produktai

Augalų apsaugos falsifikatų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais. „Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, naudojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gyvavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Europos Komisija artimiausiu metu skelbs, ar vakariečiai, gamindami garsių firmų maisto prekes iš atliekų lietuviams, latviams, slovakams bei kitų ES naujųjų valstybių gyventojams, teisėtai laiko juos trečiarūšiais, rašo „Respublika“. Pagal jau parengtas Europos Komisijos Aplinkos komiteto išvadas - visiškai teisėtai.

Praėjus vos mėnesiui nuo „Tetra Pak“ sulčių pakuočių žaidimo, skatinančio moksleivius rūšiuoti atliekas, pradžios, visų dalyvaujančių mokyklų surinktų pakuočių bendras aukštis viršijo 1 kilometrą (tikslus aukštis yra 1280,67 metro). Šiai dienai moksleiviai jau yra surinkę 6292 tuščias sulčių pakuotes. Iš viso žaidime dalyvauja 3630 mokinių iš 121 mokyklos.

Tai, kas pas mus atkeliauja iš užsienio, atrodo, visada yra gražiau ir geriau nei mūsiška. Valgome, geriame, vilkime, avime importines prekes ir, kaip visi pasaulio gyventojai, krauname milijonus milijonieriams. Tarkime, italams. Pavardykime ir paskaičiuokime... Šokolado imperija Turtingiausias Italijos žmogus, amerikiečių žurnalo „Forbes“ duomenimis, valdantis 18 milijardų dolerių turtą, yra 84 metų verslininkas Michele Ferrero. Pasaulyje pagal turtą jis užima 32 vietą.

Europos Sąjungoje kelerius metus tęsiasi diskusijos dėl to, ar maitinimo įstaigos savo valgiaraščiuose turėtų žymėti tuos patiekalų ingridientus, kurie žmogui gali sukelti alergiją. Lietuvoje buvo siūlyta meniu žymėti patiekalus, kurių gamybai naudojami genetiškai modifikuoti produktai. Tačiau toks siūlymas pakankamai pritarimo nesulaukė. Tuo metu Italijoje žymimi patiekalai, pagaminti iš šaldytų produktų. Prisiminkite, kokį patiekalą paskutinį kartą valgėte kavinėje ar restorane.

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu „be E“ iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų patys atsisako šio ženklinimo. Nes be maisto priedų pagamintų produktų savikaina daug brangesnė. Taip trumpesnis ir jų galiojimo laikas.

Gruzija – tai turistų dar neatrasta ir nenusiaubta šalis, čia ant kiekvieno kampo nerasite įkyrių prekiautojų suvenyrais, niekas jums dieną naktį nebruks „pačių pačiausių“ ekskursijų, o puikiai pailsėti pavyks kalnuose ar Juodosios jūros pakrantėje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ savo skaitytojams, planuojantiems aplankyti šį Kaukazo regiono perlą, pateikia keletą patarimų, kurie padės išvengti nesusipratimų įvairiose gyvenimiškose situacijose. Bendravimas.

Paskutiniąsias gyvenimo dienas S. Jobsas praleido drauge su artimais šeimos nariais, rašo nvonews.com. Jis vengė viešų renginių ir formalių susitikimų. Kuklios, privačios „Apple“ įkūrėjo laidotuvės įvyko penktadienį. Kalbama, kad laidotuvėse dalyvavo tik šeimos nariai, kurie nenorėjo viešinti savo sielvarto. S. Jobso šeima nutarė įkurti internetinį puslapį, kuriame visi norintys galės pareikšti užuojautą. Ši interneto svetainė bent kuriam laikui turėtų tapti viena lankomiausių pasaulyje.

Dažniausiai tam, jog žmogus būtų lengvai atpažįstamas, jam reikia išskirtinio vardo. Bet šiuo atveju Steve'ui Jobsui tai, kaip ir daugelis kitų dalykų, negaliojo – jį žmonės žinojo tiesiog kaip „Steve'ą“. Informacinių technologijų (IT) versle – nuo pat pirmųjų griozdiškų „Apple“ kompanijos produktų pasirodymo iki naujausio „iPhone 4s“ išmaniojo telefono pristatymo – Steve'as buvo bene ryškiausias šios industrijos veidas.

Nuvertėjęs zlotas vėl kaitina lietuvių kraują. Kol šalies prekybininkai aiškina, kad Lietuvoje maisto kainos vienos mažiausių Europoje, į Lenkijos pasienio miestus ir miestelius ir savaitgaliais, ir darbo dienomis plūsta pigesnio maisto pasiilgę lietuvaičiai. Nuvertėjusi Lenkijos valiuta sugrąžino lietuvius į 2009-uosius, kai atpigęs zlotas lietuvaičiams leido nušluoti lenkų prekybos centrų lentynos, o Lietuvos verslininkai dejavo, kad tokia padėtis juos stumia prie bankroto.

