pensijos kaupimas

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Per birželio mėnesį daugybė šalies gyventojų turi priimti sprendimą, nuo kurio priklausys, ar iki pat pensijos jie gaus mažesnį atlyginimą, ar sulaukę pensijos pretenduos į papildomas išmokas iš II pakopos pensijų fonde sukaupto turto. Yra dvi grupės gyventojų, kuriems aktualu nuspręsti, ką daryti. Pirmiausia tai yra tie gyventojai, kurie tik pradėjo darbinę karjerą ir anksčiau niekada nekaupė. Kita grupė – jau anksčiau kaupę, tik kaupimą sustabdę gyventojai.

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose. Apsispręsti dėl kaupimo galima iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje.

Maždaug kas antras darbingo amžiaus šalies gyventojas (48 proc.) į pensiją norėtų išeiti, sukaupęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų papildomų lėšų. Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 eurus per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti, pranešime žiniasklaidai rašoma apie „Swedbank“ užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiama, pranešė fondų valdytojai, tačiau jie ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją. „Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Ne vienam yra tekę patirti gana nemalonų jausmą, kai pinigų turi, bet jais pasinaudoti negali. Pavyzdžiui, kai pameti mokėjimo kortelę, neveikia bankomatai arba parduotuvėje neveikia mokėjimo terminalas. Panašiai jaučiasi ir kai kurie gyventojai, įtraukti į papildomos pensijos kaupimą. Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.

Jau beveik 20 metų Lietuvoje veikia antroji pensijų kaupimo pakopa. Iš daugiau kaip 1,3 mln. gyventojų darbo užmokesčio dalis paimama ir pervedama į privačius pensijų fondus. Ateityje iš šių pinigų turėtų būti mokama antra arba papildoma pensija prie įprastinės senatvės pensijos.

Daugelis gyventojų gavę algą po naujų metų gerokai nustebo: nuo jos nuskaitomos dešimtys eurų. Dar didesnė nuostaba gali apimti sužinojus, kad taip bus visą likusią karjerą iki pat pensijos – ir nieko pakeisti jie negali. Darbuotojai tai vadina absurdu, tačiau valdininkai ir verslininkai atšauna, kad tokia tvarka – jų pačių labui.

Žinia trečdaliui milijono lietuvių. Jei jums nėra 40 metų ir dar nekaupiate senatvei privačiame pensijų fonde, „Sodra" jus įtrauks automatiškai. O jei „Sodros" laiško nepamatysite ir per pusmetį neparašysite atsisakymo, iki pensijos gausite sumažintą algą, mat dalį jos pasiims privatūs pensijų fondai. Marijampolietė Vaida dirba socialine darbuotoja senjorų globos centre. Trisdešimtmetė moteris iki šiol nekaupia privačiame pensijų fonde, mat nemato kaupimo naudos.

Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet laukia svarbus pasirinkimas. Jeigu tik nieko nedarys, iki pat pensijos dalis jų algos bus pervedama į antrosios pakopos pensijų fondus. Nutraukti kaupimo žmogus negalės, taip pat negalės bet kada pasiimti visų savo pinigų, kurie bus laikomi fonduose.

Nenustebkite jeigu netrukus į jūsų sąskaitą bus pervedama mažesnė pinigų suma nei įprastai. Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų „Sodra“ grąžino arba iš naujo įtraukė į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nieko nedarysite, mažesnę algą gausite iki pensijos arba mirties – nutraukti už jus sudarytos sutarties nebus galima.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai galėtų iš karto pinigais atsiimti didesnės vertės fonde sukauptą turtą − ne 5 tūkst. eurų, o 10 tūkst. eurų. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Algimanto Dumbravos pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pensijų fondo dalyviui, sukaupusiam nuo 5 iki 10 tūkst.

