skulptūra

 Dabar pamatysite, kokie stebuklai žiemą turistus traukia į Kiniją. Išvysite ir ilgus amžius menančias poledinės žūklės tradicijas viename įspūdingo dydžio ežere, ir ką galima pastatyti iš 60-ties tūkst. kubinių metrų dirbtinio sniego. Sparnuota slidininkė, besileidžianti nuo kalno – neįtikėtina sniego skulptūra per porą savaičių iškilo Kinijos šiaurės rytuose, sniego ir ledo skulptūromis garsėjančiame Harbine.

 Keli šimtai protestuotojų penktadienį Vilniaus Lukiškių aikštėje surengtoje protesto akcijoje piktinasi Kultūros ministerijos vykdomu konkursų Laisvės kovų memorialui ir ragina reprezentacinėje sostinės vietoje pastatyti visuomenininkų pasirinktą Vyčio paminklą. Policijos duomenimis, organizacijos „Talka“ surengtoje protesto akcijoje dalyvavo apie 300 žmonių, daugiausia – vyresnio amžiaus piketuotojai.

Per dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nesugebėjo apsispręsti, ką toliau daryti su 2015-ųjų liepą nuo sostinės Žaliojo tilto entuziastingai nukeltomis keturiomis skulptūromis - merijos žodžio laukianti Kultūros ministerija ir Lietuvos dailės muziejus jų ateitį sieja su Grūto parke įkurta ideologizuotų sovietmečio skulptūrų ekspozicija.

 Ketvirtadienį Kaune atidengiama pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra. 2,4 metrų aukščio iš bronzos lieta skulptūra vaizduoja Laisvės alėja pirmyn žingsniuojantį burmistrą, nešiną portfeliu. Istorikų teigimu, J.Vileišiui einant burmistro pareigas vyko intensyvi Kauno miesto plėtra iš senojo miesto branduolio – senamiesčio – į Naujamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Šančius ir kitus priemiesčius.

Pagrindinę šalies aikštę sutvarkyti bandoma daugiau kaip 20 metų, o apsispręsti dėl skulptūros joje valdžiai nepavyksta iki šių dienų. Dabar skelbiama dar viena atranka laisvės kovotojų ir vienybės simboliui Lukiškių aikštėje. Ji bus aštunta. Bet per visus šiuos metus dėl to, kokia skulptūra čia turi stovėti, apsispręsti ir ją pastatyti nė vienai valdžiai nepavyko. Dabar nuspręsta skelbti dar vieną konkursą skulptūros projektui atrinkti. Jis bus jau aštuntas.

„Lietuvos talentų“ scenoje – ne vien muzikantai ir šokėjai. Štai šiam pasirodymui prireikė beveik tonos gryno ledo, raumeningo pagalbininko ir patyrusio ledo skulptoriaus. Broliai Robertas ir Donatas kaupė patirtį įvairiuose projektuose ir netikėtai susitiko su Oka – ledo skulptoriumi iš Balio salos. Šiame šou vaikinai parodė ledo ir ugnies šou. „Mūsų pasirodyme susipins dvi stichijos – ledas ir ugnis. Ir mūsų charizma, kurios dar, manau „Lietuvos talentų“ scena dar nematė“, - teigė meistrai.

Visuomenininkams atrinkus siūlomą skulptūrą laisvės gynėjų įamžinimui Vilniaus Lukiškių aikštėje, kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson teigia, kad dėl memorialo spręs atnaujinta Vyriausybės ir savivaldybės darbo grupė. Po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ministrė tiesiogiai neatsakė, ar pritaria visuomenininkų iniciatyvai.

Vilniuje ant Žaliojo tilto stovėjusias sovietines skulptūras svarstoma perduoti Lietuvos dailės muziejui. Šis savo ruožtu galėtų jas atiduoti eksponuoti Druskininkų Grūto parkui, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Tuo metu Vilniaus savivaldybė, anot mero Remigijaus Šimašiaus, svarstys ir dar vieną galimą variantą – skelbti atvirą konkursą dėl šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše saugomų skulptūrų eksponavimo.

