produktai

Kauno rajone Akademijoje bendruomenė atidarė unikalią parduotuvę. Ji vienintelė Lietuvoje, nes joje daugiausia bus parduodami vietinių verslininkų sukurti gaminiai, o dalis pelno keliaus bendruomenės kultūros renginiams. Tokiu verslo modeliu jau patikėjo keliasdešimt gamintojų. Akademijoje gyvenanti Simona rodo jau pakabintus jos sukurtus džemperius. Ji sako, kai sulaukė pasiūlymo produkciją parduoti būtent šioje parduotuvėje – net nedvejojo.

Puikiai žinome, kad vitaminas C svarbus gyvybinėms žmogaus organizmo funkcijoms atlikti, žinoma jo svarba imunitetui ir kt. Tačiau kaip užtikrinti šio vitamino reikiamus kiekius? Kokie yra stokos simptomai, kokiuose maisto produktuose ieškoti šio vitamino ir į kitus klausimus atsakė „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Sugalvojote turguje iš močiučių nusipirkti kiaušinių? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai įspėja būti atsargiems. Mat rudeniop pasipila skundai, esą žmonėms vietoj kaimiškų prekeiviai įbruka senų, jau netinkamų vartoti kiaušinių. Pusė tokių skundų pasitvirtina. O štai patys pirkėjai neslepia, būta atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai kartu su naminiais kiaušiniais įbruka ir gautų iš paukštynų ar pirktų iš parduotuvių pigiau.

Pirkėjų sumažėjo kone perpus, o ir atėjusieji į turgų perka gerokai mažiau, nei iki karantino. Prekybininkai senbuviai skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti toliau, o kai kurie ir iš viso palieka prekystalius ir pildo bedarbių gretas. Tiesa, taip yra ne visur. Blogiau tose miesto vietose, kur daugiau senjorų.  Trisdešimt metų Justiniškių turguje prekiaujanti Staselė neprisimena nė vienų metų, kad taip smuktų prekyba bene populiariausia daržove – pomidorais.

Dėl karantino Lietuvos žmonės ėmė žymiai mažiau vaikščioti. Tokias išvadas skelbia prekybininkai pastebėję, kad rekordiškai krito kojinių, pėdkelnių, ar vaikiškų kojinaičių pardavimai. Gamintojai sutinka tik iš dalies – esą šiemet kojinių pardavimai svyruoja – per karantiną krenta, o štai jam pasibaigus, rekordiškai ima augti. Tam pritaria ir pirkėjai, esą kam reikalingos kojinės jeigu dažnas per karantiną ir dirba, ir mokosi iš namų. O ir į kelionę niekur leistis negalima.

Žaliavinės kiaulienos kaina Lietuvoje – rekordinėse žemumose. Per metus ji krito beveik perpus ir mažėja toliau, tačiau vartotojai už kiaulieną parduotuvėse ir toliau moka, kiek mokėję. O kai kurie produktai net ir brangsta, pavyzdžiui, kiaulienos kumpio kaina šį ketvirtį augo. Kiaulių augintojai sako, kad viršpelnius kraunasi prekybininkai. Pastarieji tvirtina, kad tai perdirbėjai sukėlė kainas. Lietuvos kiaulių augintojams – juodos dienos.

Liofilizacija yra vienas iš daugelio džiovinimo būdų, kuris šiuo metu itin populiarus. Liofilizuoti galima bet kokį maisto produktą, kurio sudėtyje yra vandens: tai ir vaisius, uogas, daržoves, prieskonius, taip pat ir sultis, valgomų gėlių rūšių žiedus, medų, mėsą, pieną, varškę, ledus, jogurtą ar net kavą. Liofilizuojant iš produktų pašalinamas vanduo, kuris yra paverčiamas dujomis. Džiovinant uogas, vaisius liofilizacijos būdu jie užšaldomi vakuume ir džiovinami šaltyje.

Šalyje sparčiai daugėjant užsikrėtusiųjų COVID-19, vis daugiau žmonių, užuot ėję į prekybos centrą, maisto produktus ar vaistus užsisako internetu. Vien per pastarąją savaitę maisto produktų pristatymas į namus šalyje padidėjo kone dvigubai. Kodėl ir ką lietuviai perka iš virtualių lentynų? Šalyje kaip ant mielių augant sergančių koronavirusu skaičiui, vis daugiau žmonių apsipirkimą ir pasivaikščiojimą prekybos centruose keičia į apsipirkimą internetu rizikuojant mažiau.

