produktai

Afrodiziakai, maistas, kuris kelia aistrą ir lytinį potraukį, neegzistuoja. Tai - išsigalvojimai, neturintys mokslinio pagrindo. Tačiau yra maisto (ir gėrimų), kurį reikėtų rinktis, jei norite pagerinti seksą. 1. Mėsa ir mėsainiai Jei nesiskundžiate lytiniu gyvenimu, tai ir jokių afrodiziakų jums nereikia. Tačiau daugybė porų skundžiasi sekso trūkumu. Taip dažnai nutinka tuomet, kai kamuoja nuovargis ir stresas.

Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau ne vienodais kiekiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) mitybos specialistai pataria kaip pasirinkti sveikatai naudingesnius riebalus.

Per mėnesį Lietuvoje kainos padidėjo 0,4 proc., o per metus – 2,9 proc. Tačiau brango ne viskas. Užfiksuota, kad pigo vaisiai, spirituoti gėrimai, šildymo ir atliekų rinkimo paslaugos.  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc.

Daugiau nei 1,3 mln. pirkėjų sutaupė virš 8,2 mln. eurų pirkiniams, rinkdamiesi prekes, kurių kainos reguliariai yra tikrinamos didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose, o Lietuvos prekybos tinkle atitinkamai mažinamos. Suskaičiuota, kad tokiu būdu kiekvienas pirkėjas vidutiniškai sutaupė apie 5,6 euro. Tokius rezultatus atskleidžia lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, praėjus metams nuo kampanijos „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ pradžios.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per praeitą mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, tabako gaminių, alaus kainų padidėjimas bei degalų, aliejaus ir riebalų, kavos ir kakavos kainų sumažėjimas. Per kovo mėnesį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,3 proc., paslaugų – 0,6 proc. 2018 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Maisto kainos pasaulyje kovą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 0,7 proc., o palyginti su šių metų vasario mėnesiu – 1,1 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas pirmąjį pavasario mėnesį sudarė 172,8 punkto. Mėnesinis kainų prieaugis buvo užfiksuotas antrą mėnesį iš eilės ir jį visų pirma lėmė grūdų bei pieno produktų brangimas. Grūdų kainų indeksas kovą sudarė 165,6 punkto ir buvo 2,7 proc.

Kas yra afrodiziakai? Tai senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadintos įvairios augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos, neva skatinančios lytinį potraukį ir aktyvumą bei potenciją. Moksliškai tai nėra įrodyta, vis dėlto žmonės nuo seno ieško „vaistų“, galinčių padėti intymioje srityje… Populiariausieji afrodiziakai Datulės – patys saldžiausi vaisiai žemėje. Teigiama, kad jos valo kraują ir skatina sėklos gamybą.

Tampa įprasta lyginti Lietuvos kainas su kitų šalių kainomis. Tiesa, neretai tenka nusivylus konstatuoti, kad Lietuvoje nors algos mažesnės, kainos didesnės. Tačiau ne šiuo atveju.

Taip vadinamas super maistas keičiasi nuolatos. Vos tik vienas produktas pasiekė populiarumo viršūnę, tuojau pat jo vietą užima kitas, geresnėmis savybėmis pasižymintis valgomas daiktas. Būtent dėl šios priežasties suprasti, kas sveika ir naudinga, gali būti sudėtinga. Štai keli maisto produktai, kuriuos kiekviena moteris turi įtraukti į savo valgiaraštį, jei nori išlikti sveika ir stipri. Obuoliai Apie šį sodo karalių esame girdėję visi.

Prieš didžiausią pavasario šventę – Šv. Velykas Lietuvos parduotuvėse pakilo daugelio populiariausių produktų kainos. Prie pabrangusių produktų atsidūrė ir Velykų atributas – kiaušinis. Tuo tarpu pigiausių produktų kaina mažėjo. Nuolatos Pricer.lt stebimų populiariausių produktų krepšelio kaina per mėnesį vidutiniškai išaugo 1,8 proc.

Laimės jausmą sukelia daug veiksnių – darnūs santykiai šeimoje, įdomus darbas, pomėgiai. Vienas iš svarbių laimės faktorių yra maistas – pavalgę jaučiamės ne tik sotūs, tačiau ir laimingi. Vienas iš laimės jausmo sukėlėjų – dopaminas. Tai natūralus žmogaus organizme gaminamas junginys, dar vadinamas „laimės hormonu“. Vieni maisto produktai smegenis skatina pagaminti daugiau dopamino, kiti – mažiau. Jūsų dėmesiui, penki maisto produktai, kurie leis pasijausti tarsi devintame danguje.

Didieji prekybos centrai nuolatos konkuruoja tarpusavyje įvairiausiais būdais, siekdami suburti kuo didesnį lojalių pirkėjų ratą. Pirkėjus masina ne tik kokybiški produktai, operatyvus aptarnavimas, bet ir patrauklios prekių kainos.

