sodra
SODRA
Tai Lietuvos valstybinė institucija, atsakinga už socialinio draudimo sistemą ir socialinę apsaugą. SODRA administruoja pensijas, nedarbo, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, taip pat teikia draudimo paslaugas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo vietos netekimo. Institucija užtikrina finansinę paramą ir apsaugą asmenims bei jų šeimoms įvairiose gyvenimo situacijose, padedant sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. SODRA finansuojama iš valstybės biudžeto ir privalomojo socialinio draudimo įmokų, mokamų tiek darbdavių, tiek darbuotojų.
„Sodros“ elektroninių tarnybų darbas bus atnaujintas trečiadienį po pietų
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) elektroninių sistemų darbas bus visiškai atnaujintas trečiadienį po pietų.
„Šiuo metu jau veikia vidinės elektroninės sistemos, o trečiadienį po pietų bus atnaujintas ir išorinių elektroninių sistemų – Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS) ir Elektroninių prašymų tvarkymo sistemos (EPTS) darbas“, – teigiama „Sodros“ pranešime.
Dėl gedimo sutriko „Sodros“ veikla
Dėl įvykusios avarijos serverinėje sutriko visų „Sodros“ elektroninių sistemų darbas. Jų veiklą tikimasi atnaujinti trečiadienį.
Kadangi šiuo metu neveikia tiek vidaus, tiek išorės sistemos, nėra galimybės naudotis elektroninėmis „Sodros“ paslaugomis – Elektronine gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS), Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS), Elektroninių prašymų tvarkymo sistema (EPTS).
Teritoriniai „Sodros“ skyriai veikia, bet teikiama tik dalis paslaugų.
Atnaujinta sistema padės greičiau surasti mokyklos nelankančius vaikus
Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašą, kuris žymiai patobulins savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkymą ir padės greičiau išsiaiškinti nesimokančius vaikus ir nelankymo priežastis.
„Sodros“ skolininkams – viešumo testas
Iš Lietuvoje veikiančių daugiau kaip 60 tūkst. įmonių bent vieną litą ir bent vieną dieną „Sodrai“ buvo skolingos didžioji dalis jų –80,3 proc. Tokius rezultatus atskleidė „Creditreform Lietuva“ ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto mokslininkų sukurtas skolų „Sodra“ rodiklis.
Šis rodiklis buvo sukurtas remiantis devynių padalų skale, rodančia įmonės įsiskolinimo „Sodrai“ lygį, jo eigą ir su tuo susijusią įmonės riziką.
Susipažinkite: pensijų sistema (I)
Statistika rodo, jog Europoje demografinės svarstyklės jau ne pirmus metus krypsta vyresnių gyventojų pusėn, todėl ne veltui Europos komisija 2012–uosius paskelbė aktyvaus senėjimo metais.
Nepaisant to, jog apie senjorus viešojoje erdvėje kalbama daug, ne visi gyventojai žino iš pirmo žvilgsnio paprastus, bet svarbius dalykus – kelių pakopų pensijų sistema veikia Lietuvoje, kaip galima sukaupti papildomų lėšų senatvei ir pan.
Už rūpinimąsi – keiksmažodžių kruša
Į socialinės rizikos šeimų namus socialiniai darbuotojai dažnai beldžiasi ne po vieną – dėl drąsos pasitelkia ir kolegų.
176 panevėžiečių šeimų, kuriose auga 353 vaikai, gyvenimas – Socialinių paslaugų centro darbuotojų akiratyje. Tos šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašus.
Apklausa: Seimas piliečių pasitikėjimo turbūt nebeatgaus iki pat rinkimų
Kovą 15-74 metų šalies gyventojai tradiciškai labiausiai pasitikėjo šešiomis stabiliai besilaikančiomis institucijomis - Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Bažnyčia, Prezidento tarnyba, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir Konstituciniu Teismu. Visi šunys ir toliau tebekariami ant Seimo ir Vyriausybės. Turbūt naivu tikėtis, kad šių dviejų institucijų reitingai pagerėtų iki rinkimų.
