prekės

Metrologijos inspekciją ketinama įgalioti dažniau tikrinti prietaisus, kuriais sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos ar dozuojamos prekės – taip siekiama apsaugoti gyventojus bei įmones nuo neteisingo matavimo padarinių.   Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Estijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, galiojusiomis kainomis sunyko 9 proc., o importas sumažėjo 1 proc., pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 1,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos deficitas išaugo 88 proc. iki 272 mln. eurų. Svarbiausios eksporto rinkos buvo Suomija (18 proc. viso eksporto), Latvija ir Švedija (po 11 proc.), daugiausiai importuota iš Suomijos (14 proc.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų gabenant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą. Bylos duomenimis, pirmadienį į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams atlikus jų patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta ir vilkikams su prekėmis buvo leista iš Baltarusijos atvykti į Lietuvą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų.

Sankcionuotų rusiškos kilmės prekių įvežimą į Lietuvą pasinaudojus aplinkinėmis šalimis sustabdyti įmanoma, nors tai sudėtinga, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Įmanoma, bet tai yra gana sudėtingas procesas, čia yra keletas lygmenų, per kuriuos reikia veikti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė. Pasak jos, nustatyti, kad rusiškos kilmės prekės patenka į Lietuvą sudėtinga dėl to, kad jos gali būti įvežamos nebūtinai per tą pačią šalį, kurioje parduodamos.

Šią žiemą iki seniai neregėtų aukštumų išaugus sergamumui gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vaistinėse gyventojai šluoja gripo ir COVID-19 greituosius testus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąją 2023 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv. – tai 2 proc. mažiau nei paskutinę 2022 m. savaitę.

Estijos prekių eksportas lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis nepakito, tačiau importas padidėjo 12 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Prekių eksportas galiojusiomis kainomis lapkritį sudarė 1,7 mlrd. eurų, o importas – 2,1 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 352 mln. eurų ir buvo 220 mln. eurų didesnis negu 2021 metų lapkritį. „Importas iš Europos Sąjungos (ES) šalių padidėjo 21 proc.

Ukraina karo sąlygomis 2022-aisiais eksportavo prekių už 44,1 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos ekonomikos ministerija. „Įprastomis aplinkybėmis prekybos rodikliai atrodytų katastrofiški, nes eksporto vertė pernai buvo 35 proc. menkesnė nei užpernai, o fizinėmis apimtimis eksportas sumažėjo 38,4 procento. Vis dėlto karo sąlygomis eksportuoti beveik 100 mln. tonų produkcijos, iš jų 16,3 mln.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis išaugo 30,7 proc. iki 17,336 mlrd. eurų, importas – 35,3 proc. iki 21,849 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pagrindinė užsienio prekybos apyvartos įspūdingo augimo priežastis – kainų šuolis, o rodiklius kėlė ir kukli palyginimo bazė. Vien tik spalį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,816 mlrd. eurų, importas – 2,381 mlrd. eurų.

Estijos paslaugų eksportas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., importas – 33 proc., pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais įvertintas apytikriai 2,8 mlrd. eurų, importas – maždaug 2,2 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis išaugo 29 proc. iki 568 mln. eurų.

Po kelerių metų Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas klausos, regos ir kitokią negalią turintiems žmonėms – Seimas įpareigojo verslą prekes ir paslaugas pritaikyti neįgaliesiems.  Seimas ketvirtadienį į nacionalinę teisę perkėlė Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvą – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą: už balsavo 114 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.

Pirmoji gruodžio savaitė jau spėjo pademonstruoti stipriai išaugusį peršalimo ligų skaičių. „Eurovaistinės“ duomenimis, vien per pirmąsias gruodžio mėnesio dienas žmonės įsigijo net 44 proc. daugiau nereceptinių vaistų nuo peršalimo ligų negu pernai tokiu pat metu. Taip pat visoje šalyje stebint augančius gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius, vaistinėse vis dažniau įsigijami receptiniai preparatai gripui, gyventojai skuba skiepytis.

Kaip pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, Rusijos paštas paskelbė, kad rusai vėl galės internetu užsisakyti prekes iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos prekių ženklų, įskaitant „Nike“, „Zara“ ir „H&M“. Vakarietiškas prekes bus galima įsigyti tiesiogiai iš kompanijų interneto puslapių, naudojantis užsienio valstybių arba Rusijos bankų kortelėmis.

Išaugus iš Vidurinės Azijos importuojamų prekių srautui, šią savaitę muitinės pareigūnai griežtina į Lietuvą įvežamų sankcionuotų prekių patikrą.  Kilus įtarimams, kad prekių kilmės arba paskirties šalis nurodyta klaidingai, lapkričio 28 – gruodžio 3 dienomis itin griežtai bus tikrinami kroviniai ir juos lydintys dokumentai, pranešė Muitinės departamentas.  „Pastebėjome, kad į Lietuvą importuojamų prekių iš Vidurinės Azijos šalių kiekiai šiemet išaugo kone 90 procentų.