Už gyventojų paaukotas lėšas didžiausia labdaros ir paramos organizacija visoje šalyje didina savo veiklos apimtis ir geografiją. Be kitos, jau anksčiau už paramos lėšas įsigytos įrangos, „Maisto banką“ taip pat pasiekė trys nauji maisto transportavimui pritaikyti „Iveco“ krovininiai automobiliai su šaldymo įranga.

Inkstai yra vienas svarbiausių organų žmogaus organizme. Jie iš kraujo pašalina medžiagų apykaitos produktus, reguliuoja organizmo skysčių sudėtį bei kiekį, šarmų bei rūgščių pusiausvyrą. Labai svarbu, kad jie būtų geros būklės, priešingu atveju, sulauksite rimtų pasekmių. Valyti inkstus gali padėti šis natūralus būdas. Jums reikės: 2 svogūnų, 2 citrinų, ryšulėlio petražolės, 2 litrų vandens. Įpilkite vandens į puodą ir užvirkite. Nulupkite ir supjaustykite svogūną į mažus gabalėlius.

Vakar paaiškėjo, kad apie 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių įsigijimą svarsto Latvijos mažmeninės prekybos tinklas „Mego“. Jei šis tinklas apsispręs tikrai įsikurti Lietuvoje, ar pasiūlys mažesnes kainas? Apie „Mego“ ketinimus pranešė BNS naujienų agentūra. Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius naujienų BNS teigė, kad galbūt „Mego“ ketina veikti visame regione, norėtų turėti didesnę rinką ir apsaugoti savo apyvartą. Tiesa, kainomis lietuvių gali ir nelabai nudžiuginti.

Tikriausiai nė vienos progos ar šventinės dienos neįsivaizduojame be nuostabių gėlių puokščių. Išrinkti vieną unikalią ir išsiskiriančią – gali tapti nemenku galvos skausmu. Tačiau studentė Valerija Trukshina sugalvojo būdą, kaip nuostabiai ir įspūdingai pasveikinti artimus žmones. Ji pradėjo kurti nevalgomas puokštes iš įvairiausių maisto produktų.  Vilnietė studentė Valerija Trukshina šią idėją pradėjo plėtoti visai neseniai, prieš daugiau nei metus.

 Latvijos mažmeninio prekybos tinklo „Mego“, kuris, BNS šaltinių teigimu, ketina įsigyti 17 „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių Lietuvoje, atėjimas į naują rinką neturės reikšmingos įtakos produktų kainoms, sako ekspertai. Kai kuirie jų abejoja, ar „Mego“ apskritai pavyks įsitvirtinti Lietuvoje, kur yra didžiulė konkurencija.

Jei vaikščiojant po maisto prekių parduotuvę ir skaitant produktų etiketes jums nėra aišku, ką valgyti sveika, susipainiojate tarp savo minčių, nenusiminkite, nes taip jaučiatės ne jūs vieni. „Visi mes esame itin sutrikę ir nebesuprantame, kas yra sveika, o kas ne, kadangi mus klaidina melagingi moksliniai tyrimai, ne tiesą skelbiančios produktų etiketės, straipsnių antraštės ir mitybos planų įvairovė“, - sakė Dr. Markas Haymanas.

Tiesa, jog tam tikri maisto produktai padeda greičiau užmigti ir pabusti žvalesniems bei tinkamai pailsėjus. Jei naktį dažnai vartotės nuo šono ant šono, nerandate patogios miego pozos, pats metas į savo mitybą įtraukti daugiau magnio savo sudėtyje turinčius produktus. Būtent ši medžiaga reguliuoja cirkadinius ritmus, nuo kurių priklauso jūsų miego kokybė.

Pastarasis mėnesis buvo nepalankus pigiausias prekes perkantiesiems. Būtent šių produktų kainos didėjo labiausiai. 2018 metų vasario mėnesį Pricer.lt stebimo pigiausių maisto prekių krepšelio kainos Lietuvoje vidutiniškai pakilo 1,5 proc., žinomų prekių ženklų nukrito 0,4 proc.. Per mėnesį pigiausi produktai labiausiai pabrango parduotuvėje „Iki“ – 7,6 proc. ir parduotuvėje „Maxima“ – 6,7 proc.. Pigiausi produktai labiausiai atpigo parduotuvėje „Norfa“ – 5,1proc.

Visi kuo puikiausiai žinome, kaip tam tikri vaisiai ar daržovės atrodo prekybos centrų arba turgų lentynose. Tačiau tai yra galutinis (įprastai apdorotas) produktas. Todėl ši išskirtinių nuotraukų galerija padės jums sugrįžti į trumpalaikę praeitį ir pamatyti, kaip šie vaisiai ar daržovės atrodė augimo stadijoje, rašoma portale boredpanda.com.

