rail baltica

Trys Baltijos šalys pirmadienį susitarė, kaip bus skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičiu sako, kad PVM už Lietuvoje atliktus darbus liks šalyje. „Rail Baltica“ darbams tęsti Lietuva gaus beveik 191 mln. eurų. Už gautus 191 mln.

Latvijos susisiekimo ministras paragino Lietuvos padėti spartinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. „Šis europinės reikšmės projektas svarbus visoms Baltijos valstybėms. Todėl svarbu, kad mes galėtume susitarti ir dėl optimalaus funkcijų pasiskirstymo, ir dėl spartesnio įgyvendinimo kiekvienoje šalyje atskirai“, – susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu sakė Latvijos ministras Uldis Augulis.

Po pusmetį trukusių Lietuvos ir Lenkijos geležinkelininkų derybų pagaliau bus galima traukiniu nuvažiuoti iš Kauno į Balstogę. 2015-ųjų spalį baigus tiesti naują europinės vežės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, reguliarus maršrutas tarp miestų bus atidarytas birželio 17 dieną. „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos traukinių kompanija „Przewozy Regionalne“ ketvirtadienį išbando naują maršrutą.

Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“, turinti įgyvendinti europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“, tapo trukdžiu didžiausiam bendram trijų šalių projektui, sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Anot Stasio Dailydkos, „Rail Baltica“ koordinatorė Catherine Trautmann turėtų padėti susitarti, o ne kritikuoti trijų šalių veiksmus.

Neveronių gyventojai kyla į žūtbūtinį karą su europinės vėžės „Rail Baltica“ statytojais. Šie suplanavo dvylikos kelynų geležinkelį ir didžiulę traukinių aptarnavimo stotį tiesiog neveroniškių kiemuose. Gyventojai prašo viską perkelti bent kelis šimtus metrų į mišką, tačiau verslininkai tokio sumanymo nė nesvarsto. Esą keli tūkstančiai neveroniškių nepaprieštaraus visos Europos interesams. Geležinkelio statytojai teigia atlikę poveikio aplinkai tyrimą, kuris nieko blogo neparodė.

Lietuva išlieka viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, kol kas neturinčių sutarčių dėl finansavimo iš Europos Komisijos (EK) vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo.

Ilgai laukę norintieji į Lenkiją važiuoti traukiniu turės dar palaukti. Turėjęs startuoti pavasarį maršrutas nukeltas į vasarą, o darbams užbaigti Lietuva iš Europos Sąjungos prašys dar pusantro šimto milijonų eurų. Jau aišku, kiek kainuos bilietas į Lenkiją ir kiek truks kelionė. Visgi niekas nežino, ar maršrutas suvilios keliautojus, ypač, kai galima rasti pigių lėktuvų skrydžių. Skeptikai projektą mala į miltus, o Susisiekimo ministerija tikina, kad maršrutas gyvybiškai reikalingas.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ antradienį pateikė Europos Komisijai (EK) bendrą paraišką dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto papildomo finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų. „Sėkmingai parengta bendra paraiška įrodo, jog galime konstruktyviai dirbti su partneriais ir Europos Komisija.

Kinijos geležinkelių korporacija „China Railway Corporation International“ domisi trijų Baltijos šalių įgyvendinamu milijardinės vertės transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektu. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos, kinai nori susipažinti su projektu, o tai gali būti susiję su jų noru dalyvauti rangos konkursuose. „Jie nori susipažinti su Latvijoje, Estijoje tais projektais ir nori iki mūsų atvažiuoti.

Seimas priėmė 2016 metų valstybės biudžetą, kuris, pasak valdančiųjų, leis daugeliui gyventojų uždirbti ar gauti daugiau lėšų - bus didinama minimali alga, neapmokestinamos pajamos ir pensijos. Opozicijos teigimu, biudžetas yra ne pagal valstybės kišenę bei nepuoselėjantis dirbančio žmogaus lūkesčių. Už svarbiausią kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą ketvirtadienį balsavo 76, prieš - 34, o susilaikė 14 parlamentarų.

Taline žengtas svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą tolesnei projekto „Rail Baltica“ plėtrai. Čia vykstančiame Baltijos šalių derybinių grupių ir Europos Komisijos atstovų susitikime pasirašytos trys sutartys, pagal kurias naujiems „Rail Baltica“ plėtros etapams Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose iš ES fondų paskirta apie 734 mln. eurų.

 Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.

Lietuvai baigus statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, tai, kada bus atidarytas keleivinių ir krovininių traukinių eismas, priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra baigtas ir pastatytas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje.

