skulptūra

Šiaurės Airijoje prieštaringų vertinimų sulaukė nauja karalienės Elžbietos II skulptūra, o vienas suglumęs kritikas pareiškė, kad ji atrodo panašesnė į „senutę, turguje perkančią bulves“, o ne į ilgiausiai valdžiusią Jungtinės Karalystės monarchę. Karalienės, kuri mirė 2022-ųjų rugsėjį būdama 96 metų amžiaus, skulptūra praėjusią savaitę buvo atidengta Antrimo pilies parke.

Kauno Ramybės parke minint Žalgirio mūšio dieną pirmadienį bus atidengta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Kaip skelbia Kauno savivaldybė, šios istorinės asmenybės įamžinimas primena apie Lietuvos ir Lenkijos pergalę prieš Kryžiuočių ordiną, Aleksandro indėlį į valstybingumą ir rūpestį Kauno parapija, Lietuvos ryšį su Lenkija ir Ukraina.

Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines Panevėžyje, prie Juozo Miltinio dramos teatro, antradienį atidengta jo skulptūra. Skulptūros pastatymą inicijavo ir jo įgyvendinimu rūpinosi aktoriaus šeimos įsteigtas fondas. Skulptūra vaizduoja aktorių, einantį į teatrą. Ji stovi po buvusiais D. Banionio grimo kambario langais, tarp medžių, kuriuos, pastačius teatro pastatą, sodino patys aktoriai.

Jau kelias dienas socialiniuose tinkluose netyla diskusijos dėl naujos skulptūros. Ji įkurdinta Trakų gatvėje, šalia Pranciškonų vienuolyno, ir vaizduoja 1863-64-ųjų Sausio sukilimo vadus. Neįsigilinę žmonės klausia: ar čia nauja memų generavimo vieta? Kol vieni šaiposi, kad veikiausiai Vilniuje vyksta neoficialus konkursas baisiausiai skulptūrai, kiti džiaugiasi, kad pagaliau sukilimo vadai buvo įamžinti. Kiti juokiasi, kad geriau dar viena kičinė skulptūra nei dar vienas vamzdis Vilniuje.

Vienas populiariausių Latvijos kurortų – Jūrmala. Pasirodo, kad ten galima pamatyti labai netikėtų dalykų, pavyzdžiui, privačiame sklype pastatytą skulptūrą carui Petrui I. Ši skulptūra kelia ir daugybę aistrų tarp vietos gyventojų – žmonės ir pyksta, kad šitaip šlovinamas Rusijos caras, ir stebisi. Jūramloje taip pat galima pamatyti Putinui artimų oligarchų milijoninį turtą – ant jūros kranto pastatytas prabangias vilas ar sanatorijas, apjuostas aukštomis tvoromis.

Vieno kaimo kryžkelėje Plungės rajone pėsčiuosius ir vairuotojus pasitinka ant stulpo tupintis milžiniškas velnias. Jo kūrėjas sako, kad taip norėjo įprasminti prakeikta vadinamą sankryžą, kurioje nuolat įvyksta nelaimės. O dvasininkai įsitikinę – šėtono simbolis bėdų pritrauks tik dar daugiau. Atvykusius į Glaudžių kaimą Plungės rajone pasitinka velnias. Jį pagamino ir ant stulpo patupdė vietos gyventojas, kalvis Artūras. Šėtoną amatininkas kūrė po darbo vakarais Norvegijoje.

Žemę nuklojus dideliam kiekiui sniego, kai kurie žmonės belaukdami pirmųjų saulės spindulių šį niūrų ir tamsų laikotarpį praleidžia smagiai ir besidžiaugdami sniegu. Janinos sraigių ūkis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įspūdinga skulptūra iš sniego. Statė visą dieną Sraigių ūkio savininkė Janina pastatė didžiulę sraigę iš sniego.

Žiema ir didelis kiekis sniego daugumai žmonių nekelia teigiamų emocijų. Dauguma taip ir laukia pirmųjų saulės spindulių ir vėl žaliuojančių medžių. Tačiau kad ir kokia niūri būtų žiema, kai kurie žmonės sugalvoja pramogų ir mėgaujasi sniegu, nuklojusiu žemę bei sugeba net gi atskleisti savo menišką sielą, statydami skulptūras iš sniego. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje plinta Vilniuje, Viršuliškių rajone pastatyta įspūdinga skulptūra iš sniego.

