pandemija

Nors jau dauguma gydymo įstaigų grįžta į prieškarantininį ritmą, tačiau dalis jų dar neatnaujino planinių paslaugų ar atnaujino jas ne visa apimtimi. Siekiant kuo greičiau sudaryti žmonėms sąlygas gauti reikiamas gydymo paslaugas, nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi pasiekti nurodytas paslaugų apimtis. Planines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos per liepos mėnesį turi pradėti tiekti ne mažiau kaip 80 proc.

Lietuvoje kelis mėnesius neteiktos planinės paslaugos, o jas atnaujinus nusidriekė didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų, tad dalis pacientų jau griebiasi šiaudo ir bando gydytis patys naršydami google arba pagalbos ieško pas įvairaus plauko specialistus. Medikai nuogąstauja, kad po tokio „gydymo“ darbo specialistams tik padaugės.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad britų mokslininkai apibendrino klinikinio tyrimo „Recovery“, kurio metu buvo vertinami įvairūs galimi COVID-19 ligos gydymo būdai, duomenis. Tyrimo metu buvo vertinamas ir koronavirusinės infekcijos gydymo efektyvumas deksametazonu. Paaiškėjo, kad šis vaistas itin veiksmingas gydant sunkia koronavirusinės infekcijos forma sergančius pacientus.

Pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui, kvietusiam šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, iš 29 paraiškų teikėjų sutartis pakviestos pasirašyti 10 Vilniaus universiteto mokslininkų grupių.

Didžiosios Britanijos medikai skelbia aptikę pigų ir plačiai naudojamą vaistą, kuris padeda išsaugoti sunkia koronaviruso forma susirgusių žmonių gyvybes. Ekspertų teigimu, mažomis dozėmis taikomas gydymas steroidais, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra deksametazonas, yra proveržis kovoje su mirtinu virusu.   Naudojant šį gydymo metodą britams leido trečdaliu sumažinti pacientų, pajungtų prie dirbtinio kvėpavimo aparatų, mirtingumo lygį.

Nors nuotolinės gydytojo konsultacijos šalyje tapo būtinybė dėl karantino apribojus dalį paslaugų ir galimybę fiziškai apsilankyti pas gydytoją, medikai jau dabar prognozuoja, kad dalis tokių konsultacijų galėtų išlikti ir ateityje. Manoma, kad tai padėtų sumažinti ir eiles pas specialistus.

Visi trys nauji praėjusią parą patvirtinti koronaviruso atvejai registruoti Vilniuje, du iš jų – Simono Stanevičiaus gatvėje. Apie tai BNS pirmadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. „Atvejai kol kas yra dar neaiškūs. Neaiškios užsikrėtimo aplinkybės ir reikalingos papildomos apklausos“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

„Ir iki covidinės situacijos kalbėdavome apie eiles, sudėtingą patekimą pas gydytojus, bet dabar ta situacija yra kubu sudėtingesnė. Labiausiai viską apsunkina tai, kad net registruojantis, norėdamas gauti paslaugas pacientas yra mėtomas nuo vieno prie kito – skambina į registratūrą, sako „kreipkitės į šeimos gydytoją“, o ten jis vėl nukreipiamas į registratūrą“, – dabartinę situaciją trumpai apibūdino Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezid...

Vis daugiau gydymo įstaigų atnaujina darbą, pirmadienį spaudos konferencijos metu pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau primena, kad nuo liepos vien atnaujinti planinių paslaugų nepakaks, reikės pasiekti ir tam tikrą apimčių lygį. Paaiškėjo, kad iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų beveik 75 proc. poliklinikų, 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 84 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu.

Tie, kurie grįžę iš koronaviruso paveiktų šalių nesilaikys rekomendacijos izoliuotis, gali stipriai pasigailėti, pirmadienį spaudos konferencijos metu įspėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pabrėžė, kad jei toks asmuo paskleistų virusą, už tai galėtų grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. A. Veryga priminė, kad vėl yra įsigaliojęs šalių, iš kurių yra ribojamas atvykimas, sąrašas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė, pateikdama naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje, įvardijo naujausius nerimą keliančius koronaviruso atvejus. Naujausiais duomenimis, ištyrus 1608 mėginius per pastarąją parą patvirtinti 5 nauji užsikrėtimo atvejai.

