rail baltica

Europos Komisija trečiadienį turėtų pristatyti strategiją ir veiksmų planą Baltijos jūros regionui. Šia strategija bus siekiama išvalyti itin smarkiai užterštą Baltijos jūrą, sujungti regiono energetikos bei transporto tinklus, panaikinti prekybos barjerus ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu, rašo „EU Observer“. Strategija didžiausią dėmesį skiria 4 aspektams – aplinkosaugai, ekonomikai, energetikai ir transportui bei saugumui.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus. Šiandien Lietuvos vadovas priėmė kandidatą į susisiekimo ministrus Eligijų Masiulį. Valstybės vadovas teigė, kad naujajam susisiekimo ministrui kels užduotį sutelkti jėgas prioritetiniams projektams, kurie įtvirtintų Lietuvos, kaip tranzito valstybės, statusą. Prezidento nuomone, vienas tokių projektų – europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, skelbiama prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Vilniuje antrą dieną vyksta Europos geležinkelių inžinierių asociacijos ir Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos konferencija, skirta europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ techniniams klausimams spręsti.

Geležinkelio „Rail Baltica“ projektas juda į priekį, tačiau jau dabar suskubta vilioti investicijas, kad projektas vėliau atsipirktų, rašo „Respublika“. Geležinkelio linijos „Rail Baltica“, kuria siekiama sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją, o traukiniai turėtų važiuoti ne mažiau kaip 120 km/h greičiu, tiesimo darbai turėtų prasidėti 2010 m., o baigtis 2013 m. Ar projektas bus įgyvendintas laiku, ar ne, jau seniai keliama daug diskusijų, tačiau dabar didžiausias dėmesys kreipiamas ne į tai.

Lenkiją, cirkuliuojantis euras, pažabota emigracija, suklestėjusios aukštosios technologijos ir 160 km/h greičiu „Rail Baltica“ važiuojantys traukiniai - toks Lietuvos vaizdas piešiamas Vyriausybės patvirtintoje penkerių metų vizijoje, rašo „Respublika“. Gyvas dokumentas Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008-2013 m.  strategines kryptis rengusios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Mindaugas Silkauskas sako, kad užsibrėžti tikslai padės formuoti kryptingą va...

Skaitant Lietuvos ir Lenkijos spaudos komentarus apie abiejų šalių bendradarbiavimą susidaro įspūdis, kad lietuviams labiausiai rūpi ekonomikos ir infrastruktūros klausimai, pavyzdžiui, jau seniai planuojamo energetinio tilto ir „Via Baltica“ tiesimo klausimai, o lenkams – tautinių mažumų, ypač Vilniaus krašto lenkų, problemos. Ir vienoje, ir kitoje srityje daug reikia padaryti, nors problemos ne visada glūdi ten, kur įprastai įsivaizduojama.

Su valstybiniu vizitu Estijoje viešintis prezidentas Valdas Adamkus antradienį apsilankė Talino universitete, kur iškilmingos ceremonijos metu jam buvo suteiktas garbės daktaro vardas. Lietuvos vadovas taip pat skaitė paskaitą studentams tema „Baltijos valstybės kintančioje Europoje. Naujas mūsų vaidmuo ir atsakomybė“. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas – tai vertybė, kurią metai iš metų visos trys valstybės kuria nuosekliu ir kruopščiu darbu.

 Susisiekimo ministerijai pareiškus, kad tinkamiausia vieta Kauno viešajam logistikos centrui yra Marijampolės apskrityje, laikinosios sostinės vadovai neketina pasiduoti.

Valdžios įstaigų ir verslininkų kabinetuose subrendo sumanymas nemokamai užgrobti girias šalia didmiesčių ir plėtoti ten verslą. Valdininkai ginasi, kad šios teritorijos reikalingos logistikos centrams steigti, kurie esą bus naudingi visai valstybės ekonomikai. Vyriausybė Susisiekimo ministerijos siūlymu nusprendė rezervuoti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui keleto šimtų hektarų teritoriją pietinėje Klaipėdos pusėje prie karaliaus Vilhelmo kanalo.

Europinės vėžės geležinkelis Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms gali kainuoti kur kas brangiau, negu planuota 2000 metais. Pirmadienį Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetas aptarė jo užsakymu atliktą bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ studiją. Joje apskaičiuota, kiek, palyginti su 2004-ųjų duomenimis, pabrangs svarbiausių transeuropinių transporto tinklų kūrimas pagal vadinamuosius TEN-T projektus.

Susisiekimo ministerija galutinai patvirtino „Rail Baltica“ geležinkelio maršrutą Lietuvos teritorijoje ir užbaigė ginčus su tais, kurie siekė, kad europinės vėžės geležinkelis nuo valstybės sienos su Lenkija būtų nukreiptas tiesiog į Kauną ar pro Alytų - į Vilnių.

Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos koordinatorius „Rail Baltica“ projektui Pavelas Telicka informavo, kad pirmajam etapui iš Sanglaudos fondo yra numatyta skirti 127 mln. EUR (438 mln. litų) ir dar 80 mln. EUR (276 mln. litų) - iš transeuropinio TEN-T fondo. „Numatytų lėšų turėtų pakakti nutiesti europinės vėžės geležinkelį iki Kauno. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai - paskelbtas konkursas ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Marijampolės projektavimo darbams.

Vakar projekto „Rail Baltica“ tarptautinė koordinavimo grupė įvertino Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nuveiktus darbus, tačiau dalyvaujančių šalių lojalumas abejotinas. Vakar Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmasis geležinkelio „Rail Baltica“ tarptautinis koordinacinės grupės susitikimas, keturių šalių transporto institucijų atstovai pasirašė susitikimo protokolą dėl konkrečių geležinkelio trasos tiesimo darbų terminų ir tam reikalingų lėšų.

Greitas, patogus ir šiuolaikiškas būdas pasiekti Vakarų Europą – taip apie projektą „Rail Baltica“ kalba jo kūrėjai. Puikus būdas lengvai praturtėti – tokią galimybę įžvelgia šiuo reikalu susidomėję apsukrūs veikėjai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuo Talino iki Berlyno planuojamos nutiesti tarptautinės greitojo geležinkelio linijos projektas gali įklimpti Lietuvoje.Pastaruoju metu šiam reikalui ir Baltijos šalyse, ir Lenkijoje, ir Briuselyje skiriama itin daug dėmesio.

Europos Komisija europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ studijoms bei statybos darbams iš ES TEN–T fondo papildomai skyrė 124 mln. eurų (maksimalią galimą paramą). Lietuvai iš šios sumos skirta 88,87 mln. eurų. „Rail Baltica“ projektas yra tarp 30 prioritetinių Europos Sąjungos infrastruktūros projektų. TEN–T fondas gali finansuoti tik 30 proc. statybos darbų vertės ir 50 proc. studijų darbų.

Vienas Lenkijos interneto portalų savo šalies premjerą Donaldą Tuską skatina per viešnagę Vilniuje neužmiršti Lietuvos lenkų problemų.Kaimyninės valstybės televizijos TVN24 interneto puslapyje D.Tuskui siūlomas problemų, būtinų aptarti susitikimuose su Lietuvos vadovais, sąrašas, į kurį patenka nesutarimai dėl lenkiškų pavardžių rašybos, taip pat primenamas lenkų noras gatvių, įvairių vietovių bei įstaigų pavadinimus matyti rašomus lenkiškai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos Respublikos Ministrą Pirmininką Donaldą Tuską (Donald Tusk).Lietuvos vadovas pasveikino Lenkijos premjero sprendimą su pirmu vizitu atvykti į Vilnių. „Jūsų apsilankymas parodo visam pasauliui mūsų strateginės partnerystės stiprumą. Tarptautinė bendruomenė tai mato ir vertina“, - sakė Prezidentas V.Adamkus.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas įvyks kitą penktadienį Vilniuje. Tikimasi, kad abiejų šalių premjerai aptars bendrus energetikos ir kitus infrastruktūros projektus. Premjero patarėja Nemira Pumprickaitė BNS patvirtino, kad numatytas premjerų Gedimino Kirkilo ir Donaldo Tusko susitikimas dviese, delegacijų susitikimas, bendri pietūs ir spaudos konferencija.

10 metų Briuselyje „marinuotos“ geležinkelio magistralės „Rail Baltica“, sujungiančios Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį, statyba gali būti ekonomiškai nenaudinga: Rusija ėmėsi kurti šią magistralę dubliuojantį tarptautinį projektą. Speciali Rusijos Vyriausybės komisija pritarė 28 mlrd.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Amerikos prekybos rūmų  nariais.Kreipdamasis į renginio dalyvius, valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje.„Šiuo metu pagrindinis mūsų iššūkis yra išlaikyti tinkamą plėtrą ir neleisti didėti infliacijai“, - sakė prezidentas.Jis pažymėjo, kad net ir sumažinus gyventojų pajamų mokestį kasmet surenkama vis daugiau mokesčių. Tačiau vien tik mokesčių mažinimo nepakanka.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas susitikęs su Europos Komisijos vicepirmininku atsakingu už transportą Jacques Barrot pareiškė, jog Lietuva dar vis neturi gerų transporto komunikacijų ir yra energetiškai izoliuota nuo Europos Sąjungos. Premjeras taip pat patikino, kad Vyriausybė turi savo pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas, tačiau tam būtina ir EK parama.