Kaune atidengta dar viena skulptūra – ji skirta lietuviškai raidei „ė“. i lietuvių abėcėlės raidė ypatinga, nes iš 32-iejų raidžių vienintelės „ė“ atitikmens nėra jokioje kitoje pasaulio kalboje. „Yra labai gražus sakinys „Ė, ė ir nuė“, „ Ėjo ėjo ir nuėjo“ ir visi supranta susišneka, kai reikia ką nors pašaukti, pasakai „ė“, gal nelabai mandagu, bet atsigręžia visi ir tas kurį šaukei, kiti aplinkui.

Sausio 6 dieną Kaune atidengta skulptūra „Taškas“, skirta vienintelei pasaulyje lietuviškai „ė“ raidei paminėti. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad šis meno kūrinys bus vertingas priminimas visuomenei apie lietuvių kalbos unikalumą ir tautinio identiteto išsaugojimą. „Mažas taškelis, esantis ant „ė“ raidės yra stipri lietuvių tautos savasties dalis. Dažnai technologijos prisideda prie nuolatinio skubėjimo, o tai daro įtaką ir daugelio rašysenai.

Kiek daugiau nei prieš savaitę Žaliojoje gatvėje buvo pastatytas muzikinis suolelis ir natūralaus dydžio poeto, dainų tekstų autoriaus, alytiškio Antano Saulyno skulptūra. Tačiau čia, kaip spėjama, jau spėjo „pasidarbuoti“ vagišiai. Muzikinį suolelį su skulptūra miestui dovanojo Alytaus Dzūkijos LIONS klubas. Dar lapkričio 24 d. vyko oficialus skulptūros atidarymas, o štai šį savaitgalį Žaliojoje gatvėje apsilankiusi alytiškė pastebėjo, kad nebėra žvaigždės, kuri buvo skulptūros rankoje.

„Kone tris dešimtmečius prie mokyklos stovėjo gyventojų lėšomis pastatytas paminklas mokytojams. Jis skirtas ir nuo sovietų nukentėjusiems, sušaudytiems ir čia mokytojavusiems gyviems pedagogams. Paminklas buvo šviesos žiburėlis kaime, tačiau vieną dieną paslaptingai dingo, iškvietėme policiją, kad užfiksuotų faktą“, – pasakojo Prienų rajono, Žiūronių kaimo gyventoja Daivutė Brazaitienė. Į AlytusPlius.

Kretingos rajono muziejininkai ėmėsi išskirtinės misijos – jie važinėja po kaimus ir žmonių prašo atiduoti pakelės koplytėlėse saugomas senovines šventas skulptūras. Tačiau ne ekspozicijas muziejininkai taip siekia papildyti – į tokias koplytėles įsisuko vagys. Vien per šiuos metus jie jau nugvelbė dešimtis senovinių skulptūrų. O juodojoje rinkoje tokių, daugiau nei šimtą metų skaičiuojančių rankų darbo kūrinių, kaina siekia ir 5000 eurų.

Beveik prieš dvejus metus Vilniuje nukeltas rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas išvežtas į Grūto parko muziejų, pranešė sostinės savivaldybė. 2021 metų lapkritį nukėlus daugiau nei 60 metų miesto centre skvere stovėjusį paminklą jis saugotas savivaldybės įmonės „Grinda“ teritorijoje. Galimybė nukelti paminklą atsirado 2021 metų vasarą ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba.

Penktadienio rytą pastebėta, kad ant „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje nupieštos svastikos. Kaip pranešė rajono savivaldybė, meras Darius Varnas dėl turto sugadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kreipėsi į policiją, pradėta administacinė teisena dėl tyčinio turto sugadinimo bei nacistinio simbolio platinimo bei demonstravimo. „Viliuosi, kad šią vietą stebinčių vaizdo kamerų pagalba pavyks nustatyti paminklą išniekinusius pažeidėjus ar pažeidėją.

Lietuvos rašytojų sąjunga nepaleidžia vilties poeto Justino Marcinkevičiaus skvere pastatyti skulptūrą pastaruoju metu prieštaringai vertinamam autoriui. Taip pat ataušti nespėja ir diskusijos, ar J. Marcinkevičiaus vardas bei kūryba nusipelnė tokio atminimo, o štai Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad leidimas tokiam įamžinimui nebus svarstomas tol, kol visuomenė nepriims bendro sutarimo.

