pensijos

Pandemija ir karantinas Lietuvoje nesustabdė vidutinių pajamų augimo, daugėjo ir darbą turinčių žmonių, o „Sodros“ aruodai – pilnėjo. Tai spaudos konferencijoje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Pasak ministrės dirbančiųjų daugėja ne užsieniečių, bet vietinių žmonių sąskaita. Štai apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius pernai lapkritį siekė 1,154 mln. – per metus jis augo 31 tūkst., arba  5-6 procentais.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Praėjusių metų pabaigoje gyventojai pirkiniams ir būsto išlaikymui išleido daugiau pinigų nei įprastai, rodo oficiali statistika. Tikėtina, kad nemaža dalis jų jau nekantrauja, kada sulauks „Sodros“ pensijų ar kitų išmokų. Kai kurios jų bus pradėtos mokėti jau šią savaitę. Tačiau didžioji dalis pensijų bus išmokėta antrąją vasario savaitę, informuoja „Sodra“. Dėl kai kurių pakeistų dydžių, dalis išmokų nuo šių metų kiek padidėjo.

Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų. Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl kai kurių Seimo narių siūlymo spartinti pensijų indeksavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kol kas tam nepritarti, nes ji rengia pasiūlymus dėl pensijų ir kitų išmokų pokyčių.  Grupė Seimo narių siūlė keisti pensijų indeksavimo koeficiento apskaičiavimą, tam naudojant padvigubintą praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Šią savaitę „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo 264 tūkstančiai gyventojų. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje, rašoma „Sodros“ pranešime. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Kiekvienas žmogus, įvertinęs savo finansinę situaciją ir lūkesčius, turi pats apsispręsti, ar dalyvauti kaupime.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

Gyventojai taupo ir investuoja įvairiais būdais. Vienas jų – kaupimas II ir III pensijų pakopose. Jų valdytojai tikina, kad pernai pensijų pakopose sukauptas gyventojų turtas viršijo 6 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad pensijų fondai turi per 1,4 mln. dalyvių. Taigi, kiekvienam iš jų dabar vidutiniškai tenka apie 4,2 tūkst. eurų sukaupto turto.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Senatvės pensijos dar bent trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, kai baigsis dabartinės valdžios kadencija, turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tikiuosi, kad tęsime pensijų didinimo programą iki 2024 metų pabaigos. Kitaip tariant, pensijos visą šį laikotarpį turi didėti sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Kadangi tik taip mes galime sumažinti senjorų santykinį ir absoliutų skurdą“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Nausėda.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.

Per 2021-uosius „Sodros“ pensijų anuiteto paslaugos gavėjų padaugėjo keturis kartus, o fondo vertė metų pabaigoje siekia beveik 14 mln. eurų. Ketvirtadienį išplatintame „Sodros“ pranešime teigiama, kad šiemet pensijų anuitetų gavėjų skaičius padidėjo nuo 239 iki 988, per metus į jų sąskaitas pervesta 380 tūkst. eurų išmokų. Vidutinė išmoka šiuo metu siekia 65 eurus, tačiau planuojama, kad ateityje ši suma didės.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Į Paryžiaus gatves protestuoti išėjo keli tūkstančiai prancūzų pensininkų. Garbaus amžiaus prancūzai pikti, kad negali išgyventi už pensijas, kurios vidutiniškai siekia 1300 eurų per mėnesį, ir reikalauja kasmet indeksuoti pensijas, mat kainos parduotuvėse brangsta. Keli tūkstančiai Prancūzijos pensininkų iš įvairių šalies regionų į Paryžiaus gatves su vėliavomis ir plakatais išėjo pasipiktinti prastėjančiu gyvenimu. Prancūzijoje gyvena 16 mln.

Planuojantiems pirkti dovanų ar bent jau pasiruošti šventinę vakarienę yra gerų žinių. Daugelį gyventojų pensijos ir išmokos paskutinį šių metų mėnesį turėtų pasiekti iki Kalėdų, žada „Sodra“. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praėjusį mėnesį, gruodį jos bus mokamos du kartus – tiek už lapkritį, tiek už gruodį. Tačiau sausio mėnesį antrąkart (už šį gruodį) jos mokamos nebus.