Tiriant vartotojų pasaulyje požiūrį į ekologiją, paaiškėjo, kad ekologiški verslo sprendimai turi tiesioginę įtaką vartotojų elgesiui. O klimato pokyčiai gyventojams yra svarbesni nei ekonominė krizė ar skurdas. Tai parodė pirmą kartą pasauliniu mastu vykdytas nuomonės tyrimas, nagrinėjęs, kaip vartotojų požiūris į klimato pokyčius lemia prekės ženklų pasirinkimą.

Apie sveikatinamąsias ar net gydomąsias kai kurių maisto produktų savybes mirga reklamos ir etiketės. Atrodo, nusipirksi, užvalgysi vieno ar kito produkto ir tapsi žvalus bei sveikas. Mokslininkai nagrinėjo teiginių apie maisto produktų maistingumą ir įtaką sveikatai pagrįstumą.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigia, kad maisto produktų kainos visame pasaulyje išlieka beveik rekordinės, praneša BBC. FAO skaičiuojamas pasaulio maisto kainų indeksas rugpjūtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 26 proc. ir siekia 231 punkto. Jis beveik siekia rekordinį vasario mėnesio rodiklį – 238 punkto. Grūdų kainos išaugo baiminantis, kad šiemet gali sumažėti jų derlius. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 6 mln.

„Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pareiškė, kad išmaniųjų telefonų gamintojas „Motorola Mobility Holdings“ už 12,5 mlrd. JAV dolerių buvo nupirktas taikantis į bendrovės produktus, o ne tik į patentus, skelbia „Bloomberg“. „Mes tai padarėme ne tik dėl patentų. „Motorolos“ komanda turi stulbinančius produktus“, – teigė jis. „Google“ išmaniųjų telefonų gamintoją nusipirko, siekdama tapti stipresne kovoje prieš „Apple“. Įvykdžius sandorį bendrovei atitiks 17 tūkst.

Vengrijoje ketvirtadienį įsigaliojo prieštaringai vertinamas mokestis ypač sūriems ir saldiems maisto produktams, kurį gyventojai jau pakrikštijo „traškučių mokesčiu“. Manoma, kad jis valstybės kasą papildys 74 mln. eurų. Šis mokestis pirmiausiai bus taikomas tokiems užkandžiams, kaip mėsainiai, traškučiai, taip pat energetiniams gėrimams ir pyragams iš prekybos centrų lentynų.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

„Mūsų tyrimas parodė, kad šiandien lietuviai nėra abejingi taip vadinamai „eko“ madai – beveik kas antras lietuvis įsigyja ekologiškų prekių. Tačiau kol kas mūsų šalies gyventojai daugiausia dėmesio skiria ekologiškai mitybai“, – teigė kompanijos „TNS LT“ Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė. „TNS LT“ tyrimo duomenimis 46 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų teigia perkantys ekologiškas prekes. Lietuvoje ekologiškų prekių pirkėjai yra labiau moterys – 48 proc.

Jei Jūs skaitote šį straipsnį ketvirtą valandą nakties, žinokite, Jūs nesate vieniši: beveik pusė suaugusių žmonių susiduria savo gyvenime su tokia problema, kaip nemiga. Tačiau, jei laikysitės dietos, kurią mes Jums siūlome, Jums daugiau neteks iki ryto skaičiuoti avių! Ir štai kodėl: Angliavandeniai, kurie su maistu patenka į mūsų organizmą, išskiria seratoniną – hormoną, padedantį užmigti. Šiame straipsnyje siūlomos dietos sudėtyje – turtingas angliavandeniais maistas (pvz.

Tvirčiausia Europoje Vokietijos ekonomika pradeda buksuoti. Tai savo kailiu jau patyrė mūsų šalies verslininkai, prekiaujantys su šia mokia valstybe. Lėtėjantis Vokietijos ūkis (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, jis augo tik 0,1 proc.) menkina Lietuvos eksportuotojų viltis. Buksuojančios Vokietijos ekonomikos pėdsakai jau ir Lietuvoje. sxc.hu nuotr. Vieni pirmųjų sąstingį pajuto plastikinių PET ruošinių gamintojai.