Dėl karo Ukrainoje išgyvenantis pensininkas iš Panevėžio savaip sumanė palaikyti Ukrainą. Regidijus Kvedaras sako, kad pinigų iš pensijos aukoti Ukrainai vargiai užtenka, tad sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Vilties ir pergalės šokiu“. Vyras kuklus ir sako esantis tikrai ne menininkas, bet viliasi skulptūrą parduoti, o gautus pinigus paaukoti Ukrainai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Išskirtinis panevėžiečių pasiekimas – išdrožė ir pastatė aukščiausią pasaulyje medinę skulptūrą. Skulptūra rekordininkė – daugiau nei 25 metrų aukščio ir sveria per 8 tonas. Bene didžiausias iššūkis kūrėjams buvo saugiai ir tvirtai pastatyti ąžuolinę skulptūrą. Maždaug aštuonaukščio pastato dydžio medinę skulptūrą kūrėjai pastatė vaizdingame Anykščių regioniniame parke, kur pūpso Puntuko akmuo ir driekiasi medžių lajų takas.

Pirmadienio naktį Merkinėje išniekintas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Kaip praneša Merkinės krašto muziejus, matyti, kad paminklas aplietas dažais. Kad A. Ramanausko-Vanago skulptūra buvo išniekinta, pirmadienį ryte pastebėjo Merkinės gyventojai. Jie nuotraukomis pasidalijo su muziejumi, o Merkinės seniūnas iškart kreipėsi į policiją. Stebėjimo kamerų, kurios padėtų nustatyti partizanų vado atminimui skirtą paminklą išniekinusius asmenis, nėra.

Kopenhagoje esanti „Undinėlės“ skulptūra, viena iš labiausiai lankomų Danijos vietų, ketvirtadienio naktį buvo išniekinta, ant jos postamento išpiešus Rusijos vėliavą.  Naujienų agentūros AFP žurnalistas užfiksavo, kad akmuo, ant kurio pritvirtinta bronzinė „Undinėlė“ – danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (Hanso Kristiano Anderseno) 1837 metais parašytos pasakos veikėja – buvo išpaišytas Rusijos vėliavos spalvomis.

Ketvirtadienį vienoje iš Kauno sankryžų iškilo miesto simbolio Tauro skulptūra. Tačiau ji patiko ne visiems. Kultūros ministras Simonas Kairys nesupranta, kodėl simbolinę dieną – vasario 24-ąją, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines – Kaune iškyla projektas, beveik identiškas sumanymui Rusijos Krasnodaro mieste. „Kaunas sublizgėjo, – ironizavo Kultūros ministras.

Dešimtys tonų ledo Ukmergės rajone virto ispūdingomis skulptūromis. Kad menininkams atgabentų tonas ledo, organizatoriai tiesė kelius, darė privažiavimus. O kaip didžiuliai luitai ledo virsta kūriniais žmonės gali pamatyti iš arti ar net patys išbandyti ledo tvirtumą. Beje, kūrėjai atskleidė, kad įspūdingoms skulptūroms sukurti prireikia ne tik pjūklų, kaltų, bet ir lygintuvų. Skulptoriaus iš Argentinos rankose pjūklas.

Prieš tris dienas Panevėžyje iš prakartėlės buvo pavogta kūdikėlio Jėzaus skulptūra. Šiandien pranešta, kad pilietiška moteris surado skulptūrą ir ją atnešė į policijos komisariatą. Panevėžio policijos atstovai teigia, kad įvykio aplinkybės iki šiol yra tikslinamos. Svarbiu aspektu taps nuostolių įvertinimas. Būtent nuo padarytos žalos dydžio priklausys – bus taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Anot pareigūnų, Jėzaus skulptūrą pastebėjo praeivė.

Nors daugumoje Lietuvos miestų iškritęs sniegas jau spėjo ištirpti, tačiau išradingiausieji spėjo pasimėgauti jo teikiamais malonumais. Štai Kaune gyvenanti Giedrė Korzininienė savo kieme iš sniego nulipdė grakščią moters skulptūrą. Pasidalinusi sniego skulptūros nuotraukomis internete, moteris sulaukė kitų vartotojų pagyrų. Kaunietė Giedrė Korzininienė pasakoja, kad savomis rankomis nulipdyti sniego skulptūrą jai prireikė 3-4 valandų.

