prekės

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Praėjusį penktadienį įsigaliojus penktajam Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui šių šalių vežėjai iki balandžio 16 dienos turi išvykti iš ES šalių teritorijos. Lietuvos Muitinės departamentas svarsto, jog pasienyje laukiantiems vilkikams būtų leista išvykti ir po šio termino.  „Absoliuti dauguma tarp išvykstančiųjų – 70-80 proc.

Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojus penktam Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketui, į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos iki pirmadienio ryto neįleista apie 250 vilkikų su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais, BNS informavo Muitinės departamentas. „Mes neįleidome į Lietuvą iš Baltarusijos pusės ir Kaliningrado 250 sankcionuotų vilkikų – nuo penktadienio vakaro iki šio ryto“, – pirmadienį BNS sakė Muitinės departamento komunikacijos skyrius vedėjas Vitas Volungevičius.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Europos Komisija (EK) trečiadienį pritarus atnaujintoms vartotojų apsaugos taisyklėms, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad ateityje vartotojai gaus kur kas daugiau informacijos apie perkamas prekes nei dabar.  „Kartu su įprasta informacija bus pateiktas skaitmeninis kodas, jis parodys, kiek laiko daiktas tarnaus, kiek kainuos remontas, ar jis įmanomas, kokios ir iš kur medžiagos buvo naudojamos prekės gamybai.

Lietuviams pradėjus nesustabdomai aukoti kenčiantiems nuo karo Ukrainos gyventojams, parduotuvių lentynose ištuštėjo prekių asortimentas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) pastebėjo, kad parduotuvėse trūksta ne tik sauskelnių vaikams, tačiau ir konservų. Prieš savaitę prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė ne tik baimę bei jaudulį žmonių akyse, tačiau ir subūrė vieningumo bangą.

Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ stabdo prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat nuspręsta sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų pirkimus iš kitų importuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prekybos rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis atsisakysime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vienas didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“ pranešė iš prekybos išimantis prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje. Be to, stabdomi tolesni užsakymai šių šalių tiekėjams. Užsakymus stabdo ir prekybos tinklas „Norfa“. „Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais“, – pranešė „Maxima“. Anot jo, iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc.

Oro sąlygos, šalies gyventojų gyvenimo būdas, epidemiologinė situacija ir lėtinės ligos diktuoja tendencijas vaistinėse. „Camelia“ vaistininkai pastebi, kad šiuo metu pacientai į juos dažniausiai kreipiasi dėl 5 prekių grupių. Preparatai širdies veiklai Lietuvos gyventojai daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, šios grupės ligos taip pat yra pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis. Tai atsispindi ir pacientų vaistų krepšelyje.

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais teigia, kad dėl baimių praleisti į sankcijų sąrašus įtrauktą baltarusišką produkciją „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vasariui atsisakė derinti paraiškas vežti į Lietuvą naftos bei kitus produktus iš Rusijos ir Kazachstano. LTG atstovas pripažįsta, kad tokių faktų būta dėl skirtingo Europos Sąjungos sankcijų traktavimo.

Prasidėjus pandemijai išpopuliarėjo pirkimai internetinėse parduotuvėse, tačiau pirkėjai susidūrė su netikėta problema. Dažnai prekės negalima apžiūrėti fizinėse parduotuvėse, o internetu spręsti apie jos būklę yra sudėtinga. Dėl šios priežasties išaugo ir grąžinimų skaičius, tačiau jie – ne visada sėkmingi. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Toma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Užsisakius kėdę iš internetinio prekybos centro varle.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Vaistininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo peršalusių klientų. Pasak J. Deksnienės, tam įtakos turi ir šventinis maratonas.

Pastarosiomis dienomis į vaistines plūsta pacientai, kurie dėl pasikeitusių oro sąlygų patyrė traumas. Vaistininkai sako, kad Lietuvos gyventojai skundžiasi sumušimais, patempimais, ypač nukenčia senjorai. Šiomis dienomis reikėtų būti ypač atsargiems, jei įmanoma, vengti išėjimo į lauką, mat kai kurios traumos gali baigtis ir labai rimtai.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų. Tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms. Tačiau verslininkai jas vertina kritiškai, anot jų, pinigų jie gali pasiskolinti ir iš bankų, o patekti į naujas rinkas iš karto neišeis, tam reikės kelių metų. Bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas pasakojo, kad su lietuviškos produkcijos pirkėjais Kinijoje sėkmingai bendradarbiavo jau 7 metus.

