pandemija

Lietuvos gyventojų pradelstos skolos pernai pasiekė beveik 393 mln. eurų, tačiau situacija, palyginti su 2019 metais, pagerėjo, o tam nesukliudė net pandemija, sako kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ ekspertai.  Bendrovės duomenimis, iš viso pernai įsiskolinę buvo 163 tūkst. žmonių: per 114 tūkst. turi po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi, o daugiau kaip 10  tūkst. – po tris skolas.

Praėjus metams nuo pandemijos pradžios vis dar lieka stebėtinai daug neatsakytų klausimų. Per šį laikotarpį keitėsi požiūris į viruso kilmę, jo gydymo metodus ir pačios ligos vystymosi eigą. Tačiau galutinio atsakymo į šiuos svarbius klausimus, siekiant suvokti ir pažaboti ligą, vis dar nėra. 1. Nežinoma, kaip epidemija prasidėjo Labiausiai tikėtina hipotezė vis dar laikoma, kad SARS-CoV-2 žmogui persidavė nuo šikšnosparnių Kinijoje.

JAV mokslininkai nustatė, kad mirtimi pasibaigiantys atvejai susirgus koronavirusu yra 2,7 karto dažnesni žmonėms, kurie serga šizofrenija, negu pacientams neturintiems šio psichinio sutrikimo.  Naujame moksliniame darbe, kuris buvo publikuotas „JAMA Psychiatry“ žurnale, Niujorko universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip mirtingumą nuo koronaviruso lemia psichiniai sutrikimai.  Jie ištyrė 7,3 tūkst.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas penktadienį pranešė, kad šalyje registruota maždaug 600 pakartotinio užsikrėtimo COVID-19 atvejų.  „Kol kas registruota maždaug 600 pakartotinių susirgimų“, – sakė ministras Europos verslo asociacijos organizuotame susitikime. Pasak M. Stepanovo, pakartotiniai užsikrėtimai buvo registruoti praėjus 3–6 mėnesiams po pirmųjų. Į tai bus atsižvelgta vykdant skiepijimą ir siekiant kuo efektyviau panaudoti vakcinas, nurodė jis.

Šią savaitę jau žadėjusi priimti sprendimus dėl karantino laisvinimo Vyriausybė atsitraukė ir juos teigia ruošianti kitai savaitei. Savo ruožtu profesorius Saulius Čaplinskas vieną po kito vardija argumentus, kodėl laisvinimas turėtų būti kuo greitesnis. Kaip socialiniame tinkle aiškino jis, jau visą mėnesį pandemijos pagreitis yra neigiamas – naujų atvejų ir teigiamų testų per 7 d. sumažėjo dešimtadaliu.

COVID-19 skiepų ar imuniteto pasas, tikėtina, greičiausiai būtų reikalingas tik tarptautinėms kelionėms, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Jis teigimu, šalies viduje galėtų būti apsieita be tokio dokumento. Ministrė pirmininkė priminė, kad ši idėja nėra nauja, bet kol kas apie ją nėra labai intensyviai nėra svarstoma.

Latvija griebėsi dar griežtesnių ribojimų – į šalį bus galima atvykti tik turint itin svarbią priežastį, skelbia portalas skaties.lv. Vasario 10–24 dienomis keliautojai iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (EEE), Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės į Latviją galės atvykti tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, penktadienį nusprendė šalies vyriausybė. Kelionės iš ES nepriklausančių šalių į Bendriją, įskaitant Latviją, jau anksčiau buvo reikšmingai apribotos.

„Sodros“ duomenimis, nuo pandemijos pradžios iš daugiau nei 7000 gyventojų, kuriems susirgus Covid-19 liga nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl susirgimo vykdant profesinės veiklos funkcijas, beveik trečdalis – apie 2200 – gavo padidintą ligos išmoką, o likusiems skirtos įprasto dydžio ligos išmokos.

Laukiant galimų karantino atlaisvinimų atskirose savivaldybėse pasigirdo pasipiktinimas dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų. Štai Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė teigė, kad oficiali savivaldybės sergamumo statistika nesutampa su realia.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1667 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 66 919 asmenų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), vienijanti didžiuosius prekybos centrų valdytojus ir jų konsultantus, siūlo priemonių paketą, kuris esant gerėjančiai epidemiologinei situacijai leistų saugiai palaipsniui atverti prekybos vietas ir taip sumažinti smulkių prekybininkų bankroto riziką.