Sekmadienį, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengtajam skirta skulptūra. Skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ stovės Lietuvos partizanų vado vardu pavadintame skverelyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš dalies finansavusi jo įkūrimą.

Netikėtas paveldosaugininkų laimikis – atsirado net prieš 45-erius metus Kretingos rajone iš koplytėlės pavogtos skulptūros – Marija ir angeliukas. Devynioliktame amžiuje gamintos skulptūrėlės dar prieš pusšimtį metų paskelbtos kultūros vertybėmis, tad dabar kažkas jas bandė parduoti už solidžią, tūkstantinę, sumą. Įsikišus paveldosaugininkams, pardavėjas skulptūras be ginčų atidavė departamentui, o ateityje jos keliaus į kurį nors muziejų.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Prancūzijos pietvakariuose šiuo metu po mažu „gimsta“ skulptūra „Kuršis“ arba, kaip ją vadina pats jos autorius Tautvilas Povilionis, „Kuršiukas“. Neseniai Latvijoje Jelgavos smėlio skulptūrų festivalyje laimėjęs 3-ią vietą kaunietis skulptorius Lietuvos menininkų vardą toliau garsina šiuo metu dalyvaudamas Baltijos šalių menininkų simpoziume. Kaunietis skulptorius Tautvilas Povilionis sau iškėlęs yra įveikęs ne vieną iššūkį – kūrė skulptūras iš ledo, smėlio ir akmens.

Latvijoje Jelgavos smėlio skulptūrų festivalyje menininkai kūrė šedevrus, tiksliau, jų interpretacijas. Kaip sekėsi vieninteliam lietuviui, kokios temos nepavyko ir čia išvengti ir kada skulptūros sulaukia daugiausiai žiūrovų dėmesio? Skulptūrą sukūrė Latvijos skulptorius, kurioje vaizduojama Mikelandželo Pieta, skulptūra, kurioje Marija laiko mirusį Jėzų. Menininkas sako ilgai stovėjęs Vatikane prie originalo ir sumanė jį perteikti savaip.

Kyjive kelioms valandoms buvo atidengta didžiulė Rusijos prezidento Vladimiro Putino galvos su ginklu burnoje skulptūra. Skulptorius Dmitrijus Ivas prisiėmė daugiau nei 6 metrų aukščio plieno dirbinio, pavadinimu „Nusišauk“, autorystę.  6 metrų skulptūra „Nusišauk“ buvo pastatyta Ukrainos sostinėje, beveik toje pačioje vietoje, kur kažkada stovėjo SSRS premjero Vladimiro Lenino statula.

Į sau įprastą vietą po kapitalinio remonto ant miesto laikrodžio grįžo vienas iš Šiaulių miesto simbolių – gaidys. Prie jo, prieš plačiai paplintant mobiliesiems telefonams, šiauliečiai susitikdavo ir skirdavo pasimatymus. Gaidys nuo šiol ne tik gieda ir sveikina į Šiaulius atvykusius 14-ka pasaulio kalbų, tačiau ir sukiojasi, ir plazda savo variniais sparnais. Šiaulių gatvių apšvietimo dirbtuvėse plazda vienas Šiaulių simbolių varinis gaidys.

„Bratkos“ Ūsas ir Barzdonas iš Antagavės – vieni žymiausių televizijos personažų, kuriuos ilgus metus kūrė visų atminime likęs Vytautas Šerėnas. Legendiniai V. Šerėno personažai atgims Ignalinoje, jo vaikystės draugo skulptoriaus Jono Grundos iniciatyva ir taip įamžins televizijos laidų vedėjo, humoristo ir ekonomikos mokslų daktaro atminimą. Turbūt vieni žymiausių televizijos personažų „Bratkos“ – Ūsas ir Barzdonas dar ilgai neliks užmiršti juos stebėjusių žiūrovų atmintyje.