Apklausos duomenimis, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 85 proc.
R. J. Dagys: „Sodra“ tikrai nebankrutuos
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, apsilankęs „Sodroje“, atkreipė dėmesį, kad valstybinė socialinio draudimo sistema gerėja.
Jo duomenimis, gyventojai ir įmonės sutaupys po „Sodros“ struktūrinių reformų įspūdingą sumą – 10 mln. litų.
„Turbūt visi pripažins, kad „Sodroje“ veikia vienintelė gerai sutvarkyta informacinė sistema.
Nutraukti sutartis su privačiais pensijų fondais – tik nuo kitų metų
Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.
M. Vaičiulis: pensijas atima politikai
Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis.
Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.
REKLAMA
REKLAMA
Ligonių kasose „ištirpo“ tūkstančiai pacientų
Susirgę ir atėję į polikliniką galite netikėtai sužinoti, kad už visas paslaugas teks sumokėti iš savo kišenės, nors ir esate socialiai draustas.
Panašiai nutiko ir į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusiai kūdikį auginančiai šiaulietei, kuri atėjusi į polikliniką sužinojo, kad nebėra socialiai drausta ir už ją ligonių kasa gydymo įstaigai nesiruošia mokėti.
Pokalbis su ministru: ar verta tikėti valstybės garantijomis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.
K. Leontjeva: Kodėl MMA reikia didinti iki 1050 litų?
Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų. Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, kad geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų.
Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.
Valdžios kilpa smulkiesiems
Nuo naujų metų valdžios atstovai iki 1 440 litų padidino verslo liudijimų kainą motyvuodami tuo, kad ankstesnės lengvatos nedavė naudos. Tačiau smulkieji verslininkai perspėja, kad toks kainos padidinimas daliai gyventojų yra tarsi paskutinis lašas stiklinėje, šalį vedantis į nedarbą.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai įžvelgia aibes suvaržymų ir sunkumų smulkiajam verslui iš valstybės pusės.
Socialinės pašalpos – apsukruolių verslas
Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus.
Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.
Valstybės skola pasiekė 35,6 proc. BVP
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola sausio mėnesio pabaigoje buvo 38 mlrd. 800 mln. litų, arba 35,6 proc. prognozuojamo 2012 metų bendrojo vidaus produkto (108 mlrd. 916 mln. litų).
Sausio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 26 mlrd. 487,9 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 494,7 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 384,5 mln.
Įsiskolinimai „Sodrai“ ėmė „senti“
Naujų skolų „Sodrai“ jau tris mėnesius iš eilės buvo fiksuojama vis daugiau. Tačiau jei iki šiol įmonės pasistengdavo padengti skolas joms dar per daug „nepasenus“, tai vasarį vyresnių nei 30 dienų įsiskolinimų Sodrai suma pajudėjo aukštyn – nuo 50,4 iki 54,9 mln. Lt – teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi VSDF skelbiamus duomenis.
Veikiančios įmonės vasario 22 dieną Sodrai buvo skolingos 112,1 mln. Lt (10,7 proc.
Pašalpų grįžtama automobiliais su angliškais numeriais
Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos.
Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai?
Naudojasi landa įstatyme
Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.
2011-ieji pensijų fondams buvo neramūs
Daugiau nei milijoną dalyvių turinčių II pakopos pensijų fondų (PF) valdomą turtą praėjusiais metais didino Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“ ) pervedamos lėšos, tačiau neigiama investicinė grąža galimą prieaugį mažino.
„Sodra“ II pakopos pensijų fondams 2011 m. pervedė 380,8 mln. Lt, t. y. 17,3 % (56,1 mln. Lt) daugiau negu 2010 m., tačiau šių pensijų fondų valdomas bendras turtas išaugo mažiau – 224, 7 mln. Lt. Per metus turtas padidėjo 5,8 % (iki 4,08 mlrd.