Vengrija planuoja ateinančią savaitę pradėti skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 rusiška vakcina „Sputnik V“, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Antradienį šalis gavo pirmąją 40 tūkst. „Sputnik V“ dozių partiją. Jos pakaks paskiepyti 20 tūkst. žmonių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 19 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė 11 vyrų ir aštuonios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 60 iki 69-erių, o trims – nuo 90 iki 99-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, penktadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1314 asmenų. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 185 tūkst. 601 žmogus, 135 tūkst. 406 asmenys pasveiko, 44 tūkst.

Lietuvą pasiekiant vis daugiau COVID-19 vakcinų, Vilnius ruošiasi tolesnių prioritetinių grupių vakcinacijai. Artimiausioje eilėje nuo vasario 9-osios – švietimo sektoriaus darbuotojai, vėliau bus skiepijami senjorai, pradedant nuo pačių vyriausiųjų, rašoma pranešime spaudai. Pirmiausia bus skiepijami 80 m. ir vyresni vilniečiai, vėliau – 75–79 m., po jų 70–74 m. ir paskutiniai iš senjorų – 65–69 m. gyventojai.  Vilniuje šiuo metu gyvena 104 600 vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Vyriausybei svarstant diferencijuoti karantino taisykles pagal sergamumą savivaldybėse, vieni merai tam pritaria, nes nori greitesnių atlaisvinimų, tačiau kiti perspėja, kad skirtingos taisyklės savivaldybėse pykdytų gyventojus ir būtų sunkiai įgyvendinamos. Statistikos departamento duomenimis, mažiausias sergamumas šiuo metu yra Rietavo savivaldybėje, kur jis siekia 55 atvejus 100 tūkst.

Pandemiją šalį dalina į dvi Lietuvas. Dėl karantino, anot ekonomistų, auga pajamų nelygybė. Kol nukentėjusių verslo sektorių darbuotojai išgyvena blogiausius laikus, kiti bankuose sukaupė rekordines pinigų sumas. Tokius rezultatus rodo naujausios bankininkų apklausos ir statistika. Tie, kas pinigų turi, juos leidžia: gyventojai antrosios koronaviruso bangos bijo mažiau nei pirmosios, savo išlaidas riboja mažiau.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pristatė planą padėti paskiepyti 500 mln. žmonių nuo COVID-19 ir pabrėžė, kad palikus neturtingiausias pasaulio šalis vienas kovoti su koronavirusu galima sulaukti nepageidaujamo atoveiksmio. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) pareiškė, jog dės visas pastangas, kad vakcinos pasiektų kai kurias sunkiausiai pasiekiamas pasaulio bendruomenes. Ženevoje įsikūrusi IFRC nurodė, kad šiam planui skirs 100 mln.

Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso (COVID-19) atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu bus pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą tyrimams atlikti įrangą.

Epidemiologai sausį ištyrė 94 proc. ir daugiau visų COVID-19 atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo sausio 4 iki sausio 31 dienos iš nustatytų daugiau nei 31 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų epidemiologinę diagnostiką vykdantys specialistai ir savanoriai ištyrė 94 proc.: apklausė per 30 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių žmonių, nustatė ir izoliavo su jais didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Nauji protrūkiai fiksuoti ugdymo įstaigose, virusas plinta įmonėse, globos namuose. Per praėjusią parą izoliuoti 1579 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 67 509 asmenys.

Didžioji Britanija nustatė dešimtis Pietų Afrikos ir Brazilijos koronaviruso atmainos atvejus. Įspėjus, kad virusas keičiasi, kiekvienais metais gali prireikti naujų vakcinų. Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sakė, kad atvejai buvo „labai atidžiai stebimi“, pabrėždamas, kad jie yra susiję su keliautojais. Kaip tik šiuo metu Britanijos ministrų pirmininkų kabinetas ginčijasi dėl to, kaip reikėtų sugriežtinti pasienio reguliavimo tvarkas.

