pandemija

Po kilusio chaoso dėl dalyje savivaldybių statistikoje ir realybėje neatitinkančių sergančiųjų skaičiaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė pokyčius dėl statistikos, susijusios su COVID-19 ligos rodikliais, skelbimo. Kartu jis garantavo, kad sergamumo rodiklis nėra ir nebuvo naudojamas vertinant karantino laisvinimo scenarijus.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 487 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 298. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 189 tūkst. 58 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 96 asmenys. Pasveikusiųjų – 171 tūkst.

Latvijoje nuo ketvirtadienio įsigaliojo draudimas atvykti šalį be reikšmingos priežasties iš visų Europos Sąjungos ir Europos erdvės (EEE) šalių, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės, galiosiantis iki vasario 25 dienos, siekiant pažaboti pandeminio koronaviruso plitimą.

Dabartiniai COVID-19 vakcinų tiekimo grafikai neužtikrina, kad 70 proc. žmonių bus paskiepyti iki vasaros galo, tačiau situacija gali pasikeisti, jei padidės gaunamų vakcinų kiekiai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Aš būsiu atviras, šiai dienai, kokius turiu faktus ant stalo ir kokie yra viešai paskelbti mūsų tinklapyje – tie grafikai, deja, jie šiandien neužtikrina to tikslo įgyvendinimo.

Vakcinacijos pasas būtų efektyvus dėl jo sutarus Europos Sąjungos (ES) mastu, ties tuo dirbama, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Vakcinacijos pasas dar turi labai daug karštų diskusijų, tai naujas reiškinys mūsų gyvenime, kaip ir apskritai visa ši pandemija ir krizė mums parodė, kad turime reikalų ne su šiaip krize, o su nauju gyvenimo būdu, ateinančiu į mūsų gyvenimą, tai būtent vakcinacijos pasai turi savo ateitį“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministras.

Vokietija trečiadienį pratęsė dalinį karantiną dėl koronaviruso pandemijos mažiausiai iki kovo 7 dienos. Tai paaiškėjo po federalinės vyriausybės ir 16 žemių vadovų susitikimo. „Esama kanclerės ir žemių vadovų politika lieka galioti, – sakoma susitikimo išvadose. – Žemės pratęs savo taisykles iki 2021 metų kovo 7 dienos.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ekspertai trečiadienį paskelbė, kad bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo COVID-19 gali būti suleidžiama vyresniems nei 65 metų žmonėms ir naudojama tose vietose, kur plinta koronaviruso atmainos.

Vyriausybė per trečiadienio posėdį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti 10 tūkst. papildomų COVID-19 vakcinos dozių iš farmacijos kompanijos „Moderna“. Gamintojas šias vakcinas turėtų pristatyti šių metų antroje pusėje, rašoma pranešime spaudai. Europos Sąjungos šalims išsidalijus gamintojo siūlomą vakcinų kiekį, liko neišdalytų dozių, todėl Europos Komisija paragino valstybes nares solidarizuotis ir įsigyti minimalų kiekį vakcinų, t. y. 10 tūkst. dozių.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad sektorių tenkina dabar galiojantis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Evalda Šiškauskienė ragina valdžią nekaitalioti jo tarifo.   „Mums gerai toks, koks yra – 9 proc. Tik būtų gerai, kad būtų pastovus, nejudinamas ir įteisintas įstatymais“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.    Ji tikisi, kad mokestines lengvatas peržiūrinti Vyriausybė PVM tarifo apgyvendinimo verslui nekeis.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad jau pradedami plataus masto koronaviruso (COVID-19) mutacijoms nustatyti reikalingi sekoskaitos tyrimai, kurių atlikimą koordinuoja NVSPL, rašoma pranešime spaudai.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų misija Kinijoje šią savaitę baigėsi nenustačius daugiau kaip 2,3 mln. gyvybių nusinešusio koronaviruso šaltinio. Tačiau užsienio ekspertų grupė sutiko, kad koronaviruso pirminiai nešiotojai tikriausiai yra šikšnosparniai, bet žmonės juo galbūt užsikrėtė per kokius nors kitus žinduolius. Ekspertai taip pat pareiškė, jog kontroversiška teorija, kad infekciją COVID-19 sukeliantis virusas pasklido iš vienos laboratorijos Uhane, iš esmės yra atmestina.