Armėnija ketvirtadienį paskelbė nuo sausio 1 dienos atšaukianti embargą prekėms iš Turkijos, tuo tarpu Turkija paskelbė, kad abiejų šalių pasiuntiniai gali susitikti sausį aptarti galimybę pataisyti tarpusavio santykius. Šalys neseniai ėmėsi preliminarių žingsnių, siekdamos pagerinti santykius.

Kinijai neįsileidžiant Lietuvoje pagamintų prekių, kai kurios Lietuvos įmonės produkciją bando nukreipti per kaimyninių šalių uostus – Rygą, Gdanską ar kitus Baltijos šalių uostus, sako verslo atstovai. Pasak jų, alternatyvių uostų ieško ir importuotojai iš Kinijos.  „Pagrinde visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų uždrausti tranzitinių krovinių gabenimą iš Baltarusijos, pabrėždama, jog tai gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. „Mums kelia didelį susirūpinimą pranešimai apie prekių tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą galimą uždraudimą“, – pareiškė Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova.

Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas, antradienį pranešė vyriausybė.

Minskas įvedė draudimą importuoti kai kurias prekes iš valstybių, taikančių sankcijas Baltarusijai, pirmadienį pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Dažno vartojimo prekės – daugelio pirkėjų pirkinių krepšelio favoritės. Dažnai perkamus produktus tikimasi įsigyti kuo pigiau, specialiai nesekant skelbiamų akcijų ir nuolaidų. Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra SeeNext atliko kainų palyginimo tyrimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose ir įvertino, kur pirkėjų mėgstamos prekės parduodamos žemiausiomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse lapkritį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Lapkritį, palyginti su spaliu, krepšelis brango 0,44 euro (0,8 proc.), o palyginti su pernai lapkričiu – brango 1,18 euro (2,2 proc.

Mažmeninės prekybos bendrovei „Rimi Lietuva“ ir kitoms įmonėms skirtos nuo 1 tūkst. iki 1,3 tūkst. eurų baudos už nesaugių žaislų, girliandų ir ploviklių pardavimą. Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, „Rimi“ prekiavo pavojingu žaislu – gyvate „Nature Word“, joje buvo viršytas ftalatų kiekis. Už tai jai skirta 1,3 tūkst. eurų bauda.  Įmonei „Tavo noras“ už žaislo „my Baby Rattles“ prekybą skirta 1 tūkst. eurų bauda. Barškučių rinkinys yra pavojingas jaunesniems nei trejų metų vaikams.

Žvarbesni orai ir šildymo sezonas – duetas, kuris tikrai negerina odos būklės. Vaistininkai pastebi, kad šaltuoju sezonu daugiau klientų teiraujasi priemonių, kurios padėtų pasirūpinti sausėjančia veido oda. Tempimo pojūtis, šiurkštumas, šerpetojimas ar net niežėjimas ir deginimas – tokie simptomai dažnai lydi žmones, kurių oda yra sausa. Pasak vaistininkės Evelinos Sauškinaitės, būtent šie pojūčiai dažnai paūmėja šaltuoju metų laiku.

Įsigijęs nekokybišką prekę, paprastai kiekvienas pirkėjas kreipiasi į parduotuvę, kurioje apsipirko, ir prašo ją pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip elgtis, jei atidavus prekę remontuoti, pardavėjas ją grąžina dar labiau sugadintą? Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Latvijos nacionalinio transliuotojo žurnalistai įsigijo kasdienių maisto prekių „Rimi“ parduotuvėse trijų Baltijos šalių miestuose (Jelgavoje, Panevėžyje ir Pernu) ir pateikė išvadą, kad tą dieną pigiausiai produktai kainavo Estijoje, o brangiausiai – Lietuvoje.

Jau nuo rugpjūčio mėnesio, ypač, kai orai tapo permainingi, vaistinėse pagausėjo pacientų, jaučiančių peršalimo ar kitų virusinių infekcijų simptomus, o sergančiųjų pastaruoju metu tik gausėja. Kiti Lietuvos gyventojai aktyviai domisi prevencinėmis, imunitetą stiprinančiomis priemonėmis kaip vitaminas D, vitaminas C, žuvų taukai ir kt. „Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje.

Į Lietuvą atkeliavo neįprastai vėsūs ir darganoti orai. Dieną oras įšyla vos iki 7-12 laipsnių temperatūros, o naktį arti nulio. Šildymo sezonui dar neprasidėjus, gyventojai suskubo nuo staigaus atvėsimo namuose gelbėtis šildytuvais ar elektriniais radiatoriais. Vieni iš pagrindinių didžiųjų prekybininkų prognozuoja, kad šių prekių gali pritrūkti. Prekybos centro internete „Varlė.

