pandemija

Ukrainoje per pastarąją parą užregistruoti 542 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti atsaką į epidemiją koordinuojančios Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) duomenys. NSGT duomenimis, nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 49 043 COVID-19 atvejų, 1 262 pacientai mirė, dar 21 703 pasveiko, iš jų 327 – per pastarąją parą.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nustatyti 39 379 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, rodo Džonso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys.     Remiantis Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenimis, paskelbtais sekmadienį 20 val. 30 min. vietos (pirmadienį 3 val. 30 min.

Latvijoje per pastarąją parą patvirtinti trys nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyti 1 124 COVID-19 atvejų, 30 užsikrėtusių žmonių mirė. Latvijoje atlikta iš viso 158 518 testų koronavirusinei infekcijai nustatyti, iš jų 692 – per pastarąją parą.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras nustatytų užsikrėtimų skaičius išaugo iki 1841. Visi nauji atvejai fiksuoti Vilniaus apskrityje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).   COVID-19 liga buvo patvirtinta asmeniui, birželio 24 dieną keliavusiam traukiniu, juo taip pat vyko asmuo, kuriam ligos atvejis nustatytas anksčiau. Abu jie važiavo 6-ame vagone. Nustatyta per 30 sąlytį turėjusių asmenų – visi izoliuoti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 6 d. duomenimis, šalyje ištyrus 1149 ėminius per parą nustatyti 5 nauji koronaviruso atvejai. Nuo birželio 1 d. iš viso fiksuoti 37 įvežtiniai atvejai.

Lietuvos nacionalinis muziejus, balandį pakvietęs skirti įvairius su koronaviruso pandemija susijusius daiktus, sulaukė per 130 eksponatų. Įdomiausius jų žadama pristatyti jau netrukus, o ateityje – surengti didesnę parodą. „Iniciatyva sulaukė atsako, pereiname į antrą etapą – gauname jau pačius eksponatus fiziškai: kontaktuojame su žmonėmis, jie mums daiktus atveža, pristato. Labai smagu žiūrėti, kai gali ne tik paskaityti tas istorijas, pamatyti nuotraukas, pamatyti pačius objektus.

Indija pirmadienį pranešė, kad šalyje užregistruota beveik 700 tūkst. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, tad šiuo atžvilgiu šalis aplenkė Rusiją ir tapo trečiąja labiausiai pandemijos paveikta valstybe. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje nustatyti iš viso 697 358 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, iš jų 24 tūkst. – per pastarąją parą. Rusijoje iki šiol nustatyta daugiau kaip 681 tūkst. COVID-19 atvejų.

Koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kyla natūralus klausimas, kaip atsikratyti įkyraus ir sunkiai išgyvendinamo viruso. Tačiau, jeigu visi virusai staiga išnyktų, pasaulis taptų visiškai kitokia vieta – tik vargu ar mes norėtume, kad taip būtų. Stebint gąsdinantį Covid-19 pandemijos paveikslą, kurį žmonės mato žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, galima pamanyti, kad virusai tik tuo ir užsiima, kad bando pražudyti kuo daugiau žmonių.

Kalifornijos universiteto mokslininkai ištyrė naujojo koronaviruso infekcijos išplitimo žmogaus organizme ypatybes ir nustatė, kad kovai su Covid-19 galima būtų naudoti gydymo metodus, kurie taikomi vėžio gydymui.  Mokslininkai taip pat nustatė, kad naujasis koronavirusas savo veikimo principu labiau panašus į vėžį nei į kitas virusines ligas.

JAV kovos su koronavirusu „architektas“, vyriausiasis šalies infektologas Anthony Fauci pareiškė, kad jokia vakcina nepadės, jeigu gyventojai atsisakys skiepytis. Medikui nerimą kelia „antivakserių“ judėjimo mastas. Anot jo, tai verčia abejoti kuriamų vaistų galimybėmis sustabdyti viruso plitimą, net jeigu ir pavyktų juos greitai pagaminti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino sąrašą valstybių, iš kurių nuo liepos 6 dienos užsieniečiai į Lietuvą galės atvykti be jokių apribojimų. Pablogėjus epidemiologinei situacijai Liuksemburge, šios šalies piliečiai ir teisėtai joje gyvenantys asmenys vėl nebus įleidžiami į Lietuvą. Kiek suprastėjo ir padėtis Čekijoje, tačiau iš jos atvykti vis dar leidžiama, tik rekomenduojama izoliuotis.

