senatvės pensija

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Visoje Europos Sąjungoje 65 metus sulaukusių moterų pensijos yra vidutiniškai 30 proc. mažesnės nei vyrų, rodo Eurostat paskelbti duomenys. Tiesa, Lietuvoje šis skirtumas kiek mažesnis. Nors visose ES šalyse moterys gauna mažesnes pensijas, priklausomai nuo valstybės narės šis skirtumas itin skiriasi. Didžiausias jis yra Liuksemburge, kur 65 metų sulaukę moterys gauna 43 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Maltoje moterų pensijos mažesnės 42 proc., Nyderlanduose – 40 proc.

Šiuo metu į pensiją galima išeiti likus penkeriems metams iki tol, kol žmogus sukaks pensinį amžių. Tačiau išeinant į pensiją anksčiau laiko, būsima pensija gerokai sumažėja. Vyriausybė pritaria siūlymui tokią tvarką bent iš dalies pakeisti. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurioms Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos. Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.

Daugiau pinigų dabar ar viltis sukaupti turto senatvei – tokį sprendimą reikia priimti iki pirmadienio, liepos 1 d. vakaro. Jūsų sprendimas lems, iš kokių šaltinių ir kiek pajamų gausite. Naujienų portalas tv3.lt primena, kokie yra kiekvieno pasirinkimo privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti pasirinkus vieną ar kitą sprendimą.

Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis. Jo neigiamai vertino dabartinę pensijų kaupimo sistemą. Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje.

Jeigu pensinio amžiaus sulaukę gyventojai dėl kokių nors priežasčių laiku nepateikia prašymo skirti pensiją ar jos mokėjimą nukelti, dalį pinigų praranda negrįžtamai. Ministerija laikosi nuostatos, kad pensija yra žmogaus teisė ir jis jos turi paprašyti laiku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma kadenciją baigusiai prezidentei skirti rentą. Tai nebus vienintelės šalies vadovės pajamos, nes ji ir toliau gaus „Sodros“ senatvės pensiją ir išmokas iš ES. Nutarimu siūloma pasibaigus laikui, kuriam ji buvo išrinkta, skirti Daliai Grybauskaitei 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį rentą ir nustatyti jos dydį – 3 690,87 euro. Renta mokama iki gyvos galvos.

Lietuvoje pensiją galima pradėti gauti anksčiau arba vėliau nei sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Vienu atveju ji gali gerokai sumažėti, kitu – padidėti. Ar ir kada apsimoka pensiją paankstinti ar nutolinti? Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas. Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų.

Ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintiems šalies gyventojams siūloma numatyti palankesnę išankstinės pensijos gavimo tvarką – ją gaunant pagrindinė senatvės pensija nebūtų mažinama. Tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava. „Turint tokį didelį darbo stažą būtų teisinga nemažinti senatvės pensijos žmonėms, jeigu jie pasinaudos galimybe gauti išankstinę pensiją“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodė A. Dumbrava.

Dabartiniai įstatymai neleidžia didinti vidutinės pensijos iki 400 eurų, kaip kad siūlo į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis. Šią iniciatyvą kai kurie ekspertai vadina tiesiog rinkėjų papirkinėjimu, nes išmokos turi būti didinamos ne tik prieš rinkimus. Praėjusią savaitę S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą.

Nedaug kas žino, kad Saulius Skvernelis yra ne tik premjeras, bet ir pensininkas. Nors dar neturi nė 50 m., jau kelerius metus jis gauna pareigūno pensiją. Vyriausybės vadovas ir saujelė kitų išrinktųjų, sulaukę pensinio amžiaus, galės gauti dvi pensijas – paprastą ir valstybinę. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka valstybinių pensijų sistemą laiko ydinga ir sako, kad ją seniai reikėjo keisti.

„Sodra“ rugsėjį tęsia perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų mokėjimą senjorams, kurie rugpjūtį gavo dar neperskaičiuotas pensijas. Perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų rugsėjį sulauks maždaug trys ketvirtadaliai senjorų. Nepriemokas gavusiems rugpjūtį, rugsėjo ir kitais mėnesiais mokamos jau po perskaičiavimo padidėjusios pensijos. Dėl perskaičiavimo pensijos vidutiniškai 9 eurais padidėjo maždaug 450 tūkst. senjorų, o likusiems 150 tūkst.

Vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios turėtų išaugti 8,21 euro (3,2 proc.) iki 265 eurų. Vyriausybė trečiadienį spręs dėl tokio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo. Pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto kitąmet reikės 74,1 mln. eurų, o iš valstybės biudžeto - 11 mln. eurų. Šios lėšos jau yra numatytos.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos bus ilginamas pensinis amžius, dėl to senatvės pensijas vėliau gaus apie 60 tūkst. žmonių. „Nuo sausio 1 dienos pensinis amžius vyrams bus ilginamas 2 mėnesiais, moterims – 4 mėnesiais ir iki 2026 metų bus pasiektas vienodas 65 metų amžius abiems lytims“, – šią ir kitas pensinio amžiaus žmones paliesiančias reformas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Seimo pavasario sesijoje ketinama patvirtinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Tačiau politikai vis dar neapsisprendžia kokią iš dviejų galimų sentavės pensijų apskaičiavimo sistemų taikyti. Dėl to turės apsispręsti Seimas.