Monumentali signataro Jono Basanavičiaus skulptūros versija koncerno „MG Baltic“ užsakymu nebebus kuriama, tačiau mažesnį jos modelį koncernas dovanojo šio paminklo idėją palaikiusiam Lietuvos nacionaliniam muziejui. Kaip pranešė koncerno atstovai, 51 centimetro aukščio bronzos skulptūra, kurią pagal tarpukario menininko Rapolo Jakimavičiaus maketą kūrė skulptorius Algirdas Bosas, Nacionalinio muziejaus padaliniui Signatarų namams padovanota pirmadienį.

Prie tris kartus už originalą mažesnės – bet vis vien milžiniškos sniego Triumfo arkos net surengta simbolinė ceremonija su Prancūzijos vėliavos pakėlimu. Iš sniego nulipdyta ir kruopščiai papuošta Triumfo arka yra 17,5 m aukščio. Ir tai tik viena iš daugelio įspūdingų sniego skulptūrų Japonijos Saporo miesto kasmetiniame Sniego festivalyje. Jis šiemet rengiamas jau 68 kartą. Žinoma, čia neapsieita be pokemonų ir įvairių filmukų padarėlių ir herojų.

Sukurti paminklą ir sutvarkyti aikštę skirtą Dr. Jonui Basanavičiui įamžinti ryžosi 16 skulptorių ir architektų pajėgos – tiek darbų pateikta savivaldybės paskelbtame viešame konkurse, kurie šiuo metu jau vertinami ekspertų komisijos. Visi norintys pamatyti paminklo dr.

Spaudžiant šaltukui, ledo skulptūrų meistrai skuba iš jiems išdalintų dviejų metrų aukščio, dviejų metrų pločio ir 60 centimetrų storio ledo luitų sukurti tokius šedevrus, kurie jiems pelnytų geriausiųjų titulus. Šiemet Harbino tarptautiniame ledo ir sniego festivalyje dalyvauja 32 komandos - po du žmones iš vienuolikos pasaulio šalių. Kai kurie jų čia atvyksta metai iš metų ir kasmet susiduria su vis didėjančia konkurencija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Kęstutis Masiulis ir Arvydas Anušauskas nerimsta dėl sovietmetį menančio vadinamojo „raudonarmiečio“ skulptūros Alytaus rajone. Parlamentarai įsitikinę, kad sostinėje pašalinus daug aistrų kėlusias Žaliojo tilto skulptūras, sustoti nereikėtų. Tuo metu Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas ragina neskubėti ir atrėžia, kad tokios iniciatyvios politikams kyla tik prieš rinkimus.

Šiauliuose prie vėdinimo įrangos gamyklos atidaryta skulptūrų paroda. Ji ypatinga tuo, kad dvi skulptūros groja. Skulptūromis nutarta papuošti gamyklos aplinką, kad darbuotojams būtų maloniau, o be to, Šiauliams, pramonės miestui labai trūksta meninės aplinkos. Skulptorius Martynas, sukūręs aktyvią skuptūrą vaizduoja, kokį garsą tikriausiai girdi vabalėliai ir žiogai, besibraunantys per žolės stiebelius... Ši skulptūra taip ir pavadinta – žolė.

Išleidusi monetas, vaizduojančias šiemet Vilniuje nukeltas Žaliojo tilto skulptūras su sovietų kariais, Rusija parodė esanti nepasirengusi istorinei tiesai apie sovietinę Lietuvos okupaciją, trečiadienį pareiškė aukšto rango Lietuvos diplomatas.

 Kultūros ministras Šarūnas Birutis siūlo palikti galioti teisinę apsaugą Žaliojo tilto skulptūroms Vilniuje, kad jų nebūtų galima panaudoti „politinėms provokacijoms“. „Skulptūros, kaip kilnojamojo paveldo vertybės, nes tai yra laikmečio liudininkai, turėtų būti kur nors kitur saugomos. Pasikartosiu – (saugomos) tam, kad nebūtų jokių politinių provokacijų ir nieko kito.

