parlamentas

Estijos naujasis prezidentas Alaras Karis pirmadienį buvo prisaikdintas per iškilmingą ceremoniją parlamente. A. Karis prezidento poste pakeitė Kersti Kaljulaid, kuri Estijai vadovavo nuo 2016 metų. Per prisaikdinimo ceremoniją K. Kaljulaid perdavė naujajam šalies vadovui prezidento grandinę. «Nuo šios dienos Alaras Karis įgyja galimybę pažvelgti į gyvenimą Estijoje nauju žvilgsniu – naujo prezidento žvilgsniu, – savo kalboje sakė kadenciją baigusi lyderė.

Vokietijos žaliųjų partijos bendrapirmininkė Annalena Baerbock trečiadienį pareiškė, kad jos partija norėtų mėginti sudaryti trišalę koaliciją su Socialdemokratų partija (SPD) ir liberalia Laisvąja demokratų partija (FDP). Šis pasirinkimas būtų smūgis į politikos besitraukiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, kurie tikėjosi sutelkti koaliciją su žaliaisiais ir FDP.

Vokietijoje suskaičiavus rinkimų rezultatus, kurie nulems ir Europos Sąjungos ateitį minimalia persvara, pergalę iškovojo socialdemokratai, aplenkę 16-ką metų šalį valdžiusios Angelos Merkel partiją. Tiesa, nors ir nusileidę, krikščionys demokratai šalies vairo atsisakyti nežada. Kova kas valdys didžiausią ir turtingiausią Europos šalį tik prasideda. Rimtasis Vokietijos finansų ministras Olafas Šolcas negali sulaikyti šypsenos.

Islandija šeštadienį eina į parlamento rinkimus, galinčius lemti, kad beprecedentė kairiųjų ir dešiniųjų koalicija praras daugumą, nors ji užtikrino ketverių metų stabilumo laikotarpį po dešimtmetį trukusių krizių. Šalies politinė arena šiuo metu yra itin susiskaldžiusi, tad naujos koalicijos formavimo procesas gali būti keblesnis nei anksčiau.

Kalinamas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas trečiadienį paragino rinkėjus paremti Komunistų partijos kandidatus per ateinantį savaitgalį vyksiančius parlamento rinkimus, siekiant susilpninti Kremliui palankius kandidatus. Valstybės Dūmos rinkimai, kuriuos, kaip prognozuojama, lengvai laimės valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, rengiami po beprecedenčio susidorojimo su valdžios aršiausiais kritikais, kurių dauguma buvo įkalinti ar priversti palikti šalį.

Detektyvas Seime – parlamentarai pasigedo kolegos Petro Gražulio. Skandalingasis parlamentaras nepasirodė nei gėjų eitynėse Kaune, nei „Šeimų sąjūdžio“ mitinge. Nesirodo jis ir parlamente. Seimo koridoriuose parlamentarai jau atvirai kalba, kad prieš skiepus pasisakantis Gražulis susirgo koronavirusu, tačiau susisiekti su juo pačiu nepavyksta nei kolegoms, nei jo vaiko mamai. Mįslingai pradingo ir visada greta Gražulio būnantis Naglis Puteikis.

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje į daugumą vietų žmonės gali patekti tik parodę galimybių pasą. Tą pajuto ir Seimo nariai, kurie nusiteikę prieš skiepus nuo koronaviruso. Valstiečių frakcijos narys Dainius Kepenis nebuvo įleistas į Seimo restoraną. Tą patvirtino ir pats Seimo narys, pareiškęs, kad dėl šio įvykio restorane daugiau niekada nesilankys, praneša naujienų portalas „Lrytas“. Anot D. Kepenio, jis galėtų gauti galimybių pasą, nes yra persirgęs koronavirusu, tačiau jo išsiimti nesiruošia.

101 vietos Estijos parlamente pirmadienį į ypatingąjį posėdį susirinko 94 įstatymų leidėjai, slaptu balsavimu bandysiantys išrinkti naują šalies prezidentą. Septyni parlamentarai posėdyje, prasidėjusiame 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nedalyvauja. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų – bent 68. Rinkimų komisija sekmadienį pranešė užregistravusi vieninteliu kandidatu į prezidentus Estijos nacionalinio muziejaus direktorių Alarą Karis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertindama pavasario sesiją priminė parlamente paramos nesulaukusį Partnerystės įstatymą. Parlamento vadovė savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad daliai žmonių mažumų teisių klausimai dažnai atrodo pertekliniai ir nesavalaikiai, tačiau jie parodo visuomenės brandą.

Albanijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už prezidento Iliro Metos atstatydinimą, apkaltinęs jį pažeidus konstituciją, kai šalies vadovas prieš balandį vykusius rinkimus palaikė opoziciją. Prezidentūra nedelsdama atmetė šį balsavimą kaip „konstitucijai prieštaraujantį ir absurdišką sprendimą“. Konstitucinis Teismas turės per tris mėnesius turės patvirtinti arba atmesti šį sprendimą. Iki tol I. Meta toliau dirbs.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis Seimo apmokėtos komandiruotės Vokietijoje metu susituokė ir dar net negrįžęs į Lietuvą priverstas aiškintis dėl ceremonijos. Kritika konservatoriaus adresu pasipylė ir dėl internete pasirodžiusio jo pokalbio su rusų provokatoriais apsimetusiais Aleksejaus Navalno bendražygiu. Pavilionis pokalbio metu pareiškė, kad Lietuvoje prezidentas – simbolinis ir nereikėtų kreipti dėmesio į tai, ką jis sako.

Lietuvos Seime susikūrė nauja Regionų frakcija. Ilgai dvejoję ir mindžikavę skirtingų pažiūrų parlamentarai pagaliau atrodo bendrą vardiklį – visi išrinkti vienmandatėse apygardose, todėl juos vienija lobistinis siekis „išmušti“ pinigų savo rinkėjų naudai. „Regionų“ frakcija veikė visada Dar nebuvo išrinktas toks Seimas, kad neveiktų lobistiniais principais grįsta Regionų frakcija, kurios narių tikslas gauti pinigų savo rinkimų apygardai.

Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Buvęs centro kairiosios Darbo partijos lyderis ir ministras taps 11-uoju žydų valstybės vadovu nuo Izraelio įkūrimo 1948 metais, nors šios pareigos  yra daugiausiai reprezentacinės. I. Herzogas pasisako už konflikto su palestiniečiais užbaigimą įkuriant Palestinos valstybę.

Antradienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen planuojant pateikti Partnerystės įstatymo projektą, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tarp Seimo narių užvirė aistros. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Seimo narė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, ji per naktį sulaukė apie šimto laiškų, susijusiu su Partnerystės įstatymo projektu. „Pirmadienio naktį Seimo narių el.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentarų atšaukimas demokratinėse valstybėse yra neįsivaizduojamas. „Nelabai įsivaizduoju vakarietiškoje, demokratiškoje valstybėje atšaukimo mechanizmo. Mes turime labai aiškius mechanizmus – turime Seimo narių apkaltą, kurios procedūra yra ir naudota ne vieną kartą, ir yra aišku, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma, bet svarbiausias mechanizmas yra rinkimai“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Parlamentarams balandį nepritarus siūlymui leisti bet kada pasitraukti iš pensijų kaupimo, Seimui gali būti pristatyta nauja iniciatyva – leisti trauktis bet kada, jei sukaupta suma neviršija 5 tūkst. eurų, rašo portalas lrt.lt.  Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad dar šią Seimo sesiją pasiūlys naują projektą. Tuo metu pensijų kaupimo bendrovės išankstiniam pasitraukimui nepritaria.

Seimas šią savaitę įteisino baudžiamųjų bylų tyrimą ir nagrinėjimą nuotoliniu būdu. Parlamentas 106 balsais „už“ priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad ikiteisminį tyrimą būtų galima atlikti ir baudžiamąsias bylas teismai galėtų nagrinėti nuotoliniu būdu – pasitelkiant informacines technologijas. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo birželio.

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas antradienį pavedė ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pamėginti suformuoti naują vyriausybę po pastarųjų aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų. Visgi valstybės vadovas sakė abejojąs, ar kuris nors iš kandidatų turi realių galimybių suburti daugumos koaliciją.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį planuoja nutraukti Seimo nario Antano Guogos įgaliojimus. VRK vadovė Laura Matjošaitytė sako, jog komisija gavo parlamentaro patikinimą, kad jis dalyvaus posėdyje. „Turime patikinimą, kad dalyvaus komisijos posėdyje, gyvai pagarsins savo pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo.