COVID-19 gali sukelti diabetą sveikiems žmonėms, pažeisdamas insuliną gaminančias kasos ląsteles ir sutrikdydamas insulino sekreciją, rodo neseniai atliktas laboratorinis eksperimentas. Tokia įspėjančia žinute savo socialinio tinklo paskyroje dalinasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. „ACE2 receptorių, kurių pagalba koronavirusai įsiskverbia į ląstelę, yra ne tik kvėpavimo organuose, bet ir kasoje, plaučiuose, inkstuose, insulocitų ląstelėse ir kt.

Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, šalies įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, mat buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Negana to, kai kurių priemonių buvo įsigyta net už 4 kartus didesnę kainą. Kol gydymo įstaigų vadovai ir savivaldybės skundžiasi tvyrojusiu chaosu, Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad tokiai pandemijai buvo nepasiruošusi ne viena valstybė.

Nors visų infektologų ir kitų specialistų akys pastaruoju metu nukreiptos į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją, tai nesumažino kitų infekcinių ligų plitimo grėsmės visuomenėje. Medikų teigimu, jau kuris laikas prognozuotas infekcinių ligų pakilimas pasaulyje turėtų versti tiek valdžios atstovus dėlioti kitokius sveikatos politikos prioritetus, tiek keisti visuomenės požiūrį į jų prevencijos svarbą.

Švedija ir Baltarusija yra dvi šalys Europoje, pasirinkusios savaip, netaikant griežtų karantino priemonių, kovoti su koronaviruso pandemija. Tuo metu kai Švedijoje pradėdamas tyrimas dėl valdžios veiksmų kovoje su Covid-19, Baltarusijos prezidentas skelbia pergalę – oficialūs duomenys leidžia teigti, kad užkrėstųjų ir sergančiųjų skaičius mažėja. Abi šalys pasirinko kiek skirtingą būdą ne tik nuo kitų Europos šalių, tačiau ir tarpusavyje.

Nors gydymo įstaigos skelbia, kad vis plačiau atveria duris ir atnaujina planines paslaugas, ligoninių atstovai neslepia, kad „įsijungti“ pilnu tempu neleidžia ne tik griežtesni higienos reikalavimai, bet ir darbuotojų atostogos bei registraciją ateičiai koreguojantis galimos antros koronaviruso bangos laukimas.

Dėl koronaviruso pandemijos darbo ir pajamų netekę gidai Vilniuje antradienį surengė akciją, siekdami atkreipti dėmesį į turizmo sektoriaus darbuotojų problemas. Kelios dešimtys gidų su šūkiais „Guides together“ ir „Guide work matters“ („Gidai kartu“, „Gidų darbas svarbus“) atviru turistiniu autobusu pajudėjo nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės link Rotušės, kur vėliau prie jų prisijungė kiti kolegos ir dešimčiai minučių iškleidė įvairiaspalvius skėčius taip atkreipdami praeivių dėmesį.

Kinijoje tyrėjai atrado naują kiaulių gripo atmainą, galinčią sukelti naują pandemiją, sakoma pirmadienį JAV mokslo žurnale PNAS paskelbtame straipsnyje. Kaip rodo genetiniai tyrimai, atmaina G4 yra kilusi iš kiaulių gripo H1N1, sukėlusio pandemiją 2009 metais. Šis virusas pasižymi „visais svarbiausiais ypatumais, rodančiais, kad jis labai prisitaikęs užkrėsti žmonės“, sakoma Kinijos universitetų ir šios šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centro studijoje.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, antradienį Seime pateikdamas naujausią informaciją apie koronaviruso plitimo suvaldymą šalyje, pabrėžė, kad atsipalaiduoti vis dar negalima. Ypač jis ragino įvertinti kelionių į kitas šalis būtinumą ir atsakomybę nesilaikant numatytų reikalavimų. Nors karantinas šalyje atšauktas nuo birželio 17 d., vis dar nesiliaujama fiksuoti naujus koronaviruso atvejus.