Kitais metais vyresni šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų, jos didės vidutiniškai apie 50 eurų. Vis tik patys pensininkai kritikuoja pensijų perskaičiavimo tvarką. Anot jų, nesąžininga, kad ilgus metus dirbę žmonės gaus tiek pat, kiek nesukaupę reikiamo darbo stažo. Tuo metu specialistai tikina, kad taip esą stengiamasi padėti skurstantiems.

Po gero mėnesio, po Naujųjų, senatvės pensijos visiems senjorams didės po 50 eurų – tai patvirtino Seimas. Tiesa, ir opozicija, ir patys pensininkai mato akibrokštą. Ir tiems, kurie plušo visą gyvenimą, ir išdirbusiems vos 15 metų pensija didės vienodai. Tiksliau, dirbusiems mažai pensija kils net keletu eurų daugiau. Valdantieji aiškina, kad taip skurdžiausius senjorus traukia iš skurdo duobės.

Seimui nuo kitų metų padidinus senatvės pensijas, premjerė nesutinka su kai kurių politikų teiginiais, kad mažiau dirbusiems žmonėms pensija augs labiau.  „Netiesa, todėl kad pensijos priklausomybė nuo stažo ir toliau išlieka, žmonių, kurių darbo stažas yra didesnis, pensijų indeksavimas yra dosnesnis“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė. Ji pastebėjo, kad mažesnį darbo stažą turintiems žmonėms kompensuojama kitais būdais – priemokomis prie pensijos, socialine parama.

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ organizuotą konkursą dėl išmokų nešiojimo. Nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, rašoma Lietuvos pašto pranešime spaudai.

„Sodra“ pradėjo mokėti vienišo asmens išmokas, kurios šiais metais yra skiriamos vienišiems šalpos pensijų ir kompensacijų gavėjams, mažesnes nei 260 eurų pensijas gaunantiems senjorams ar 60 ir daugiau procentų darbingumo netekusiems žmonėms, rašoma pranešime spaudai. Vienišo asmens išmokos pasiekia gavėjus tokiu pat būdu, kaip pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.  Jei žmogus gauna pensiją į asmeninę banko sąskaitą, vienišo asmens išmoka jam taip pat pervedama į sąskaitą.

Pensijas ir kitas išmokas Šiauliuose pristatanti įmonė „Verpetynė“ numato atleisti beveik visus darbuotojus ir nutraukti veiklą. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad 22 iš 24-ių atleidžiamų žmonių yra pensijų pristatymo agentai. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.  Įmonės vadovas Povilas Kiaulakys BNS teigė, jog veikla nutraukiama nelaimėjus „Sodros“ konkurso dėl pensijų pristatymo.

Kuo daugiau uždirbi ir sumoki mokesčių ar įmokų, tuo didesnes išmokas gauni. Bent taip turėtų būti, nes panašiais pažadais lietuviai ne kartą buvo raginami neimti ir nemokėti pinigų vokeliuose. Iš tikrųjų yra kitaip: mokėdami daugiau įmokų žmonės atgaunama vis mažesnę jų dalį pensijų pavidalu. Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta: dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema palanki yra tiems, kurie uždirba minimalią algą.

Pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams neturėtų būti leista atsiimti antrosios pakopos pensijų fonde sukauptos sumos, kuri viršija 5 tūkst. eurų, bet neviršija 10 tūkst. eurų. Be jokių diskusijų tokiai Vyriausybės išvadai vienbalsiai pritarė ministrų kabinetas. Šiuo metu įstatymas numato, kad iki 5 tūkst. eurų vertės turtą pensiją kaupiantys gyventojai gali atsiimti iš karto. Sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų vertės turto, gyventojui privalomai mokama periodinė išmoka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nepritarė siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių pensijas, kurios buvo sumažintos dėl 2009-2010 metų krizės.   Už tai, kad tam būtų numatyta lėšų kitų metų biudžete, buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo trys, o susilaikė keturi. Grąžinti iki šiol nekompensuotas pareigūnų ir karių pensijas paprašė pilietis Vytautas Jurgis Kadžys, dėl sumažintos išmokos negavęs beveik 1704 eurų.

Valdančioji dauguma yra pristačiusi siūlymą naujai indeksuoti senatvės pensijas – būtų didinama apskaitos vieneto vertė, kuri turi tiesioginės įtakos individualiosios senatvės pensijos dalies augimui, ir mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį tiek tiems žmonėms, kurie turi 15 metų stažą, tiek tiems, kurių socialinio draudimo stažas siekia 32 metus ir daugiau.