Nors sakoma, kad ekologinis ūkininkavimas yra kaip gyvenimo būdas – kartą pradėjus sunku pakeisti įpročius, tačiau patirtis rodo, kad tai ne visada būna tiesa. Nors susidomėjimas ekologinio ūkininkavimo veikla Lietuvoje tikrai didelis, tačiau ne visuose deklaruotuose plotuose iš tiesų užsiimama ekologiniu ūkininkavimu. O ir ne vienas ūkininkaujantis neretai nusižengia griežtoms taisyklėms, naudodamas neleistinas chemines medžiagas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba susirūpinusius tėvus dėl Lietuvoje parduodamo kūdikių maisto saugumo ramina, kad tokiems nesaugiems produktams kelias yra operatyviai užkertamas, jie atšaukiami iš rinkos ir saugiai sunaikinami. Nerimą tėvams sukėlė socialiniame tinkle www.facebook.com paskelbta informacija, kad „Nestle Prancūzija“ savanoriškai išėmė iš prekybos vieną partiją „Nestle P'tit Pot receette banana“ bananų tyrelės kūdikiams, parduodamos stikliniuose indeliuose.

Sakoma, geriausias būdas išlaikyti daržoves šviežias – pirkti jų tik tiek, kiek ketinate suvartoti per dvi dienas. Taisyklė galioja tiems, kurie šviežio derliaus gėrybėmis apsirūpina parduotuvėje ar netoliese esančiame turguje.

Turėti gerą idėja dar nepakanka, kad ji puikiai prigytų rinkoje ir įsitvirtintų tarp vartotojų. Tą gerai įrodo „Four Loko“ pavyzdys, rašo verslo naujienų portalas „Business Insider“. Sumaišyti kofeiną su alkoholiu atrodė puiki idėja, kuri turėtų prigyti tarp koledžo studentų, tačiau, nelaimei, „Four Loko“ gėrimas kėlė daug pavojų, ne vienas studentas jo atsigėręs pateko į ligoninę, o kai kuriems jis buvo pražūtingas.

Siekis atidaryti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo buvo pagrindinė Lietuvos ūkio ir Izraelio turizmo ministrų susitikimo tema. Izraelio turizmo ministras Stasas Misežnikovas sakė, kad Lietuva galėtų tapti turizmo paslaugų centru ir jungiamąja kryžkele Izraeliui organizuojant tiesioginius skrydžius net į Jungtines Amerikos Valstijas.

Ketvirtadienį dar vienas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos lėktuvas su humanitarine pagalba išskris į Tripolį, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Trečiadienį Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos lėktuvas į Libijos Bengazio miestą nugabeno 36 metrines tonas humanitarinės pagalbos. Rusija lėktuvu nugabeno ryžių, cukraus, kondensuoto pieno ir žuvų produktų.

Kodėl į parduotuvę reikia eiti su sąrašu ir imti produktus tik nuo apatinės lentynos? Kaip įsitikinti ar nurodyta prekės kaina yra ne apgaulė? Kaip atskirti maistą su pasibaigusiu galiojimu? Apie tai birželio 29 d., trečiadienį, 22:20 per Pirmąjį Baltijos kanalą laidoje „Gyvenamoji aplinka“ pasakos prekybos specialistai, pardavėjai, laboratorijų darbuotojai ir vartotojų teisių gynėjai. Prekybos centrus prieš 130 metų sugalvojo kuklus amerikietis pardavėjas Frenkas Vulvortas.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Mokslininkai, tiriantys jūros produktus, perspėja apie plintančią tendenciją klaidinti žmones restoranuose ir parduotuvėse: brangią žuvies filė dažnai pakeičia pigi žuvis, geltonuodegė žuvis pakeičia mahi-mahi, Nilo ešerys pervadinamas rykliu, tilapia gali tapti Meryl Streep jūros gėrybe ir taip toliau. Neseniai atlikti tyrimai šiaurės Amerikoje ir Europoje parodė, kad 20-25% jūros gėrybių produktų melagingai identifikuojami kitų produktų pavadinimais.

Sveika, pilnavertė mityba ir taupymas – ar tai suderinami dalykai? Ar įmanoma per savaitę prasimaitint už 50 litų ir ką apie tokią mitybą mano dietologė? Viskas mūsų pačių rankose, tad netgi jei šiandien situacija šiame reikale ne kokia, bet kada galime tai pakeisti, reikia tik supratimo, noro ir atitinkamų veiksmų. Iš dešimt studentų, paklaustų, ar galėtų savo mitybą pavadinti sveika, septyni prisipažino, kad nesirūpina nei maisto sudėtimi, nei kokybe.

Šaldytuvas – ne tik dėžė, kurioje laikome maistą, kad ilgiau negestų. Tai – šeimos gyvenimo būdo ir mitybos įpročių atspindys. Nuo to, koks maistas į jį patenka ir kaip jame laikomas, priklauso šeimos pietų stalo kokybė ir gausa. Deja, pasirūpinti šaldytuvo švara neužtenka. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tvarką jame. 1. Karas su bakterijomis. Higienos normos šiuo atveju griežtos: termiškai neapdoroti ir švieži produktai šiukštu negali atsidurti ant vienos lentynos.