Kada baigsis COVID-19 ligą sukeliančių koronavirusų pandemija? Tai – vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad bet kokios pandemijos pabaiga dažniausiai priklauso nuo kelių veiksnių. „Pirmasis – kiek žinome apie patį virusą. Kuo daugiau žinome, tuo greičiau galime jo atsikratyti. Šios žinios būtinos kuriant veiksmingus ir saugius skiepus.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komitete pirmadienį paprašytas pasiaiškinti dėl neva slepiamų statistinių duomenų apie išaugusį mirčių per karantiną skaičių ir stipriai išaugusius savo pavaldinių algas, neieškojo žodžio kišenėje.

Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai.

Pasaulyje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 jau mirė daugiau kaip pusė milijono žmonių, rodo naujienų agentūros AFP paskelbti oficialių šaltinių duomenys. Daugiau kaip du trečdaliai letalinių atvejų užregistruota Jungtinėse Valstijose ir Europoje.  Duomenys, gauti iki sekmadienio 22 val. Grinvičo (pirmadienio 1 val. Lietuvos) laiku, rodo, kad nuo COVID-19 pasaulyje jau mirė 500 390 žmonių. Bendrai užregistruota 10 099 576 užsikrėtimo atvejai.

Koronaviruso pandemija dar toli gražu nesibaigė. Pietų Amerikoje, Afrikoje vis dar daugėja susirgimų, o ten, kur jau virusą pavyko sukontroliuoti, baiminamasi antrosios bangos. Ekspertai atskleidė, ko dar galime tikėtis iš viruso. Vos prieš šimtmetį siautusi antroji „Ispaniško gripo“ banga, manoma, nusinešė netgi daugiau gyvybių už pirmąją.

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Pandemija apribojo itin turtingų asmenų galimybes lankytis savo mėgiamose vietose ir leisti pinigus. Paradoksalu, tačiau toks turčių elgesys stabdo ekonomikos atsigavimą, net sušvelnėjus karantino sąlygoms visame pasaulyje.

Kiaulių gripas nėra vienintelė mėsininkų problema šiais metais. Covid-19 virusas katastrofiškų pasekmių visai kiaulienos tiekimo grandinei: nuo poreikio sumažėjimo, iki gamybos stabdymo ar transportavimo problemų. Dėl to milijonams šių gyvulių turės būti pritaikyta eutanazija.  Naujojo koronaviruso pandemijos akivaizdoje kiaulių gripo problema atsidūrė antrajame plane.

Kalbėdamas apie galimus tolimesnius COVID-19 plitimo scenarijus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį į itin nerimą keliančius skaičius. Anot jo, šiuo metu manoma, kad tik vienas iš penkių gali susirgti kliniškai išreikšta infekcijos forma, o diagnozuojama vidutiniškai gali būti viso labo tik 6 proc. ligos atvejų. „Šiandien manoma, kad apie 80 proc. žmonių yra besimptomiai ir galbūt diagnozuojama tiktai vidutiniškai tik 6 proc. atvejų.

Atlikus nepriklausomus mokslinius tyrimus Kinijos, JAV ir Irano universitetuose, buvo patvirtintas kraujo grupės ir komplikacijų nuo koronaviruso ryšys. Mokslininkai nustatė, kad skirtingos kraujo grupės statistiškai lemia skirtingą ligos eigą. Mokslininkai nustatė, kad didžiausia sunkios ligos eigos riziką užsikrėtus koronavirusu turi antrosios A (II) kraujo grupės žmonės.