Seimas imasi netikromis akcijomis ir nuolaidomis pirkėjus viliojančių verslininkų. Esą prekybininkai sukuria nuolaidų iliuziją, kai dienai kitai gerokai kilstelėję kainas, vėliau jas sumažina ir skelbia apie išpardavimus. Tokius triukus jau yra pastebėję tiek pirkėjai, tiek ir valstybinės institucijos, tad siūloma tvarką griežtinti. Patys prekybininkai sako, kad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kainų pakėlimai prieš nuolaidas – žmogiškos klaidos.

Peršti  gerklę, užgulusi nosis, dingęs balsas, vargina kosulys. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra „dangaus medicina“, kurią sukūrė bitės. Nors nėra tokio oficialaus pavadinimo, tačiau  šį terminą pasiūlęs fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius priminė, kad bitės – vieninteliai vabzdžiai, gaminantys žmogui daug reikalingų maisto medžiagų, taip pat natūralių vaistų.

Koronavirusui nevaldomai plintant, keičiasi tvarka ir šalies prekybos centruose. Nuo šiandien visos parduotuvės, vaistinės ir kitos viešos prekybos vietos privalo skaičiuoti pirkėjus ir gali prašyti pirkėjų laukti už durų. Koronavirusas plinta ir tarp prekybos vietų darbuotojų. Be to nuo šiandien draudžiami ir visi masiniai renginiai, išskyrus sporto varžybas ir kultūros renginius, tačiau ir juose salės turės būti pustuštės.

Dažniausiai tai, kad maistas jau nebetinkamas vartoti mums nurodo ant pakuotės užrašyta data, o kai kuriais atvejais, kad maistas „sugedo“ galima atskirti iš nemalonaus kvapo ar kitų matomų ženklų. Vis dėlto, ekspertai nurodo, kad kai kuriuos maisto produktus vis dar galima vartoti, net jeigu ant pakuotės nurodyta diena jau praėjo. Mėsa ir žuvis Šiuos maisto produktus valgyti po jų galiojimo datos yra labai pavojinga, nes jie gali sukelti rimtus apsinuodijimus maistu.

Visus maisto produktus, pagal jų rūgštingumą (pH), galime suskirstyti į rūgštinančius ir šarminančius. Daktaras ir mokslininkas R. Jaffe (2019), dirbantis sveikatos tyrimų srityje jau daugiau nei 30 metų, nurodo, kad jeigu Jūsų sveikata puiki, šarminantys produktai turi sudaryti bent 60 proc. viso dienos maisto raciono. Jei turite sveikatos problemų – bent 80 proc. Anglijos diabeto platformoje (angl.

Jeigu atvyktumėte į kliniką, kur Jums būtų atliktas kraujo tyrimas, tikėtina, kad paaiškėtų, jog Jums trūksta D vitamino. Tokia jau ta praktika ir tokia situacija Lietuvoje, kad beveik kiekvienam trūksta šio taip organizmui būtino vitamino, kuris reikalingas ne tik grožiui, tačiau ir sveikatai. Kodėl reikia vitamino D? Priežasčių yra labai daug! Pirmiausia, tai puiki apsauga nuo skirtingo tipo vėžio, kuris, deja, vis dažniau pasiglemžia žmones.

Gausi lietuviško derliaus pasiūla Lietuvos prekybininkus verčia mažinti populiarių daržovių kainas parduotuvėse. Skelbiama, kad lietuviškos produkcijos kaina krito kone perpus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tikina, kad šių metų derlius išties gausus, todėl tai koreguoja ir lietuviškos produkcijos kainas skirtinguose prekybos tinkluose.

Kad medus sveikas produktas, žino net maži vaikai. Tačiau ar žinote, kad be jo yra dar daugybė bičių produktų, kurie naudojami kaip vitaminai ir net kaip vaistai. Kartais net patys keisčiausi ir ne itin viliojančiai skambantys. Tai pačių bičių lavonėliai ar neišsivystę tranai. Lazdijuose daug metų bitininkaujantis Juozą Petrausk as papasakoja, kokių stebuklų prineša ir pagamina bitės ir ar žmonės tinkamai visa įvertina.