Pastaruoju metu vis dažniau skauda galvą? O galbūt kiekvieną dieną nesiseka atsikratyti šio varginančio jausmo? Pasitikrinkite, galbūt vartojate per didelį kiekį šių maisto produktų, kurie gali padidinti galvos skausmą.  Nacionalinis galvos skausmų tyrimų centras sudarė produktų sąrašą, kurių per didelis kiekis daro mūsų organizmui žalos. Jie gali sukelti didesnius galvos skausmus.  Šiu produktų vartoti patartina tik nedidelį kiekį per dieną. 1. Alkoholis.

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei drabužių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, avalynės kainų sumažėjimas (žr. 3 lentelę). Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., o paslaugų kainos – 0,2 proc.

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė? Šioje apklausoje tarp galimų atsakymo variantų yra ne tik augančios kainos, bet daug kitų potencialių nerimo priežasčių.

Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to netuštės piniginė? Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie lydyto sviesto gaminiai pigs nuo kelių iki keliolikos procentų. „Aktyviai stebėjome žaliavinio pieno supirkimo kainas Europoje, dėl kurių nevaldomo augimo pastaraisiais metais kilo ir sviesto kainos pirkėjams. Vos tik pastebėjome, jog ši rinka stabilizuojasi – pradėjome derybas su savo tiekėjais.

Tyrimas dėl prastesnės kokybės maisto produktų tyrimo eina į pabaigą. Šiandieną Seime apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad nereikėtų skirstyti Rytų ir Vakarų Europos į atskiras dalis, mat problemų dėl dvejopos kokybės rado visos šalys. Tiesa, kaimynai latviai problemos čia nemato.

„Juodasis sąrašas“ plečiasi. Šį kartą jame jau 39 nesaugūs produktai, kurie buvo parduodami Lietuvoje – tarp jų prekės vaikams, baldai, elektroninės prekės bei kosmetika. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina tv3.lt pasakoja, kad nors daugiausia nesaugių produktų Lietuvą pasiekia iš Kinijos, Taivano bei Honkongo, praktiškai visos valstybės sugeba pagaminti nesaugių produktų.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Lietuviai jau taupo ir maisto sąskaita. Statistika rodo, kad maisto produktų kainoms nuolat augant, tautiečiai šalies prekybos centruose jų perka vis mažiau. Kas gali, apsipirkti traukia į kaimyninę Lenkiją. Latvija, netrukus mažindama mokesčius, jau irgi vilios lietuvius pigesniu maistu. Mūsų žurnalistai klausė mūsų premjero, ar lietuviai gali tikėtis pigesnių maisto produktų mažinant jiems mokesčius.

Dažnai girdite, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, tačiau tai, ką valgote pietų pertraukos metu taip pat gali turėti įtakos jūsų savijautai ir visai dienos eigai. Pasirinkite tinkamus maisto produktus ir visą dieną jausitės kupini energijos, tačiau bloga jų kombinacija jus gali priversti pasijusti suirzusiais, lengvai susinervinančiais ir išalkstančiais dar gerokai prieš kavos pertraukėlę. Kaip jaučiatės po pietų priklauso nuo to, ką įsidėjote į lėkštę.

 „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų. Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime. Organizatoriai sako, kad rekordinę aukštumą lėmė dalies dažniausiai aukojamų maisto produktų brangimas. Palyginti su ankstesniais metais, daugiau sumokėta už aukojamas kruopas, makaronus, miltus ar aliejų.

Bernardo LaPallo yra vienas iš ilgaamžių amerikiečių. Gimęs 1901 metais, jis mirė 2015. Garsus autorius ir lektorius dar prieš mirtį pasidalijo ypatingais patarimais, kaip išsaugoti ilgaamžiškumą.  Besidomėjęs sveika mityba ir ilgus metus stduijavęs kulinariją viename Paryžiaus universitetų, vyras žinojo, ką valgyti, kad gerai ir sveikai jaustis.  Jis įsitikinęs, kad ilgaamžiškumas priklauso ne nuo genų, o nuo gyvenimo būdo.

Premjeras Saulius Skvernelis remia parlamentarų siekį išsiaiškinti, kodėl į Lietuvą patenka prastesnės kokybės maisto produktai. „Seimas turi reaguoti į visus mums rūpimus klausimus. Jeigu mes matome, kad yra galima diskriminacija pagal maisto produktų kokybę, ir valstybės (ES) narės skirstomos į tas, kurios gali vienokią kokybę turėti, o kitas, privalo į tai reaguoti. Manau, kad labai teisingai, kad domisi“, - Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Seimo „valstiečiai“ inicijuoja laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami tuo paties prekės ženklo maisto produktai. Komisijos iniciatyvą palaiko 42 „valstiečių“ frakcijos atstovai. Jų manymu, 12-kos narių komisija turėtų nustatyti priežastis, kodėl skiriasi produktų sudėtis, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko tik dabar.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Nereikia nė sakyti, kokią didelę įtaką svarbiausių maisto produktų kainos turi metiniam žmogaus biudžetui.