Penktadienį oficialiai atidaroma beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno. Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Ateinantis penktadienis žymi dar vieną svarbu žingsnį „Rail Baltica“ tiesimo misijoje – bus atidaryta europinės vėžės linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės geležinkelių stoties. Nors tai – tik dalis Lietuvos darbo tiesiant „Rail Baltica“ ir ja traukiniai judėti dar negalės, tai vilties kibirkštis tarp kilusių įtarimų dėl nepateiktų ir nepatvirtintų projektų, statyboms reikalingų sklypų supirkimo ir europinių finansų įsisavinimo. Kitas žingsnis – atkarpa nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Ketvirtadienį traukiniu iš Lenkijos į Kauną atvykę ir „Rail Baltica“ vėžę išbandę Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagrindinė vėžės problema yra greičio ribojimai Lenkijoje. „Iš tikrųjų tai yra galbūt pagrindinė problema Lenkijos pusėje dėl greičio parametrų. Bet manau, kad šiandienos žingsnis parodė, kad abi šalys yra suinteresuotos spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams Kauno geležinkelio stotyje sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingi, kad transeuropinės vežės „Rail Baltica“ projektas negavo dalies Europos Sąjungos (ES) paramos, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Prezidentė sakė, kad dėl atsainaus „Lietuvos geležinkelių“ požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo negavo daugiau nei pusės prašytų pinigų - 172 mln. eurų. Toks darbas negali būti toleruojamas“, - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas negaus europinės paramos 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimui geležinkelio „Rail Baltica“ trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Laukdama šio sprendimo, bendrovė delsė skelbti rangovo konkursą. „Tai labai svarbus projektas - ERTMS sistema (signalizacija) diegiama visoje Europoje.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ Europos Komisijos (EK) atsakymą dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo turėtų gauti liepą, sako susisiekimo viceministras. „Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl. Connecting Europe Facility - BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd.

Panevėžys bando suspėti į 240 km per valandą greičiu skriejantį „Rail Balticos“ traukinį. Paskutines dienas dirbanti miesto Taryba, apsižiūrėjusi, kad europine vėže riedėsiantiems traukiniams Aukštaitijos sostinėje numatyta tik keleivių stotis, kreipsis į Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, kad čia būtų suplanuotas ir krovinių terminalas.

„Rail Baltica“, didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, bėgis po bėgio nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos juda Kauno link. Jau yra atlikta daugiau nei 90 procentų numatytų darbų. Europinė vėžė Kauną pasieks jau šį rudenį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų (apie 380 mln. litų) nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc.

Pramonės suklestėjimą su europine „Rail Balticos“ geležinkelio vėže, sujungsiančia šešis Europos didmiesčius, siejančiam Panevėžiui gresia likti prie suskilusios geldos. Greitieji traukiniai, lekiantys 240 km per valandą greičiu, Aukštaitijos sostinėje gali stabtelėti tik paimti po Europą besižvalgančių turistų saujelės. O verslo traukos centru Panevėžį turintis paversti regioninis krovinių vežimo terminalas virsta utopija.

Kaunas – bene labiausiai dėl emigracijos nukentėjęs Lietuvos miestas. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Kaune gyveno 420 tūkst. žmonių, tuo metu 2014-aisiais – šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. Kandidatai į Kauno merus Visvaldas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas LRT televizijos debatuose diskutavo, kaip gerinti tokią situaciją. Dabartinio Kauno mero A. Kupčinsko manymu, gyventojų mažėti pradėjo jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kai nemažai kauniečių persikraustė į Vilnių.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Pirmadienio vakare savo jėgas žodžių mūšyje vėl išbandė kandidatai į Šiaulių miesto merus – Artūras Visockas ir Valerijus Simulik. Debatų metu šiauliečiai užvertė kandidatus įvairiais klausimais. Nuo to, ką pastarieji paskirtų administracijos direktoriumi, iki to, kokias užsienio kalbas išmoktų, jei taptų miesto meru.

 Kada rinką papildys reikalingi specialistai, o ne diplomuoti bedarbiai? Tai vienas opiausių ir svarbiausių klausimų darbdaviams, kuriems trūksta nuolatos darbuotojų, tam tikrų nišų specialistų, nors darbo birža yra perkrauta jaunų diplomuotų absolventų. Klaidingas pasirinkimas sugadina karjerą Lietuviai garsėja kaip darbštūs žmonės, visgi, didelė dalis jaunų žmonių, nors ir nori, tačiau neturi, galimybės dirbti.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Seime sveikindamas Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdžio dalyvius pabrėžė projekto „Rail Baltica“ svarbą tiek Lietuvai, tiek ir visam Baltijos šalių regionui. „Visą laiką siekėme, kad nauja europinė geležinkelio vėžė per Lietuvą driektųsi ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu maršrutu.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių svarba yra nenuginčyjama, tačiau dažnai eskaluojamos asmenvardžių rašybos problemos, užgožia tuos projektus, kuriuos abi kaimyninės šalys sėkmingai vykdo. Pasak Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjo Lauryno Kasčiūno, būtent tuomet, kai buvo piktinamasi tuo, kad Lietuvos lenkai negali asmenvardžių rašyti originalo kalba, į priekį pajudėjo tokie projektai, kaip „Rail Baltica“, bendra elektros jungtis.