Su opozicine Darbo partija išrinktas Antanas Guoga traukiasi iš Seimo. Jo vieta atitenka pirmam už brūkšnio likusiam Artūrui Skardžiui. Guoga progą trauktis rado kaip tik po skandalo dėl homofobiškų jo partijos kolegos Viktoro Usaskicho kalbų. Europarlamentaras internete gėjus išvadino iškrypėliais, o Aušra Maldeikienė šiuos „Darbo partijos“ vėliavnešio pareiškimus išvertė politinei grupei, kuriai Europos Parlamente Uspaskichas priklauso.

Seime įsteigtas Ateities komitetas, panaikinta Migracijos komisija. Parlamentas antradienį priėmė tokias Seimo statuto pataisas, už balsavus 118 Seimo narių bei trims susilaikius. Ateities komitetas svarstys visuomenės ir valstybės ateities raidos modeliavimą, inovacijų ir technologinės pažangos plėtrą, emigracijos ir reemigracijos procesus, valstybės modernizavimą, strategines reformas. Ateities komitetas bus sudaromas pagal proporcinį atstovavimo principą.

Dalis Seimo rinkimus pralaimėjusių politikų rado darbą parlamente – jie įsidarbino buvusių kolegų padėjėjais. Po naujų rinkimų į Seimą nepatekusi buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Vida Ačienė tapo parlamentarų Eugenijaus Jovaišos ir Aušrinės Norkienės padėjėja. E. Jovaišai talkins ir buvęs Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Didžiausiosios opozicinės valstiečių Seimo frakcijos kandidatės Aušrinės Norkienės nepaskyrimas parlamento vicepirmininke yra spjūvis į rinkėjų valią, teigia šios frakcijos seniūnas. „Čia spjūvis ne į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o į rinkėjų valią“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Ramūnas Karbauskis, komentuodamas slapto balsavimo rezultatus. Už A. Norkienę per slaptą balsavimo buvo 57 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 29, vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto: privalomų seniūnijų nebus. Parlamentas buvo priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigojo savivaldybes privalomai steigti savivaldybes. Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas savivaldos autonomijos pažeidimu. Parlamentas antradienį iš naujo balsavo dėl savo priimtų pataisų ir neužteko balsų įstatymui priimti iš naujo, už balsavus 47 Seimo nariams, prieš buvus 48 ir 17 susilaikius.

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pirmadienį pradėjo derybas dėl naujos koalicijos. BNS pateikia svarbiausias partijų pozicijas iš porinkiminių spaudos konferencijų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Užsitikrinę 50 mandatų parlamente, konservatoriai bus stipriausia jėga naujojoje koalicijoje.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė ketvirtadienį įvedė sankcijas dviem Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU aukšto rango pareigūnams už jų numanomą vaidmenį 2015 metais organizuojant kibernetinę ataką prieš Vokietijos parlamentą. Tiek ES, tiek Britanija taikys sankcijas GRU vadovui viceadmirolui Igoriui Kostiukovui ir šios tarnybos 85-ojo vyriausiojo specialiųjų operacijų centro pareigūnui Dmitrijui Badinui.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį pirmuoju skaitymu pritarė viešųjų renginių įstatymų pataisoms, draudžiančioms ryšėti Georgijaus juosteles viešuose renginiuose, eitynėse, protestuose ir procesijose. Pataisas inicijavo Nacionalinio aljanso Saeimos frakcijos nariai.  Svarstant pasiūlymą parlamente kalbėję aljanso nariai Janis Dombrava ir Janis Iesalniekas sakė, kad Georgijaus juostelė yra imperializmo simbolis, naudotas ir Ukrainoje 2014 metais.

Britų parlamentarai nepaisydami pasipiktinimo Briuselyje ir nerimo namuose dėl akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo pirmadienį parėmė naują įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintos kai kurios pernai su Europos Sąjunga sudarytos „Brexito“ sutarties dalys. Bendruomenių Rūmų nariai 340 balsais pareiškė pradinį pritarimą JK vidaus rinkos įstatymui, sudarydami sąlygas keturias dienas šią ir kitą savaitę truksiančiam detaliam įstatymo projekto nagrinėjimui.

