pvm

  Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad opozicija galėtų balsuoti už „valstiečių“ siūlomą miškų urėdijų pertvarką mainais į valdančiųjų palaikymą grąžinant pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui.   „Aš siūlau tokį tam tikrą susitarimą su opozicija galbūt vienam šitam įstatymui, kuris leistų priimti šitą įstatymą, leistų eiti toliau į priekį.

Nuo šių metų rugsėjo siūloma grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, kuri nuo birželio nustojo galioti. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime ketvirtadienį registravo visų, išskyrus „valstiečių“, parlamentinių frakcijų atstovai. Apie tai Seimą ketvirtadienį per Vyriausybės valandą informavo pataisų iniciatorius konservatorius Mykolas Majauskas.

Kai kurie Vyriausybės nariai, kurių kuruojamos sritys sulaukė prezidentės kritikos, tikina, kad ji buvo skirta visiems politikams. Kiti ministrai atsakomybę už jau padarytus sprendimus linkę numesti ankstesnės kadencijos Seimui. Treti sako nesutinkantys su Dalios Grybauskaitės kritika. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybės parengta kai kurių mokesčių pertvarka sprendžia problemas, į kurias atkreipė dėmesį ir šalies vadovė.

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Jau nuo kito mėnesio gali dar labiau pabrangti daug inovatyvių brangesniųjų vaistų, mat ministras Veryga daugiausia valstybės subsidijų žada skirti patiems pigiausiems. Kad žmonės įpirktų savo įprastus vaistus, kai kurie parlamentarai ragina atpiginti visus receptinius vaistus – tiesiog sumažinti jiems PVM. Sveikatos apsaugos ministras tokios galimybės neatmeta, tačiau ir nežada, kad mokestis bus sumažintas.

Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 30-35 mln. eurų. Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui nuo birželio nustos galioti - parlamentarai atsisakė svarstyti konservatorių pataisas, kuriomis buvo siūloma iki 2020 metų birželio 1-osios lengvatos galiojimą pratęsti. Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parengė konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Jurgis Razma. Už svarstymą balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 30 parlamentarų.

Nuo birželio siūloma mokėti kompensacijas šeimoms, kurių išlaidos šildymui sieks 15 proc., o ne kaip yra dabar - 20 proc. pajamų. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiai Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisai - už balsavo 77 parlamentarai, prieš - liberalai Simonas Gentvilas ir Gintaras Vaičekauskas, o susilaikė 15 Seimo narių.

Parlamentarams antradienį pristatomos trijų konservatorių pataisos, kuriomis siūloma pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui galiojimą iki 2020 metų birželio. Iki šios PVM lengvatos galiojimo likus mažiau nei trims savaitėms, beveik pusšimtis parlamentarų savo parašais parėmė Mykolo Majausko, Ingridos Šimonytės ir Jurgio Razmos siūlymą Seimui skubos tvarka apsvarstyti lengvatos pratęsimo galimybę, todėl parlamentarai balsuos, ar imtis šių pataisų.

Seimas kitą savaitę svarstys kompensacijų mokėjimo tvarką, jei nuo birželio būtų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Už jos pratęsimą pasisako ne tik kai kurie parlamentarai, bet ir prezidentė. Pataisos Seimui bus pateiktos gegužės 9-ąją, pusšimtis Seimo narių siūlo skubos tvarka apsvarstyti ir lengvatos pratęsimo galimybę. Konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad šildymo lengvata turėtų būti pratęsta „Tokia lengvata turėtų galioti mažiausiai iki 2020 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos atsisakymas yra politiškai, socialiai ir finansiškai sunkiai pateisinamas sprendimas. Šalies vadovė teigia, kad lengvatos atsisakymas į biudžetą atneštų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“. „Visada, kai kalbame apie vieno ar kito finansinio instrumento panaudojimą, turime galvoti apie tikslą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad PVM lengvatos šildymui nereikėtų panaikinti. Anot jo, lengvatos panaikinimo nauda yra menka, todėl būtų galima šio klausimo neliesti. „Aš būčiau už poziciją, kad nereikėtų didinti to PVM, nes tai būtų per daug vandens judinimo“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė V.Pranckietis. Jis tikina, kad tai neprieštarauja Vyriausybės, kuri siūlo lengvatą naikinti, pozicijai, mat tai yra jo asmeninė nuomonė.

Seimui gali tekti grįžti prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui palikimo svarstymų. Keli Seimo nariai ketina registruoti pataisas dėl tokios lengvatos pratęsimo iki 2019 metų birželio. „Taip, ši lengvata nėra tobula, bet ją naikinant bandome atimti ją iš 5 proc. žmonių, kurie neturėtų gauti jos, bet kitu galu 95 proc. viduriniosios klasės gyventojų mušame, kurie naudojasi šia lengvata.

