pvm

Daugelis Europos prekybininkų ragina daugiau neatidėlioti ir nuo kitų metų liepos panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas smulkioms siuntoms iki 22 eurų. Šiuo metu tokios siuntos iš trečiųjų šalių nėra apmokestinamos PVM.  Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) praneša remianti daugumą Europos prekybininkų vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ praėjusios savaitės kreipimąsi į Europos Komisiją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui pateikė Finansų ministerijos parengtus Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir Muitinės įstatymų pakeitimų projektus, kuriais perkeliami ir įgyvendinami PVM direktyvos pakeitimai, susiję su nuotoline prekyba prekėmis, pardavimais per internetines prekyvietes ir smulkių siuntų importu.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus nuo kitų metų už mažos vertės siuntas iš Kinijos, JAV ar kitų trečiųjų šalių teks mokėti daugiau. Šiuo metu už siuntas iš trečiųjų šalių (tai yra, ne iš Europos Sąjungos), kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti 21 proc. PVM. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, mokestis bus taikomas ir šioms siuntoms.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Po to, kai dėl karantino buvo uždarytos sienos, į Lietuvą negali patekti ne tik užsienio gyventojai, bet ir nelegali mėsa. Nelikus turistų, uždarius viešbučius ir restoranus, oficialiai jos turėtų būti suvalgoma mažiau, bet iš tiesų yra kitaip. Bent jau tokius duomenis Vyriausybėje vykusiame pasitarime pristatė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Jos atstovai skaičiuoja, kad šiemet karantino mėnesiais (kovą ir balandį) šviežios ir atšaldytos kiaulienos parduota 4,5 proc.

Europos Komisija penktadienį paskelbė laikinai atšauksianti importo mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį įvežamai medicinos įrangai, labai reikalingai kovai su naujojo koronaviruso pandemija. „Dėl to taps finansiškai lengviau gauti medicinos įrangos, kurios desperatiškai reikia gydytojams, slaugytojams ir pacientams“, – sakoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pranešime.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, jog sostinės įmonės vadovė nuslėpė per 200 tūkst. eurų PVM. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad nuo 2015 metų sausio iki 2016 metų gegužės įmonės direktorė galimai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei teikė klaidingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai leido išvengti pridėtinės vertės mokesčio – 236,5 tūkst. eurų.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.

Lietuvoje siūlomiems prekybos, bankų mokesčiams alternatyva galėtų tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, šio mokesčio bazės išplėtimas, ekspertę cituoja „Verslo žinios“.  „Derėtų apsvarstyti mokestinę bazę didinančius sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrėti galutinio vartojimo prekių apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigia Tarptautinio mokesčių politikos centro analitikė Elke Asen.  Ji siūlo atsisakyti PVM lengvatų, sumažinti 45 tūkst.

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su šiuo reiškiniu bandoma aktyviai kovoti, sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.     „Paskutiniais skaičiavimais, 2017 metais dėl PVM atotrūkio į biudžetą nesurinkta 1,1 mlrd. eurų pajamų, kurias galėtume panaudoti įvairiems tikslams“, – pareiškė ji penktadienį Seime surengtoje konferencijoje apie kovą su šešėliu.

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.

Grupė Seimo narių siūlo naujų elektromobilių įsigijimui, neviršijant 35 tūkst. eurų sumos, taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak įstatymo iniciatoriaus, socialdarbiečio Petro Čimbaro, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės. Anot parlamentarų, PVM lengvata elektromobiliams padėtų greičiau atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimo Lietuvoje.

