senatvės pensija

Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Iš jų matyti, kaip skirtingas pensijas planuojama didinti artimiausius trejus metus. Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m., iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.

Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią yra emigravę šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, iš naujo imta svarstyti apie valstybinės pensijos dydį ir ankstesnį pensinio amžiaus ilginimą, praneša vietos žiniasklaida.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Jeigu mūsų šalis nesiims jokių priemonių, tai ir taip menkos pensijos ateityje bus dar mažesnės, palyginti su būsimais atlyginimais. Tad Lietuvos netrukus laukia ne itin populiarūs sprendimai. Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.

Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas. Dabartinė tvarka nemotyvuoja mokėti daugiau „Sodros“ įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Birželį senatvės pensijų, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijų gavėjai sulaukia didesnių sumų. Šios socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, nuo birželio jos papildomai padidintos 5 proc.

Šiaulietis Sigitas pateko į nepavydėtiną situaciją. Nors dirbo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaukęs pensinio amžiaus mūsų šalyje negali gauti pensijos, nes britų institucijos nepateikia informacijos „Sodrai“ apie jo turimą socialinio draudimo stažą svečioje šalyje. Kadangi Lietuvoje uždirbtas socialinio draudimo stažas yra trumpesnis nei 15 metų, tai užkerta kelią gauti bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė teisės aktus, kuriems įsigaliojus, nuo birželio 1 d. bus didinamos senatvės ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos. Tačiau didesnių išmokų dar teks palaukti. Seimo posėdyje už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą balsavo 119 parlamentarų, o 1 susilaikė. Skaičiuojama, kad priimtas įstatymas leis senatvės pensijas papildomai padidinti 5 proc. Valstybinės pensijos didės kiek lėčiau.

Politikai tarpusavyje vėl lenktyniauja, kas parodys tariamą ar tikrą susirūpinimą pensininkais. Naujausias tokių lenktynių pavyzdys – „vienkartinė periodinė“ išmoka, kuri galėtų būti mokama visiems senatvės pensininkams. Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė ir Aušrinė Norkienė.

Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tą jau ne tik junta kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje, bet ir rodo oficiali statistika. Valdžia žadėjo, kad pensijos mūsų šalyje augs sparčiau nei kainos, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Po pensijų skaičiavimo pakeitimo taip pat aiškėja, kad tų žmonių, kurie per gyvenimą dirbo trumpiau, gaunama pinigų suma išaugo labiau nei tų, kurie triūsė ilgiau.

Kad užsidirbtų visą pensiją gyventojai turi dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 30 metų. Tačiau ne visi žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, kreipiasi užtarnautos pensijos. Jiems verta žinoti, kad laiku nesikreipus į „Sodrą“, galima prarasti dalį pinigų. Šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir 4 mėnesiai. Tad senatvės pensijos galės kreiptis tie, kurie gimė nuo 1957 m. lapkričio 1 d. iki 1958 m. rugpjūčio 31 d. Moterų pensinis amžius šiais metais yra 63 metai 8 mėn.

Ne vienam yra tekę patirti gana nemalonų jausmą, kai pinigų turi, bet jais pasinaudoti negali. Pavyzdžiui, kai pameti mokėjimo kortelę, neveikia bankomatai arba parduotuvėje neveikia mokėjimo terminalas. Panašiai jaučiasi ir kai kurie gyventojai, įtraukti į papildomos pensijos kaupimą. Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.

Daugelis gyventojų turi sąskaitas bankuose ir naudojasi jų elektroninėmis paslaugomis kompiuteriu ar telefonu. Paprastai į jį bankas praneša, kada kokia suma nuo sąskaitos nurašyta, o kada kokia – įskaityta. Tačiau kartais tokie pranešimai gali gerokai nustebinti. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) iš Vilniaus.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

Pastaraisiais metais pensijos Lietuvoje nuolat didinamos, tačiau jos išlieka vienos iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant bent iš dalies pakeisti tokią situaciją, Seime registruotas naujas įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad jeigu mirusiojo pensija buvo didesnė, ji toliau turėtų būti mokama gyvam likusiam našliui ar našlei.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo nustatyti, kad gyventojai, per gyvenimą išdirbę 15 arba 30 metų gautų vienodo dydžio bendrąją pensijos dalį. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektu siūloma sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, mažiausias socialinio draudimo pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių.

Antradienį Seimas vienbalsiai priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta patobulinti netekto darbingumo ir senatvės pensijų apskaičiavimo tvarką asmenims, iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavusiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.

Nuo 2022 m. pradžios senatvės, netekto darbingumo pensijos turėtų būti padidintos labiau, negu tą numato dabar galiojantis įstatymas ir tam yra planuojamos lėšos, ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Nesustosime ir jau dabar galiu 2022 m. pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau nei buvo prognozuota.

Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Jas priėmus būtų perskaičiuota dalis nuo 2018 m. paskirtų pensijų. Vyriausybės išvados reikalingos Seime parengtam įstatymo projektui, nes jam įgyvendinti prireiks papildomų lėšų.