Valdžiai ketinant nuo birželio panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui nepasiturintiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį. Preliminariais skaičiavimais, tam papildomai reikės apie 14,3 mln. eurų per metus, o kompensacijas gaus apie 200 tūkst. asmenų. „Mes esame įsitikinę, jog taikyti mokestines lengvatas už šildymą visiems, neatsižvelgiant į žmonių pajamas, nėra socialiai teisinga.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Išaiškintas vienas iš didžiųjų šešėlinių tiekėjų Lietuvoje. Grupuotė naudojo sudėtingas PVM ir pelno mokesčio grobstymo schemas, mobiliuosius telefonus pardavinėjo Lietuvoje veikiančioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos tinklams – taip buvo iškreipiama rinka, teigia FNTT. Pareigūnų duomenimis, sukčiai savo prekes pardavinėjo ir didžiausioms elektroninėms parduotuvėms - „Pigu.lt“ ir „Varle.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad ateityje didėjant valstybės išlaidoms, Lietuvai reikia atsisakyti kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, gerinti PVM ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimą. Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva yra padariusi didelę pažangą, įgyvendindama ankstesnes ES rekomendacijas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atskleidė organizuotą 15 asmenų grupuotę, kuri įtariama per kelerius metus, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio srityje, išgryninusi daugiau nei 2 mln. eurų. Tarp įtariamųjų – nusikalstamos grupės organizatorius, kuris už analogiškus finansinius nusikaltimus anksčiau teistas 14 kartų, bei didelių reklamos ir statybos darbus teikiančių bendrovių vadovai.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikus PVM skolininkų sąrašą, paaiškėjo, kad valstiečio Ramūno Karbauskio įmonė „Agrokoncernas“ yra skolinga daugiausiai – 1,69 mln. eurų. Tačiau pats įmonės vadovas griežtai atmeta tokius skaičius. Anot valstiečių lyderio, čia koją pakišo nepaaiškinta „sudengimo“ sistema. „Tie, kas paskelbė žinią, jie nepaskelbė, kad kitoje vietoje, kur valstybė skolinga, yra tokia pati suma kitai įmonei“, - teigia R. Karbauskis.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Dar vasarą, kai buvo pristatomas 2017 metų Valstybės biudžeto projektas, pirminiame jo pristatymo etape, tuometinė Finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė aiškiai pasakė, kad PVM lengvata nebus pratęsta ir nuo lengvatinių 9% ji kils iki įprasto 21%. Praėjus pusmečiui, naujasis Seimas nubalsavo, kad PVM lengvata visgi bus pratęsta iki kitų metų birželio mėnesio.

Politikams po ilgo blaškymosi pagaliau apsisprendus pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, Vyriausybė per pusmetį ketina peržiūrėti visas PVM lengvatas ir įvertinti, ar jos yra reikalingos, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Antradienį Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs. Premjeras Saulius Skvernelis balsavo prieš. LRT laidoje „Dėmesio centre“ dalyvavęs premjeras tikino, kad tarp partiečių jokių žiežirbų nėra, todėl net bet kokios kalbos apie menką lyderio vaidmenį, yra bergždžios. „Tai nieko nereiškia. Nieko naujo Lietuvoje neįvyko.

Vyriausybei nutarus nuo sausio nebetaikyti pridėtinės versės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskas sako, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jis teigia, kad kol kas nėra teisingos kompensacijų socialiai remtiniems žmonėms sistemos. „Dar nėra galutinio sprendimo. Mes suprantame, kad tai labai svarbu, ir bandysime iškoti sprendimo, tariantis su Vyriausybe“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos nuo sausio 1-osios neturėtų būti. Vyriausybės patvirtintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžete jai lėtų nenumatyta.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui yra ydinga, tačiau šį šildymo sezoną ji dar išliks. „Šitą klausimą svarstysime, kol kas tiesaus atsakymo neturiu. Bet turbūt visi puikiai supranta, kad šios lengvatos pobūdis yra ydingas, nes ja naudojasi ir tie gyventojai, kuriems ta lengvata yra reikalinga, ir tie, kuriems galbūt viduje net gėda ja naudotis“, - interviu BNS teigė V.Šapoka.

Yra tokia valdžios funkcija – vartotojų apsauga. Valdžia labai mielai jos imasi ir vartotojų interesais gali pagrįsti kone kiekvieną savo sprendimą. Tie sprendimai paprastai yra susiję su papildomų apribojimų nustatymu. Tų reikalavimų įgyvendinimas kainuoja, ir vartotojas susimoka nemažą kainą už tai, kad būtų tokiu būdu apsaugotas. Daug vartotojų apsaugos reikalavimų atkeliauja iš Europos Sąjungos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad antradienį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui Seime nepavyko pratęsti, nes parlamentarai užsiima rinkiminėmis agitacijomis. Tačiau jis tikina, kad bet kuriuo atveju geriau lengvatą būtų pratęsti kartu su biudžeto projektu, o ne atskirai. „Tie, kurie dalyvauja toliau rinkimuose, yra viena pagrindinių priežasčių. Aš manau, kad PVM lengvata šildymui turi būti priimta, būtų gal net geriau kartu su biudžetu, kad neiškiltų interpretacijų.