Britų menininkas sukūrė apie dešimt tonų sveriančią skulptūrą visiems Viduržemio jūroje žuvusiems pabėgėliams atminti. Tiesa, skulptūra nebus prieinama kiekvieno akiai – į ją pažiūrėti galės tik tie, kurie moka nardyti. Apie dešimt tonų sverianti valtis su pabėgėlių skulptūromis atsargiai gramzdinama į jūros dugną. Anot šio kūrinio autoriaus, tai – atminimas tiems, kurie bėgdami nuo karo ir persekiojimų žuvo taip ir nepasiekę saugesnės Europos.

Kauno arkivyskupijai grąžinama unikali, itin vertinga medinė skulptūra „Veliuonos Madona“. Paveldosaugininkai prašo ją palikti saugoti muziejuje, nes Bažnyčia esą neturi, kur ją saugoti. „Komisija nusprendė įrašyti į (kultūros vertybių) registrą, bet prašyti arkivyskupijos, kad ji paliktų depozito teisėmis muziejuje.

Skardinis 8 metrų aukščio vadinamas Penktasis kėlinys prie Šiaulių arenos greičiausiai stovi paskutines dienas. Visuomeninė organizacija, šio statinio oficiali savininkė, varto savivaldybės raštą – jame aiškiai parašyta – 18 diena, terminas galutinis ir neskundžiamas. Statinio savininkai sako žinantys, kad jį čia laikyti leista laikinai. Tačiau siūlo į tai pažiūrėti kūrybiškai – esą ir patys politikai leidę jam stovėti, kadaise nebuvo kategoriški.

Vienas Taivano menininkas iš senų mobiliųjų telefonų sumanė sukurti didelę skulptūrą ir šiam darbui jam prireikė nemažos krūvos pinigų ir laiko. „Tai šiuolaikinis menas, pagamintas iš perdirbtų, aukštos klasės šiukšlių. Tai kaip skulptūra, kurią reikia lėtai iškalti. Aš kūriau ją keturis mėnesius. Čia galima matyti, kaip keičiasi menas: iš tradicinio į šiuolaikinį. Viskas gaminama iš mūsų šiukšlių“, - pasakoja menininkas Lin Shih-pao.

Vilniaus valdžiai bei Kultūros ministerijai nesutariant dėl vietos Jono Basanavičiaus paminklui sostinėje, kultūros ministras Šarūnas Birutis sudarė komisiją. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ministro įsakymu sudaryta komisija nagrinės klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programoje numatytu siekiu Vilniuje pastatyti paminklą J.Basanavičiui.

Londone britų menininkas ir skulptorius Jasonas Tayloras pristatė savo įspūdingas skulptūras, kurias turistai ir vietiniai gali išvysti vos du kartus per dieną. Jos pastatytos upės pakrantėje, todėl kilus potvyniui šios visiškai paneria po vandeniu – tokia buvo pagrindinė kūrėjo idėja. Taip autorius kviečia visus pagalvoti apie gresiantį pasaulio atšilimą.

Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Berlyno sienos griuvimo, į miestą vėl sugrįžo Leninas – atkasta granitinė Rusijos revoliucijos vado galva ketvirtadienį sunkvežimiu buvo vežama per Vokietijos sostinę. Seniai užmiršta miesto pakraštyje esančiame miške buvusi palaidota 3,5 tonos sverianti skulptūra taps naujos ekspozicijos eksponatu muziejuje, kuriame bus eksponuojami asmenų, suvaidinusių tam tikrą vaidmenį Vokietijos įvykiais turtingoje istorijoje, atvaizdai.

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko kieme – iš miesto biudžeto pirkta skulptūra. Tuo yra įsitikinęs buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Martikonis. Tuo metu A. Zuokas atmeta kaltinimus, pažymėdamas, kad skulptūra nėra pirkta iš miesto pinigų. „Kodėl Zuokas savo namo kieme laiko iš miesto biudžeto nupirktą skulptūrą??? Sumokėta buvo apie aštuoniasdešimt tūkst. litų“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbia V. Martikonis.

