produktai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad iš rinkos atšaukiamos visos netinkamai paženklintos ir vartotojams galinčios būti nesaugios UAB „Klaipėdos maisto produktai“ mėsos pusgaminio „Naminis kepsnys“ (kilmės šalis - Estija) partijos rašo vmvt.lt. Sprendimas priimtas išanalizavus Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų atlikto skubaus patikrinimo rezultatus.

2013-ųjų pradžioje svarbiausių maisto produktų krepšelis kainuoja panašiai tiek pat kaip ir prieš metus, informuoja „Lietuvos rytas“. Išimtis - pabrangę kiaušiniai. Ketvirtadalis vidutinio Lietuvos vartotojo mėnesio pajamų atitenka maisto pardavėjams. Šiuo rodikliu daugelį Europos Sąjungos šalių gyventojų lenkiantys lietuviai jau kelintus metus kaskart apsipirkdami vidutiniškai išleidžia apie 26 litus. Taip teigia prekybos tinklų atstovai.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Nuo sausio 1 d. padidėjus dyzelino akcizo tarifui kol kas žymesnių kainos šuolių nejaučiama. Didesni dyzelino kainų pasikeitimai prognozuojami iki mėnesio vidurio, gal netgi savaitės pabaigoje, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius. Pasak L. Vosyliaus, pasibaigus šventėms tiktai vienintelė didmenininkė „ORLEN Lietuva“ didmeninę dyzelino kainą padidino 9 ct už litrą.

Sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 proc. gyventojų, kartais – 16 proc., dažnai tai daro 29 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Likus keliems mėnesiems iki mirties, Steve'as Jobsas pasikvietė savo ilgametį operacijų vadovų bei pavaduotoją Timą Cooką ir tarė: „Aš nenoriu, jog klaustum savęs, ką būtų daręs Styvas. Tiesiog daryk tai, kas atrodo teisinga“ (angl. „I never want you to ask what I would have done. Just do what’s right”). Per 16 savo vadovavimo mėnesių, T. Cookas pristatė naujos kartos “iPhone” ir “iPad” įrenginius, o bendrovės akcijų vertė šoktelėjo 43 proc.

Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ du aukso ir vieną sidabro medalį pelnė akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ gaminiai. Dviejų lygių ekspertų ir įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas nusprendė, jog šie gaminiai – aukščiausios kokybės produktai.

Tarp dažniausiai Vilniaus autobusuose bei troleibusuose paliekamų daiktų – kuprinės, piniginės, skėčiai. Žiemą padaugėja pamestų pirštinių ar kepurių. Tačiau kartais vairuotojai autobusų bei troleibusų salonuose aptinka ir keistesnių radinių – keleiviai viešajame transporte palieka viršutinius drabužius, maisto produktus ar net... gyvūnus. „Užmaršių keleivių šiek tiek padaugėja žiemą. Žmogus, nusimovęs pirštines, dažnai pasideda jas ant kelių, o pakilęs pamiršta pasiimti.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Lietuvoje yra per 130 ūkių, tiekiančių rinkai išskirtinės kokybės produktus – daugiausia medų, vaisius, daržoves, grūdus. Švaraus, natūralaus maisto augintojams ir perdirbėjams taikomi specialūs reikalavimai. Šių produktų sertifikavimui ir kitoms su papildomais reikalavimais susijusioms išlaidoms kompensuoti skiriama Europos Sąjungos ir valstybės parama.

Ką Lietuvos gyventojai mano apie lenkiškas prekes? Tokį klausimą iškėlė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius, atlikęs viešosios nuomonės tyrimą, atsakiusį, kaip lietuviai vertina lenkiškų prekių asortimentą, kainas, kaip vertina kokybę ir kitus klausimus. Agentūros RAIT atlikto tyrimo duomenimis, net 72 proc.

“Kokių yra produktų, apie kuriuos nežino niekas?” – būtent šiuo klausimu prasidėjo diskusija socialiniame portale Quora. Iki dabar jau yra 38 atsakymai į šį klausimą. Nors portalas Quora įkvėptas Silicio slėnio IT specialistų, tačiau vartotojai nusprendė, kad geriausi produktai – tai įvairūs įrenginiai, skirti žmonių gyvenimo pagerinimui realiame pasaulyje. Neretai – trečiojo pasaulio šalyse. Quora atrinko 17 geriausių produktų, apie kuriuos niekas nežino.

Autentiškos kilmės ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės nuorodų apsaugai gali būti taikomos saugomos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos bei garantuoto tradicinio gaminio kategorijos.

2012 m. spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 5,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės produktų bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 5,6 ir 5 procentais.