Siekiant kovoti su oro tarša ir klimato kaita, vis dažniau kalbama ne tik apie taršių automobilių apmokestinimą ar jų eismo ribojimą. Vis dažniau kalbama ir apie naują aviacijos mokestį. Skaičiuojama, kad dėl to vidutinė bilietų kaina išaugų nuo 6 iki 9 proc. Už kiekvieną iš šalies išskrendantį keleivį – 7 eurų, o už kiekvieną toną oru gabenamo krovinio – iki 3,85 euro mokestis. Kol kas jis bus įvestas tik Nyderlanduose.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir toliau sieks 21 procentą. Seimas atmetė liberalų iniciatyvą nuo 2020 metų jį sumažinti trimis procentiniais punktais iki 18 proc., kaip buvo iki 2009 metų krizės. Už tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas pradėtų svarstyti, balsavo 22 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 33. Konservatorius Edmundas Pupinis mano, kad PVM mažinimas ir mažesnės įplaukos į biudžetą sustabdytų viešojo sektoriaus darbuotojų, ypač mokytojų atlyginimų augimą.

Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas sako, kad frakcija nepalaikys liberalų iniciatyvos nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Ramūnas Karbauskis sako, kad sumažinus PVM, kainos nesumažės, valstybė neturės pinigų pensijoms, biudžetininkų atlyginimams ir socialinėms išmokoms.

Seimui teikiama liberalų inicijuojamas siūlymas nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais – iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar priimti svarstyti tokias liberalų parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas. Paskutinis bandymas Seime sumažinti PVM tarifą iki 18 proc. buvo 2017 metų lapkritį. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet, bet Seimas tam nepritarė.

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pritaria lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimui kai kuriems maisto produktams. Ministras sako, kad pirmiausia PVM galėtų mažėti vietinėms daržovėms arba ekologinei produkcijai. „Asmeniškai aš pritariu. Ministerijos pozicija visą laiką išeina šitam klausimui tokia, kad galbūt ne visiems (maisto produktams sumažinti PVM – BNS), gal tik vietinėms daržovėms, ką turi latviai, gal ekologinei produkcijai.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada Seime palaikyti prie valdančiųjų prisišliejusių „tvarkiečių“ siūlymą kurui naudojamoms malkos ir kitoms panašioms medienos prekėms taikyti tokį patį lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, koks yra nustatytas centriniam šildymui. „Derybose su „Tvarka ir teisingumu“ suderinome, kad galime tą padaryti“, – BNS teigė R. Karbauskis. Anot jo, „valstiečių“ frakcijoje yra sutarimas dėl „tvarkiečių“ teikiamų pataisų parėmimo. „Tvarkiečiai“ 9 proc.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto, jog siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams. „Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

Per savaitę 50 tonų rafinuoto rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir cukraus iš Lenkijos buvo įvežama vilkikais į Lietuvą, slapti susitikimai vyko nuošaliose vietose ar degalinėse, kuriose tarptautinės organizuotos grupės nariai pasikeisdavo klastotais krovinio finansiniais dokumentais. Preliminariai skaičiuojama, kad minėtų produktų apyvarta galėjo siekti 1 mln. eurų.

Rusijos parlamento žemieji rūmai (Valstybės Dūma) antradienį per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė vyriausybės parengtą įstatymą, kuriuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2019 metų didinamas nuo 18 proc. iki 20 procentų. Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog PVM tarifo padidinimas dviem procentiniais punktais biudžeto įplaukas papildys maždaug 620 mlrd. rublių (8,4 mlrd. eurų) per metus.

Seimo „tvarkiečiai“ antrą kartą per pastaruosius metus siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Socialdemokratai siūlo tokį patį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti gyventojams, besišildantiems ne tik malkomis, medienos pjuvenomis, bet ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

Internete plinta palyginamoji nuotrauka, kuri jau kuris laikas kelia lietuvių pasipiktinimą. Šįkart dėmesio centre, anot nuotraukų koliažo autorių, atsidūrė lietuvių ir airių „Lidl“ parduotuvėse parduodamos pistacijos. Konkrečiai – 250 gr. „Kalifornijos pistacijų“ pakelio kaina.