 Edvardas Špokas, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos lyderiai palaimino Europos Komisijos (EK) parengtą investicijų planą. Jis turėtų pradėti veikti po pusmečio, kai bus parengti teisiniai dokumentai ir patvirtinti projektai, kuriems bus teikiamos garantijos. Prieš posėdį Europos lyderiams Prezidentė Dalia Grybauskaitė išdalijo nuo sausio įsigaliosiančių lietuviškų euro monetų komplektus. Tačiau gaivinant Europos ekonomiką, tik monetų neužteks.

 Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos (EK) siūlomos investicijų programos, banko „Nordea“ analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti. EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

  Po kelerius metus trukusių derybų Baltijos valstybės įsteigė bendrą įmonę, kuri kuruos iki 18 mlrd. litų vertinamą transeuropinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, lygiomis dalimis valdysiančių įmonę „RB Rail“, atstovai antradienį Rygoje pasirašė akcininkų sutartį.   „Mes pradedame statyti geležinkelių jungtis. Tai svarbus geopolitinis ir ekonominis žingsnis.

Rygoje antradienį bus pasirašyta bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutartis. Ją pasirašys Baltijos šalims atstovausiančių bendrovių vadovai, ceremonijoje taip pat dalyvaus šalių susisiekimo ministrai. Pirmas darbas, kurio įmonė imsis, – parengs trijų Baltijos šalių paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimui gauti. Europos Komisijai ši paraiška turi būti pateikta iki kitų metų vasario. Tikimasi, kad Europos Sąjungos finansavimas projektui sieks apie 85 proc.

 Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Latvijos transporto ministras Anrijas Matysas LNT televizijai pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną. „Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, – BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo sutartis turėtų būti pasirašyta spalio mėnesį, ir šis terminas nebebus nukeliamas. Taip Milane (Italija) vykstančio Europos Sąjungos transporto ministrų susitikimo metu Lietuvos susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių patikino Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė Urve Palo. „Vertinu šį patvirtinimą kaip bendrą pasiryžimą laiku įgyvendinti projektą jau artimiausiu metu dedant visas reikiamas pastangas ir laiku sutvarkant būtinus formalumus.

Europos Komisija šiandien pakvietė Europos Sąjungos (ES) valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti.

2014 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienį, europonės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybvietėje rangovai aptiko pavojingą radinį. Sprogmuo, kuris buvo skirtas naikinti dar Pirmojo pasaulinio karo metais, saugiai detonuotas tos pačios dienos popietę statybvietėje. 15.50 val. geležinkeliu atnaujintas traukinių eismas. „Nemenką sprogmenį mūsų darbuotojai aptiko vykdydami žemės darbus. „Rail Baltica“ atkarpoje Mauručiai-Jiesia buvo rengiamasi uždaru būdu įrengti pralaidą po geležinkeliu.

Transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ akcininkų sutarties šią vasarą pasirašyti nepavyks, nes neužbaigtos visos procedūros, teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, nors ir norėta sutartį pasirašyti Baltijos kelio 25-mečio proga, tačiau tai, greičiausiai, teks padaryti rugsėjį, nes Estijoje dar neįkurta įmonė, kuri taps „RB Rail“ dalininke. „Akcininkų sutartis parengta, derybos baigtos.

Lietuviai neabejoja, kad projektas „Rail Baltica“ šaliai atneš naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų, rodo gyventojų apklausa, kurios duomenis ketvirtadienį išplatino „Lietuvos geležinkeliai“. Šios valstybės įmonės užsakymu reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo duomenimis, ar Lietuvai reikalingas „Rail Baltica“ projektas, šalies piliečiai pasisako gana vieningai – 73 pro...

Nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija – traukiniu per kiek daugiau nei 4 valandas. Nors daliai skeptikų ši idėja ne vienerius metus kėlė ironišką šypsenėlę, panašu, kad jos įgyvendinimas įsibėgėjo kaip reikiant. Birželio pabaigoje pasiektas susitarimas dėl bendros trijų Baltijos valstybių įmonės, atsakingos už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, akcininkų sutarties nuostatų.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europinės vėžės „Rail Baltica“ projektas Suvalkijoje juda į priekį. Suvalkijos gyventojų patogumui, kad netektų laukti norint pervažiuoti geležinkelį, mieste jau tiesiami tuneliai, bus rekonstruojamos gatvės, įrengtos triukšmą sulaikančios sienelės. Trijose Marijampolės geležinkelio pervažose verda rekonstrukcijos darbai – statomi viadukai, šviesoforai, tvirtinami pylimai, įrengiamos triukšmą sulaikančios sienelės.