Las Vegase esantį Madam Tiuso muziejų užplūdo minios lankytojų, norėdamos savomis akimis išvysti vaškinę atlikėjos Nicki Minaj skulptūrą. Tiesa, kai kurie drąsuoliai nesibodėjo ne tik kukliai įsiamžinti šalia, bet ir paliesti vaškinę Nicki skulptūrą.  Vaškinės atlikėjos figūros kūrėjai neslėpė, kad ją sukūrė remdamiesi skandalingu Nicki dainos „Anaconda“ vaizdo klipu. Pikantiškos lankytojų fotosesijų akimirkos – žemiau esančiose nuotraukose.

 Šilutės rajone esančiame Rusnės miestelyje planuojama atidengti Indijos tautinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandhi ir iš Mažosios Lietuvos kilusį jo draugą, architektą Hermanną Kallenbachą vaizduojančias skulptūras. Mahatma Gandhis ir H.Kallenbachas susipažino gyvendami Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Žydas H.Kallenbachas tapo ne tik Mahatmos Gandhi artimu draugu, bet ir jo neginkluotos kovos įdėjų finansiniu rėmėju.

Galingoji kaimynė neretai naudojasi proga pašiepti Baltijos šalis – kaip patys sako „pribaltiką“: tai kartu su NATO esame Ukrainos fašistų rėmėjai, tai gyvename ištvirkusioje Europoje, tai naikiname išvaduotojų atminimą. Taip – vos diskiniais pjūklais darbuotojai ėmė nuiminėti Žaliojo tilto skulptūras – įvykių aidas pasiekė Rusiją. Čia atvyko ir Rusijos žurnalistai – filmavo, kalbino ir visai Rusijai ir, žinoma, Lietuvai rodė ašaras dėl vadinamųjų „balvonų“ spaudžiančius vietinius.

 Nuo Žaliojo tilto sostinėje nukeltos likusios keturios skulptūros, kurių avarinė būklė kėlė pavojų praeiviams ir tiltu važiuojančioms transporto priemonėms. Darbai vyko nuo vėlaus vakaro iki paryčių, siekiant užtikrinti didesnį pėsčiųjų ir transporto eismo saugumą tiltu. Sutikimą nukelti 4 skulptūrų grupes, kurioms jau per 60 metų, Vilniaus savivaldybei yra davęs Kultūros paveldo departamentas.

Vilniuje nuo Žaliojo tilto antradienio naktį nukeltos paskutinės sovietinių skulptūrų kompozicijos. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, surūdijusios skulptūros yra avarinės būklės, todėl nukeltos dėl saugumo, bet jų restauruoti bent kol kas neketinama. Priimti skulptūras norėtų Grūto parkas prie Druskininkų ir šalia Vilniaus esantys Europos parkas ir Vidmanto Martikonio vadovaujamas akmens skulptūrų parkas.

Šįryt ant Vilniaus Žaliojo tilto pradėti parengiamieji darbai avarinės būklės skulptūroms nukelti – virinami specialūs plieniniai rėmai, kad skulptūras galima būtų nukelti saugiai ir jų nepažeidus.

  Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikina, kad sovietinės Žaliojo tilto skulptūros nukeliamos dėl saugumo, tačiau pripažįsta neturintis planų jų restauruoti ir grąžinti ant tilto. Sostinės vadovas penktadienį sakė, kad ekspertai šį mėnesį dar kartą konstatavo, jog skulptūros yra avarinės būklės. „Skubus nuėmimas yra ne tik kad greičiausias, bet ir pigiausias būdas išspręsti saugumo problemą“, - žurnalistams savivaldybėje sakė R.Šimašius.

 Vilniuje įamžintas legendinio garsaus britų muzikanto, dainų kūrėjo Johno Lennono atminimas. „Kuo mūsų Vilnius gražus ir tampa dar žavesnis? Kai jame gimsta visai neįtikėtini ir netikėti, net nesusiję su mumis ar mūsų miestu, tačiau drąsūs projektai. Kad ir Franko Zappos skulptūra nieko bendro su mumis neturi, tačiau netrukdo jai būti vienam iš labiausiai lankomų vietų, garsinančių Vilnių.