SPA margučiams? Kodėl gi ne? Kai kurie kiaušinių marginimo receptai išties primena lepinančias procedūras su natūralia kosmetika. Pavasaris, Velykos – puikus metas kūrybiniam polėkiui ir žaidimui! Natūralūs dažai kiaušiniams – paprastas, pigus, o svarbiausia – saugus būdas išmarginti savo Velykų stalą.

Kaip sutvarkyti šaldytuvą, kad jis būtų ne tik švarus, patogus, bet ir išpildytų jūsų troškimus? Šaldytuvas – tai ne tik vieta, kurioje padedamas maistas kad ilgiau negestų. Tai – ir šeimos gyvenimo būdo bei mitybos įpročių atspindys arba... reguliatorius. Nes nuo to, koks maistas ten patenka ir kaip jis ten laikomas, priklauso šeimos pietų stalo kokybė ir netgi gausa. Deja, pasirūpinti šaldytuvo švara neužtenka. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tvarką jame.

Pietų Korėja uždraudė maisto produktų importą iš keturių Japonijos prefektūrų, esančių netoli Fukušimos atominės jėgainės. Apie tai penktadienį paskelbė šalies premjeras Kim Hwang-sikas. Draudimas taikomas produkcijai iš keturių Japonijos prefektūrų – Fukušimos, Ibarakio, Točigio ir Gumos, tačiau esant būtinybei, šis sąrašas gali būti papildytas, teigiama vyriausybės pareiškime.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,5 procento, o importuotų prekių – 1,2 procentų 2010 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportuotų prekių kainų pokytį lėmė padidėjusios maisto produktų – 2 procentais, rafinuotų naftos produktų – 0,4 procento, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių – 0,5 procento kainos bei 3,6 procento sumažėjusios kompiu­terinių, elektroninių ir optinių gaminių, 1,1 – guminių ir pl...

Artėjantis šventiškasis artimųjų bei draugų lankymo ir sveikinimo sezonas su savim atsineš ir sunkiai išvengiamus dažnesnius apsilankymus prekybos vietose. Labai gali būti, kad su jais planuotą ribą viršys ir išlaidos. Juk atsispirti specialiems pasiūlymams kartais būna išties sunku, o sūris prie gero šventinio vyno atrodo būtinas.

Susiruošėte nustebinti namiškius netradicine vakariene, receptų knygoje nužiūrėjote keletą receptų ir nusiminėte... Ančiuviai, kaparėliai, kokosų pienas. Vargu ar bus tokių produktų artimiausioje parduotuvėje. O jei ir bus, kaina kandžiosis. Nenukabinkite nosies - išeitis yra. Šiuos produktus galima pakeisti daug įprastesniais mūsų stalui ir kišenei. Ančiuviai Ne vienam atrodo, jog žodis “ančiuviai" neturi nieko bendro su žuvimis, jis labiau siejasi su antimis.

„Kiek bedarbių užsiregistravę, o dar niekas badu nemirė. Vadinasi, turi iš ko gyventi!" Šios palyginti neseniai paleistos reto ciniškumo frazės autoriaus galima ir neprisiminti, bet nekyla abejonių, jog tai žmogus, kaip sakoma, artimas imperatoriui. Tikrai ne koks paprastas žmogelis ar smulkios įmonės savininkėlis. Lopyti valstybės biudžeto skyles yra gausybė būdų, jais naudojamasi, bet visada buvo ir bus lengviausia ir paprasčiausia ką nors naudinga pasiglemžti iš mažiausių.

Šimonytė: kai kurie produktai turėtų brangti   Rusijos gaisrai ir potvyniai Vakarų Europoje tikrai turės įtakos maisto produktų kainų pokyčiams Lietuvoje, įsitikinusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ pasisakiusi ministrė pabrėžė, kad dar anksti spėlioti, kiek ir kokių neigiamų pasekmių patirs Lietuvos ūkis, tačiau neabejoja, kad kai kurių maisto produktų kainos turėtų pakilti.

Rusijos gaisrai ir potvyniai Vakarų Europoje tikrai turės įtakos maisto produktų kainų pokyčiams Lietuvoje, įsitikinusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ pasisakiusi ministrė pabrėžė, kad dar anksti spėlioti, kiek ir kokių neigiamų pasekmių patirs Lietuvos ūkis, tačiau neabejoja, kad kai kurių maisto produktų kainos turėtų pakilti. „Manau, kad pasekmės, matyt, bus aiškesnės tik po kurio laiko.