Seimo valdyba trečiadienį sudarė Lietuvos parlamentarų delegaciją, kuri Baltarusijos reikalais rūpinsis Lietuvoje ir, atsiradus galimybei, vyktų į Minską. „Tai nėra delegacija tik išvykimui į Baltarusiją, tačiau jei kas nors atvažiuos į Lietuvą, tie žmonės turės dalyvauti diskusijose Baltarusijos klausimu“, – per valdybos posėdį sakė Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Airijoje kilus skandalui dėl politikų, pažeidusių apsaugos nuo koronaviruso taisykles, šalies ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) sekmadienį pranešė šaukiantis parlamentą ir paragino už prekybą atsakingą Europos Komisijos narį Philą Hoganą (Filą Hoganą) pagalvoti apie atsistatydinimą.

Parlamento rinkimuose šių metų rudenį besiruošiančios dalyvauti partijos „Laisvė ir teisingumas“ taryba penktadienį patvirtino pirmuosius dešimt kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose. Kaip pranešė partija, jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dėl vietos Seime kovos Kelmės-Šilalės apygardoje – toje pačioje apygardoje, dar besivadinusioje Pietų Žemaitijos vadu, jis buvo išrinktas ir prieš ketverius metus.

Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo Lietuvoje suteikti prieglobstį „Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos“. 36 Seimo nariai registravo rezoliucijos projektą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Pekino planų įvesti nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui. „Priimdama Honkongui skirtą nacionalinio saugumo įstatymą, Kinija demonstruoja, kad tarptautinės sutartys jos nevaržo.

Seimui kritika – ne naujiena, visgi karantino metu ši institucija sulaukia vis daugiau kreivų žvilgsnių. Prezidentas, nevyriausybininkai ir eiliniai žmonės stebisi, ką išties veikia parlamentarai, kai visa šalis kovoja su klastingu virusu. Seimūnai posėdžiauja dvigubai rečiau, nei turėtų. Dalis jų nesirodo darbe net ir tų retų posėdžių metu, tiesa, įstatymus ir jų pataisas parlamentas priiminėja, bet neretai susipjauna dėl labai svarbių ir skubių dalykų.

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė sako, kad po karantino pertraukos parlamento darbas grįš į įprastas vėžes – posėdžiai planuojami, tiek kitą, tiek dar kitą savaitę.  „Grafikas patvirtintas, jame numatyta, kad posėdžiai vyks balandžio 21 ir 23 dienomis, 28 ir 30 dienomis, ir taip toliau“, – BNS sakė R. Baškienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas, opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų parlamento darbą.

Žemieji Pakistano parlamento rūmai priėmė neprivalomą rezoliuciją, kurioje raginama viešai pakarti žmones, nuteistus už seksualinę prievartą ir vaikų nužudymą. Visgi, tokį žingsnį smerkia opozicija ir žmogaus teisių aktyvistai, rašoma www.rferl.org. „Tie, kurie vykdo nusikaltimus prieš vaikus, neverti pasigailėjimo.

Jungtinė Karalystė skaičiuoja paskutines dienas Europos Sąjungoje. Po daugiau nei trejus metus trukusios politinės sumaišties europarlamentarai uždegė žalią šviesą „Brexitui“ ir atsisveikina su Jungtine Karalyste. Europarlamentarai susikibę už rankų jautriai traukia škotišką atsisveikinimo dainą. Europos Parlamentas galutinai uždegė žalią šviesą „Brexitui“ – tad rytoj išauš paskutinė Jungtinės Karalystės diena Europos Sąjungoje. „Noriu panaudoti garsios britų poetės žodžius.

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino kontroversišką įstatymo projektą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas. Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose, kur daugumą turi valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, už įstatymo projektą balsavo 234 parlamentarai. 211 opozicijos politikų buvo prieš, o aštuoni įstatymų leidėjai susilaikė.  Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Andrzejus Duda.

Nuotaikingas vaizdelis iš britų parlamento. Trys naujai išrinktos parlamentarės duoti priesaikos šaliai ir žmonėms atėjo ne vienos. Netrukus išvysite, kas gi joms palaikė kompaniją svarbios ceremonijos metu. Leiboristų partijos atstovė Stella Creasy britų parlamente darbuojasi jau devynerius metus, tačiau tai pirmas kartas, kai po rinkimų pakartotinai išrinkta politikė Bendruomenių rūmuose prisiekia su savo dviejų savaičių mažyle Hettie.

Japonijos parlamento nariams įteikti… šalmai, kurie turėtų juos apsaugoti nuo smūgių žemės drebėjimo metu.  Japonijos parlamento pirmininkas kolegoms demonstruoja, kaip tinkamai užsidėti šalmą. Netrukus tai išbando ir kiti – iš viso 465 – parlamentarai. Netrukus paaiškėja, kad tokie šalmai politikus turi saugoti nuo dažnai Japoniją užklumpančios stichijos – žemės drebėjimų.

