pensijos kaupimas

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias. Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių. 686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Iki gruodžio 2 dienos gyventojai, dalyvavę II-osios pakopos pensijų kaupime, turėjo apsispręsti, kaip savo senatvei kaups toliau? Pensijų kaupimo bendrovės apie gautas gyventojų paraiškas turėjo pranešti per 3 darbo dienas, tad ketvirtadienį „Sodra“ susumavo ir pranešė galutinius rezultatus, kaip gyventojai rinkosi kaupti pensiją ateityje. Spręsdami dėl tolesnio pensijų kaupimo gyventojai aktyviausi buvo baigiantis apsisprendimo terminams.

„Sodra“ ketvirtadienį žada paskelbti galutinius duomenis, kiek žmonių pasirinko papildomai kaupti pensijas. Pensijų kaupimo bendrovės apie gyventojų prašymus turi pranešti per 3 darbo dienas. Gruodžio 2 dienos „Sodros“ negalutiniais duomenimis, papildomai kaupti pensijas nusprendė apie 386 tūkst. gyventojų, o apie 705 tūkst. ir toliau kaups tik bazinę pensiją. Apie 22 tūkst. žmonių sustabdė savo dalyvavimą antros pakopos pensijų fonduose.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei. Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės. Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.

Atsiradus galimybei pensijas kaupti II-osios pakopos pensijų fonduose papildomai prisidedant savo lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant iš valstybės, šį būdą pasirinko žymiai daugiau žmonių, nei tikėtasi.

Ar jau pagalvojote, kokio dydžio pensiją gausite ateityje? 2013 metų pradžioje vidutinė pensija Lietuvoje siekė 816 litus, t.y. apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Ar jums pakaktų tokios sumos, o gal finansiškai užtikrintai senatvei jau dabar taupote ir investuojate papildomai? Sužinoti, kokios pensijos galite tikėtis kaupdami vienu ar kitu būdu, padės speciali Pensijų skaičiuoklė, o Balsas.

Kokiu būdu kaupti pensiją – atsakingas ir ilgalaikis sprendimas, tad svarbu turėti kuo daugiau informacijos ir apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Į klausimus apie kaupimą prisidedant savo lėšomis atsako finansininkė Rita Nogė: – Kuo ypatingas šis (II+ pakopa) kaupimo būdas ir kokią savo pajamų dalį naudoja pensijos kaupėjas?  –Žmonės, kurie pasirinks naująjį pensijų kaupimo modelį, kai kaupiama papildomai prisimokant savo lėšomis ir gaunama valstybės parama, nuo 2014 metų į asmeninę ...

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas? Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

Rami ir finansiškai saugi senatvė – kiekvieno dirbančio žmogaus svajonė. Iki lapkričio 30 d. Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys papildomame pensijų kaupime, turi apsispręsti ir pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups savo senatvės pensiją. Tačiau ne vienam šis sprendimas atrodo painus ir sudėtingas.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai. Iki lapkričio 30 d. tie, kurie jau dalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, turėjo pasirinkti, kaip dalyvauti joje toliau. Tam galimi trys variantai: I variantas: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje.

Likus vos kelioms dienos iki galutinio termino apsispręsti, kaip kaupti senatvei, gyventojai suskubo rinktis galimybę kaupti papildomai. „Sodros“ duomenimis, nuo balandžio mėnesio, kai atsirado galimybė rinktis pensijai kaupti papildomai, iki lapkričio 18 dienos ją pasirinko 319 tūkst. 422 dalyviai. Kitaip sakant, tiek žmonių pensijų kaupimo bendrovėms pateikė sutikimus į pensijų fondą mokėti papildomą įmoką savo lėšomis.

Liko keletas dienų iki lapkričio 30-osios, kai Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje. Jūsų dėmesiui – interviu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. – Liko savaitė per kurią Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje, ar daug jau apsisprendusių? – Toks jau mūsų žmonių bruožas – skubame paskutinę dieną. Kol kas iš visų pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 107,4 tūkst.

Pasiūlydama net tris pasirinkimus dalyvaujantiems antrosios pakopos pensijų kaupime, valdžia užminė nemažą mįslę. „Ką pasirinkti“ skaičiuoja ekspertai, svarsto bendradarbiai prie pietų stalo, nepraleidžia progos paklausti giminės ir draugai. Kadangi skaičiai gana aiškiai sudėlioti kaupimo su subsidija ir asmeniniu prisidėjimu naudai, lieka tik keli klausimai, kuriuos privalo sau atsakyti pasirinkimo kryžkelėje atsidūręs pilietis.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, jog Lietuvos visuomenė ir toliau sparčiai senės – manoma, jog 2060 m. net 37 proc. šalies gyventojų bus pagyvenę žmonės. Žinodami šį faktą vis dažniau susimąstome, ar sulaukę pensinio amžiaus turėsime pakankamai finansinių išteklių, kurie užtikrins kokybišką ir patogų gyvenimą. Viena iš galimybių pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pensijų fonduose.