Kuomet pasaulį apėmė koronaviruso pandemija, mokslininkai susidūrė su keista ir pavojinga ligos eiga. Tuo metu, kai daugumai ligonių pasireikšdavo kosulys, jie netekdavo skonio ir išaugdavo temperatūra, kitiems infekuotiesiems Covid-19 niekuo nepasireikšdavo, ir jie net neįtardavo, kad yra viruso nešiotojai. Mokslininkų teigimu, būtina suprasti, kaip daug žmonių serga be simptomų, ar iš tiesų tokie „tylūs nešiotojai“ yra epidemiją vis pakurstantis veiksnys.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Savaitgalį pranešta apie 12 naujų koronaviruso atvejų. Dešimt jų registruota Vilniaus apskrityje, po vieną – Utenos ir Telšių apskrityse. Trys atvejai susiję su kelionėmis į užsienį: užkratas parvežtas iš Rusijos, Švedijos ir Danijos. Keturi užsikrėtimai susiję su Santaros klinikų darbuotojais, trys – su Vilniaus rajone, Kalvelių kaime, vykusia švente. Patvirtintas šalių sąrašas.

Pirmieji pacientai su koronaviruso požymiais Prancūzijoje galėjo atsirasti dar 2019-ųjų lapkritį. Tokias išvadas pateikė vienos iš ligoninių rentgenologai, peržiūrėję 2,5 tūkst. rentgeno nuotraukų.  „Tipinės plaučių anomalijos, kurias sukelia Covid-19“, rašoma „Le Parisien“, kurie cituoja Alberto Shweitzerio ligoninės vyr. rentgenologą Michelį Schmittą. Buvo aptiktos rentgeno nuotraukos, kurios darytos dar lapkričio 16-ąją ir 18-ąją.

Nuolatinis kaukių viešose vietose dėvėjimas leidžia išlaikyti koronaviruso reprodukcijos lygį žemiau 1.0 ir apsaugo nuo antrosios ligos bangos atėjimo, jeigu taikoma kartu su karantinu, teigiama naujame tyrime.  Kembridžo ir Grinvičo universitetų atliktas modelinis tyrimas rodo, kad vien tik griežtas karantinas nesustabdys COVID-19 atsigavimo.

Ne vienam koronaviruso infekcijos židiniui įsisukus asmeninėse šventėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga primygtinai, jei tik įmanoma, ragina kol kas jų atsisakyti. Jo teigimu, virusas ir vasarą niekur nedingęs, tad vertėtų toliau pasisaugoti.

Nesiliaujant pacientų skundams, kad jų dar net neregistruoja vizitams pas gydytojus arba tenka stoti į didžiulę eilę, o medikams pykstant dėl perteklinių, nelogiškų sprendimų, sveikatos apsaugos ministras penktadienį suteikė vilties, kad situacija gali pagerėti. Pateikdamas naujausią informaciją apie COVID-19 infekcijos suvaldymą spaudos konferencijos metu jis užsiminė ir apie planus atšaukti daug chaoso medikų bendruomenėje sukėlusią rekomendaciją dirbti ciklais.

Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė gavęs informaciją apie vieno paciento mirtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. „Asmuo mirė vakar vakare. Jis priklausė 51–60 metų amžiaus grupei", – informavo Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Ji pasakojo, kad asmuo gegužės 28 d. grįžo iš Švedijos keltu į Estiją, po to nuosavu automobiliu grįžo į Lietuvą ir jau jausdamas ligos simptomus GMP automobiliu buvo išvežtas į ligoninę.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga penktadienį pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje, pasidžiaugė, kad situacija šalyje toliau gerėja ir net galime perduoti patirtį kitoms šalims. „Situacija po truputį gerėja arba bent jau pasiekus tą lygį neblogėja, tad galime vis laisviau kvėpuoti.