Dėl pandeminės situacijos gyventojai nerimauja jau mažiau – ramiau leidžia pinigus, tvirčiau jaučiasi ir dėl savo pajamų, rodo tyrimas. Tiesa, žmonės nuo karantino ribojimų jaučiasi pavargę – 40 proc., daugiausiai jaunesnio amžiaus respondentai ir įvairaus amžiaus moterys, netgi teigia, kad slapta naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių ir kitomis šiuo metu draudžiamomis vykdyti paslaugomis.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Taip pat 6 mirtys į Covid-19 statistiką įtrauktos iš anksčiau. Iš viso praėjusią parą mirė šeši vyrai ir šešios moterys. Po tris mirusiuosius priklausė 50–59 ir 70–79 metų, po du – 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 40 iki 49-erių, o dar vienam vienam – nuo 60 iki 69-erių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasipiktino valdančiųjų sprendimu atidėti karantino švelninimo planą ir neleisti dirbti smulkiesiems verslininkams.  Buvęs Seimo narys R. Karbauskis teigia, kad Vyriausybė vadovaujasi stambiųjų verslo atstovų pageidavimais. „Kas valdo valdžią ? Valdžia žmonių ašarų nemato, o žmonės valdžios ašaromis jau netiki.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 721 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 12 žmonių, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar šešios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1442 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 948 žmonės, 133 tūkst. 994 asmenys pasveiko, 45 tūkst. 753 – tebeserga.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį. Įrašą feisbuke I. Šimonytė paskelbė komentuodama Vyriausybės posėdį, kuriame nuspręsta kol kas nesvarstyti karantino reikalavimų švelninimo.

Ispanijoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios užfiksuotų užsikrėtusių žmonių mirties atvejų skaičius viršijo 60 tūkst. ir yra ketvirtas pagal dydį Europoje, trečiadienį nurodė Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerija pranešė, kad per pastarąją parą šalyje mirė 565 COVID-19 pacientai, o bendras aukų skaičius išaugo iki 60 370 žmonių. Vis dėlto daugelis ekspertų nurodo, kad į oficialią statistiką nepatenka reikšmingas skaičius mirčių, kai COVID-19 atvejai nebuvo patvirtinti testais.

Britų ir švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ skelbia kartu Oksfordo universitetu užsibrėžusi tikslą iki šių metų rudens pradėti naujos COVID-19 vakcinų gamybą, kurios būtų ne mažiau veiksmingos nei konkurenčių, įskaitant ir nuo naujų viruso SARS-CoV-2 padermių. „Mes esame labai pasiryžę stengtis iki rudens paruošti kažką naujo gatavo naudojimui.

Meksika trečiadienį tapo pirmąja Šiaurės Amerikos šalimi, įregistravusia rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF). „Sveikiname Meksikos reguliavimo institucijų sprendimą registruoti vakciną „Sputnik V“ ir įtraukti ją į nacionalinį preparatų nuo koronaviruso portfelį“, – pranešime spaudai cituojamas RTIF vadovas Kirilas Dmitrijevas. Preparatas buvo registruotas skubos tvarka, neatlikus šalyje jokių papildomų klinikinių tyrimų.

Nors pandemija, rodosi, jau slopsta ir planuojami pirmieji karantino atlaisvinimai, specialistai prognozuoja, kad ramybės dėl COVID-19 galime neturėti dar keletą artimiausių metų.  Jau trečiadienį Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus dėl tam tikrų karantino laisvinimo priemonių ir detalaus plano, kaip galėtų atrodyti gyvenimas C scenarijuje.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devyni vyrai ir septynios moterys. Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms. Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 760 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 16 žmonių, taip pat įskaitytos 4 mirtys iš anksčiau, trečiadienį informavo Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1081 asmuo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 208 žmonės, 132 tūkst. 326 asmenys pasveiko, 46 tūkst. 722 – tebeserga.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti vakcinų iš jas kuriančių farmacijos kompanijų „Valneva“ ir „Novavax“. Su šiomis kompanijomis Europos Komisija dar nėra sudariusi išankstinio įsigijimo sutarčių, tačiau baigė žvalgomąsias derybas. Pagal numatomą sutartį su „Novavax“, visoms ES valstybėms narėms būtų suteikta galimybė įsigyti 100 mln. dozių ir jos galėtų papildomai pirkti dar iki 100 mln. dozių.

Beveik prieš metus Anglijoje į avariją patekęs ir sunkiai sužalotas vaikinas tik šiomis dienomis pabudo ir nieko nežino apie pasaulyje siaučiančią koronaviruso pandemiją, nors Covid-19 liga persirgo jau du kartus. Studento Josepho Flavillo (19 m.) gyvenimas pasikeitė pernai kovo 1-ąją, kai Burtone (Staffordshire) jį partrenkė automobilis.