Prezidentas Valdas Adamkus baigė dviejų dienų vizitą Lenkijoje, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Vizito metu Lietuvos vadovas susitiko su Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu.  L.Kačynskis padėkojo V.Adamkui už jo vaidmenį suartinant Europos Sąjungos šalių pozicijas dėl ES reformų sutarties, kuri bus patvirtinta spalio mėnesį Lisabonos viršūnių susitikime.

Estijoje svarstomi du ambicingi „povandeniniai" projektai – atominės elektrinės statyba Suomijos įlankos dugne ir Estiją su Suomija sujungsiantis tunelis po Baltija. „Rail Baltica“ panirs po vandeniu Vakarų Europą ir Baltijos šalis europine geležinkelio vėže sujungsiantis „Rail Baltica“ geležinkelis paskutiniame maršruto etape gali panirti po Baltijos jūra. Estija ir Suomija planuoja tiesti Taliną ir Helsinkį sujungsiantį tunelį.

Lietuvos ir Lenkijos atstovai pasirašė memorandumą dėl tarptautinio geležinkelio „Rail Baltica“ Lenkijos — Lietuvos sienos kirtimo taško. Tai pirmasis realus žingsnis pradedant įgyvendinti šį grandiozinį projektą. Tačiau vis dar svarstomos alternatyvos, pro kur tiesti „Rail Baltica“ į Rygą — pro Šiaulius ar Panevėžį. Verslininkai mano, jog Šiauliams nereikėtų praleisti šanso tapti provincija iš didžiosios raidės.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus vakar vakare telefonu kalbėjosi su Italijos Respublikoje viešinčia Latvijos Respublikos Prezidente Vaira – Vyke Freiberga, informuoja Prezidento spaudos tarnyba.Lietuvos vadovas pasveikino Latvijos Prezidentę po dešimtmetį trukusių derybų pasirašius labai svarbią sutartį dėl Latvijos ir Rusijos sienos.Prezidentas V.Adamkus sakė tikintis, kad šią sutartį ratifikuos abiejų valstybių parlamentai.

Seimo dauguma pritarė Vyriausybės ataskaitai, dar kartą numojusi ranka į opozicijos kritiką ir argumentus. Taigi Vyriausybė vėl narciziškai puikuosis nuopelnais, kurie jai visiškai nepriklauso.

Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir Lietuvos antrosios narystės metinės Europos Sąjungoje pažymėtos agresyvia Rusijos valstybės politika, siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą. Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta.

Mano įsitikinimu, energetinis saugumas mums šiandien yra vienas svarbiausių politinių klausimų. Turime patys sau konstatuoti, kad per penkiolika Nepriklausomybės metų mūsų energetinio saugumo reikalai mažai pajudėjo. Dar didesnis paradoksas, kad pastaruoju metu, kai tapome ES nariais, dėl daugelio veiksnių mūsų energetinis saugumas pradėjo silpnėti. Pirmiausia mūsų saugumą labai mažina dujotiekis Baltijos dugnu.

Vienai didžiųjų Kauno gatvių užpakalį atsukęs stovi egzotiškas namas, ant kurio sienos jau keletą metų akis patraukia didelis užrašas: „Lietuvis lietuviui latvis!“ Kadaise būtų labiau tikėtina kas nors panašaus į „Rusai, lauk iš Lietuvos!“ O tempore, o mores... Šis gilios ironijos rando atsiradimas gatvės fizionomijoje, regis, kažkaip susijęs su lietuvių krepšininkų prieš keletą metų Europos čempionate patirtu pralaimėjimu latviams.

Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai liūdnai išsitarė, kad Europos Parlamente ir kitose Europos Sąjungos institucijose nesijaučia atstovavimo Lietuvai, nes ir pačios Lietuvos nebėra. Profesorius gal kiek perlenkia lazdą, bet akivaizdu, kad kelių entuziastų pastangomis Lietuvos poziciją ES sunku įtvirtinti. Kai kurie mūsų šalies valdymo aspektai ir prioritetų atranka verčia gūžčioti pečiais.

Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė nutarė dar kartą kreiptis į ekspertus, kurie galėtų įvertinti dviejų šiuo metu turimų "Rail Baltica" tiesimo Lietuvoje projektų privalumus. Iki kovo 1 d. darbo grupė turės pateikti siūlymus Vyriausybei.

Su darbo vizitu Romoje viešintis šalies Prezidentas su valstybių ir vyriausybių vadovais aptarė ne Europos Sąjungos plėtros perspektyvas, bet ir dvišalius santykius, infrastruktūros projektus, ambasados Romoje pastato likimą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) pažadėjo paramą Lietuvai įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tokį pažadą EK vadovas išdėstė šalies prezidentui Rolandui Paksui pirmadienį atsiųstame laiške, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. R.Prodi teigimu, EK teikia didelę svarbą infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui stojančiosiose šalyse.