 Daiva Savickienė Tolygios regionų plėtros problema egzistuoja nuo Nepriklausomybės laikų, tačiau atsakymo, kaip ją išspręsti, nerandama. Panevėžyje politikams diskutuojant su verslu buvo aiškinama, kad regionas pats turi rasti savo veidą ir jį kuriant vystytis. Pristatęs galimybes verslui regionuose ir ES paramos perspektyvas 2014–2020 metais, ūkio viceministras Marius Skarupskas sulaukė ir verslo, ir regiono politikų priekaištų dėl centrinės valdžios dėmesio trūkumo regionams.

Pasibaigus ilgoms deryboms panašu, kad europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica 2“ pagaliau pasiekė lūžio tašką. Drąsiai galima šį projektą vadinti amžiaus statyba ir be jokios ironijos. Kodėl? Vien atkarpai nuo Lenkijos sienos iki Talino tiesti investuojama 3,5 milijardo eurų. Uždirba statytojai, atsiranda nauja tansporto arterija. Pagaliau tai pirma rimta geležinkelio Lietuvoje plėtra, kokios Lietuvoje nebuvo ir sovietmečiu.

 Šeštadienį Taline premjeras Algirdas Butkevičius su Latvijos premjere Laimdota Straujuma ir Estijos Vyriausybės vadovu Taavi Roivasu (Taviu Reivu) pasirašė bendrą pareiškimą dėl projekto „Rail Baltica“ ir sutarė dėl greitesnio bendros įmonės įkūrimo. „Sutarta nedelsiant imtis visų reikiamų žingsnių nacionaliniu lygiu, kad būtų patvirtinta ir pasirašyta akcininkų sutartis bei kuo greičiau įsteigta bendra „Rail Baltica“ įmonė.

Trys Baltijos šalių premjerai šią savaitę turėtų padėti galutinį tašką derybose dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Dėl šios sutarties nuostatų vakar sutarė šalių derybininkai. Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius Arenijus Jackus „Žinių radijui“ sakė, kad du trečdalius ekonominės „Rail Baltica“ projekto naudos generuos krovinių pervežimas. „Suplanuota, kad dieną turėtų važiuoti keleiviai, o naktį kroviniai.

  Trys Baltijos šalys pagaliau susitarė dėl bendros geležinkelio „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS sakė, kad sutartyje bus numatyta į transeuropinę vėžę įtraukti ir Vilnių. „Baltijos šalių derybinių grupių atstovai susitarė dėl akcininkų sutarties nuostatų. Sutarta, kad bus numatyta, jog Vilnius sutartyje bus įtrauktas į vėžę“, - BNS sakė R.Slapšys.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad trys Baltijos valstybės susitarė dėl daugelio bendros projekto „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties nuostatų. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės finansavimo klausimas dar neišspręstas. Tai ministras žurnalistams pareiškė pirmadienį, po susitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite.

Naujasis Estijos ministras pirmininkas pareiškė pritariantis Vilniaus prijungimui prie transeuropinės „Rail Baltica“ vėžės projekto. Vilniuje viešintis Taavisas Roivasas (Tavisas Reivasas) sako, kad maždaug 1 mlrd. litų papildoma investicija turėtų būti finansuojama iš kitos - 2021-2027 metų - Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų. Iki šio pavasario Estija nepritarė Vilniaus įtraukimui į projektą, nes esą tai nebuvo suderinta politiniu lygiu, taip pat su Europos Komisija.

Estijos ministras pirmininkas Taavisas Roivasas (Tavisas Reivasas) tikisi susitarti su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi dėl Vilniaus prijungimo prie bendro transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto. „Ministras pirmininkas supranta Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ svarbą ir palaiko prijungimą.

Atėnuose (Graikija) vykusios neformalios ES transporto ministrų tarybos metu susitikę Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir naujoji Estijos ekonomikos ministrė Urve Palo aptarė Baltijos šalis su Vakarų Europa jungsiantį geležinkelio projektą „Rail Baltica“ ir jį įgyvendinsiančios Estijos, Latvijos bei Lietuvos bendros įmonės steigimą.

Narystė ES daug kam asocijuojasi su kelionėmis – įsiliejus į Šengeno erdvę paprasčiausiai pamiršome, ką reiškia stovėjimas ilgose muitinių eilėse ir pasų patikra. Per pastaruosius dešimt metų keliauti geriau pasidarė ir Lietuvoje – prisidedant ES paramos lėšoms, aktyviai tvarkyti keliai, modernizuota visa susisiekimo infrastruktūra. Viską, ką šioje srityje pavyko nuveikti per pastaruosius keletą metų, šiandien galima išvysti sostinės Vinco Kudirkos aikštėje išdėstytame Lietuvos žemėlapyje.