Klausimas, kuris persekioja mokslininkus nuo pat pandemijos pradžios: ar visiems persirgusiems koronavirusu susiforumuoja antikūnai – o jeigu taip, kokiam laikotarpiui jų užtenka? Ekspertai taip pat perspėja, kad pasitikėti natūraliu imunitetu gali būti pragaištinga, todėl būtina išrasti patikimą vakciną. Tačiau naujausias tyrimas, publikuotas leidinyje „Nature Medicine“, rodo, kad viltys sulaukti džiugių naujienų bliūkšta.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą nustatyti du naujo koronaviruso atvejai: susirgo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotojas, nustatytos kelios dešimtys didelės rizikos kontaktą turėjusių asmenų, tarp jų – ligoninės pacientai.

 Į Lietuvą iš Kinijos atgabenta 14 tonų apsauginių chalatų ir kombinezonų siunta valstybiniam medicinos atsargų rezervui, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis kovo mėnesio asmens apsaugos priemonių užsakymo, kuris iš Kinijos keliauja dalimis. Pradžioje jos buvo skubiai gabenamos lėktuvais, vėliau, kai situacija stabilizavosi, jos pradėtos gabenti lėtesniu ir pigesniu būdu – traukiniais.

Praėjusią savaitę dar 1,48 mln. amerikiečių pateikė paraiškas dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas. Šis skaičius viršijo prognozes ir parodė besitęsiančią koronaviruso pandemijos žalą. Naujų paraiškų dėl nedarbo išmokų skaičius sumažėjo vos 60 000, palyginti su ankstesnės savaitės rodikliu, o bendras žmonių, kurie darbo neteko nuo kovo vidurio, kai įmonės ėmė stabdyti veiklą, skaičius pasiekė daugiau kaip 47,2 milijono.

Nors dar pandemijos pradžioje ne kartą svarstyta, kad vasarą susirgimų koronavirusine infekcija veikiant saulei natūraliai turėtų sumažėti, visgi kol kas tokia teorija, specialistų teigimu, nepasitvirtina.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, Brazilijos pavyzdys rodo, kad net karštas klimatas ir saulės spinduliai vis tik nesulaikys viruso, jei bus kitos palankios sąlygos.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad visi ministerijos Covid-19 pandemijos metu užsienyje pirkti respiratoriai yra saugūs ir buvo patikrinti laboratorijose. Vis dėlto ministras neatmeta galimybės, kad privatūs šalies verslininkai iš Kinijos galėjo gauti nesaugių apsaugos priemonių, kurias, nežinodami apie jų trūkumus, dovanojo medikams ir pardavinėjo internete.

Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad kitą savaitę koronavirusu SARS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje jau kitą savaitę perkops 10 milijonų. „Mes manome, kad kitą savaitę SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 ligos atvejų planetoje skaičius viršys 10 mln.“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jo žodžiais, kad dabar naujuoju koronavirusu infekuotų žmonių yra daugiau kaip 9,1 mln., o mirčių nuo šios ligos – per 470 tūkstančių.

Šalims vis labiau atsiveriant po griežtų koronaviruso karantino priemonių taikymo, vienu svarbiausių rodiklių tampa epidemiologinė situacija visame pasaulyje. Pagal tai, kiek sergančiųjų šalyje tenka vienam gyventojui, kokiu greičiu plinta virusas pastaruoju metu, galima susidaryti tikslesnį pandemijos vaizdą. Vienas iš Covid-19 indikatorių yra atvejų skaičius 1 mln. žmonių. Tai yra, kiek šalyje vidutiniškai buvo sergama šia liga, jeigu skaičiuotume, kad viso yra milijonas žmonių.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 1 276 testus naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų nenustatyta, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Latvijoje naujų ligos atvejų nefiksuojama ketvirtą dieną iš eilės.  Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, per praėjusią parą dėl koronavirusinės infekcijos nebuvo hospitalizuotas nė vienas žmogus.

Jungtinėse Valstijose per pastarąją parą mirė dar 792 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės, rodo antradienį Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. Tuo metu šalies aukščiausio rango užkrečiamųjų ligų ekspertai perspėjo, kad dėl koronaviruso pandemijos Amerikos tebelaukia „istoriniai“ iššūkiai. Smarkiausiai pasaulyje pandemijos paveiktoje valstybėje bendras aukų skaičius padidėjo iki 121 176, taip pat užregistruota daugiau kaip 2,34 mln.