Lapkričio pabaigoje bus paaiškės, ką lietuviai mano apie šalies rinkoje jau esančias lenkiškas prekes, - bus paskelbti specialaus tyrimo rezultatai. Jį užsakė Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius. Jo vadovo Henryko Szymadskio teigimu, tokio pobūdžio tyrimas - pirmas, tačiau būtinas, nes be jo suteiktų duomenų būtų sunku sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekes iš Lenkijos.

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu, jog reikia branginti alkoholį. Nenuostabu, britai daug geria, brangesnio alkoholio pirks mažiau ir bus sveikesni. Cigarečių kainos irgi kasmet didinamos – kad žmonės mažiau rūkytų.

Spalio mėnesį bendrovės „Vilkyškių pieninė" konsoliduoti pardavimai buvo 29,8 mln. LTL, arba 16 proc. didesni negu praėjusių metų spalio mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių - 2011 m. lapkričio mėn.-2012 m. spalio mėn. - buvo 300 mln. LTL, arba 9 proc. didesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus. Bendrovės pardavimai šių metų sausio-spalio mėn. buvo 246,3 mln. LTL, arba 4 proc. didesni negu per tą patį laikotarpį 2011-aisiais.

Širdies ligos – tai įvairūs normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jie gali pasireikšti kartu su perikardu, miokardu, endokardu, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Šios ligos ilgai gali būti nepastebimos, bet sulaukusios tinkamos valandos smogia stipriai, neretai – lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino pastarųjų metų duomenis, surinktus tikrinant, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindiniams aspektams – valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.

Šilutės rajono policijos pareigūnams įkliuvo vogtus naftos produktus gabenęs Šilutės rajono gyventojas. Trečiadienio naktį Vilkyčių gyvenvietėje, Šilutės rajone, patruliavę pareigūnai patikrinti sustabdė automobilį „Fiat Multipla“. Automobiliu vienas važiavo penkiasdešimtmetis Šilutės rajono gyventojas V. B. Apžiūrint transporto priemonę pareigūnams įtarimų sukėlė gabenamos plastikinės talpyklos.

Neseniai visuomenė aršiai aptarinėjo įvairių konservantų, žymimų E raide, žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien nuolat girdime apie genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) „praturtintus“ maisto produktus. Nors leisti nes jų kiekis produktuose reglamentuojamas, kaip GMO kenkia sveikatai, iki šiol nežinoma. O produktų, kuriuose yra GMO, nuolat gausėja ir kažin ar bus kitaip.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalies gamintojai laikosi genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo ir ženklinimo reikalavimų. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi buvo atlikta per 8 600 patikrinimų: patikrintos 618 negyvūninių ir 431 gyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 2 082 viešojo maitinimo įmonės bei 5 499 prekybos įmonės.

Kanados vyriausybės atstovai pirmadienį sakė, kad esant abejonių dėl pasaulinės ekonomikos atsigavimo ir smukusių produktų kainų sumažins kitų metų ūkio augimo prognozę. Finansų ministras Džimas Flahertis (Jim Flaherty) sakė, kad šių metų ūkio augimo prognozės nekeis, ji ir toliau sieks 2,1 proc., tačiau kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ministerija sumažins iki 2 proc., palyginti su anksčiau numatytu 2,4 proc. BVP augimu.

Penktadienį Europos Parlamentas (EP) pasiūlė patobulinti teisės aktų projektus, kuriais siekiama geriau apsaugoti investuotojus ir užtikrinti teisingesnę prekybą finansiniais produktais. Šios taisyklės skirtos visoms investicinėms įmonėms ir beveik visiems finansiniams instrumentams, t. y. nuo obligacijų iki biržos prekių išvestinių finansinių priemonių. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 2,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės produktų bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 5,1 ir 1,7 procento.

Šaldytų pusgaminių įvairovė parduotuvių lentynose jau nebestebina nė vieno iš mūsų. Ir turbūt daugelis sutiktų, kad, turint mažai laiko, pusgaminiai iš tikrųjų palengvina kasdieną. Tačiau visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad toks maistas yra nepilnavertis, nekokybiškas, pilnas konservantų ir vartotinas tik labai retais atvejais.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Šiandien Briuselyje pristatytas naujas tarptautinis interneto portalas, kuriame viso pasaulio valdžios institucijos galės keistis informacija apie nesaugius produktus, pašalintus iš prekybos. Projektą „Pasaulinis iš prekybos pašalintų produktų portalas“ kartu kūrė ES ir EBPO šalys, įskaitant JAV, Australiją ir Kanadą.