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad per paskutinę parą užfiksuoti 4 nauji koronaviruso atvejai. Viso patvirtintų atvejų nuo epidemijos pradžios susirgo 1756 žmonės.

Griežto karantino pritaikymas Europoje leido išvengti milijonų žmonių mirčių, skelbiama naujame mokslininkų tyrime. Mokslininkų teigimu, tai leido išgelbėti daugiau gyvybių, negu kada nors anksčiau.  Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, atlikę turimų duomenų analizę, nustatė, kad „mirtingumas būtų buvęs milžiniškas“, jeigu nebūtų pritaikytos žmonių izoliacijos priemonės.

Nors karantinas jau atšaukiamas, gydymo įstaigos teigia dar negreitai galėsiančios grįžti į įprasto darbo vėžes. „Mūsų ligoninės nepritaikytos formuoti atskirus pacientų srautus, o visos Lietuvos problema, kad neturime pakankamai gydytojų infektologų“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė.

Panevėžietė Kristina Jakšienė pasakojo likusi apstulbusi, kokios pagalbos miesto ligoninėje sulaukė čia atvežusi insulto ištiktą mamą. Jos teigimu, medikai ne tik neskubėjo tinkamai teikti pagalbos, reikalavo atvežti sauskelnių ir kitų higienos priemonių, tačiau neleido jų perduoti. Moteris guodėsi, kad nuo birželio 4 d. tik šį ketvirtadienį gavusi informacijos apie mamos sveikatos būklę. Ligoninė gi teigia, kad jokio raštiško skundo dėl šios situacijos nėra gavusi.

Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti stipendijų mokėjimą už anksčiau pasiektus laimėjimus geriausiems šalies sportininkams, kurie dėl koronaviruso pandemijos ir atšauktų varžybų prarado galimybes varžytis. Tokį Sporto įstatymo pakeitimą ministrų kabinetui teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tam dar turės pritarti Seimas. Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 15 sportininkų, kuriems nuo šių metų gegužės 22 iki kitų metų rugsėjo 16 dienos baigiasi stipendijos mokėjimo terminas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, trečiadienį žurnalistų paklaustas, kaip vertinantis statistiką, kad šalyje padaugėjo mirčių nuo infarktų, sakė tokių duomenų neturintys. Jo teigimu, situacija yra stabili, o kai kada patys pacientai privengė kreiptis pagalbos.

Medikams skundžiantis, kad ligi šiol nesulaukia ne tik dirbantiesiems COVID-19 židiniuose žadėtų priedų, bet ir suplanuoto algų padidėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad pinigai buvo skirti ir siūlo jų keliais pasidomėti pačioms savivaldybėms. Šios gi sako esančios nežinioje ne tik dėl medikams skirtų lėšų, tiek dėl kitų pandemijos suvaldymui skirtų lėšų kompensavimo.

Covid-19 pandemijos metu buvo daug kalbama apie simptomų neturinčius ligos nešiotojus, kurie užkrečia aplinkinius patys to nejausdami. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) perspėja, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai ir siūlo nepainioti jų su tais atvejais, kuomet žmogus tik pradeda sirgti ir simptomai dar nepasireiškia.  Besimptomių nešiotojų koronaviruso perdavimas pasitaiko itin retai, pareiškė PSO kovos su naujuoju koronavirusu grupės atstovė Maria Van Kerkhove.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keturių Europos Sąjungos narių lyderiai antradienį paragino Briuselį apsvarstyti būdus, kaip geriau pasiruošti kitai pandemijai. Jie sakė, kad chaotiškas Europos atsakas į koronaviruso protrūkį, pareikalavusį 184 256 gyvybių, „iškėlė klausimų“ apie ES pasirengimą pandemijoms, ir pabrėžė poreikį suformuoti visos Europos poziciją, ypač kovojant su galima antrąja viruso banga.