Kitais metais pensijos bus didinamos visiems pensijų gavėjams. Tačiau daugiausiai jos augs tiems žmonėms, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo. Specialistai aiškina, kad tai būtina daryti, nes kitu atveju skurstančius gyventojus reikės remti kitais būdais, pavyzdžiui, kompensuoti jiems šildymą, vaistus ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujas socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmas sparčiau didins pensijas.

Pensijų pertvarka jau atkeliauja. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Tačiau, kam iš tiesų bus naudinga pensijų pertvarka, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SADM pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė, Seimo narys Tomas Tomilinas ir ekonomikos profesorius Romas Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Gyventojai, papildomai pensijai sukaupę nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, šių pinigų neturėtų gauti iš karto, kai tik sulaukia pensinio amžiaus. Jeigu pinigai būtų atsiimti, pensijų fondai esą negalėtų jų toliau investuoti ir kaupiantiems žmonėms uždirbti daugiau.  Tokios pozicijos laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo Vyriausybės išvados projektą dėl Pensijų  kaupimo įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo yra pritaręs Seimas.

Už kiekvieną vaiką tėvams kas mėnesį mėnesį mokama nustatyto dydžio išmoka, susieta su bazinės socialinės išmokos dydžiu. Šis didinamas kur kas lėčiau nei auga kainos, algos ar pensijos. Jų didinimui pinigų valdžia randa, tačiau sako, kad didesnei paramai vaikams jų nėra.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Pensijų anuitetų fondas (PAF) kitais metais augs sparčiau nei tikėtasi, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Fondas kitais metais sparčiai augs ir pensijų anuitetą įgis 981 žmogus, arba 55 proc. tų, kurie 2022 metais sulauks senatvės pensijos amžiaus ir antros pakopos pensijų fonduose bus sukaupę ne mažiau kaip 10 tūkst. eurų“, – antradienį Seime pranešė Monika Navickienė, pristatydama kitų metų fondo biudžetą.   Šiems žmonėms kitąmet bus išmokėta 985 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad tai padės sumažinti skurdo lygį tarp senjorų, kuris 2020 metais siekė net 36 proc.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai šalyje yra investavę apie 875 mln. eurų, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo investuota į valstybės vertybinius popierius ir įvairius verslus. „Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos – daugiau kaip 700 mln.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Siūloma, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės, paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti, rašoma pranešime spaudai.

Nuo spalio 1 d. buvo perskaičiuotos kai kurios išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tačiau pensijų indeksavimo dar teks palaukti iki kitų metų pradžios. O kuriomis spalio dienomis pinigus gyventojams mokės „Sodra“? Kaip jau skelbta, prasidėjus naujam ketvirčiui, „Sodra“ perskaičiavo dalį išmokų dydžių. Dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio, jos bus kiek didesnės. Tačiau senatvės, netekto darbingumo ar neįgalumo, taip pat našlių ar našlaičių pensijos išlieka tokio paties dydžio.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė. „Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Baigiantis vasarai ir prasidedant naujiems mokslo metams, nemažai gyventojų susiduria su trumpalaikiu pinigų stygiumi. Tačiau jau netrukus „Sodra“ pradės mokėti rugsėjo mėnesio išmokas. Kai kurias išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, o kai kurios – už praėjusį. Vienus gyventojus pinigai pasiekia mėnesio pradžioje, o kitus – jam baigiantis.

Valdžia žeria pažadus senjorams jau kitąmet pensijas didinti daugiau nei buvo planuota. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada spartesnį pensijų indeksavimą ir mažiausių pensijų kėlimą tiems žmonėms, kurie neturi būtinojo stažo. Ekonomistai tikina, kad valdžios užmojus įgyvendinti įmanoma, tačiau realų pensijų augimą esą prilėtins smarkus kainų augimas. Senjorai kol kas į politikų žarstomus pažadus žiūri skeptiškai ir vadina fantazijomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį po susitikimo su Prezidentu teigė, kad Vyriausybės prioritetas – mažinti pagyvenusių žmonių skurdą. Todėl žada, kad po 3 metų vidutinė pensija sieks daugiau nei 500 eurų. Ministrė pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties siekiama didinti ir spartinti pensijų indeksavimą nei dabar numatyta teisės aktuose. „Šiandien Prezidentui buvo pristatytas pensijų keitimo modelis ir pagyvenusių asmenų atstovams.