąskaitas, nesusietas su mokėjimo kortelėmis, dabar gali išmokas atsiimti banko skyriuose. Trečiadienį didžiuosiuose miestuose duris atvėrė trys banko „Snoras“ skyriai.
Trečiadienį nuo 14 val. atidaryti banko „Snoras“ skyriai esantys Vilniuje (Gedimino pr. 2), Kaune (Taikos pr.
„Sodra“: „Snoro“ klientai gauna socialinio draudimo išmokas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) daro viską, kad draudėjai ir socialinio draudimo išmokų gavėjai, kurie naudojasi banko „Snoras“ paslaugomis, nepatirtų papildomų rūpesčių.
„Sodra“ informuoja, kad socialinio draudimo išmokų gavėjus sklandžiai pasiekia jiems priklausančios socialinio draudimo išmokos. Žmonės naudojasi galimybe „Sodros“ pervedamas socialinio draudimo išmokas, kurias jie gauna per banką „Snoras“, išsiimti po 500 Lt per parą.
Banko „Snoras“ griūtis – nacionalinė nelaimė
Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.
Dėl „Snoro“ veiklos – sujudimas ir nerimas
Nepaisant gausių pranešimų apie sustabdytą banko „Snoras“ veiklą, žmonės vakar tebeklibino banko būstinės duris. Iki vakar popietės sustabdytos banko operacijos ir neveikę bankomatai žmonėms pridarė bėdos.
Žmonės baiminasi dėl indėlių saugumo
Nepaisant to, jog Tilžės gatvėje esanti banko „Snoras“ būstinė Šiauliuose, kaip ir visi bankomatai, ketvirtadienį šiek tiek po vidurdienio dar neveikė, žmonės nesėkmingai bandė pasiimti savo pinigus. Situacija į dienos pabaigą pasikeitė.
„Sodra“: visi socialinių išmokų gavėjai, jas gaunantys per „Snorą“, pinigus gaus
(Papildyta 16:24 val.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) informuoja, kad visi socialinių išmokų gavėjai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir per jį iki šiol gavę jiems priklausančias išmokas, turėtų būti ramūs – jiems priklausantys pinigai niekur nedings. Žmonėms bus išmokėtos visos priklausančios išmokos, niekam nedings nė vienas litas, teigiama „Sodros“ išplatintame pranešime.
Grįžusius iš užsienio tautiečius pasitiko aplaidūs valdininkai
Tauragiškių Linos ir Raimondo Venskų šeima, auginanti dviejų mėnesių mažylį, iki šiol negauna motinystės pašalpos, kadangi užklausa dėl darbo stažo Anglijoje užstrigo „Sodros“ Tauragės skyriaus kompiuteryje.
Eisi į banką – mokėsi
Panevėžietė pensininkė, patikėjusi, jog bankas pinigines operacijas gali atlikti nemokamai, prašovė pro šalį.
73 metų panevėžietės viltys, jog piniginės operacijos bankuose gali būti atliekamos už dyką, subyrėjo per du mėnesius. Dabar ji dar bando ieškoti kito, jokio mokesčio iš pensijos už pinigų paėmimą neatskaičiuojančio banko, ir, jeigu ras, taps jo kliente.
Tyrimas: „Sodra“ pasitiki vos kas aštuntas Lietuvos gyventojas
Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių.
2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.
V. Bakas: žmonės privalo norėti ginti savo interesus
Profesinės sąjungos yra vienas iš tų pilietinės visuomenės instrumentų, kuriais dažniausiai nelabai sėkmingai naudojasi Lietuvos piliečiai. Beje, jis veikia ir kairėje, ir dešinėje valstybėje. Kol kas viešajame sektoriuje žmonės atstovaujami tiek, kiek jie patys to nori. Tai rodo mokytojų ir pareigūnų sėkmės istorijos. Tiesą sakant, savo veiklą profesinėse sąjungose pradėjau nuo 2002 m., kai paprastu nariu įstojau į tuo metu besikuriančią tardytojų profesinę sąjungą.
Milijardai paaukoti pensijų fondų aferai
Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą, rašo „Respublika“ .
Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.
Būsimųjų pensininkų turtas per dieną išaugo 30 mln. litų
Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija.
Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.
P. Auštrevičius: pagrindinis orientyras pertvarkant Sodros sistemą – žmonėms naudingi sprendimai
Šiandien Seime vykusioje diskusijoje „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ ekspertai aptarė, kokių priemonių imtis, kad valstybinio socialinio draudimo sistema taptų efektyvesnė. Šią diskusiją inicijavo Seimo Europos klubas kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu.
Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad būtina mažinti „Sodros“ sistemos išmokas.