Antradienį nuo koronaviruso mirė trys žmonės – du Antavilių pensionato globotiniai ir vienas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Buvę Antavilių pensionato globotiniai mirė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 padalinyje, o buvęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas mirė Santaros klinikose“, – BNS antradienį sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Tarp Kernavėje organizuotos šventės dalyvių – ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbuotojai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, COVID-19 infekcija užsikrėtė dvi Kompleksinio gydymo poskyryje dirbančios medikės.

„Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės“, – vertindama dabartinę situaciją atslūgus COVID-19 epidemijai sakė Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Nors viruso plitimui suvaldyti neišvengiamai reikėjo imtis priemonių, gydytoja pabrėžia, kad visgi karantino žala yra sunkiai išmatuojama.

Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl koronaviruso pandemijos visame pasaulyje prastėja, ir perspėjo, kad negalima pasitenkinti esama padėtimi. Ši Jungtinių Tautų organizacija nurodė užfiksavusi didžiausią per vieną parą užregistruotų užsikrėtimo atvejų skaičių, koronavirusinei infekcijai COVID-19 sparčiai tebeplintant abiejuose Amerikos žemynuose.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.

Iš Hamburgo į Klaipėdą gegužės 29-ąją atvykusi Jūratė jaučiasi taip, lyg būtų ištraukusi nelaimingą bilietą. Atplaukusią keltu moterį nuvežė dviems savaitėms izoliuotis į viešbutį. Nors po kelių dienų tvarka buvo pakeista ir atvykusiems iš užsienio izoliacija nebeprivaloma, Jūratės neišleidžia iki pat šiol. „Kur tik nesikreipiau - tarsi į sieną. Aiškina, kad man naujoji tvarka negalioja, nes atvykau iki tol, kol ji pasikeitė.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą. Savaitgalį pranešta iš viso apie 20 naujų koronaviruso atvejų, epidemiologams nerimą kelia situacija dėl koronaviruso plitimo tarp Vilniaus rajone esančiuose Kalveliuose vykusios šventės dalyvių ir su jais susijusių asmenų, iš viso nustatyta 150 sąlytį turėjusių žmonių. Šalių sąrašas.

Karantinas po truputį švelnėja, o kai kuriems jis šiek tiek visai pasimiršta. Vienas skaitytojas susisiekė su portalu, norėdamas papasakoti apie nutikusią nemalonią situaciją, kuri skamba lyg vieni verslai bando pasipelnyti iš žioplų žmonių. Vienoje Kauno degalinių operatorė atsisakė aptarnauti klientą, nes šis nedėvėjo kaukės, tačiau yra vienas momentas, kuris stipriai suglumino kaunietį.

Pasaulyje oficialiai užregistruota jau daugiau kaip 7 mln. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų. Praėjusių metų gruodį Kinijoje prasidėjusi koronaviruso epidemija vos per kelis mėnesius išplito po visą pasaulį ir faktiškai sustabdė didelės dalies šalių ekonomiką dėl taikomų žmonių izoliacijos ribojimų. Vien JAV užkrėstųjų skaičius beveik siekia 2 mln. ribą. Antroje vietoje – Brazilija, su beveik 700 tūks. susirgimų.

Japonijos ekspertai perspėja gyventojus atsargiai naudoti kaukes vasarą, nes kyla rizika gauti šilumos smūgį. Kaukių dėvėjimas yra viena iš pagrindinių rekomendacijų saugantis Covid-19 infekcijos. Ekspertai tvirtina, kad kaukės taps „naujo gyvenimo stiliaus“ privaloma dalimi, siekiant išvengti koronaviruso infekcijos plėtros, todėl svarbu tinkamai jomis naudotis.