Praėjusią savaitę ir savaitgalį šalyje iškritus pirmajam sniegui, gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai rodo sniegui ir šalčiui įveikti reikalingų prekių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas paruošė gausų sniego prekių asortimentą, o pradėjus snigti kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 800 proc.

Ne vienam parduotuvės lankytojui yra tekę susidurti su pypsinčiais prekių apsaugos varteliais. Ir ne paslaptis, kad tokia situacija nebūna maloni, nes, ir neturint blogų ketinimų, dažnai galima pasijusti lyg tikram nusikaltėliui. Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija. Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.

Pirkėjai, kurie prekybos centrų savitarnos kasose naudoja gudrybę ir už brangius vaisius ir daržoves moka mažiau sulaukė rimto įspėjimo – dėl tokių veiksmų gali kilti didelės problemos. Australijos teisininkai teigia, kad visi, kurie gudrauja ir savitarnos kasose brangesnius produktus įveda kaip pigesnius, gali atsidurti teisme ir sulaukti kaltinimų sukčiavimu, jei bus pagauti, rašo thesun.co.uk. Įspėjimas buvo paskelbtas po to, kai viena moteris parašė į news.com.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,5 euro), o palyginti su praėjusių metų spaliu buvo 33,4 proc. (18,42 euro) brangesnis.

Baltarusijos vyriausybė įveda 370 prekių kainų valstybinį reguliavimą – faktiškai visam plataus vartojimui prekių (tiek vietinių, tiek ir importuojamų) krepšeliui – per tiekimo ir prekybos antkainius, skelbia šalies žiniasklaida. Nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas atitinkamas ministrų tarybos nutarimas įsigalioja nedelsiant.

Sutaupyti pinigų visi bando skirtingais būdais. Tačiau viena moteris, savitarnos kasose skanavusi pigesnes prekes vietoje brangių, galvojo, kad toks elgesys nesukels jokių problemų, tačiau teisininkai įspėja, kad tokie bandymai sutaupyti prieštarauja įstatymui. Savitarnos kasos yra įrengtos beveik visose parduotuvėse. Jos ne tik leidžia išvengti didelių eilių, tačiau ir sutaupyti laiko.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Smarkiai išaugus kainoms, pajamų gyventojams užtenka vis mažesniam kiekiui prekių ar produktų, o mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, rodo oficiali statistika. Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.

Rudeniški orai pas mus sugrįžo su pirmąja rusėjo diena. Pastarąją savaitę sunku susigaudyti oruose – dieną dar kaitina saulė, o ankstyvais rytais ir vakarais temperatūra nukrenta kone perpus. „Eurovaistinės“ farmacininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad šiuo metu į vaistines užsuka ženkliai daugiau žmonių, besiskundžiančių ne tik peršalimu, bet ir ausų uždegimais ar ypatingai dažnai – sprando perpūtimu.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, pranešė, kad 2023-iaisiais prie jos vairo stos naujas vadovas, kuriam bus pavesta padėti bendrovei įveikti pandeminių apribojimų sukeltus ir kitus iššūkius. Dabartinis generalinis direktorius Kasperas Rorstedas eis pareigas, „kol bus paskirtas jo įpėdinis“, kad padėtų „užtikrinti sklandų perėjimą prie bendrovės vairo stojus naujam vadovui“, sakoma „Adidas“ pranešime.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,4 proc. iki 925,2 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,5 proc. iki 224,38 mln. eurų: alaus – 8,9 proc. iki 55 mln. eurų, vyno – 4,3 proc. iki 27,4 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,1 proc. iki 138,64 mln. eurų, tarpinių produktų – sumenko 8,9 proc. iki 2,4 mln.

Mama susigraudino iki ašarų, pamačiusi, ką padarė jos devynerių metų sūnus, perskaitęs jos ilgą mokyklinių reikmenų sąrašą, prisegtą prie šaldytuvo – ir tai sujaudino kitus. Dora Bobbins akimirksniu išplitusiame vaizdo įraše paaiškino, kad vasaros atostogų pradžioje ji sudarė sąrašą dalykų, kuriuos jai reikia nupirkti dviem sūnums, iki kol jie rugsėjį eis į mokyklą, nes norėjo įsitikinti, kad nieko nepamiršo, rašo mirror.co.uk.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pareiškė, kad šis Rusijos regionas dėl Europos Sąjungos apribojimų nebegali per Lietuvos teritoriją įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių, pranešė rusų naujienų agentūros.

JK didžiausio konteinerių uosto darbuotojai rugpjūčio pabaigoje surengs aštuonių dienų trukmės streiką, penktadienį pranešė profsąjungų vadovai. „Filikstou uosto darbuotojai šį mėnesį pradės streiką ginče dėl atlyginimo, per derybas <...> nesulaukus pagrįsto pasiūlymo“, – sakoma profsąjungos „Unite“ pranešime. Daugiau nei 1,9 tūkst. darbuotojų streikuos aštuonias dienas nuo rugpjūčio 21 iki rugpjūčio 29 dienos.