Vienas skulptorius įamžino kadenciją baigiančią kanclerę Angelą Merkel. Jos skulptūra – ne ant pjedestalo, o ant žirgo. Toks sprendimas daliai vokiečių sukėlė nuostabą – jie nė nežino, ar Merkel moka jodinėti.  Ant žirgo sėdinčios kanclerės Angelos Merkel skulptūra papuošė muziejaus kiemą viename Bavarijos regione.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį spręs, ar pritarti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skulptūros nukėlimui. Rezoliucijoje numatyta, kad paminklą kol kas saugotų savivaldybės administracija, vėliau jis būtų perduotas valstybei. Taip pat bus prašoma tarybos sutikimo perduoti valstybei keturias sovietines skulptūras, iki 2015-ųjų stovėjusias ant sostinės Žaliojo tilto.

Rokiškio bažnyčia vasaros keliautojus traukia ne tik savo įspūdingais neogotikiniais skliautais, ar auksu tviskančiu altoriumi, bet ir originalia Jono Pauliaus II-ojo skulptūra iš smėlio. Skulptoriaus Alberto Danilevičiaus kūrinys gimė perdarius Kūčioms prieš kelerius metus parapijiečiams lipdytą prakartėlę.

Pietų Brazilijoje statoma nauja Kristaus statula, kuris bus dar didesnė už visame pasaulyje garsią Rio de Žaneire stovinčią Kristaus Atpirkėjo statulą. Šią savaitę nuo 2019 metų Pietų Rio Grandės valstijos Enkantado mieste statomai statulai buvo pritaisyta galva ir ištiestos rankos. Statulą numatoma užbaigti šių metų pabaigoje, nurodo darbus koordinuojanti Kristaus draugų asociacija.

Australijos politikai vyriausybės rūmų kieme atidengė karalienės Elžbietos II-osios skulptūrą ir sako, kad prie jos nuolat fotografuojasi žmonės. Karalienė už šią dovaną jiems padėkojo vaizdo skambučiu. „Labas rytas. Na, bent man rytas, o koks laikas pas jus – nežinau“, – taip karalienė Elžbieta II kreipiasi į Adelaidės valdžios atstovus. Su jais monarchė aptaria ne tik koronaviruso situaciją, bet ir naują vyriausybės rūmų kiemo puošmeną – karalienės skulptūrą.

Išgirdę, kad amerikiečiai nulipdė milžinišką senį besmegenį, du žemaičiai nusprendė neatsilikti. Pasitelkę žemės ūkio techniką nulipdė net 6 metrų sniego milžiną. Ir tik duodami vardą suprato, kad tai ne besmegenis, o besmegenė. Žemaitišką sniego milžinišką, net 6 metrų ūgio ir kelias tonas sveriantį senį besmegenį, nulipdė du kaimynai, Šilalės rajono gyventojai. Dručkis yra žemaitiškas atsakas amerikiečiams.

Krakėse sugautas koronavirusas. Tiesa, perkeltine prasme. Žinomas medžio drožėjas sukūrė ąžuolinį paminklą šiai pavojingai infekcijai. Vyras menine kalba siekia priminti visiems, koks gajus yra šis užkratas. Tad būtina nuo jo deramai saugotis. „Šiais laikais mes kovojam su drakonu, vieną galvą nukertam, kita užauga – iki begalinio. Čia analogiška su tuo virusu“, – sako skulptorius Vytautas Ulevičius.

Lietuva susigrąžino 500 metų senumo skulptūrą iš nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos. Po statulos klajonių po Europos antikvariatus, ją į Lietuvą parsigabeno Vyriausybė. Vyriausybė skelbia, kad pavogtos vertybės susigrąžinimui išleido apie 40 tūkst. eurų.

Švedijoje buvo atidengta įspūdingo dydžio šios šalies legendinio futbolininko Zlatano Ibrahimovičiaus skulptūra. Jautriąją savo pusę pademonstravęs 38-erių metų veteranas ragina visus žmones siekti savo svajonių. „Visada sakau, kad sunkus darbas atsiperka, reikia tikėti savimi, turėdamas didelį norą įgyvendinsi savo svajonę. Nesvarbu, ką darote, kalbu ne tik apie futbolą. Ši skulptūra taps simboliu visiems žmonėms, kurie nesijaučia svetingai ar tinkami, kurie neatrodo taip, kaip visi kiti.