  Finansų ministrė nepritaria idėjai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo galiojančių 21 proc. iki 18 proc., koks jis buvo iki finansų krizės. Pasak Rasos Budbergytės, mažinti PVM tarifo neleidžia ekonominė situacija.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia balsuosiąs už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimą šildymui. „Aš balsuosiu, kad PVM lengvata būtų pratęsta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius. Tuo metu jo vadovaujamos Vyriausybės teikiamame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad 2017 metais PVM lengvatos šildymui nebebus. Premjeras tvirtino, kad PVM lengvata niekuomet nebūdavo įrašoma į biudžeto projektą.

Socialdemokratams neapsisprendžiant dėl PVM lengvatos šildymui, įsikiša ir prezidentė bei kitos didžiosios partijos. Dalia Grybauskaitė stoja į šios lengvatos palikimo pusę, kai tuo tarpu kitos būsimos parlamentinės partijos palaiko finansų ministrę.  Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad trečiadienį pritarę kitų metų biudžeto projektui, kuriame numatyta atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, valdantieji stokoja socialinio jautrumo.

  Socialdemokratams siūlant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, jų deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia nuomonės nekeičianti ir mananti, kad tokia lengvata neturėtų būti taikoma. PVM lengvatos naikinimui trečiadienį pritarė Vyriausybė, tačiau valdantieji socialdemokratai apsigalvojo ir ketvirtadienį įregistravo lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.

Valdančioji socialdemokratų partija atsisako ketinimų nuo kitų metų pradžios atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui - ją ketinama pratęsti dar vienam šildymo sezonui. Tai BNS patvirtino Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. „Tai yra bendras sprendimas - ir mano, ir Vyriausybės (...) Lengvatą siūlome pratęsti šiam šildymo sezonui, iki 2017 metų birželio 1 dienos“, - BNS sakė I.Šiaulienė.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nėra numatyta, teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas - 21 procentą. „Šiuo metu biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. (...) Reiškia tai, kad iš tiesų tie žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Šeštadienį pradėsianti veikti nauja išmanioji mokesčių administravimo sistema padės surinkti daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tikisi Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau jos atstovai kol kas neprognozuoja, kiek galėtų padidėti įplaukos į biudžetą. „Ne vien tik šio projekto rezultatas duoda pajamas į biudžetą, didina sąmoningumą, skatinamas švietimas. Taip ir šio projekto rezultatai didins.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė tikisi, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoką padės mažinti ir šių metų pabaigoje prasidėsianti čekių loterija, rašo „Verslo žinios“. „Papildomą postūmį PVM surinkimo gerinimui galėtų atnešti veiksmingiau koordinuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendradarbiavimas bei metų gale turinti startuoti fiskalinių kasos čekių loterija“, - teigiama dienraščiui atsiųstame R.Budbergytės kom...

Lietuvai pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau ji išlieka antra pagal blogiausią šio mokesčio surinkimą. Už Lietuvą blogiau PVM surenka tik Rumunija. Europos Komisija skelbia, kad bendras metinis skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų pajamų iš PVM 2014 metais Lietuvoje siekė 36,8 proc. - 1,77 proc. mažiau nei 2013 metais. Rumunijoje skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų PVM pajamų buvo 37,9 procento. Tuo metu Latvijoje PVM nepriemoka siekia 23,42 proc.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė kartoja esanti prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Ministrė sako nepritarianti bet kokiems valdančiosios koalicijos partnerių susitarimams, dėl PVM lengvatų maisto produktams - to reikalauja Darbo partija mainais į prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto naujojo Darbo kodekso priėmimą - jį „darbiečiai“ nori palikti apsispręsti naujajam Seimui.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė neatsisako ketinimų subalansuoti valdžios sektoriaus finansus ir tvirtina, kad viešųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir išvengti mokesčių augimo ateityje. Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

Nuo 2017 metų sausio siūloma lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu apmokestinti paslaugas tais atvejais, kai sandoriai vyksta tarp žemės ūkio kooperatyvo narių. Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios, jeigu jas Seimas priimtų, neleistų tokios lengvatos taikyti kitų kooperatyvų nariams.

Trys Baltijos šalys pirmadienį susitarė, kaip bus skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičiu sako, kad PVM už Lietuvoje atliktus darbus liks šalyje. „Rail Baltica“ darbams tęsti Lietuva gaus beveik 191 mln. eurų. Už gautus 191 mln.

Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata neturėtų būti taikoma vien mėsai - reikėtų ją taikyti būtiniausių produktų krepšeliui arba mažinti bendrą PVM tarifą. „Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus idėja yra, kad reikia pridėtinės vertės mokestį nuo kitų metų mažinti po vieną procentą kasmet ir sumažinti bendrą pridėtinės vertės mokestį“, - Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.

Politikai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų svarstys rugsėjį. Tačiau jie sutarė, kad neapmokestinamųjų pajamų (NPD) dydis nuo 2017 metų augs nuo 200 iki 310 eurų.  Tokį sutarimą antradienį pasiekė valdančiųjų partijų Politinė taryba. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, 310 eurų NPD bus taikomas tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis bus iki 1024 eurų.