Kuriamas „Sodros“ informacijos centras
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) kuria informacijos centrą.
„Tai bus vienas trumpasis telefono numeris, kuris veiks visoje Lietuvoje ir kuriuo paskambinę klientai galės gauti jiems aktualią informaciją valstybinio socialinio draudimo klausimais“, – sako Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ direktorius.
Planuojama, kad bendruoju „Sodros“ numeriu bus teikiamos konsultacijos visoms „Sodros“ klientų grupėms.
Kiek kainuoja naujagimis
Vaikai gimsta iš meilės, bet vien jos nepakanka. Šeimos finansų specialistai perspėja, kad taupyti atžaloms reikia pradėti gerokai anksčiau nei šios gimsta, mat kūdikio atsiradimas šeimoje gerokai palengvina pinigines.
Naivu tikėtis, kad dauguma demografinę šalies padėtį gerinančių tautiečių, planuodami šeimos pagausėjimą, pradės taupyti, kad vėliau nepajustų drastiško kišenių ištuštėjimo.
Išaugo elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti skaičius
Gyventojai teikia vis mažiau popierinių prašymų ligos pašalpoms gauti ir naudojasi galimybe teikti juos paprastesniu, elektroniniu, būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti buvo pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010 metais.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti per 2011 metus pateikta 193 tūkst. 463 (iš viso elektroninių pašalpos prašymų per 2011 metus pateikta 200 tūkst.
E. Bžeskas perspėja lietuvaites, svajojančias emigruoti
Pats iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą gyventi grįžęs Andrius Užkalnis BTV laidoje „Užkalnio 5“ nusprendė su savo pašnekovais padiskutuoti apie emigraciją.
Lietuvoje net ir mirti reikia pagal nustatytas taisykles
Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams.
Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.
Laimės ieškoti svetur išvažiuoja ir pensininkai
Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.
Apgavikai ieško progų
Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti.
Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi.
Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.
„Sodra“ gyventojus įspėja saugotis apgavikų
Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatę asmenys garbaus amžiaus gyventojams telefonu arba tiesiog sustabdę gatvėje siūlo rašyti prašymus dėl pensijų padidinimo arba nepriemokų susigrąžinimo, pasiūlo palydėti į namus ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.
K. Daukšys: valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaita — misija neįmanoma?
Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti.
Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.
Išankstinė pensija – nesoti
Pensinio amžiaus dar nesulaukusiems, bet reikiamą darbo stažą turintiesiems tapo daug lengviau išprašyti išankstinę pensiją – nebereikalaujama Darbo biržos registracijos.
Maždaug septyni šimtai Panevėžio miesto ir rajono gyventojų yra išankstinės pensijos gavėjai. Sąvoka „išankstinė pensija“ į mūsų gyvenimą atėjo 2004 metais, kai po aktyvios pilietinės iniciatyvos ir „Sąjungos 55“ veiklos valdžia suteikė tokią galimybę.
Jos nauda vyresnio amžiaus žmonėms neabejotina.
Lietuvoje vyrai patyrė didesnę diskriminaciją nei moterys
Pernai vyrai vėl labiau skundėsi dėl diskriminacijos. Vyrai aktyviau gynė savo teises ir pateikė 51 proc. skundų (moterys 49 proc.). Per visus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų buvo sulaukta 2000, 2009 ir 2011 m.
Pernai LGKT nagrinėjo 170 diskriminacijos atvejų: buvo pateikti 157 skundai bei atlikta 13 tyrimų savo iniciatyva. 2010 m. buvo pateikti 148 skundai bei atlikta 10 tyrimų savo iniciatyva.
Pensininkai traukia į užsienį?
Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės.
Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.