Visi devyni praėjusią parą patvirtinti koronaviruso atvejai užfiksuoti Vilniaus apskrityje, epidemiologams nerimą kelią vis didėjantis užsikrėtusiųjų Kalveliuose vykusios šventės dalyvių ir su jais susijusių asmenų skaičius. „Vakar patvirtinti devyni atvejai, visi jie yra Vilniaus apskrityje, iš tų devynių atvejų du yra įvežtiniai“, – BNS sekmadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Rusijoje per paėjusią parą nustatyta kone 9 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, iš kurių beveik 3,5 tūkst. yra besimptomiai, o 134 žmonės nuo šios ligos mirė, rodo sekmadienį paskelbti šalies kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. „Per praėjusią parą 84 Rusijos regionuose patvirtinti 8 984 COVID-19 atvejai, įskaitant 1 956 [atvejus] Maskvoje. Išaiškinti 3 458 (38,5 proc.) žmonės be klinikinių apraiškų“, – sakoma štabo pranešime.

Indija sekmadienį pranešė apie 9 971 naują užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejį, ir tai yra rekordinis paros atvejų skaičius, užregistruotas diena prieš tai, kai šalis rengiasi po 10 savaičių trukusio karantino vėl atidaryti parduotuvių centrus, viešbučius ir religines vietas. Indija jau pralenkė Ispaniją ir tapo penkta labiausiai nuo pandemijos nukentėjusia valstybe. Šalyje patvirtinti 246 628 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 6 929 mirties atvejai.

Latvijoje per praėjusią parą užfiksuoti du nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, sekmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą atlikti 1 125 testai COVID-19 nustatyti. Iš viso nuo pandemijos pradžios šalyje atlikta 117 660 testų, 1 088 iš jų rezultatai buvo teigiami. Remiantis penktadienio duomenimis, pasveiko 781 asmuo, 25 žmonės mirė. Per praėjusią parą nebuvo hospitalizuotas nė vienas COVID-19 pacientas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) birželio 7 d. duomenimis, per vakar dieną patvirtinti 9 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Iš viso patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 1714. Sergančių žmonių vis dar yra 306, priversti izoliuotis – 250 . Pasveikusiųjų – jau 1328. Mirė nuo koronaviruso 71, užsikrėtusiųjų koronavirusu, bet mirusių dėl kitų priežasčių – 9.  Nuo birželio 1 d. fiksuoti 9 įvežtiniai atvejai.

JAV per praėjusią parą užregistruoti 749 nauji mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo šeštadienį 20 val. 30 min. vietos (sekmadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku paskelbti Džonso Hopkinso universiteto renkami duomenys. Bendras koronaviruso aukų skaičius pasiekė 109 791, šalyje patvirtinta per 1,9 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų. Apie pusė milijono žmonių jau pasveiko nuo šios ligos.

Nuo „Covid-19“ mirė daugiau nei 350 tūkst. žmonių, tačiau vis dar nėra įrodyta, kad kokie nors vaistai padėtų gydyti šią ligą. Nepaisant to, medikai ieško būdų, kaip bent jau susilpninti viruso poveikį pacientams.  Taigi, kiek mes priartėjome prie vaistų, kurie padėtų mums išsigelbėti nuo klastingo viruso? Visame pasaulyje šiuo metu tiriama daugiau nei 150 skirtingų vaistų. Daugelis jų yra jau sukurti vaistai, kurie yra išbandomi kovoje su šiuo virusu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo šalis išmoko dorotis su koronaviruso epidemija nesiimdama kraštutinių priemonių. „Apskritai iki šiol mums pavyko išvengti kraštutinio scenarijaus“, – lankydamasis Mogiliavo srityje, pareiškė A. Lukašenka; jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA. „Be to, mes neuždarėme šalies. Kalbant apie sienas, mums jų uždaryti ir neprireikė. Mūsų kaimynai užsidarė.

Kinijos mokslininkai nustatė, kad jau pripažinti sveikais ir iš ligoninės paleisti pacientai net ir praėjus 2 savaitėms nešiojo virusą. Medikai pažymi, kad nėra aišku: ar tokie pasveikę, tačiau virusą savyje vis dar nešiojantys pacientai, gali užkrėsti kitus. Visi pacientai tyrimo metu jau buvo paleisti iš klinikos prieš mažiausiai 4 dienas, o kai kurie net ir prieš daugiau nei tris savaites.