Plaukams kenkti gali įvairūs dalykai – metų laikų pokyčiai, namų šildymas, plaukams kenksmingi orai ir karštos šukuosenos formavimo priemonės. Laimei, nereikia skubėti į parduotuvę ieškoti dar vienos grožio priemonės. Vietoj to, galite atsidaryti savo virtuvės spintelę ir iš ten esančių ingredientų pasidaryti puikiausią naminę plaukų kaukę. Kiaušinių baltymų ir citrinų kaukė Problema: Riebūs plaukai. Jei jūsų plaukai linkę riebaluotis, kiaušinių kaukė daro tikrus stebuklus.

Gyventojai vis dažniau įvairių vaisių, daržovių, pieno ar mėsos produktų užsisako tiesiai iš ūkininkų. Tokiu pačiu keliu eina ir vis daugiau maitinimo įstaigų. Esą taip klientai ne tik gauna skanesnį maistą, bet ir paremiami ūkiai. Kita vertus, dėl tokio bendradarbiavimo galima gauti ir papildomų pinigų. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį.

Obuolius mėgstantiems lietuviams pinigines teks praverti plačiau – per pastaruosius metus jų mėgstamas vaisius pabrango dvigubai. Taip pat šoktelėjo pandemijos metu itin perkamų česnakų kaina. Tačiau ženkliai pigo kai kurios daržovės – tarp jų burokėliai, pomidorai ir bulvės. Daržovių augintojai mano, jog šiems kainų pokyčiams įtakos turėjo karantinas ir geras derlius.

Įpusėjant vasarai prasidėjo ir sodo bei miško gėrybių šaldymo metas. Specialistai įspėja, kad šaldyti galime viską – ir vyšnias, ir svogūnų laiškus – svarbu, kad atsargas suvartotume per metus, iki kito sezono. Ilgiau laikomi produktai praras maistines medžiagas. O ir šaldyti galime ne bet kaip, o tik specialiai šaldymui skirtose pakuotėse, mat įprasti maišeliai ar buteliai, skirti vandeniui, ilgainiui gali prišaukti bėdas.

Ekologiškai užauginti produktai žmonių gyvenime tampa vis svarbesni, tad nenuostabu, kad ir įvairios kavinės dažniau ieško ūkininkų, galinčių tiekti daržoves ar mėsą. Visgi mažo baro savininkas tikina – tai ne būdas pritraukti daugiau klientų, o siekis padėti ir kitiems mažiems rinkos dalyviams – ūkininkams.

Policistinių kiaušidžių sindromu sergančios ar kitų vaisingumo problemų turinčias moteris dažnai vargina nereguliarios mėnesinės. Tokiais atvejais reguliarų mėnesinių ciklą dažniausiai sutrikdo hormonų pusiausvyros išsibalansavimas. Kartais taip nutinka ir dėl streso, persivalgymo ar pervargimo. Norėdamos išspręsti problemą, moterys dažnai ieško medicininio gydymo ir pradeda vartoti vaistus arba kreipiasi į Ajurvedos specialistus.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ar gydymą, dažnai girdima rekomendacija – kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, kad šis pasiektų normą. Vis dėlto, ne visi žino, kad cholesterolio norma nėra visiems vienodas rodiklis, o priklauso nuo įvairių kriterijų ir sąlygų. Apie tai plačiau komentuoja Santaros klinikos prevencinės kardiologijos poskyrio vyresnioji gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė.

Ilgi plaukai turi savo žavesį, todėl daugelis moterų nuolat ieško būdų, kaip sveikais būdais juos auginti. Pasirodo, yra natūralių naminių priemonių, kurios vos per tris savaites padeda užsiauginti ilgesnius plaukus. Pasižiūrėkime, kokie produktai daro tokius stebuklus. 1. Žalioji arbata Žalioji arbata veikia kaip antioksidantas, todėl plaukai auga greičiau. Rekomenduojama plaukus skalauti šilta žaliąja arbata, palikti valandai ir tada nuskalauti vandeniu.

Jei vis dar manote, kad agurkas labiausiai tinka tik salotoms ar užkandžiams – sukluskite. Štai agurkų sostine vadinamų Kėdainių verslininkai iš šios daržovės gamina tokius produktus, kad sunku patikėti. Agurkiniai ledai, agurkų džemas ar saldainiai su agurkais. Per metus nustebina bent dviem naujais, o šiemet smaližių širdis nusprendė užkariauti zefyrais iš agurkų. Jau nuo pavasario Kėdainių krašte šitaip pakelėse surikiuoti agurkų maišai – įprastas vaizdas. Perka juos gausiai.