„Sodros“ skolininkais tampa teismai
Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys rodo, kad bene labiausiai iš biudžetinių įstaigų „Sodrai“ skolingi teismai. Skolos „Sodrai“ ir ne tik jai neaplenkė ir kai kurių Šiauliuose veikiančių teismų. Vien tik Šiaulių rajono apylinkės teismas „Sodrai" skolingas daugiau kaip 18 tūkstančių litų.
Vieni – skolingi, kiti – ne
Šiaulių apygardos pirmos instancijos teismuose – finansinė situacija skirtinga.
K. Leontjeva: didinti ar mažinti įmokas?
Seimas pradėjo svarstyti “Sodros” 2012 m. biudžetą. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma išlaidas didinti 400 milijonų litų, tuo pat metu surinkti tikimasi net milijardu litų arba kone dešimtadaliu daugiau nei šįmet.
Žaidimas su pensijomis tęsiasi
Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo.
Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu.
Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.
E. Jackaitę siūloma įkalinti metams
Fiktyvią darbo sutartį sudariusiai ir iš valstybės siekusiai pasisavinti per 150 tūkst. litų „Sodros“ išmokų Eglei Jackaitei prokuroras Vytautas Kukaitis prašo teismo skirti vienų metų nelaisvės atėmimo bausmę, o bendrovės „4 Real“ direktorei Erikai Kabečiūtei - per 18 tūkst. litų baudą, rašo VE.lt.
„Tikiu, kad teisingumas vis tiek nugalės, nes šioje byloje mano kaltė yra tik ta, kad besąlygiškai tikėjau savo mylimu žmogumi.
2012-ųjų biudžetas: paslaugų sąrašas nepridedamas
Antradienį Vyriausybė Seimui pristatinėja 2012 metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus. Nors pagal nustatytą procedūrą biudžetų formavimas prasidėjo dar gegužės mėnesį, likus savaitei iki svarstymų Vyriausybėje, įstatymų projektai dar nebuvo paskelbti viešai.
„Sodroje“ – neramaus laukimo metas
Vyriausybės pradėta „Sodros“ reorganizacija sukėlė nerimo ir šios įstaigos darbuotojams, ir klientams. Žadama atleisti darbuotojų – visiems įteikti įspėjimai apie galimą pareigybių naikinimą. Tuo tarpu klientai baiminasi, kad bus siuntinėjami į kitus miestus. Dar vasarą Vyriausybė paskelbė nutarimą leisti pradėti „Sodros“ administravimo įstaigų pertvarką.
„Sodros“ deficitas kitąmet – 2,71 mlrd. litų
Vyriausybės patvirtintame 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto projekte planuojama surinkti 11,9 mlrd. litų, biudžeto deficitas sudarys 2 mlrd. 71 mln. litų. Iš viso prognozuojama, kad „Sodros“ išlaidos sieks beveik 14 mlrd. litų.
„Sodros“ biudžeto projekte numatytas sumažintų pensijų atkūrimas senatvės, netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams.
2012 m. biudžetas: išlaidų kitais metais – 56,9 mln. daugiau
Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2012 metų nacionalinio biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektus, už kurį ministrai balsavo vienbalsiai.
2012 m. mokesčiai nedidės, išskyrus akcizą cigaretėms, į prieš krizinį lygį grįš senatvės ir netekto darbingumo pensijos.
Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos 2012 metais turėtų siekti 25,9 mlrd. Lt, o išlaidos – 26,7 mlrd. Lt.
Į vyriausybės posėdį Andrius Kubilius atskubėjo lydimas būrio vaikų.
„Sodros" biudžeto pajamos šįmet beveik puse milijardo didesnės nei pernai
Negalutiniais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos buvo 7 mlrd. 968,2 mln. Lt, t.y. 1,8 proc., arba 137,7 mln. Lt didesnės nei planuotos ir 5,8 proc., arba 435,7 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m.
„Sodros“ vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausią įtaką „Sodros“ trijų ketvirčių biudžeto surinkimo rezultatams turėjo stipriai išaugusi draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų suma.
I. Šimonytė: ministerijų išlaidos bus mažinamos tiek, kiek reikės
Bendras skirtumas, kurį reikia padengti siekiant norimo biudžeto deficito tikslo (2,8 proc.), yra 1 mlrd. litų. Dalį iš jų tikimasi padengti didinant valstybės pajamas, likusią dalį – mažinant ministerijų išlaidas, pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad „Sodros“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetų bendras deficitas sudaro 2,2 proc.
Kitąmet nedarbo išmokos nesikeis, motinystės – didės
Pirmadienį Vyriausybė pradėjo svarsyti ateinančių metų biudžeto projektą. 2012 metais šiek tiek didesnių išmokų gali tikėtis einantys motinystės ar tėvystės atostogų, tačiau nedarbo išmokos išliks tame pačiame lygje.