Legendinė senųjų laikų Egipto karalienė Kleopatra žinojo apie grožį atkuriančią medaus galią. Sakoma, kad ji kiekvieną rytą veidą lepindavusi dievų nektaru. Įprastas dalykas buvo pieno ir medaus grožio vonios. Manoma, kad medus buvo jos auksinės švelnios odos ir ilgos jaunystės paslaptis. XXI amžiuje karališkos medaus grožio procedūros buvo perkeltos į grožio terapijos namus turtingiems ir garsiems, bet jomis gali pasidžiaugti kiekvienas, norintis pasirūpinti grožiu.

Pernai spalio 5 dieną pasaulis neteko „Apple“ vadovo Steve‘o Jobso. Daugelis baiminosi, kad praradus šį vizionierių „Apple“ laukia neaiškus likimas, o technologijų pasaulyje naujas S. Jobsas neatsiras.

Spalio 11 d., ketvirtadienį, Lietuvos rinkodaros specialistai rinksis į jau trečius metus iš eilės organizuojamą, tradicinę Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) konferenciją „LiMA Day Vilnius". Konferencijos dalyviai turės galimybę pasiklausyti pranešimų apie produkto įvedimo į rinką subtilumus, strategijas ir efektyvumo matavimą, padiskutuoti su akademinio bei verslo pasaulio atstovais.

Šių metų rugsėjo 16–19 dienomis Maskvoje vykusioje 21-ojoje maisto produktų parodoje „WorldFood Moscow 2012“ kompetentinga gurmanų komisija, įvertinusi per 600 gamintojų produktus, AB „Vilkyškių pieninė“ Lietuvoje gaminamą funkcinį jogurtą su obuoliais ir avižomis, neseniai pristatytą ir Lietuvos rinkoje, bei varškės užtepėlę su jūros druska įvertino sidabro medaliais.

Visi sutinka, kad „Apple“ gamina kelis labai gerus produktus. „iPhone“, „iPad“ ir „MacBook Air“ yra labai sėkmingi gaminiai. Tačiau „Apple“ yra užsikėlusi kokybės kartelę taip aukštai, kad kai kurie jos produktai atrodo nebepriimtini, rašo „BusinessWeek“. Dėl to „Apple“ derėtų peržiūrėti savo produktų portfelį ir pagalvoti, kuriuos iš tų produktų reiktų pašalinti. „BusinessWeek“ jai siūlo penkis produktus, be kurių įmonė galėtų apsieiti ir sutaupyti daug laiko bei pinigų.

Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Gapšytės, laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plonajame žarnyne. Jis skaido pieno cukrų – laktozę – iki gliukozės ir galaktozės, o šios medžiagos yra absorbuojamos į kraują. Jei laktozė nesuskaidoma plonajame žarnyne, kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia storosios žarnos bakterijos.

Kodėl maisto produktai Lietuvoje, įvertinant vidutines gyventojų pajamas, yra vieni brangiausių ES rinkoje? Priežasčių yra daug, tačiau viena jų – itin įžūlus prekybininkų naudojimasis palankia jiems  padėtimi. Juk  vidaus rinkoje vyrauja tik  4–5 prekybos tinklai.

Dauguma verslininkų stengiasi konkuruoti kaina. Mano nuomone, tai viena didžiausių klaidų, kokią tik galima padaryti versle. Taip prasideda kainų karai, kurie niekam nėra naudingi. Toks verslas nėra ilgalaikis, nes visuomet bus priklausomas nuo konkurentų akcijų ir specialių pasiūlymų. Jame pabrėžiama kaina, o ne vertė. Pasielkite atvirkščiai – padidinkite savo produkto kainas. Jeigu norite uždirbti papildomą milijoną litų šiais metais, jūs galite parduoti 20 tūkst. produkto kopijų po 50 Lt.

Viešosios erdvės priklauso žmonėms, tačiau neretai jas užkariauja reklaminiai skydai ir ekranai, rašo BBC. Tokie aktyvistai kaip Jordanas Seileris mano, kad žmonės turėtų spręsti kaip privalo atrodyti jų gyvenama aplinka. Anot aktyvisto, vis daugiau žmonių pageidautų išvalyti miestus ir pakeles nuo reklaminių stendų. „Tuo tarpu daugybė verslininkų, nekilnojamo turto savininkų ir reklamos kūrėjų mėgaujasi galimybe išnaudoti viešasias erdves“, - sako J. Seileris.

Žengti konkretūs žingsniai sprendžiant aktualią problemą, kaip išplėsti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas galimybių ribas. Žemės ūkio ministerija derina rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvažiuosiančių JAV maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito detales. Inspektoriai tikrins Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, ar jos atitinka būtinas sąlygas dėl leidimo vežti mėsos gaminius į JAV.