Paprastai papildomos pensijos kaupimas antrosios pakopos fonde daugiausia naudos gali atnešti ilguoju laikotarpiu. Investuojant trumpiau galima ir pralošti. Tačiau tai nestabdo bankų, uždirbančių pelną iš fondų valdymo: į kaupimą jie įtraukia ir vargiai ką nors apie jį suprantančius gyventojus, kuriems iki pensijos liko visai nedaug.

Jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai? Pasitikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą – galite būti vienas iš 34 tūkstančių gyventojų, kurie metų pradžioje įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia naujus gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Nuo liepos 1 d. už pensijų fonduose sukauptą turtą nupirktus anuitetus gyventojams pradės mokėti „Sodra“. Šių išmokų dydis priklausys ne tik nuo to, kiek bus sukaupta fonde, bet ir nuo to, kiek žmogus gyvens išėjęs į pensiją. Trečiadienį „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri gyventojams turėtų padėti apsispręsti, kokį anuitetą pasirinkti. Nuo šio pasirinkimo priklausys galutinė pensija, galimas dalies sukaupto turto paveldėjimas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Visus metus Jums teikėme informaciją, klausėmės specialistų komentarų ir, atlikdami apklausas, išklausėme Jūsų nuomonių ir argumentų, ar verta ir ar reikia kaupti pensijai. Iki apsisprendimo, kurį turite priimti iki birželio 30-osios: ar kaupti II-ojoje pensijų pakopoje pagal naująją sistemą, liko vos kelios dienos. Jei vis dar turite abejonių, galbūt šis siužetas padės Jums priimti sprendimą.

Nuo 2026-ųjų ir moterys, ir vyrai Lietuvoje į pensiją išeis 65-erių. Daugelis, ko gero, susimąsto, ar verta ruoštis senatvei? Galbūt išsyk, tapę senjorais, iškeliausime Anapilin? Nustebsite, tačiau statistika rodo, kad lietuviai dar vidutiniškai gyvena kiek daugiau nei 17 metų! Bet ar šį faktą žinome? Apklausa sostinėje atskleis neįtikėtinų dalykų! Štai jaunuolis Marius domisi statistika ir yra skaitęs, kad Lietuvoje žmonės, sulaukę 65-erių, gyvena apie 18 metų.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

„Sodros“ ir apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, nusprendusių kaupti ateičiai pensijų fonduose. Nemažai iš tų, kurie apsisprendė kaupti II-oje pakopoje nuo šių metų, kaupti pradeda iš karto maksimaliai.

Beliko mažiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupsime papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, ar stabdysime kaupimą juose, ar grįšime į „Sodrą“. Vienas iš klausimų, kylančių svarstantiems, kaip geriausia pasielgti, yra „Kaip bus mokamos išmokos, kai išeisiu į pensiją?“. Paaiškinti, kaip ir kokias išmokas gaus skirtingas sumas sukaupę II-os pakopos pensijų fondų dalyviai, paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėją Ingą Buškutę, o Lietuvos banko Ilgalaikių t...

Visus metus rengėme „Mano piniginė“ siužetus, teiravomės Jūsų nuomonės apie naująją pensijų kaupimo sistemą ir Jūsų dalyvavimą joje. Nuomonių išgirdome įvairių, todėl labai įdomu, kokia ta statistika? Ar kaupti pensijai Lietuvoje populiaru? O ką daryti tiems, kuriems pensijų draudimų bendrovė priskirta automatiškai? Ar galima ją keisti, jei taip, ar ši paslauga mokama? Atsakymai į mums visiems aktualius klausimus šiame reportaže:...

Šiandien rubrikoje „Mano piniginė“ pateikiame paprastą klausimą: kaip rašomas žodis „pensija“: su raide c ar s? Ką apie tai galvoja vilniečiai ir sostinės svečiai? Kviečiame žiūrėti smagią apklausą, prieš tai klustelėję Jūsų, ar žinote, koks žodžio „pensija“ atitikmuo lietuvių kalboje? Atsakymas apklausos pabaigoje.

Daugelis šalies gyventojų jau apsisprendė, ar kaups papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose. Tačiau nors laikas, per kurtį reikia priimti sprendimą, tirpsta – liko tik kiek daugiau negu mėnuo – vis dar yra svarstančių, ar pradėti kaupti, tęsti kaupimą ar jį stabdyti, o gal su esamomis santaupomis grįžti į „Sodrą“. Šį kartą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja patarėja pagyvenusių asmenų klausimais Audrone Morkūniene, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asocia...

Kaupiant II-ojoje pensijų pakopoje, dažnai išgirstame skirtingų interpretacijų: vieni sako, kad pensija nepaveldima, kiti gi tvirtina – kad paveldima. „Mano piniginė“ aiškinasi kaip yra iš tikrųjų ir pataria nepasikliauti vien tik gandais. Atsakymai į rūpimus klausimus – vaizdo reportaže.

Finansų ekspertai tvirtina, kad lietuvių galimybės taupyti ir patiems pasirūpinti oresne senatve nuolat auga, o įvairūs finansiniai instrumentai tampa vis labiau prieinami. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie ilgalaikį taupymą ir investavimą labai skurdžios.

„Mano piniginė“ šį kartą apklausai iškeliavo į Suvalkiją. Šmaikščios kalbos apie suvalkiečių skūpumą sklando iki šiol: o kaip yra iš tiesų, ar marijampoliečiai negaili pinigų oriai senatvei ir ar žino, kad jų sukaupti pinigai gali būti paveldėti? Darant apklausą, paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų apskritai nekaupia II pensijų pakopoje. O priežastys labai įvairios: štai Jurgita pensijai nekaupia, nes ką tik grįžo iš emigracijos ir nespėjo įsigilinti į dabartinę pensijų sistemą.

Prie kiek daugiau negu 1,29 mln. šalies gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, šiemet prisidės nemažai dirbančių žmonių, kurie bus įtraukti į atnaujintą pensijų kaupimo sistemą. Tačiau atnaujinta pensijų kaupimo tvarka ne tik padidins kaupiančių žmonių skaičių. Naujovės laukia ir tų, kurie jau kaupia II-os pakopos pensijų fonduose, mat nuo 2019 m. pertvarkomi ir patys fondai.

Iškilus klausimams, kurią pensijų pakopą rinktis: II-ąją ar III-iąją, vilniečiams ir sostinės svečiams šį kartą užduodame kertinį klausimą: ar pensiją jie norėtų gauti tuomet, kai ateina laikas (II-osios pakopos principu), ar bet kada, kai norisi atsiimti sukauptą sumą (III-iosios pakopos principu). Vilnietė Aistė įsitikinusi, kad pensiją reikėtų gauti tuomet, kai ateina laikas. Merginos argumentas toks: dabar jai pensijos pinigų tiesiog nereikia.

Nors pensijų reforma prasidėjo jau nuo sausio 01-osios, iki šiol netyla diskusijos: ar kaupti II pakopoje, kaip tai padaryti, o gal rinktis tik III-iąją pakopą ar net išsyk abi? Ir apskritai, kokie šių dviejų pakopų skirtumai? Atsakymus į rūpimus klausimus sužinosite pasižiūrėję vaizdo siužetą.

Nuo 2019 metų vykdoma II-os pakopos pensijų kaupimo pertvarka aktuali beveik visiems Lietuvos dirbantiesiems: anksčiau kaupimu senatvei pasirūpinę žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki šiol papildomai nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti nuo liepos mėnesio.

Nuo šių metų sausio 1 d. lėšas papildomai pensijai II-os pakopos fonduose kaupsime pagal naują sistemą. Nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, įtvirtinta nauja kaupimo formulė. Kadangi kiekvienas dirbantysis iki metų vidurio turi apsispręsti, kaupti savo senatvės pensijai papildomai ar ne, šios naujovės ne vienam tautiečiui kelia daug klausimų.