Viršuliškių skersgatvyje, verslo komplekso „Grand office” aikštėje, Suomijos ambasados ir garsaus lietuvių architekto Gintaro Čaikausko biuro iniciatyva atidengta skulptoriaus Tado Gutausko skulptūra „Suomis”. Atidengimo ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Lietuva ir Suomija yra Šiaurės ir Baltijos šalių regiono dalis. Esame ne tik artimi kaimynai, bet ir partneriai, kuriuos sieja tvirti ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai.

Ketvirtadienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, kartu su Suomijos Prezidente Tarja Halonen ir Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi atidengė Tado Gutausko 10 metrų aukščio skulptūrą „Suomis“. Suomijos vėliavos spalvų meninis akcentas įprasmins žmogaus siekį siekti nepasiekiamo ir vytis savo svajonę.

 Žaliojo tilto skulptūras Vilniuje reikėtų nukelti nelaukiant, kol ekspertai apsispręs dėl skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. To Š.Birutis teigia paprašęs Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, su kuriuo susitiko ketvirtadienį. „Aptarėme ir vadinamųjų „balvonų“ likimą. Mano nuostata nesikeičia: aš sakiau, kad jie turėtų būti patraukti pirmiausia nelaukiant jokių kitokių sprendimų, kaip keliantys grėsmę. To ir paprašiau Vilniaus miesto mero.

 Vilniaus savivaldybė sustabdė konkursą dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų rekonstrukcijos, penktadienį pranešė naujasis sostinės meras Remigijus Šimašius. „Tas jau yra padaryta, nes konkursas buvo paskelbtas siekiant brangiai sumokėti, kad skulptūros būtų išsaugotos toje vietoje, kurioje yra“, - BNS penktadienį sakė R.Šimašius.

 Apsinuoginusius žmones ir dievus vaizduojančios senovės graikų skulptūros, daugelio nuomone, perteikia tobulas žmogaus kūno formas; senovės menininkų kūriniai mus iki šiol stulbina ir jaudina – rodo naujausia Britų muziejaus surengta paroda. Ekspozicijoje „Lemiamas grožis“ (Defining Beauty) galima pamatyti stulbinamų skulptūros ir keramikos kūrinių, tarp jų – labiausiai įsimintinų Graikijos antikos menininkų darbų.

 Naujoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri galėtų iš naujo spręsti dėl prieštaringai vertinamų sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų, darbą gali pradėti jau balandžio pabaigoje. „Pirmasis posėdis planuojamas pačioje balandžio pabaigoje“, - BNS sakė Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Rita Kuncevičienė.

Kas vyksta Kaune Televizijos laida „Po Laiminga Žvaigžde“ siautulingame vakarėlyje atidarė antrąjį sezoną. Pagrindinio vakaro svečio Žilvino Grigaičio garbei atidengta jo skulptūra bei padovanotas verslininko portretas. Ž. Grigaitis neslepia, jog yra labai sužavėtas Giedriaus Mazūro kurta jo statula, nes atspindi tą tikrąjį Žilvino Grigaičio gyvenimą. Be to, verslininkas tikino, jog skulptūra padaryta labai kruopščiai ir į jį yra be galo panaši. „Jaučiuosi labai įdomiai.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija diskusiją dėl jų likimo atidėjo iki pavasario. Pasak komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės, tarptautinę konferenciją, kurioje būtų diskutuojama dėl sovietinio paveldo, ketinama surengti kovo arba balandžio mėnesį“, – „miestui ir pasauliui“ pranešė agentūra BNS ir kai kuriuos žmones papiktino, o mane pralinksmino.

Neišvengiamai artėjant eurui, Šiaulių menininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sumanė įamžinti lietuvišką valiutą. Per „Šiaulių naktis“, rugpjūčio 29-ąją, nuo 20 val. prie Turizmo informacijos centro laukiami šiauliečiai, nešini centais ar litais ir kupini idėjų, kaip išradingai galima būtų juos panaudoti. Monetos bus klijuojamos ant plokščių, kurios vėliau gali būti panaudotos meniniam kūriniui.