Pensijos pagaliau sugrįžta
Keliomis dešimtimis, o kam ir keliais šimtais litų sumažintos pensijos jau taps praeitimi: sausį gavėjus pasieks tokios pensijos, kokios buvo mokamos prieš krizę, 2009-aisiais.
„Sodros“ Panevėžio skyriaus mokamas pensijas gauna kelios dešimtys tūkstančių miesto bei rajono gyventojų. Senatvės pensijos mokamos maždaug 28 tūkstančiams, netekto darbingumo (invalidumo) – 11 tūkstančių, našlių ir našlaičių – 12 tūkstančių gyventojų ir kt.
Daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija
Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija: 2007 m. tokių asmenų buvo 622, 2008 m. - 921, 2009 m. - 1341, 2010 m. 1902, o praėjusiais metais jau 2246. Nepatogumų dėl pensijos mokėjimo nepatiria tie Lietuvą laikinai ar visam laikui paliekantys pensinio amžiaus asmenys, kurie nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos.
Atkūrus pensijas, vidutinė senatvės pensija padidės 68 litais
Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.
Kol KT sprendžia pensijų bylą, dirbantieji – nežinioje
Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas iki 2012 m.
Politikai duoda darbo
KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.
Meno kūrėjai privalomuoju sveikatos draudimu bus draudžiami valstybės lėšomis
Nuo sausio 1-osios įsigalioja naujos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos dėl meno kūrėjų - jie bus draudžiami valstybės lėšomis
Meno kūrėjai, negaunantys pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausantys asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymą, nedirbantys pagal darbo (tarnybos) sutartį ar savarankiškai ir nemokantys sveikatos draudimo įmokų, privalomuoju sveikatos draudimu bus draudžiami Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis.
Sumažintų pensijų atkūrimui bus skiriami 495 mln. litų.
Nuo kitų metų sausio 1-osios visiškai atkuriant dėl sunkmečio sumažintas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijas papildomai prireiks 495 mln.
Bus mokamos kompensacijos likvidavusiems Černobylio avarijos padarinius
Nuo 2012 m. sausio 1 d. vienkartines kompensacijas asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, skirs ir mokės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniai skyriai.
Taigi, asmenys dalyvavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime ir turintys teisę į vienkartines kompensacijas (o tokių asmenų mirties atveju, jų šeimos nariai), nuo 2012 m sausio 1 d. turi kreiptis į bet kurį teritorinį „Sodros“ skyrių.
Kitąmet 60 tūkst. žmonių į pensiją išeis vėliau
Nuo 2012 metų sausio 1 dienos bus ilginamas pensinis amžius, dėl to senatvės pensijas vėliau gaus apie 60 tūkst. žmonių.
„Nuo sausio 1 dienos pensinis amžius vyrams bus ilginamas 2 mėnesiais, moterims – 4 mėnesiais ir iki 2026 metų bus pasiektas vienodas 65 metų amžius abiems lytims“, – šią ir kitas pensinio amžiaus žmones paliesiančias reformas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Turizmo sektorius gyvena rizikingu laikotarpiu
Kas dešimta kelionių agentūrų turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, o beveik 15 proc. visų šio sektoriaus įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.
„Creditinfo“ duomenimis, kelionių agentūrų uždelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus išaugo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos "Sodrai" - 350 tūkst. litų.
Prezidentė pasirašė 2012-ųjų „Sodros“ biudžetą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2012 metų „Sodros“ biudžeto įstatymą. Jame įtvirtinama nuostata nuo kitų metų pradžios grąžinti sumažintas senatvės ir neįgalumo pensijas į prieškrizinį laikotarpį.
Šalies vadovės teigimu, sprendimas atkurti pensijas sunkmečio laikotarpiu leis sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje.
„Pensijos Lietuvoje yra ir taip mažiausios Europoje. Negalima taupyti vargingiausiai gyvenančių žmonių sąskaita ir dar labiau juos skurdinti.