Į pabaigą artėjant vasaros sezonui, ties 5 litų už litrą riba pradėjusios suktis benzino kainos ketvirtadienį, rugpjūčio 9 d., Vilniaus „Statoil“ degalinėse vėl ją pasiekė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame šešėlinį kiaušinių, vaisių ir daržovių verslą organizavę kauniečiai įtariami galėję nuslėpti šimtatūkstantines pajamas ir į valstybės biudžetą galėję nesumokėti daugiau kaip 200 tūkstančių litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ plečia ekologiškų pieno produktų liniją ir vartotojams Lietuvos rinkoje pasiūlys ekologišką pieną „Bios“. Bendrovės reklamos direktorė Lina Šacikauskaitė teigia, jog toks sumanymas kilo, atsižvelgus į vartotojų pageidavimus.

Birželį iš 44 maisto produktų 14 Vilniuje buvo brangiausi, o 18 – pigiausi tarp Baltijos šalių, praneša Latvijos žemės ūkio rinkos skatinimo centras. Rygoje brangiausi Baltijos šalyse buvo 11 maisto produktų, pigiausi – 18 produktų, Taline – atitinkamai 19 ir 13. Rygoje buvo parduodami pigiausi Baltijos šalyse „Edam/Gouda“ rūšies sūriai, 82,5 proc.

Rusiškų grūdų eksportas šiais žemės ūkio metais gali siekti 12-15 mln. tonų, kai tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis sudarė 27,15 mln. tonų. Tokią prognozę skelbia garsiausi šalies grūdų rinkos ekspertai, praneša „Interfaks“. Rusijos žemės ūkio ministerija taip pat prognozuoja ženklų eksporto nuosmukį, tačiau, jos prognozėmis, rusiškų grūdų eksportas bus kiek didesnis ir sudarys 16 mln. tonų.

Lietuvos ūkininkai kol kas vieningi – auginti genetiškai modifikuotus pasėlius jie atsisako. Tačiau genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) į Lietuvą atkeliauja ir kitais būdais – per maistą ir pašarus. Su kokiomis problemomis mūsų ūkininkai susidurtų, jei Lietuvoje atsirastų GMO pasėlių, ir kokios galimos pasekmės, jei GMO būtų šeriami naminiai gyvuliai ir maitinami žmonės? Pati genų inžinerijos technologija nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, į kokias rankas ji pakliūna.

Oligopolijos pasekmės Lietuvos prekybos ir pieno perdirbimo rinkose apverktinos – kai kuriose ES šalių sostinėse pieno produktai jau pigesni nei Vilniuje. Nors dėl užsitęsusios ekonominės krizės mažiau lietuvių poilsiauja užsienyje, iškeliavusieji užsuka ir į parduotuves – nori paskanauti vietinės gamybos produktų, palyginti juos su lietuviškais.

Mityba yra vienas iš daugelio žmogaus gyvenimo veiksnių, galinčių lemti tam tikrų ligų pradžią. Prieš porą savaičių pasirodęs Europos Komisijos 2012 m. gegužės 16 d. reglamentas (ES) Nr. 432/2012 patvirtino 222 teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašą ir leido vartoti atitinkamus teiginius apie šių produktų bei jų sudedamųjų dalių poveikį žmogaus sveikatai ir susirgimo rizikos prevencijai.

Atsisveikinkite su nesėkmingomis dietomis bei su neišnaudotais mankštų seansais, naudodami šiuos 6 „gudrius“ receptus. Neįmanoma tapti lieknesniu, jei jūs vartojate dag kalorijų turinčius užkandžius. Tačiau padarius stiprius pokyčius savo mityboje su šiais patarimais, jūs greitai prarasite nereikalingą svorį. Sveikas ir maistingas maistas padės pašalintį jūsų organizme susikaupusius riebalus. Antioksidantai ir vitaminai užtikrina tinkamą jūsų medžiagų apykaitos bei virškinimo sistemos veikimą.

Medicinos ekspertai jau seniai žino ir savo praktikoje naudoja placebo efektą, dėl kurio metodai ar procedūros neturintys jokios gydomosios galios kartais pasirodo veiksmingi gydant įvairius negalavimus. Vienas iš daugelio placebo apibrėžimų – apgaulė, tariamas vaistas. Nors placebas medicinoje naudojamas jau pakankamai senai, šio veiksnio pritaikymas ir poveikis kitoms žmogaus gyvenimo sritims yra beveik netyrinėtas.

Eksploatacinius skysčius transporto priemonėms gaminančios Lietuvos bendrovės „Lesta“ iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė Lietuvos vairuotojų (42,7proc.) nesigilina į automobilių priežiūrai skirtų produktų vartojimo instrukciją. Kas dešimtas jų neskaitantis respondentas teigė, jog dėl to patyrė smulkių ar stambių nuostolių. „Lesta“ technologės Živilės Dumčiuvienės teigimu, norit to išvengti bei apsaugoti savo sveikatą, įdėmiai skaityti šias instrukcijas yra būtina.