Šiais laikais aprangos galima nusipirkti tiek internetu, tiek gyvai. Tačiau neretai nutinka taip, kad pasimatavus savo dydžio drabužį jis visai netinka – yra per didelis arba per mažas. Pašnekovai paaiškino, kodėl taip yra ir kaip tai paveikia pirkėjų jausmus. Jie atskleidė, kad drabužių dydžius lemia vietovė: pavyzdžiui drabužiai iš JAV gali būti net keliais dydžiais per dideli.

Rusijoje atsidarys neapmuitintos (angl. duty-free) parduotuvės, kuriose diplomatai užsienio valiutomis galės įsigyti iš Vakarų importuotų prekių. Tokia praktika daugeliui rusų primena liūdnai pagarsėjusias Beriozkos parduotuves, tapusias aukštų sovietmečio pareigūnų turėtų privilegijų simboliu, rašo „The Guardian“. Parduotuvėse, kurios savo duris tikėtina atvers jau šį rudenį, bus parduodamos importuotos prekės, kurių įprastose Rusijos prekybos vietose bus sunku rasti, nes dėl karo Ukraino...

JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris vėliau šią savaitę turėtų telefonu kalbėtis su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, vis dar neapsisprendė, ar atšaukti kai kuriuos kiniškoms prekėms nustatytus importo muitus, pareiškė JAV aukšto rango pareigūnas.

Šalyje daugėjant COVID-19 atvejų, išaugo ir medicininių kaukių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vertinant duomenis matyti, jog parėjusią savaitę, palyginti su prieš tai buvusia, medicininių kaukių pardavimai jų prekybos tinkle išaugo 85 procentais. „Šiuo metu prekiaujame dviejų rūšių vienkartinėmis kaukėmis, taip pat kaukėmis vaikams bei dviejų rūšių respiratoriais.

Maisto prekės ir paslaugos Lietuvoje brango bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra priversti taupyti ir ieškoti pigesnių gaminių. Būtent tokių prekių vartotojai randa vos kirtę Lietuvos-Lenkijos sieną. Bankai pastebi vėl stipriai išaugusį išlaidų Lenkijoje srautą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė, jog jos padalinys Rusijoje nutraukia gamybą visose gamyklose, parduos produkciją ir pasitrauks iš šios rinkos, skelbia „Reuters“ agentūra. Korporacijos padalinys „Coca-Cola HBC“ Rusijoje turi 10 gamyklų, kuriose gamino gėrimus prekės ženklų „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, „Bon Agua“, „Burn“, „Fuzetea“, „Rich“, „Schweppes“, „Powerade“ ir kitų.

Vaistininkai sako, kad nors dar tik vasaros pradžia ir nėra taip karšta, tačiau pirmieji kaitresni saulės spinduliai jau spėjo smarkiai pažeisti kai kurių Lietuvos gyventojų odą. Išsiilgę šilumos ir saulės spindulių gyventojai skuba nusimesti rūbus ir pamiršta, koks pavojus gali grėsti. Daugiau apie tai pasakoja  „Camelia“ vaistininkė Egidija Jankauskaitė. Norint šildytis saulės spinduliuose, būtina apsauga – kremai nuo saulės su SPF.

Vienas didžiausių prekybos tinklų „Norfa“ už realizuotas rusiškas prekes gautus 0,5 mln. eurų skyrė labdarai ir paramai. Kaip penktadienį pranešė prekybos tinklas, 225 tūkst. eurų skirta nuo karo nekentėjusiai Ukrainai, dar 200 tūkst. eurų –  Lietuvos kultūros organizacijoms: Nacionalinei filharmonijai, Nacionaliniam dramos teatrui ir Nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Dar 80 tūkst. eurų skirta sporto organizacijoms.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal maisto produktų kainų kilimą – balandžio mėnesį maisto prekių kainos, palyginus su praeitais metais, išaugo 22,1 proc. Remiantis „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, nuo paskutinių metų itin sparčiai augančių maisto produktų kainų labiausiai nukentėjo Rytų Europos šalys. Remiantis statistika, maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo daugiausia ES – siekia net 22,1 proc.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Išankstinis mėnesio – gegužę, palyginti su balandžiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ traukinys ketvirtadienį atvyko į Kauno intermodalinį terminalą, BNS patvirtino LTG atstovas Mantas Dubauskas.  Nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio 50 konteinerių su maždaug 1 tūkst.

Daugelis sutiks, kad šių metų pavasaris nėra itin pavasariškas. Todėl nenuostabu, kad ir vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų šių metų balandį nupirkta dvigubai daugiau palyginti su praėjusiu metų balandžiu. „Gintarinės vaistinės“ duomenimis, šių metų balandžio mėnesį vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų ir imunitetui stiprinti pardavimai buvo 60 proc. didesni negu tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. „Šį peršalimo ligų išaugimą siejame su kaukių nusiėmimu.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.