Naktinės Seimo reformos – bandymų ir klaidų metodu
Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus.
Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau.
Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.
Trapaus stabilumo sutiktuvės ir išlydėtuvės 2011
2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.
Parlamentarai palaikė 2012-ųjų „Sodros“ biudžetą
Parlamentarai antradienį palaikė 2012 metų „Sodros“ biudžeto projektą, kuriame atstatomos sumažintos senatvės pensijos, nuo 2 proc. iki 1,5 proc. sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus, nekinta dauguma išmokų, bedarbių, motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų.
Ypatingos skubos tvarka už „Sodros“ biudžetą balsavo 70, prieš – 15, susilaikė 8 Seimo nariai.
Pensijų įmokos į fondus kitąmet sumažės iki 1,5 proc.
Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai.
Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.
Seimas pritarė atskaitymų į privačius pensijų fondus mažinimui
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų reformos įstatymo pataisai, kuria numatoma 2012 m. nuo 2 iki 1,5 proc. sumažinti atskaitymus į privačiuosius pensijų fondus.
Parlamentarai dar turės balsuoti dėl įstatymo pataisų priėmimo. Įstatymą priimti ketinama ypatingos skubos tvarka.
Vienas iš esminių siūlymų – nustatyti 2012 metams 1,5 proc., o 2013 m. – 2,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifą.
Pensijas ir kitas išmokas gaus prieš šv. Kalėdas
Visiems valstybinio socialinio draudimo pensijų ir kitų išmokų gavėjams, išskyrus dirbančius pensininkus, pensijos ir kitos išmokos gruodžio mėnesį bus baigtos mokėti anksčiau nei kitais šių metų mėnesiais – jomis naudotis bus galima dar iki didžiųjų metų švenčių.
Visiems pensijų gavėjams, kurie nedirba, pensijos bus išmokėtos vėliausiai iki šv. Kalėdų.
Nemokamas gydymas: nuo realybės iki miražo
Dvi valandas į „Šiaulių naujienų“ redakciją karštąja linija skambinę šiauliečiai ne tik klausė, ar reikia už vienas ar kitas medicinos paslaugas mokėti gydymo įstaigai ar gydytojui, bet ir patvirtino seną kaip pasaulis tiesą – gydytojams mokėti reikia! Ir ne tik tada, kai žmogus ateina į valdišką kabinetą, bet ir tada, kai jis pasibeldžia į privačiai dirbančio gydytojo kabineto duris – net jau ir susimokėjusiam už vizitą pacientui gali būti leidžiama suprasti, kad... reikia mokėti dar.
„Sukauptų“ pensijų fantasmagorija
Žala, kurią šiai visuomenei, jos bendrumui padarė dvi paskutines savaites vykusios valdančios koalicijos diskusijos (prie kurių sėkmingai prisidėjo politinė opozicija), manding bus daug didesnė už premjero Andriaus Kubiliaus įkyriai peršamą grėsmę valstybės finansų sistemos stabilumui. Net jeigu ji iš grėsmės būtų virtusi apčiuopiama problema.
Reikalas tas, kad protingiems žmonėms nekyla net klausimo, ar viešieji valstybės finansai turi būti subalansuoti.
Motinystės (tėvystės) išmokos: sumažino ar padidino?
Seimas ketvirtadienį nutarė, kad motinystės (tėvystės) išmokų skaičiavimo koeficientas turėtų mažėti penktadaliu – nuo 4 iki 3,2. Šis dydis naudojamas nustatant mažiausias ir didžiausias išmokas tėvams.
Valdžia – nieko nesumažinom
Kitąmet didžiausia išmoka, anot valdžios liks panaši į esančią šiemet, bet jei jis nebūtų keičiamas, šių tėvų pajamos būtų padidėjusios daugiau nei 1 tūkst. litų. Tiesa, dalį „tokios pačios“ išmokos praris infliacija.