„Sodra“ skaičiuoja, kad ateinančiais metais jos įplaukos bus apie 12 mlrd. litų, o išlaidos – 14 mlrd. litų. Planuojamas deficitas – 2,1 mlrd. litų.
„Esminiai skirtumai nuo praėjusių metų: kartu su „Sodros“ biudžeto projektu teikiame du lydinčiuosius dokumentus.
Pensijas siūloma skaičiuoti be sovietmečio pajamų
Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijas skaičiuoti neįtraukiant sovietmečiu gautų pajamų.
„Jau daugiau kaip 20 metų Lietuva yra nepriklausoma ir mes nebenorime, kad tiek žmonės, tiek „Sodros“ darbuotojai knaisiotųsi po archyvus. Tarybinių pajamų neliktų, tačiau stažas išliktų“, – po vyriausybės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
R. J. Dagys norėtų diskusijos dėl išankstinių pensijų
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad prieš priimant sprendimus dėl galimybės tam tikrų profesijų darbuotojams išeiti į išankstinę pensiją reikėtų pasiklausti socialines įmokas mokančių dirbančiųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų.
Politiko nuomone, esant reikalui tokią diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų surengti Seime.
Paskelbta senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklė
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) interneto puslapyje paskelbta senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklė.
Nuo kitų metų senatvės pensijos amžius pradedamas tolinti, todėl pastaruoju metu „Sodros“ specialistai sulaukia nemažai gyventojų klausimų, kokio amžiaus būdami jie sukaks senatvės pensijos amžių.
Ar kada nors galėsime pragyventi iš pensijos?
Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.
Būsimųjų pensininkų likimas įstrigo Seime
Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.
Kartelio pinklėse – patentininkai
Kai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai praėjusią savaitę sukritikavo šalies bankus dėl žaibo greičiu augančių jų mokesčių klientams, šalies bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atsakė: „Kartelio nėra.“ Ir dar patikino: pigiai mokame, o ir krizės verpetų pagautus skolininkus bankai apgaubė išskirtiniu dėmesiu.
Socialdemokratai ragina Vyriausybę „Sodrai“ skolinti be palūkanų
Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši paskolas „Sodrai“ teiktų be palūkanų. Parlamentarai mano, kad teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis Vyriausybė dar kartą apiplėšia pensininkus.
„Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atkurti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija.
Kompensacijos černobyliečiams – iš kitų rankų
Černobylio atominės elektrinės sprogimo pasekmės iki šiol sunkiai prognozuojamos. Tos avarijos likvidavime dalyvavusieji, kurie dar išliko gyvi, sveikata pasigirti negali – dauguma jų kenčia nuo sunkių ir vis ūmėjančių ligų.
Nors ypatingo dėmesio nei iš valdžios, nei iš visuomenės visai Europai kilusį pavojų tramdę, avariją likvidavę žmonės nesulaukia, vis dėlto jiems sunkiai susirgus yra galimybė gauti vienkartines kompensacijas.
Apsimetėlė „Sodros“ darbuotoja kaunietei paėmė kreditų už beveik 3 tūkst. litų
„Sodros“ darbuotoja prisistačiusi moteris apgaulės būdu iš kaunietės išgavo duomenis ir sudarė sutarčių su kredito bendrovėmis. Nukentėjusioji patyrė 2292 litų nuostolį.
Kauno policijos duomenimis, 34-erių metų moteris pirmadienį apie 16 val. sulaukė tariamos „Sodros“ darbuotojos telefono skambučio.
Į motinystės pašalpas nusitaikiusiųjų byla – teisme
Kauno miesto apylinkės teismą pasiekė milijonines motinystės pašalpas pasisavinti ketinusių kauniečių byla. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai išsiaiškino, kad kėsintasi į bemaž 3 milijonus litų valstybės lėšų, tai pasak jų – vienas didžiausių išaiškintų tokio pobūdžio nusikaltimų mūsų šalyje.
Vaiką slaugančiai motinai gresia skurdas
Pakruojietei, nuo gimimo slaugančiai savo visiškos negalios vaiką, jo netekus, gresia skurdas. Moteris, atsisakiusi darbo pati rūpinasi vaiku, todėl neturi nė dvejų metų darbo stažo. pati praradusi sveikatą ji gauna mažiausią invalidumo pensiją. „Kas manęs laukia senatvėje?“ — klausia 33 metų mama.
Liko be darbo stažo
Pakruojo rajono gyventoja (redakcijai pavardė žinoma) yra sunerimusi dėl savo ateities.
„Dešimties metų vaikui nuo gimimo yra nustatyta visiška negalia.
R. Lazutka: kas išgelbės pensininkus?
Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą.
– Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu?
– Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.
Bendrystė ir atskirumas
Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.
Lietuvoje daugėja dirbančiųjų, didėja atlyginimai
Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys.
Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