Ne paslaptis, kad vasarą norime gražiai ir tolygiai įdegti, todėl neretai mūsų paplūdimio krepšiuose atsiduria įdegį skatinantys kremai. Tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, o padėti odai šiek tiek parusti gali ir įvairūs maisto produktai. Belaukiant saulės ir geresnių orų „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė įvardijo, kokie vaisiai bei daržovės ne tik padeda greičiau įdegti, bet ir apsaugo odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių.

Šiltuoju sezonu daugelis mėgsta pasilepinti gamtos teikiamomis gėrybėmis – uogomis. Neretai žmonės jas perka iš turguje ar prie prekybos centrų įsikūrusių pardavėjų. Neseniai socialiniame tinkle buvo galima pamatyti nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip viena moteris žemuogėse rado vinukų.

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnais po atlikto patikrinimo Jonavoje išaiškino prekybininkus, kurie mėsą išnuomotose patalpose tvarkė nelegaliai, neturėdami tam reikiamo VMVT leidimo. Be to, čia iš tiesų veikė ne viena, o dvi įmonės, užsiimančios tokia pat veikla, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Dėl natūralaus senėjimo proceso raukšlių atsiranda visiems, ypač tose kūno vietose, kurios yra labiau veikiamos tiesioginių saulės spindulių – ant kaklo, rankų, veido ir plaštakų. Daugelio žmonių oda susiraukšlėja tarp 40 ir 50 metų, nes oda praranda drėgmę ir storumą. Raukšlių formavimąsi taip pat nulemia genetika. Tačiau svarbiausias faktorius visgi yra saulė, ypač tiems žmonėms, kurių oda šviesi. Raukšles taip pat gali sukelti rūkymas ir prastai subalansuota mityba.

Perimenopauzė – tai natūralus organizmo perėjimas į mažesnio estrogeno kiekio etapą. Kai kiaušidės gamina mažiau estrogeno hormono, mėnesinės pasidaro nereguliarios. Taip pat kai kuriais mėnesiais jų gali visai nebūti. Galiausiai ciklas visai baigiasi. Menopauzė pasiekiama tada, kai mėnesinių nebebūna ištisus metus. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai amerikietės menopauzės sulaukia būdamos 51–erių. Su perimenopauze siejami simptomai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Seimas spręs, kurie genetiškai modifikuoti augalai ir kiti produktai galės būti auginami ar naudojami Lietuvoje. Jų sąrašą tvirtintų aplinkos ministras.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas.  Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Bankui atlikus atsiskaitymų analizę, aiškėja, kad lietuviai per karantiną maisto prekėms išleido beveik ketvirtadaliu daugiau, o latviai ir estai – sutaupė. Labiausiai Lietuvoje šoko mokėjimai už pašto paslaugas. „Lietuvos paštui“ karantino laikotarpis buvo gerokai užimtesnis nei Kalėdos – išsiųsta per milijoną siuntų. Banko analizė parodė, kad latvių ir estų pirkimo įpročiai pastarąjį mėnesį smarkiai skyrėsi.

Kaip karantino metu ir per visus metus Lietuvoje keitėsi maisto produktų kainos: kas labiausiai pabrango, o kokie maisto produktai atpigo? Maisto kainų tyrimas skelbia, kad prekybos centruose per metus labiausiai pabrango kiauliena, obuoliai, pomidorai, šokoladas, maža to, kainos esą didėjo ir karantino laikotarpiu. Tuo tarpu prekybininkai atšauna, kad per karantiną kainos nesikeitė, tačiau buvo atsisakyta trumpalaikių pardavimą skatinančių akcijų.

Visai nenuostabu, kad tai, kas patenka į mūsų kūną yra taip pat svarbu, kaip ir tai, ką dedame ant kūno (o gal net svarbiau). Kai valgome daug vitaminų ir mineralų turintį maistą, plaukai, nagai ir oda būna sveikesni, o pasak gyd. Susanos Stuart, sertifikuotos dermatologės iš San Diego, natūralų įdegį galima įgauti valgant daug geltonos ar oranžinės spalvos vaisių ar daržovių.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį.  „Ilgalaikis priverstinis karantinas,  ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Vis dėl to nerimaujame, bet kai kuriuos šis dalykas tiesiog kankina – jei labiau kūną dengiančius drabužius renkatės dėl celiulito, šie patarimai ir gudrybės skirtos būtent jums: plastinės operacijos nereikės. Dėl celiulito kenčia 87% moterų Jungtinėje Karalystėje, o taip pat ir nemažai vyrų, rašoma mirror.co.uk. Celiulitas nėra kenksmingas dalykas, bet jei norite, kad jo būtų mažiau, galima imtis keletos įvairių priemonių.