Choreografas ir šokėjas Paulius Šinkūnas, kartą du metus dirbęs pagal darbo sutartį, išties tikina per tą laikotarpį prikaupęs tik 0,70 EUR pensijos. Galvodamas apie ateitį, vyras išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, aktyviai dirba, moka mokesčius, o neseniai susirūpino pensija. Kodėl? Sužinosite, pasižiūrėję siužetą.

Pensijų reforma, ko gero, didžiausią sumaištį sukėlė savarankiškai dirbančiųjų tarpe. Kaip teisingai kaupti II-osios pakopos pensijai: ar tai turi daryti jie patys, ar įmokas perveda užsakovai nuo išrašytos sąskaitos? Kokiu periodiškumu reikia kaupti: kas mėnesį, ketvirtį, ar metams pasibaigus ir daugybė kitų klausimų, atsakymus į kuriuos rasite šiame reportaže.

Atnaujinus II-os pakopos pensijų kaupimo sistemą gyventojai gali iki šių metų birželio 30 d. apsispręsti, ar kaups toliau, prisidėdami po 3 proc. nuo savo atlyginimo, prie kurio valstybė pridės dar po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo, ar pasirinks kokį nors kitą būdą užsitikrinti, kad senatvėje nereikėtų gyventi vien iš „Sodros“ mokamos pensijos.

Pirmasis šių metų pusmetis daugeliui dirbančiųjų – apsisprendimo metas: vieni svarsto, ar likti atsinaujinusioje 2-os pensijų kaupimo pakopoje ir kaupti toliau, kiti – ar tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu. Ieškantiems informacijos, ką naujoji kaupimo sistema žada būtent jam, į pagalbą ateina ne tik daugybė ekspertų, bet ir pati „Sodra“. Portalo www.

Šį sykį „Mano piniginė” praeivių teiraujasi: ar jie atsideda lėšų senatvei? Ponas Antanas sako, kad būdamas bankininku, jis jau įprato kas mėnesį atsidėti 10 proc. pinigų nuo gaunamų pajamų. Vyras taip pat kaupia ir II-oje pensijų pakopoje bei yra pasirašęs net dvi III-ios pakopos sutartis, nes rūpinasi savo senatve.

Šiemet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėjusių kaupti ar sustabdžiusių kaupimą prieš kelerius metus, laukia pokyčiai. Žmonės bus aktyviai skatinami dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, bet daliai jų iki birželio 30 d. teks apsispręsti, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Išėję į pensiją, gausime kauptas išmokas: kokios grėsmės gali kilti, jei sugalvosime išsyk atsiimti visą sumą? Kaip teisingai pasielgti? Psichologų, ekonomistų ir policininkų patarimai – siužete.

  Jeigu kaupiate II pakopoje, tai išėję į pensiją po 2020 metų sukauptus pinigus galėsite atsiimti keliais būdais. Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – kaupusiam žmogui bus išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – bus mokamos periodinės išmokos. Šie pinigai yra paveldimi.   Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turės įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos bus mokamos iki mirties.

Dabartiniai pensininkai guodžiasi, kad jų pensijos tokios nedidelės, jog pinigų vos užtenka net būtiniausioms reikmės. O ką apie tai galvojate jūs: manote, kad dabartiniai senjorai gyvena visai neblogai ir patys taip pat tenkinsitės nedidele, tačiau garantuota „Sodros“ pensija, ar pasirūpinsite, kad sulaukus garbaus amžiaus jūsų piniginės būtų pilnesnės? „Manau, kad jie laikosi visai neblogai, o skundžiasi dėl to, kad toks jų gyvenimo būdas“, – užtikrintu balsu pareiškė Darius.

Jei Tau 22-ji, atrodo, kad senatvė taip toli, kad jos gali ir nesulaukti, tad apie taupymą galvoja tik nedaugelis jaunų žmonių. Gal ir sunku patikėti, bet senatvė ateis.

Skaičiuojama, kad pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, sieks tik apie 30-40 proc. jo darbo užmokesčio, gauto prieš išeinant į pensiją. Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.