Apie legendinį ir kauniečiams puikiai žinomą šunį – senbernarę Bitę – nuo šiol primins ją įamžinusi skulptūra. Prie Žaliakalnio turgaus iškilęs naujas meno kūrinys tapo naujausiu idėjų konkurso „Kauno akcentai“ projektu. Idėja įamžinti senbernarę Bitę kilo jos buvusiam šeimininkui Algimantui Bakui. Tokia iniciatyva didelio palaikymo sulaukė ir tarp kauniečių. Šį šunį žinojo tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai – senbernarė dažnai būdavo matoma miesto gatvėse ir šiltai bendraudavo su praeiviais.

Broliai Lavrinovičiai tesi 2018-ųjų pabaigoje duotą pažadą užkariauti Holivudą, ir šiam tikslui pasiekti ruošiasi į kelionę aplink pasaulį. Tiesa, keliaus ne patys aukščiausi pasaulio dvyniai „LavTwins“, o jų klonai. Vieni garsiausių Kinijos menininkų šiuo metu gamina vaškines Darjušo ir Kšištofo skulptūras, kurios jau rudenį turėtų papuošti didžiausių Šanchajaus prekybos centrų fojė, o vėliau keliaus ir po kitus pasaulio didžiuosius miestus.

Trečiadienį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaukė Kultūros paveldo departamento atstovų pranešimo, kad Kaune, Savanorių pr., apgadinta bronzinė dekoratyvinė skulptūra „Skalbėja“. Atvykus rasta nupjauta bronzinės skulptūros galva. Padaryta žala tikslinama. Dėl šio įvykio Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, dėl istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sunaikinimo ar sugadinimo.

Geriausias pastarųjų metų Egipto sportininkas ir vienas pajėgiausių pasaulio futbolininkų Mahomedas Salah yra tikras pavyzdys gimtosios šalies jaunimui. Dėl nuopelnų šaliai futbolininko garbei buvo sukurta ir skulptūra, tačiau ji iškart sulaukė pašaipų ir buvo pripažinta labiausiai nevykusia istorijoje. Savaitgalį ši nauja skulptūra buvo pristatyta Sharm al-Sheikhe.

MMA superžvaigždė, buvęs UFC lengvo svorio pasaulio čempionas airis Conoras McGregoras jau liepos 14-ą dieną minės savo trisdešimtąjį gimtadienį. Šia proga Birmingame gyvenantis lietuvis Edgaras Askelovičius nusprendė sukurti įspūdingai atrodančią airio skulptūrą. C.McGregoro skulptūra sveria daugiau nei 100 kg ir yra verta 50 tūkst. svarų sterlingų (beveik 57 tūkst.

Policija jau nustatė vaikiną, Kaune užsiropštusį ant Vyčio skulptūros. Pareigūnai ragina pažeidėją patį ateiti į policiją, sako, kad atsakomybė neišvengiama. Policija išsiaiškino, kas šis masinį lietuvių pasipiktinimą sukėlęs jaunuolis. Ant Kaune pastatytos skulptūros „Laisvės karys“ užsikorė 20-metis vaikinas. Internete išplitus jo apgailėtino poelgio įrašui pareigūnai pradėjo administracinę teiseną dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaltininko tapatybė buvo nustatyta labai greitai.

 Ketvirtadienį Kauno pilies kieme iškilmingai atidengta skulptūra „Laisvės karys“. Beveik septynių metrų aukščio skulptūra prieš savaitę atvežta iš Ukrainos, kur buvo liejama. Bronzinė skulptūra prie Kauno pilies įkurdinta ant tamsaus granito šešių metrų skersmens sferos. „Vyčio simbolyje susijungia visi amžiai, viskas buvo pažymėta Vyčiu: pinigai, herbas. Atėjūnai stengėsi iš žmonių jį atimti, jie žinojo, kad Vytis vienija ir telkia, o vienybė pavojinga jėga.

Kai dar net neturėjo vietos, valstybinis ženklas Vytis, ironiška, priešino Vilniaus ir Kauno gyventojus. Skulptūrą nusprendus įkurdinti prie Kauno pilies, ji net neatidengta ėmė kelti dar didesnes kalbas ir pasipiktinimą – pasirodo, dalis gyventojų nusivylė tuo, kaip pavaizduotas Lietuvos karžygys. Nors Kauno ir Vilniaus merai į kalbas apie estetinį skulptūros vaizdą nesileidžia, viešųjų ryšių specialistai ramina – toks dėl skulptūros kilęs ažiotažas – puiki reklama laikinajai sostinei.