Didžiausia Baltijos šalyse prekybos internetu bendrovė „Pigu“ pradeda prekybą maisto produktais. Į prekybos centrą internete sutelkusi žinomas parduotuves ir prekės ženklus, „Pigu“ ir toliau plečia asortimentą. Jau šiandien pirkėjai gali užsisakyti būtiniausių maisto produktų, kuriuos „Pigu.lt“ pristatys visoje Lietuvoje.

Prabėgus dviem karantino savaitėms, prekybininkai skelbia apie pasikeitusius pirkėjų įpročius. Jau niekas nebešluoja tualetinio popieriaus ar kruopų. Žmonės renkasi tas prekes, kurios praskaidrins kasdienybę – vyrai perka daugiau alaus, o moterys, negalinčios pasiekti grožio salonų, internetinėse parduotuvėse šluoja plaukų dažus, ar nagų tvarkymo priemones. O štai senjorai laiką leisdami namie nuotaiką sau pasikelia šokoladu ar kitokiais saldumynais.

Stiprus imunitetas padeda išvengti sveikatos negalavimų ir lengviau įveikti užklupusias ligas. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti produktai gali greitai ir efektyviai sutvirtinti organizmą saugantį imuniteto skydą. Tad planuojant didelį savaitės apsipirkimą maisto gamybos ekspertė siūlo atkreipti dėmesį į septynias imunitetą stiprinančias gėrybes, kurias žmogui siūlo gamta.

Lietuvoje maisto produktų gamybos apimtys yra didelės, prekių judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių taip pat nėra ribojamas, todėl maisto produktų stygiaus nebus, teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Tikrai galiu užtikrinti, kad pati Lietuva kai kuriose pozicijose pasigamina net 2,5 karto daugiau maisto produktų negu galima suvartoti, todėl maisto tikrai nepritrūks“, – LRT radijui sakė A. Palionis.

Įtraukiame šiuos maisto produktus į savo valgymo racioną, kad teisingai bei naudingai išvalytume savo organizmą. Geriausiai organizmą valantys produktai: Baltagūžiai kopūstai. Kaip vartoti: galite šviežius arba raugintus, arba net sultis. Raudonieji burokėliai. Kaip vartoti: virtus, galite gaminti barščius, arba salotas arba sultis. Česnakas. Kaip vartoti: geriau šviežią arba susmulkintą. Svogūnas.

Išsiruošus įsigyti reikiamų produktų, dažniausiai keliaujama į tą prekybos centrą, kuriame siūlomos ne tik kokybiškos, bet ir pigesnės prekės. Atliktas slaptas pirkėjų tyrimas parodė, kad kovo mėnesį apsipirkti pigiausiai galima „Lidl“, „Maximos“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose, o brangiausiai – „Rimi“. Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext kovo 10 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl...

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Plaukų dehidratacija – problema, kurios po kepure nepaslėpsite. Nepastovus oras lauke, vėjas, sausas patalpų oras ir netinkamos priežiūros priemonės išdžiovina ne tik odą, bet ir plaukus. To rezultatas po žiemos – išsausėję, žvilgesį ir gyvybingumą praradę, besiveliantys plaukai. BENU Sveikos odos instituto ambasadorė Kristina Lelevičienė atsako, kodėl plaukams reikia drėgmės, kas vyksta, kai jos trūksta ir kokias taisykles atminti, prižiūrint išsausėjusius plaukus.

Profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ generalinis direktorius Jeffas Weineris atsistatydins iš užimamų pareigų nuo birželio 1 dienos, o jį pakeis vyresnysis viceprezidentas produktų plėtrai Ryanas Roslansky. Savo puslapyje socialiniame tinkle J. Weineris pranešė, kad užims bendrovės vykdomojo direktoriaus postą. J. Weineris vadovavos „LinkedIn“ nuo 2009 metų. 2016 metais „Microsoft“ įsigijo „LinkedIn“ už 26,2 mlrd. JAV dolerių.

Kaip lietuviai savaitgaliais ar prieš šventes vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, taip arčiau sienos gyvenantys latviai važiuoja į mūsų parduotuves. Šiauriniuose šalies regionuose braliukai latviai suka ir į lietuviškas maisto, statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuves. Kaimynai tikina, kad Lietuvoje daug kas pigiau nei jų tėvynėje, o kai kurios prekės net perpus. Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais.