parlamentas

Parlamentarai imasi svarstyti Statuto pataisas, leisiančias jiems savo veikloje naudoti dirbtinį intelektą. Projektą Seimui ketvirtadienį pateikusi Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė sakė, kad šiuolaikinių technologijų naudojimas darbe yra ne prabanga, o būtinybė. „Statuto pataisos atveria duris į ateitį, užtikrina, kad Seimo nariai galės efektyviai ir atsakingai naudoti šiuolaikines technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, savo darbe.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvos kandidatas į Europos Komisiją tikriausiai bus tvirtinamas rugpjūčio mėnesį, tam bus šaukiama neeilinė parlamento sesija. „Tikėtina, kad ji (neeilinė sesija – BNS) būtų rugpjūčio mėnesį. Jei viskas gerai, liepos 18 mes uždarysime, baigsime pavasario sesiją ir tada po kelių savaičių galėtume vėl rinktis ir jau svarstyti Europos Komisaro kanddiatūrą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Prancūzijos kairieji per šią savaitę išsirinks kandidatą į ministrus pirmininkus iš savo koalicijos, pirmadienį pareiškė Socialistų partijos lyderis Olivier Faure'as. O. Faure'o socialistai yra viena iš kairiųjų partijų, sudarančių Naująjį liaudies frontą (NFP) – aljansą, kuris sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausia vietų, bet ne absoliučią daugumą.

Parlamentas nutarė įvesti iki 40 tūkst. per metus siekiančią iš Trečiųjų valstybių samdomų užsieniečių kvotą ir nustatyti darbdavių jiems privalomą mokėti atlyginimą. Norint palengvinti verslo prisitaikymą prie naujų salygų, šis sprendimas įsigalios nuo 2026 metų sausio. Taip pat keitimai numato, kad įsidarbinti norintys užsieniečiai privalės turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus griežčiau reguliuojami juos dirbti kviečiantys darbdaviai.

Ant Seimo narių stalo dar vienas bandymas pripažinti komunistų partiją nusikalstama organizacija. Konservatoriai daugybę kartų bandė priimti šį įstatymą, bet vis nesėkmingai, o šį kartą pavyko įveikti pirmąją procedūrą. Tiesa, patys kadaise buvę komunistais, dabartiniai Seimo nariai sako, kad komunistaudami nieko nusikalstamo nedarė ir kritikuoja konservatorius, jog šie ir vėl prieš rinkimus traukia šį siūlymą iš stalčiaus.

Seimas sekmadienį renkasi į priešpaskutinę šios kadencijos sesiją – ją pradės prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuris leido medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, bus pristatyti prasidedančios sesijos darbai. Pavasario sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą.

Vokietijos parlamentas penktadienį balsavo už tai, kad nuo balandžio būtų legalizuotas kanapių laikymas ir kontroliuojamas jų auginimas. Pagal naująjį teisės aktą asmeniniam vartojimui skirtų kanapių bus galima gauti reguliuojamose auginimo asociacijose, o namuose bus galima turėti ne daugiau kaip tris kanapių augalus.

Kilus skandalui dėl parlamentinių lėšų panaudojimo tvarkos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina kviesti frakcijų seniūnus ir aptarti galimus šios tvarkos pakeitimus. „Kviesiu frakcijų seniūnus, kad aptartume ne tik galimus kažkokius kosmetinius pakeitimus, bet ir kaip iš esmės galėtume pakeisti tvarką. (…) Manau, kad su seniūnais pradėsime šitą diskusiją ir į valdybą grįšime su ja. Tiesiog norėjau valdybą informuoti, kad tokios iniciatyvos imsiuosi.

Seimas svarstys siūlymus, kurie leistų lanksčiau rengti dalyko mokytojus. Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.

Į parlamentinių išlaidų skandalą įsivėlė ir Laisvės partijoje narystę stabdo Seimo narys Marius Matijošaitis. Politikas tūkstančius mokesčių mokėtojų eurų leido ne tik brangiems kompiuteriams, brangiausiam, naujausiam telefonui ar biuro įrangai, bet ir profesionaliai didžėjaus įrangai – prisipirko garso pultų ir mikrofonų. Politikas teisinasi, kad įrangą naudoja būtent Seimo nario darbui, nors dalis jo kolegų tuo abejoja.

Parlamentarai atmetė Seimo statuto pataisas, kuriomis siūlyta atsisakyti slapto balsavimo dėl apkaltų. Pataisomis taip pat siūloma Seimo nariams, kadencijos metu pripažintais kaltais dėl nusikalstamos veikos, nemokėti išeitinės išmokos. Tokias Seimo statuto pataisas po pateikimo palaikė 47 parlamentarai, prieš pasisakė 19, susilaikė 30 Seimo narių. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Bisau Gvinėjos prezidentas pirmadienį išleido dekretą, kuriuo paleido parlamentą po mėginimo įvykdyti valstybės perversmą šioje nestabilioje Vakarų Afrikos šalyje. Sostinėje Bisau ketvirtadienio vakarą kilus smurto protrūkiui tarp nacionalinės gvardijos narių ir prezidento apsaugos specialiųjų pajėgų, žuvo du žmonės. Vėliau kariuomenė įsakė savo nariams grįžti į kareivines.

Seimas panaikino Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, o tai reiškia, kad jau netrukus skandalistas keliaus į teismą dėl gėjų įžeidinėjimo. Pats Gražulis į parlamentą atsinešė net Šventąjį Raštą, bet sulaukęs savotiško egzamino, kaip gerai jį išmano, savo žinių įrodyti nesugebėjo, net ir su padėjėjo pagalba.  Petras Gražulis akistatai su galutiniu balsavimu dėl jo teisinės neliečiamybės naikinimo atėjo pasiruošęs. „Matai, atsinešiau Šventą Raštą paskaityti.

Naujai išrinktas Lenkijos parlamentas pirmadienį susirinko į pirmą posėdį po praėjusio mėnesio rinkimų, pranašaujančių šalies kurso pasikeitimą, kaimyninėje Ukrainoje tęsiantis Rusijos karui. Per naujos sudėties parlamento darbo pradžios ceremoniją kalbą pasakė prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda). Parlamentarai taip pat duos priesaiką ir turi išsirinkti pirmininką. „Kaip Lenkijos prezidentas pareiškiu, kad esu pasirengęs bendradarbiauti su naujai išrinktu parlamentu“, – sakė A. Duda.

Šveicarija šį savaitgalį rengiasi parlamento rinkimams, galintiems pakeisti Šveicarijos vykdomąją valdžią. Paskutinieji balsavimo biuleteniai į balsadėžes bus įmesti sekmadienį, o didžioji dauguma šveicarų jau balsavo paštu. Renkami abeji parlamento – Federalinio Susirinkimo – rūmai. Nacionalinę Tarybą, žemuosius parlamento rūmus, sudaro 200 įstatymų leidėjų, išrinktų 26 Šveicarijos kantonuose. Aukštuosius rūmus – Kantonų Tarybą – sudaro 46 nariai.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Parlamento rūmuose laikinai neveikia medicinos punktas – Seimo kanceliarija ieško naujo paslaugų teikėjo, ankstesniam savanoriškai nutraukus sutartį. Tačiau kol kas paieškos bevaisės – rugsėjo 21 d. vykusio viešojo konkurso metu potencialių įmonių pasiūlymų nesulaukta. Todėl netrukus ketinama skelbti naują viešąjį konkursą. Medicinos punkto veiklos klausimą trečiadienį aptarė ir Seimo valdyba.

Parlamentarui siūlant, kad būtų plečiamos galimybės skaitmenines priemones naudoti ugdyme, Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pritaria, tačiau teigia, jog tam prireiktų papildomų 4,6 mln. eurų kasmet. Atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas.

Seimas pradėjo privalomojo turto vertinimo reformos svarstymą – parlamentarai antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir dar penkių jį lydinčių įstatymų pataisas. Pokyčiai svarbūs bankams, užsakantiems nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat muitinei – vertinant automobilius, gabenamus iš trečiųjų šalių.

Sekmadienį, rugsėjo 10 d., 10 val. Seimas rinksis į eilinę (VII) rudens sesiją. Jos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kurį pristatys Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos. Parlamentarai skubos tvarka ketina svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą.

Ispanijos socialistų partijos pasiūlyta kandidatė įstatymų leidėjų ketvirtadienį buvo išrinkta naująja parlamento pirmininke, rodo oficialūs duomenys.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir jo dešiniojo sparno varžovas Alberto Nunezas Feijoo pirmadienį pradės atskiras derybas, siekdami užkirsti kelią naujam balsavimui po pirmalaikių rinkimų, per kuriuos nė viena partija negavo daugumos parlamente. Nepaisant apklausų, kurios ištisus mėnesius jam pranašavo pralaimėjimą, socialistų premjeras sugebėjo apriboti dešiniosios opozicijos laimėjimus.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a. Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19 Seimo narių. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Seimui antradienį teikiama Lietuvos banko (LB) iniciatyva nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą.    Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisą parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai įregistravo po to, kai LB jiems pristatė siūlymus dėl kainų apvalinimo siekiant apyvartoje sumažinti 1 ir 2 centų monetų arba jų iš viso atsisakyti.

Australijos įstatymų leidėja ketvirtadienį išsamiai išdėstė kaltinimus, kad ji buvo seksualiai užpulta parlamente, ir pareiškė, kad pastatas nėra saugi vieta moterims dirbti. Su ašaromis akyse kreipdamasi į Senatą jokiai partijai nepriklausanti Lidia Thorpe teigė, kad įtakingi vyrai sakė jai seksualinio pobūdžio komentarus, užspaudė į kampą laiptinėje, nederamai lietė ir siūlė užsiimti lytiniais santykiais.

Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Už tai numatančius pakeitimus balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 10 parlamentarų.

Parlamentas ketvirtadienį atmetė valdančiosios Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Kitų balsavimu projektas grąžintas tobulinti.

Seimas ketvirtadienį planuoja patvirtinti eismo taisykles elektriniams paspirtukams: būtų draudžiama važiuoti šaligatviais, ribojamas greitis, o vairuoti šią transporto priemonę galėtų ne jaunesni nei 16 metų asmenys. Parlamentas ketina balsuoti dėl tokių Saugaus eismo automobilių keliais pataisų priėmimo. Siūloma, kad naujos taisyklės įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo.

Dėl techninių problemų pirmadienį neveikia Seimo interneto svetainė, pranešė Seimo kanceliarija. „Informuojame, kad dėl techninių problemų neveikia Seimo interneto svetainė. Gedimas šiuo metu yra šalinamas“, – rašoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime. Seimo interneto svetainės veikla dėl techninių problemų jau buvo sutrikusi prieš porą savaičių.

Parlamentarai svarsto suteikti teisę medikams atsisakyti gydyti jiems grėsmę keliančius ar įžeidinėjančius pacientus. Šią savaitę po pateikimo pritarta tai numatančioms Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pataisoms. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 38. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Paskelbus mobilizaciją Seimo nariai turėtų vykdyti tiesiogines savo funkcijas, teigia už mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą atsakinti pareigūnai. Trečiadienį parlamento nariams jie pristatė pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos sistemą, apibūdino pačių Seimo narių vietą nutikus tokiai situacijai.

Antradienį Seimas balsuos, ar įstatymu įtvirtinti neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu. Tai paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Valstybės sienos ir jos apsaugos pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris 2021 metais pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą. Šias pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos.

Dėl Seimo posėdžių salės sistemos gedimo ketvirtadienį sutriko parlamento darbas. „Yra nedidelis sistemos sutrikimas, nepavyksta užsiregistruoti. Technikai tvarko, siūlau šiek tiek vėliau, po dešimties minučių pradėti posėdį, tikiuosi, per tiek laiko pavyks sutvarkyti“, – prieš prasidedant posėdžiui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Iki 11 val. plenarinio posėdžio pradėti nepavyko.

Parlamentarams siūlant leisti vaistinėse toliau vieniems dirbti vaistininkų padėjėjams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog tai stabdys paslaugų kokybės gerėjimą, be to, apkraus šeimos gydytojus. Pataisą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas, pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.

Parlamentarai praėjusios rudens sesijos metu deklaravo pusantro karto daugiau susitikimų nei prieš metus, ši sesija buvo aktyviausia nuo kadencijos pradžios, trečiadienį paskelbė su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Šios sesijos metu 69 parlamentarai paskelbė 739 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Prieš metus jų registruoti 525. Iš viso nuo kadencijos pradžios parlamentarai paviešino daugiau nei 2,6 tūkst.