  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prašo teisėsaugos aiškintis globos namų „Tremtinių namai“ valgyklos statybų Vilniuje aplinkybes.   Ministerija teigia, kad šie specialieji globos namai ir rangovas nepateikė statybos darbų išlaidas patvirtinančių dokumentų už apytiksliai 200 tūkst. eurų. „Tremtinių namai“ taip pat vienašališkai priėmė sprendimą sudaryti sutartį už 1,4 mln. eurų, nors investicinio projekto vertė turėjo siekti 666 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog šiemet statybų sektorius – viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skiria išskirtinį dėmesį. Išanalizavusi statybų veiklą vykdančių įmonių PVM deklaracijas už 2017 metus, VMI atrinko apie 700 galimai rizikingų mokesčių mokėtojų, kurių PVM atotrūkis, lyginant su kitų tą pačią veiklą vykdančių įmonių yra ženkliai didesnis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog apskaičiavo 2017 m. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio rodiklius Lietuvoje.  PVM atotrūkio analizei panaudota apie 90 tūkst. įmonių pateiktų, daugiau kaip 850 tūkst. PVM deklaracijų.

Atostogų į tėvynę grįžę emigrantai šokiruoti: tos pačios prekės čia kainuoja kur kas brangiau. Prekybos centrų atstovai atkerta, kad kainų lyginti su užsienio šalimis negalima. Jos esą nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės mokestinę bei konkurencinę aplinką. Airijoje gyvenanti Vita (vardas, pavardė redakcijai žinoma) grįžusi atostogų į Lietuvą nustebo užsukusi į vieną iš lietuvių itin pamėgtų prekybos centrų.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo grąžinti į ikikrizinį lygį neketinama, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo klausimu nėra jokių svarstymų (...) Dabartiniame ekonomikos cikle tai paskatintų infliaciją“,– ketvirtadienį Seime BNS pareiškė V. Šapoka. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens. Pernai lapkritį Seimas nesutiko sumažinti PVM tarifą iki 18 procentų. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kritikuoja Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių Juozo Oleko ir Rasos Budbergytės siūlymą taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą asmenims iki 30 metų, perkantiems pirmąjį savo būstą. „Man keista matyti tokią lengvatą, jos projektą. Būtų tikrai baugu, jei tai įgautų pagreitį.

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams 2019 metais sumažėtų nuo 21 proc. iki 9 proc. Nors ne kartą yra išreikštos kitų abejonės, ar prekybininkai bei gamintojai nepasinaudotų sumažėjusiu tarifu, pastarieji tikina, kad tai yra neįmanoma.

Parlamentinei opozicijai priklausantys konservatoriai su prekybininkais, perdirbėjais ir kitais specialistais Seime aptars priežastis, dėl kurių Lietuvoje kyla kainos. Taip pat bus diskutuojama dėl galimybės sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė teismui perduodanti bylą dėl keturių įtariamų sukčių, kurie, įtariama, nesumokėjo daugiau kaip 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio ir iš vieno bendrininkų grupės nario bendrovės pasisavino beveik 600 tūkst. eurų.

Įsisiautėjus gripui bei kitiems virusams, internete pasklido diskusija dėl vaistų kainų Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas vaikų medikamentams. Tėvai piktinosi, jog sunegalavus jų atžaloms tenka išleisti ne vieną dešimtį eurų, o ligos mažamečius užklumpa itin dažnai. Internetiniame peticijų portale pasirodė siūlymas naikinti vaistų vaikams bei prekių skirtų kūdikiams PVM. Internete diskusiją apie vaistų kainas pradėjo Audrius Gelčys, pasidalinęs vaistų, pirktų vaikui, kvitu.

Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai. Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas.

 Seime – naujas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ir tiems gyventojams, kurie būstus šildo elektra, malkomis ar kitais būdais, bet nesinaudoja centralizuota šilumos tiekimo sistema. Konservatorius Antanas Matulas siūlo 9 proc. PVM taikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektros energijai. Išplėsti lengvatinio PVM taikymą šilumai pernai siūlė visų partijų atstovai, bet Seimas visus siūlymus atmetė.