Antrojo pasaulinio karo veteranas britų kapitonas Tomas Moore'as, savo pasivaikščiojimų akcija, skirta dėl koronaviruso pandemijos karantiną įsivedusios Jungtinės Karalystės žmonėms padrąsinti ir surinkti lėšų sveikatos apsaugos darbuotojams, mirė būdamas 100 metų, kai jam buvo patvirtinta COVID-19, antradienį pranešė jo šeima. Per „Twitter“ paskelbtame šeimos pranešime buvo įkelta T. Moore'o nuotrauka ir nurodoma, kad jis mirė 2021 metais.

Latvijoje pirmąkart buvo nustatytas atvejis, kai katė užsikrėtė pandeminiu koronavirusu, žmonėms sukeliančiu infekciją COVID-19, antradienį pranešė šalies vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis infektologas Uga Dumpis per Saeimos socialinių ir darbo reikalų komiteto posėdį sakė, kad Latvija tapo pirmąja šalimi šioje Europos dalyje, kur COVID-19 sukeliančio viruso infekcija buvo nustatyta katei.

JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijoje įsikūrusios įmonės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 pardavimai 2021 metais gali siekti iki 15 mlrd. JAV dolerių ar netgi dar daugiau, jei „Pfizer“ pasirašys papildomas tiekimo sutartis, antradienį pranešė amerikiečių bendrovė. „Pfizer“ prognozuoja, kad 2021 metais visų bendrovės pardavimų suma sieks 59,4–61,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis visų pajamų iš pardavimų bus gauta iš vakcinos nuo COVID-19 pardavimų.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Visame pasaulyje suleista jau mažiausiai 100 mln. įvairių vakcinų nuo COVID-19 dozių, rodo antradienį paskelbti naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys iš oficialių šaltinių. Tačiau nė viena iš 29 skurdžiausių pasaulio šalių oficialiai dar nepradėjo masinio skiepijimo, o daugiau nei du trečdalius vakcinų išplatino turtingiausios valstybės. Šiuo metu pirmauja Izraelis, kur bent viena doze buvo paskiepyti jau 37 proc. gyventojų, o mažiausiai penktadaliui piliečių buvo suleista ir antroji dozė.

 Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 949 testus nustatyti 775 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 17 anksčiau užsikrėtusių žmonių, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 411 naujų COVID-19 atvejų ir septynių pacientų mirtį. Naujausiomis koronaviruso pandemijos aukomis tapo 45–95 metų amžiaus asmenys.

Respublikinė Panevėžio ligoninė pamažu grįžta į normalų ritmą ir atnaujina veiklą skyriuose. Dar praėjusių metų pabaigoje, paskelbus karantiną, laikinai buvo sustabdytos planinės paslaugos, tačiau jau nuo šios savaitės nemaža dalis paslaugų atnaujinamos. Ligos niekur nedingo Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus naujienų portalui JP teigė, kad buvo stebima pandemijos plitimo situacija.

Pandemija Lietuvoje toliau traukiasi, vertindami naujausius duomenis konstatuoja duomenų analitikai. Nors vis daugėja savivaldybių, kur nustatoma iki 5 COVID-19 atvejų per dieną, B scenarijų, kada būtų galimi daug didesni karantino atlaisvinimai, galėtume pasiekti kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1822 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 68 749 asmenys.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Testą po sąlyčio su užsikrėtusiuoju COVID-19 sutinka atlikti vidutiniškai kas penktas žmogus, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak centro, sausį tokių žmonių dalis, skaičiuojant nuo visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusiųjų asmenų, lyginant su gruodžiu, išliko panaši. „Duomenys rodo, jog nuo gruodžio 1 dienos iki sausio 23 dienos iš visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų tyrimui NVSC užregistravo vidutiniškai 20 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 17 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė dešimt vyrų ir septynios moterys. Daugiausia mirusiųjų – devyni – priklausė 80–89 metų grupei.  Penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 60 iki 69-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 546 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 17 žmonių, taip pat dar 5 mirtys įskaitytos iš anksčiau, antradienį informavo Statistikos departamentas. Be to, bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar penkios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1782 asmenys. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1460 COVID-19 pacientų, 161 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.