Vankuveryje gyvenantis maisto skulptūrų meistras Clive’as Cooperis (“Sparksfly Design”) gerai žinomas dėl skulptūrų iš arbūzų. Juos jis paverčia bet kuo – aligatoriumi, rykliu ar į kovą išsiruošusiu vikingu, rašo news.distractify.com. Žiūrint į šiuos kūrinius tikrai sunku patikėti, kad C. Cooperis šio meno niekur nesimokė. Vyriškis savo talentą atrado per darbe organizuotą moliūgų pjaustymo konkursą Halloweeno proga.

Palangoje, turistų labiausiai pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje (J. Basanavičiaus g. 5), ir vėl duris atveria skulptūrų paroda, tapsianti atrakcija ne tik mažiesiems, bet ir juos lydintiems suaugusiesiems. Šeštadienį, birželio 7 d., atidaroma paroda lankytojų lauks visą vasarą.

Mažytė, ant pirštų galų pasistiebusi bronzinė mergaitė, siunčianti bučinį (o gal laukianti, kol ją pačią pabučiuos?) ilgam įsikurs Klaipėdoje, dešiniojoje Danės krantinėje, greta „Smiltynės perkėlos“ keltų prieplaukos. „Tikimės, kad šią simpatišką mergaitę tikrai pamėgs turistai, kurių rankų nuglostyta ji žibės ištisus metus“, - vylėsi Vaidotas Šileika, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas generalinis direktorius.

Prieštaringai vertinamų sovietmečio Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje remonto konkursas vėl pratęstas, nes per paraiškoms pateikti skirtą laiką neatsirado norinčių jame dalyvauti. Savivaldybės viešųjų ryšių skyrius BNS informavo, kad konkursas pratęstas iki vasario 4 dienos. Anksčiau planuota, kad paraiškų pateikimo terminas baigsis sausio 14 dieną. Rangovų, kurie suremontuotų skulptūras su sovietiniais simboliais, savivaldybė pradėjo ieškoti dar 2013 metų vasarą.

Ši grėsmingai iš Atakamos dykumos smėlio kyšanti ranka tarsi primena paskutinius prarastos civilizacijos ženklus, rašo urbanghostsmedia.com. Tačiau tai tėra didžiulė menininko Mario Irarrázabalio skulptūra. „Dykumos ranka“ vadinama skulptūra – tarsi liūdnas ir paslaptingas sargas, budintis prie greitkelio JAV ir primenantis apie tragišką žmogaus būklę.

Lietuva 2014 m. vasaros pabaigoje turės dar vieną unikalų turizmo objektą – didžiausią pasaulyje „LIKE“ skulptūrą, skirtą socialiniams tinklams. Tris mėnesius keturi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Druskininkai ir Palanga – varžėsi dėl mėgstamiausio miesto titulo ir galimybės pastatyti šią skulptūrą, rašo Makalius.lt. Mėgstamiausią miestą rinko patys socialinių tinklų vartotojai, naudojęsi specialiai kampanijai „Like‘able Lithuania“ sukurta aplikacija.

Jau rašėme, kad pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“ nuo pavasario iš Kauno pasiūlys dar vieną naują maršrutą į Sicilijos pietuose esantį miestą Komisą. Trumpai apžvelgsime, ką pamatyti Komiso mieste? – klausia kelionių tinklalapis makalius.lt. Komisas – senovinis miestas, esantis Sicilijos pietuose (Ragusos provincijoje). Miestas įkurtas Monti Iblei kalnų papėdėje. Šiandien čia gyvena apie 30 tūkst. gyventojų.

 Ir kas gi pasakė, kad būtinai reikia nukirsti medį, norint turėti puikią skulptūrą? Kaip rašo odditycentral.com, formuojant gyvų medžių kamienus ir šakas taip pat galima sukurti įspūdingų meno pavyzdžių. Medžių formavimo menas – šimtmečių senumo, atkeliavęs iš Indijos, kur buvo statomi tiltai iš gyvų medžių šaknų. Dar ir šiandien šiaurrytinėje Indijoje galima išvysti šių medžių. Tuo tarpu vidurio rytuose gyvi medžiai buvo naudojami namams statyti. Ši tradicija vėliau atkeliavo ir į Europą.