Pakeistas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas neabejotinai turėjo įtakos ir vaistų kainoms. Skaičiuojama, kad dabar vaistai tikrai pigesni, nors skirtumai tarp vaistinių išlieka.  Atliekant kainų tyrimą gruodžio ir sausio mėnesiais kainų palyginimo portalas www.pricer.lt siekė patikrinti ar realiai pasikeitė kainos ir kiek jos sumažėjo įsigaliojus naujam PVM tarifui receptiniams vaistams. Todėl pirmą kartą buvo užfiksuotos ir receptinių vaistų kainos dviejose e-vaistinėse.

Dainininko ir muzikos kūrėjo Egidijaus Dragūno susitikimas su laidos „Legendinės legendos“ vedėjais Orestu ir Džilda Vaigauskais buvo itin komplikuotas. Kelis mėnesius pralaukę audiencijos į Egidijaus įrašų studiją, laidos vedėjai savo klausimais greitai šokiravo atlikėją. „Aš nuo jų išprotėsiu“ užsidaręs studijoje į kamerą sakė E. Dragūnas. Vis dėlto Vaigauskai nebūtų Vaigauskai, jei neprakalbintų net labiausiai užsispyrusio pašnekovo.

Seimas paliko galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotai teikiamai šilumai. Toks tarifas galios kitais ir vėlesniais metais. Tai reiškia, kad daugiabučiuose gyvenantiems maždaug 700 tūkst. namų ūkių šildymo kaina galės keisis tik dėl kuro kainos. Už tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 7. Seimas pasipriešino, kad nuo sausio tokia pat PVM lengvata būtų taikoma ir besišildantiems namus kitomis kuro rūšimis.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą per trejus metus siūloma sumažinti 3 procentiniais punktais iki 18 procentų. Atitinkamą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą registravo liberalas Eugenijus Gentvilas. Jeigu Seimas tokia siūlymui pritartų, PVM tarifas grįžtų į ikikrizinį lygį - iki 2009 metų rudens. „Buvo pažadėta krizei pasibaigus grąžinti PVM į buvusį lygį. Tai dabar krizei seniai pasibaigus, labai švelniai, laipsniškai siūlau grąžinti tą buvusį lygį.

Kuo sparčiau vyks daugiabučių renovacija, tuo greičiau bus grįžtama prie diskusijų dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo šildymui atsisakymo, sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Spalį prasidedant šildymo sezonui, įsigalioja mažesnis - 9 proc. pridėtinės vertės mokestis ( PVM) centralizuotam šildymui. Nuo birželio iki spalio jis siekė 21 proc., tačiau rugsėjį Seimas grąžino lengvatą, kuri galios 3 mėnesius - iki kitų metų sausio. Nuo 2018 metų Vyriausybė siūlo lengvatą sumažinti - mokestį žadama padidinti iki 15 proc. Tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų pajamų, gali kreiptis dėl kompensacijos.

Rusija ketina pasiūlyti galimybę užsieniečiams, išskyrus Eurazijos ekonominės sandraugos šalių piliečius, susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) už Rusijoje įsigytas prekes. Atitinkamo įstatymo projektui per pirmąjį iš dviejų svarstymų šią savaitę pritarė parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma), Finansų ministerijai tikinant, jog biudžeto netektys būtų kompensuotos padidėjus užsienio turistų srautams bei dėl to pagyvėjus mažmeninei prekybai.

Seimas antradienį svarstys siūlymą nuo spalio grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Jis galiotų iki sausio 1-osios, po to būtų įvestas naujas - 15 proc. tarifas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuri įteisintų 9 proc. tarifą, priimti numatoma ketvirtadienį. Seimo Ekonomikos komitetas yra atmetęs konservatorių teiktą siūlymą 9 proc. tarifą šildymui taikyti neribotą laiką. Nuo birželio centralizuotam šildymui taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Seimas imasi Vyriausybės siūlymo iki šildymo sezono pradžios grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiojusį iki vasaros. Parlamentarams ketvirtadienį finansų ministras Vilius Šapoka pristatys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria centriniam šildymui nustatyti 9 proc. PVM tarifą siūloma nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos. Seimo pirmininko pirmoji pavaduoti Rima Baškienė BNS sakė, kad dėl PVM lengvatos šildymui Seimas balsuotų kitą ketvirtadienį.