Lojalumo kortelių turėtojai mėgaujasi ne tik didesne nuolaidų gausa, bet ir asmeniniais pasiūlymais. Tačiau neretai šiais pasiūlymais pasinaudoti gali būti sunku, nes tikslios informacijos negaunama nei pačioje parduotuvėje. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo, prisistačiusio Andriumi, laiškas. Jame jis teigia, gavęs žinutę iš prekybos tinklo „Maxima“, kad gimtadieniniam pirkinių krepšeliui bus taikoma 10 proc. nuolaida, tačiau nuėjęs į parduotuvę nusivylė – jokios nuolaidos negavo.

Cukraus daug ne tik saldumynuose ar pyraguose. Mūsų šaldytuvuose ar ant kasdienio stalo yra gausybė nepavojingais laikomų produktų, kur cukraus kiekis dienos normas viršija daugybę kartų. Atkreipiame dėmesį - net ir ekologiškuose produktuose, kurie laikomi sveikatos šaltiniu, dabar dedama daugybė pridėtinio cukraus. O cukrus – įvairiausių gyvybei pavojingų ligų šaltinis. Patikrinkime, kiek gi cukraus yra šiuose vaikų mėgstamuose bei ekologiškais pažymėtuose produktuose.

Atrodo, kaip „Nutella“, kvepia, kaip „Nutella“, tačiau skonis ne kaip garsiojo itališko šokolado kremo. Rytų Europos šalių lyderiai pyksta, nes atlikti tyrimai parodė, kad Vakarų bendrovės buvusioms komunistinėms valstybėms skirtiems maisto produktams naudoja pigesnius ingredientus.

Kembridžo kunigaikštienė Kate visuomet atrodo nepriekaištingai. Kai kiti šios savaitės pradžioje Didžiojoje Britanijoje kaito, prakaitavo ir kvepėjo gan nemaloniai, besilankydama mažame Ascot miestelyje, Kate buvo lyg ką tik nužengusi iš paveikslo. Žinoma, jos grožiu ir išvaizda rūpinasi nemažas būrys žmonių, bet, pasirodo, kunigaikštienė, norinti išlikti spindinti ir patraukianti aplinkinių dėmesį, naudoja slaptą ir paprastiems žmonėms prieinamą ginklą.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumais – nebestebina nieko, tačiau dar įdomesnių tendencijų galima pamatyti paėmus tą patį produktą ir pažvelgus ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Azijos. Ekonomistai pripažįsta, lietuviai gali įpirkti mažiau, tačiau kainos – didesnės. „Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare.

Šiuos produktus žmonės įvairiose pasaulio šalyse valgo kone kiekvieną dieną, tačiau retas žino, kaip iš tiesų reikia tai daryti. Taip, teisingai, net ir torto gabalėlį ar citrinos skiltelę atpjauti – ne tokia ir lengva užduotis. Jeigu, žinoma, nemokate to padaryti teisingai.

Prieš Velykas lietuviai apgulė Lenkijos parduotuves. Šią savaitę, nuo ryto iki vakaro, Suvalkų prekybos taškuose nusidriekė milžiniškos tautiečių eilės. Lietuviai iš lentynų šluoja beveik viską, kas po ranka papuola. Tautiečiai dėžėmis tempia dešimtis kilogramų įvairiausios mėsos, dešreles ir kitus produktus. Lenkiškus produktus lietuviai krauna ne tik į mašinų bagažines, bet ir į priekabas. Taigi, eilėje prie kasos reikia laukti ir valandą. O kai kurių produktų lentynos - tuščios.

Tikriausiai populiariausias pirkinys Velykoms - kiaušiniai. Jei ruošiatės pirkti jų nemažai, pravartu žinoti, kur galima įsigyti pigiausiai. Palyginus kainas tai paaiškėjo.  2017 metų balandžio mėnesį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kiaušinių kainų palyginimą maisto prekių parduotuvėse, bei turguje.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Atėjus pavasariui imame galvoti apie liesesnį maistą, nes rūpinamės savo savijauta ir figūra. Tačiau nepulkite maitintis tik salotomis ar žaliavalgiškais kokteiliais. Mėgstamus patiekalus, neretai gaminamus iš riebios ir sočios mėsos, gaminti galima ir kitaip – parinkti jiems liesesnius ingredientus, pavyzdžiui liesesnę mėsą.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.