Privačių pensijų fondų karuselėje, dotuojamoje valstybės, jau prasisuko daugiau kaip 4 milijardų litų. Sakykime tiesiai – iš „Sodros“ biudžeto paimti dabartinių pensininkų pinigai lyg ant lėkštutės įduoti į privataus verslo rankas, kurių darbo rezultatai toli gražu neblizga. Laikas stabdyti milijardines injekcijas į privačius fondus, juolab, kad tam neprieštarauja ir Konstitucinis teismas. Prieš kelias dienas iš Konstitucinio Teismo išgirdome gerą žinią.

Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.

Vyriausybė apsisprendė dėl naujos II pakopos pensijų fondų sistemos įtvirtinimo, pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Vyriausybė šiandien apsisprendė dėl patobulinto pensijų kaupimo ir pensijų sistemos reformos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimų, kuriuose yra įtvirtinama nauja sistema. Bus kaupiama antros pakopos pensijų fonduose.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai metų pradžią vadina įspūdinga. Fondų pateikiamais duomenimis, sausį uždirbta visiems gyventojams, nesvarbu, kur ir į ką investuoti senatvei skirti jų pinigai. Nors oficialių duomenų laukiama šią savaitę, bet „Panoramos“ turimais pačių fondų pateikiamais duomenimis, sausį bent šiek tiek uždirbo visi fondai, daugiau nei pusė – nuo pustrečio iki pusaštunto procentų. „Vieno vidutinio pensininko portfelis rinkoj yra apie 4–5 tūkst.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisideda prie savo pensinio amžiaus artimųjų išlaikymo, tačiau tik penktadalis patys norėtų būti išlaikomi senatvėje. Daugumos gyventojų nuomone, tinkamą pensiją turėtų užtikrinti valstybė, tačiau net 68 proc. nesitiki, kad „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pakaks. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus. Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau. Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Rugpjūtį vidutinė svertinė II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,84 proc., o III pakopos – 6 proc. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neigiamus II ir III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė prastėjantys pasaulio ekonomikų rodikliai, vis dar neišsisprendusios Europos šalių skolos problemos ir neaiški situacija dėl JAV skolos.

Atsakingi Seimo komitetai šią savaitę sutarė dėl pensijų reformos gairių. Ir nors dokumente nėra paskaičiavimų ir datų, parlamentarai tikisi, kad jis paskatins Vyriausybę greičiau rengti konkrečius įstatymus ir pradėti pertvarką. Kol kas politikai tik žodžiu vardija, kada būtų galima pradėti vėlinti pensinį amžių ir leisti žmonėms pabėgti iš privačių pensinių fondų atgal į „Sodrą“. Šią savaitę trys atsakingi komitetai pritarė socialinių reikalų sistemos pertvarkos gairėms.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo. Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė Asociacijos skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) pervesti į būsimųjų pensininkų sąskaitas ne mažiau kaip 5,5 proc. jų pajamų, kaip tai ir buvo numatyta startavus Pensijų kaupimo Sistemai 2004 metais.

Papildomai pensijai kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems nuo Pensijų kaupimo sistemos starto iki 2010 metų liepos 1 dienos jau išmokėta 27,75 mln. litų arba 113 proc. daugiau palyginus su situacija prieš metus, kai bendra išmokų suma siekė 13 mln. litų. Ši suma buvo išmokėta 9,3 tūkst. asmenų, kurie išėjo į pensiją, arba kaip paveldėjimas artimiesiems tų kaupėjų, kurie išėjo Anapilin.

Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi visos bendrijos narių pensijų sistemomis ir paskelbė pradedanti konsultacijas dėl to, kaip užtikrinti adekvačias, stabilias bei pakankamas pensijas ir kaip Europos Sąjunga (ES) galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

Ketvirtadalis Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų ketina kaupti papildomą pensijos dalį. Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt. Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc.

Šių metų kovas buvo labai palankus būsimiems pensininkams, kurių aprūpintai senatvei kaupiamos lėšos didėjo sparčiausiai nuo pat pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios, teigia Investicijų valdymo įmonių asociacija. Kovą, pasak asociacijos atstovų, būsimųjų pensininkų valdomas turto augimas siekė net 177 milijonus litų, o nuo metų pradžios – iš viso padidėjo 224 mln. litų. „Pavasaris jau antrus metus iš eilės yra investicinėms rinkoms labai palankus metas.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 m. bus 2,5 mln. gyventojų, o visuomenė bus viena seniausių Europos Sąjungoje. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis lietuvių (38 proc.) idealiai senatvei pageidautų 1001-2000 litų mėnesinės pensijos. Kovą bendrovės „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys atspindi, kad trečdalis likusiųjų respondentų pageidautų 2001-3000 litų mėnesinės pensijos.

Siūlymai nacionalizuoti pensijų fondus būtų dar viena vagystė iš milijono dirbančiųjų, kaip tai buvo padaryta su nuvertėjusiais indėliais ir kitais atvejais. Tokios nuomonės laikosi Pensijų fondų dalyvių asociacija, vienijanti būsimuosius privačiai senatvei kaupiančius dirbančiuosius. „Siūlantieji tokius dalykus matyt nėra skaitę šalies Konstitucijos 23 str., kuri numato, kad asmens nuosavybė neliečiama.