Turkijoje mirė jau daugiau kaip 5 000 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o bendras patvirtintų infekcijos COVID-19 atvejų skaičius viršijo 190 tūkst., antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca. Ministras, kasdien per „Twitter“ skelbiantis atnaujintus duomenis apie protrūkį šalyje, nurodė, kad kad per pastarąją parą mirė dar 27 koronavirusu užsikrėtę žmonės, taip pat nustatyti 1 268 nauji užsikrėtimo atvejai.

Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.

Daugiau nei trečdalis tiekėjų, su kuriais sudarytos sutartys įsigyti priemonių kovai su pandemija, iki tol neprekiavo medicininėmis prekėmis ar įranga, antradienį skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). „Naujų tiekėjų atėjimas į viešuosius pirkimus yra teigiamas ir skatinamas, tačiau paprastai nauji tiekėjai pradeda dalyvauti skelbiamuose pirkimuose, tuo tarpu į neskelbiamus pirkimus paprastai kviečiami žinomi, tam tikra veikla užsiimantys tiekėjai“, – rašoma VPT pranešime.

Praėjusią parą patvirtinus du naujus koronaviruso atvejus, ši diagnozė nustatyta Kėdainių rajono ir Klaipėdos gyventojams. Apie tai BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Jos teigimu, Kėdainių rajono gyventojas dirbo ūkyje ir simptomų nejaučia, tačiau yra paguldytas į Kauno klinikinę ligoninę.

Žmonių kūrybiškumui ribų nėra, tad per karantiną dėl pandemijos yra sugalvota įvairių gyvenimą lengvinančių išradimų. Ką daryti, kai sportuoti norisi, o griežtų atstumo ir higienos reikalavimų laikytis vis dar reikia? Išeitis – jogos pamokos kupoluose. Tokį pavyzdį pasauliui rodo Toronto jogos entuziastai. Kiekvienas jų turi savo kupolą, kuris po treniruotės yra išvalomas ir dezinfekuojamas.

Naujojo koronaviruso pandemijos tempas vis dar didėja, o jos poveikis bus juntamas dešimtmečius, pirmadienį per interneto konferenciją sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius.

Beveik 1,7 mlrd. žmonių (tai yra 22 proc. visų Žemės gyventojų) turi nors vieną ligą, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų užsikrėtus koronavirusu, teigiama naujausiame britų mokslininkų tyrime. Su komplikacijomis galinčių susidurti lietuvių procentas – didžiausias Europoje. „Kol šalys viena po kitos atšaukia karantino apribojimus, valdžios stengiasi apsaugoti pačius pažeidžiamiausius piliečius nuo viruso, kuris niekur nedingo.

Jeigu žmonės uždarytų klozeto dangtį prieš nuleidžiant vandenį, tai galėtų padėti sustabdyti Covid-19 viruso plėtrą, skelbiama naujame tyrime. Koronavirusas gyvuoja ir gali išgyventi kelionę žmogaus virškinimo traktu. Jis dažnai aptinkamas žmonių išmatose net ir praėjus kelioms savaitėms po simptomų dingimo. Dėl turbulencijos, kuri susidaro dėl greito vandens srauto, unitaze nuleidžiant išmatas susiformuoja infekcinių dalelių debesis, kuris gali kilti net iki 1 metro aukštyn.

Koronaviruso pandemija sudrebino visą pasaulį, o jos pasekmes mes jausime dar daug metų. Ekspertai perspėja, nors dar nėra realių įrodymų, kad daliai visuomenės susiformavus antikūnus, gali kilti priešprieša tarp jų ir žmonių, kurie nebus persirgę ar paskiepyti nuo Covid-19.  Kol nėra vakcinos, imunitetas tampa potencialiai vieninteliu „normalaus gyvenimo“ atsigavimo po pandemijos raktu. Ir kai kam atrodo, kad teigiamas testų rezultatas nėra tokia jau bloga naujiena.