Paprastai mėnesio pabaigoje ne vienam žmogui, ypač gaunančiam mažesnes pajamas, baigiasi pinigai. Tad planuojant išlaidas pravartu žinoti, kada pinigų galima sulaukti iš „Sodros“. Penktadienį ji paskelbė kalendorių, kokiu grafiku gyventojams bus mokamos įvairios pensijos ir išmokos kitą mėnesį. Kada mokės įvairias išmokas Taigi, vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos nuo gegužės 24 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Vidutinė senatvės mėnesio pensija Baltarusijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 512,3 rublio (165,5 euro pagal dabartinį nacionalinės valiutos kursą). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, senatvės pensijos šalyje norminaliai padidėjo vidutiniškai 11,8 proc., tuo tarpu realiai (įvertinus infliaciją) – 3,3 proc., pranešė Baltarusijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija.

Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje. Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos. Tai atskleidė 2020 metų pabaigoje  bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaimyninėse šalyse planuojamų pajamų šaltinių struktūra gerokai skiriasi.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ socialinės apsaugos ir darbo ministrė paaiškino, ką ji turėjo omeny sakydama, kad išankstinė pensija nėra geras sprendimas ir kokios alternatyvos jai yra įmanomos. Laidos metu Monika Navickienė diskutavo su žurnalistu Vladimiru Laučiumi. Plėtojate vienišų žmonių pensijų idėją.

Įprasta girdėti, kad kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau sumoki mokesčių, tuo didesnę pensiją gauni senatvėje. Ir niekas neturi teisės atimti nė cento iš išmokų, kurias uždirbai per daugelį darbo metų. Tačiau būti sąžiningiems gyventojus raginanti „Sodra“ pati lyg niekur nieko pasisavina jų pinigus. Senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumoka per visą darbinę karjerą.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 proc.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Gyventojai, gaunantys ar ateityje gausiantys išankstines pensijas, senatvės pensijas gaus didesnes negu dabar.    Seimas antradienį 85 balsais už patvirtino naują, palankesnę žmonėms tvarką.   Priimtas Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažės ne 0,4 proc., o 0,32 proc. Tai reiškia, žmonės gaus šiek tiek didesnes išmokas.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, oficialiai paskelbta, kiek valdžia siūlys didinti pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet joms žadama išleisti šimtais milijonų eurų daugiau nei planuojama šiemet. Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžeto rodiklių įstatyme numatoma, kiek dirbantys žmonės mokės įmokų ir kiek išėję į pensiją ar tik dėl ligos ir kitų priežasčių laikinai nedirbantys gyventojai gaus išmokų.

Artėjant Seimo rinkimams viešoje erdvėje netrūko diskusijų apie pensijų didinimą, tryliktą pensiją, apskritai įvairias išmokas. Nepaisant diskusijų, šį mėnesį „Sodra“ išmokas mokės gana įprastai, o nemaža dalis pensijų gyventojus pasieks dar iki rinkimų. Vaiko priežiūros gyventojams bus mokamos nuo spalio 15 d., o vaiko išlaikymo – spalio 23–31 d. Nedarbo išmokų jų gavėjai sulauks spalio 20–31 d., o ilgalaikio darbo – per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Viename iš paskutinių šios kadencijos Seimo posėdyje ketvirtadienį po pateikimo pritarta tam, kad pensininkams būtų skirta trylikta pensija – kiekvienais metais po 200 eurų prie įprastai gaunamų išmokų. Seimo narių Zbignev Jedinskij ir Vandos Kravčionok registruotas įstatymo projektas numato, kad toks priedas kartą per metus gruodžio mėnesį būtų skiriamas visiems senatvės pensijos ir šalpos pensijų gavėjams.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektus, kuriais siekiama pakeisti dabar galiojančią tvarką, kaip išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių Tomo Tomilino ir Rimos Baškienės parengtoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo po pateikimo pritarė dauguma Seimo narių. Už tai balsavo 59 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 1. Toliau projektas bus svarstomas lapkritį. Dėl jo savo išvadas turės pateikti Vyriausybė.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

Jau šią savaitę „Sodra“ planuoja kartu su įprastinėmis pensijomis išmokėti ir vienkartines 200 eurų išmokas. Dalis pensininkų jas gaus į bankų korteles, o kitiems jie bus pristatyti įprastiniais būdais. Kai kurie gyventojai jau žino, kur išleis papildomus pinigus, tačiau dalis abejoja, ar tokia parama pensininkams yra prasminga. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607 eurų neatskaičius mokesčių, arba maždaug 437 eurai į rankas.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Visoje Europos Sąjungoje 65 metus sulaukusių moterų pensijos yra vidutiniškai 30 proc. mažesnės nei vyrų, rodo Eurostat paskelbti duomenys. Tiesa, Lietuvoje šis skirtumas kiek mažesnis. Nors visose ES šalyse moterys gauna mažesnes pensijas, priklausomai nuo valstybės narės šis skirtumas itin skiriasi. Didžiausias jis yra Liuksemburge, kur 65 metų sulaukę moterys gauna 43 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Maltoje moterų pensijos mažesnės 42 proc., Nyderlanduose – 40 proc.

Šiuo metu į pensiją galima išeiti likus penkeriems metams iki tol, kol žmogus sukaks pensinį amžių. Tačiau išeinant į pensiją anksčiau laiko, būsima pensija gerokai sumažėja. Vyriausybė pritaria siūlymui tokią tvarką bent iš dalies pakeisti. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurioms Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos. Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.