Parlamentaras Artūras Skardžius įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją, ketvirtadienį pranešė šios partijos frakcijos seniūnė Seime Orinta Leiputė. „Šiandien gavome protokolo išrašą ir norime informuoti, kad Artūras Skardžius įstojo į Socialdemokratų partiją, Kupiškio skyrių, ir mūsų frakciją papildys A. Skardžius“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė O. Leiputė. BNS žiniomis, tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė ne visi Socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai.

Seimas antradienį ketina svarstyti siūlymą pradėti apkaltos procesą parlamentarui Petrui Gražuliui. Pirmiausia bus sprendžiama, ar sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Dėl techninių problemų sekmadienio vakarą neveikia Seimo interneto svetainė, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Kaip nurodoma pranešime, gedimas šiuo metu yra šalinamas.

Šią savaitę parlamentarai pradėjo svarstyti siūlymą uždrausti Lietuvoje naudoti galingus fejerverkus ir sugriežtinti silpniausiųjų pardavimą. Atitinkamoms socialdemokrato Lino Jonausko Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisoms pritarta po pateikimo, už jas balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 22. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, per kurią Vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių reformos paketą, taip pat bus teikiamos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, žvalgybos ombudsmenus. „Iš darbų svarbiausi susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, mūsų piliečių gerove, žmogaus teisėmis ir socialinės atskirties mažinimu.

Seimo opozicija surinko reikiamus 47 parašus dėl neeilinės sesijos aiškintis, ar nebuvo nutekinta informacija apie buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo. Ji prasidės ketvirtadienį, vasario 9 d. Kad surinkti visi reikiami parašai, BNS patvirtino Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas ketvirtadienį, praėjus keturiems mėnesiams po perrinkimo, paleido žemuosius šalies parlamento rūmus ir sušaukė pirmalaikius rinkimus, pranešė jo biuras. „Valstybės vadovas 2023 metų sausio 19 dieną dekretu paleido Kazachstano parlamento Mažilisą“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime. Jame priduriama, kad jis paskyrė pirmalaikius parlamento rinkimus kovo 19 dieną.

Nuo sausio 1 dienos rotacijos tvarka pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Švedija pažadėjo išlaikyti vienybę dėl Ukrainos ir palaikyti laisvąją prekybą, atsižvelgdama į raginimus griežčiau reaguoti į JAV žaliąsias subsidijas.  Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui baigiant rudens sesiją sako, kad pagrindiniai darbai atlikti, nors norėtųsi daugiau pažangos žmogaus teisių klausimais. „Visų pirma yra biudžetas, kuris buvo kokybiškai parengtas ir rimtesnės kritikos nesulaukė, sakyčiau, pagrįstai, tai yra labai svarbus darbas. Jis taip pat buvo priimtas anksčiau ne paprastai, tai sumažino diskusijų temperatūrą, nors buvo ir apsižodžiavimų, ir pasikarščiavimų.

Lenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe.  Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų.

Seimas iš naujo ėmėsi siūlymo trumpinti terminą skirti baudoms už greitį, kai pažeidimą fiksuoja kameros. Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisai, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turi būti paskiriamos per 60 darbo dienų. Už projektą balsavo 72 Seimo nariai, susilaikė penki parlamentarai. Toliau jis bus svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, o į Seimo salę svarstymui grįš pavasario sesijoje.

Vilniuje, Seimo rūmuose, trečiadienį prasidės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėja. „Šiuo sunkiu Ukrainai ir Europai metu ypač svarbu koordinuoti veiksmus, glaudžiai bendradarbiauti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentams bei telkti tarptautinę paramą“, – yra sakiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Asamblėjos sesijos atidaryme dalyvaus Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis.

Turkijos nacionalistinės opozicinės partijos parlamentaras antradienį buvo skubiai paguldytas į reanimaciją po to, kai per audringus debatus dėl biudžeto parlamente gavo smūgį į galvą. Naujienų agentūros DHA paskelbtose nuotraukose matyti, kaip 58 metų „Geros partijos“ įstatymų leidėjas Huseyinas Orsas gauna smūgį nuo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos parlamentaro Zaferio Isiko. Per muštynes keli kiti įstatymų leidėjai nukrito ant žemės.

Vilniuje kitą savaitę posėdžiaus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų Asamblėja, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Šiuo sunkiu Ukrainai ir Europai metu ypač svarbu koordinuoti veiksmus, glaudžiai bendradarbiauti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentams bei telkti tarptautinę paramą“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.