Dėl COVID-19 pandemijos sutrūkinėjusios logistikos grandinės ir besikeičiantys klientų poreikiai verslus skatina iš anksto ruoštis šių metų šventiniam kalėdinės prekybos laikotarpiui, rašoma pranešime spaudai. Elektronines parduotuves „Senukai“ ir „1A“ valdanti bendrovė „Kesko Senukai Digital“ investavo į naują logistikos centrą, iš kurio ir Lietuvos pirkėjus internetu įsigytos prekės nuo šiol pasieks dar greičiau.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos liepą, palyginti su 2020-ųjų liepos mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o importuotų prekių – 13,9 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 1 proc., importuotų prekių – 1,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai –  11,5 proc. – brango medicinos ir odontologijos prietaisai, instrumentai ir reikmenys.

Šį savaitgalį dirbę vaistininkai pastebėjo kur kas didesnius pacientų srautus nei įprasta tokiu metu. Nuo COVID-19 pasiskiepiję gyventojai prieš pokyčius rugsėjo 13 dieną atėjo atsispausdinti galimybių pasus, nevakcinuoti atėjo nusipirkti vaistų ir papildų ateičiai, nusiteikę, kad bent jau kurį laiką nesilankys vaistinėse, kurios yra prekybos centruose.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Jau netrukus į daugelį parduotuvių galėsime patekti tik su galimybių pasu ar kitu dokumentu, įrodančiu, kad esame paskiepyti arba nesergame COVID-19. Ruošdamiesi tam, vieni prekybininkai samdo galimybių paso kontrolierius, o kiti teigia, kad išsivers su esamais darbuotojais. Tačiau nei vieni, nei kiti papildomų kaštų neišvengs. Dalis jų gali nugulti ir ant pirkėjų pečių.

Varvanti ir užgulusi nosis, gerklės perštėjimas, nežymiai pakilusi kūno temperatūra bei sausas kosulys – tokiais simptomais vis dažniau skundžiasi į vaistinę užsukantys pacientai. Vaistininkas Mintautas Kamandulis sako, kad pacientai ieško patarimo, kaip greičiau išgyti ir priduria, kad tokių negalavimų atsiradimą dažniausiai skatina neapdairios klaidos.

Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų). „Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė dukart daugiau liekninančio maisto prekių ir saulės kosmetikos. Vieno didžiausių vaistinių tinklo Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, to priežastis – vakcinacija, mat skiepai leido žmonėms ir vėl iš dalies grįžti į normalų gyvenimą, o tai privertė susirūpinti savo išvaizda.

Dėl koronaviruso visame pasaulyje yra išaugusi prekių paklausa, prekių transportavimas jūra pabrango trigubai, o tai netrukus gali atsiliepti vartotojų kainoms, perspėja ekspertai. Su sunkumais susiduriama visame pasaulyje, o vartotojai išaugusių kainų gali tikėtis jau ir šiemet. Nuo kitų metų prognozuojamas iki 20 proc. batų ir drabužių kainų augimas. 2021-ųjų rudenį drabužiai ir batai brangs 10-15 proc, RBK pasakojo Rusijos didmeninės prekybos tinklo „Vaon“ vadovas Ilja Jarošenka.

Lietuvoje jau daugiau nei metus veikia rusiškas parduotuvių tinklas „Mere“, tačiau jo pavadinimas daliai lietuvių vis dar nėra žinomas. Ir nors tinklo parduotuvės atidarytos jau 11 Lietuvos miestų, o kai kuriuose jų veikia jau ir po kelias, visgi sostinėje prekybos tinklas veiklos dar nevykdo. Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane veikiantis po „Svetofor“ prekės ženklu parduotuvių tinklas pastaraisiais metais plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje bei Vokietijoje.

Su liepos 1-ąją įsigaliosiančiais pakeitimais dėl siuntų, gautų iš Kinijos ar kitų trečiųjų valstybių, Muitinės departamentas žada kardinalų pokytį – startuos nauja sistema, kuri leis gyventojams savarankiškai be tarpininkų pastangų deklaruoti siuntas iki 1 tūkst. eurų vertės. Gyventojai, perkantys iš trečiųjų šalių prekes internetu, jau dabar raginami registruotis ir gauti specialų kodą savarankiškai deklaruoti prekes.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kovą didėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 1,3 proc., tačiau buvo 7,1 proc. pigesnis nei pernai kovą ir siekė 54,99 euro. „Beveik visi tinklai prieš šventes pasididino pigiausių prekių kainas prieš šventes, nes mano, kad pirkėjai mažiau kreipia į tokias prekes dėmesį“ , – pranešime teigė pricer.lt.