Baltarusijoje sekmadienį vykę parlamento rinkimai, per kuriuos opozicija negavo nė vienos vietos, pademonstravo pagarbos demokratijai stygių ir neleido rinkėjams ir kandidatams pasinaudoti esminėmis laisvėmis, pirmadienį paskelbė tarptautiniai stebėtojai. „Šie rinkimai pademonstravo bendrą pagarbos demokratiniams įsipareigojimams stygių“, – sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) trumpalaikės stebėtojų misijos vadovės Margaretos Cederfelt pranešime.

Baltarusijos autoritariškam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai lojalūs kandidatai laimėjo parlamento rinkimus, o opozicija negavo nė vienos vietos, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai. Kritikai jau pasmerkė sekmadienio rinkimus kaip apgaulę ir sakė, kad per juos būta daug pažeidimų, nors A. Lukašenka pastaruoju metu bandė gerinti santykius su Vakarais. Pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai rodo, kad A. Lukašenkai lojalios partijos gavo visas 110 vietų Atstovų Rūmuose.

Britų parlamentas atsisveikina su charizmatiškuoju parlamento pirmininku, kurio garsūs ir griežti raginimai laikytis tvarkos išgarsino jį visame pasaulyje.  Jungtinės Karalystės parlamento rūmų pirmininko Johno Bercow griežtas ir garsus raginimas laikytis tvarkos – tarsi jo vizitinė kortelė. Taip britų parlamentarus per pastaruosius pusketvirtų „Brexito“ metų jam raminti teko, matyt, gerokai dažniau nei iki lemiamo referendumo.

Jungtinės Karalystės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas ketvirtadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą kišantis į pirmalaikius britų parlamento rinkimus, vyksiančius kitą mėnesį.

Seimas turi pozityvią daugumą ir kitų metų biudžetas bus priimtas, įsitikinęs postą išlaikęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis. „Seimas turi pozityvią daugumą ir biudžeto sprendimams susiformuos dauguma, kuri visada balsavo už Vyriausybės programą, kuri tą programą kūrė, (Seimo nariai – BNS) kurie visada jaučiasi atsakingais“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Didžiosios Britanijos parlamentarai šeštadienį pasisakė už balsavimo dėl premjero Boriso Johnsono suderintos „Brexit“ sutarties atidėjimą, teigdami, jog jiems reikia daugiau laiko, kad išnagrinėtų dokumento turinį iki spalio 31 dieną numatyto galutinio termino. Įstatymų leidėjai pritarė pataisai, kuri iš esmės priverčia vyriausybę prašyti ES atidėti „Brexit“ iki kitų metų sausio. Nepaisant to, B. Johnsonas pažadėjo laikytis galutinio termino.

Jungtinės Karalystės parlamentarai trečiadienį grįžta į parlamentą po Aukščiausiojo Teismo nutarties, kad ministro pirmininko Boriso Johnsono sprendimas sustabdyti parlamento darbą penkioms savaitėms buvo neteisėtas. Aukščiausiojo Teismo antradienio verdiktas sudavė B. Johnsonui pribloškiamą smūgį ir iškart išprovokavo raginimus premjerui atsistatydinti bei privertė dar labiau suabejoti jo pažadu spalio 31-ąją bet kokiomis sąlygomis išvesti JK iš Europos Sąjungos.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo verdiktas, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas neteisėtai sustabdė parlamento darbą, yra didžiulis smūgis jo autoritetui, komplikuojantis ir taip keblų „Brexit“ procesą. Tačiau kol kas dar neaišku, kokį poveikį tai padarys „Brexit“. Artimiausiomis savaitėmis galimi keli scenarijai, kuriuos toliau trumpai aprašome.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas antradienį pareiškė, kad jo šalis „privalės“ lapkričio 10-ąją surengti pakartotinius parlamento rinkimus, nes jis nesugebėjo užsitikrinti pakankamo kitų partijų palaikymo, kad būtų prisaikdintas antrai kadencijai. P. Sanchesas šią žinią paskelbė tuojau po karaliaus Felipe VI pareiškimo, kad jis nesiūlys naujo kandidato į premjero postą, galinčio siekti parlamento pasitikėjimo, nes jokios partijos lyderis neturi pakankamo palaikymo.