Nors Lietuvoje išlieka naujų COVID-19 atvejų mažėjimo tendencijos, pacientų kiekis šiuo metu vis dar yra 5 kartus didesnis, nei kad buvo prieš antros bangos pradžią. Tokias įžvalgas apibendrindamas naujausias epidemiologines analizes pateikia Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis. Be kita ko, priduriama, kad perteklinis mirtingumas tebesiekia 20–30 proc. Atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procentas 2021 m. vasario 1–7 d. mažėjo greičiau.

Didžiosios Britanijos imunizacijos reikalų ministras Nadimas Zahawi pareiškė, kad ateityje vakcina gali būti tiekiama tablečių pavidalu. Jo teigimu, tokios technologijos jau kuriamos, o Didžioji Britanija turi galimybes gaminti platų vakcinų spektrą, gebantį kovoti su bet kokiomis koronaviruso atmainomis. Jis taip pat patvirtino, kad šiuo metu Didžioji Britanija susidūrė su „AstraZeneca“ vakcinos tiekimo trikdžiais, kurie kelia problemų vakcinacijos kampanijos eigai.

Jungtinės Karalystės mokslininkai identifikavo dar dvi naujas pandeminio koronaviruso mutacijas, antradienį pranešė televizija „Sky News“.   Anot pranešimo, viena iš šių padermių, aptikta Bristolyje, laikoma „atmaina, keliančia susirūpinimą“.  Šios atmainos „užkrečiamumas yra toks pats, tačiau, regis, ši mutacija tam tikru lygiu pajėgi įveikti susidariusį imunitetą, todėl neatmestina, kad ji galėtų būti ne tokia jautri vakcinai“, nurodė televizija.

Vieši merų pasisakymai dėl iškreiptos sergančiųjų COVID-19 statistikos sukėlė audringas visuomenės reakcijas. Visgi kai kurie ekspertai teigia nematantys tame nieko blogo, o ir praktika tokia esanti ir kitose šalyse. Be kita ko, dėl planuojamo kitokio mirčių nuo koronaviruso skaičiavimo gali pasikeisti ir mirčių statistika.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septyni vyrai ir penkios moterys. Keturi mirusieji priklausė 70–79, trys – 80–89, po du – 90–99 ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 40 iki 49-erių metų. Asmuo turėjo gretutinių ligų.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 569 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 16. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 991 žmogus, 142 tūkst.

Covid-19 statistikos neatitikaimi ir toliau išnyra kitų savivaldybių duomenų bazėse – apie galimai klaidingą informacija prakalbos ir Ignalinos rajono savivaldybės atstovai. Savivaldybės oficialiame socialinės paskyros puslapyje rašoma, kad pateikta Covid-19 statistika iškreipia epidemiologinę situaciją šalyje.  Be to, priduriama, kad per dvi dienas sumažėjo net 77 sergančiųjų.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Trumpo apkalta. Jungtinių Valstijų Senatas apie 20 val. Lietuvos laiko turėtų pradėti kadenciją baigusio prezidento Donaldo Trumpo apkaltos teismą. Demokratai jį kaltina maišto kurstymu, kai jis kreipėsi į savo rėmėjus prieš Kapitolijais šturmą. D. Trumpo advokatai teigia, kad tuometinio prezidento žodžiai tebuvo retorinė figūra.

Trečiadienį pagaliau laukiama konkrečių sprendimų dėl karantino atlaisvinimų. Visgi jau dabar valdžia pasiruošusi spausti stabdį, jei atvėrus dalį paslaugų situaciją vėl imtų blogėti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi ekspertai įspėja, kad atleidus draudimus ir plintat naujai viruso atmainai gali nepavykti išvengti trečiosios viruso bangos.

Profesorius Saulius Čaplinskas, vertindamas dabartinius karantino suvaržymus, tikina, kad dabar svarbiausia ne ką drausti, o kaip užtikrinti, kad socialinis gyvenimas būtų atlaisvintas. Kaip rašė profesorius, socialinio gyvenimo „užrakinimas“ gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Jau laikas keisti mastymo paradigmą iš „ką DRAUSTI“ į „ką LEISTI“. Koronavirusas atėjo visiems laikams. Dėl to sutaria visi.

Ispanijoje bendras užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius jau viršijo 3 milijonus, antradienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Ispanija yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų Europos valstybių. Per pastarąsias 24 val. šalyje užregistruoti 16 402 nauji užsikrėtimo atvejai, o bendras atvejų skaičius padidėjo iki 3 005 487. Vis dėlto antikūnų kraujo serumo ėminiuose tyrimai rodytų, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis.

Po Covid-19 statistikos nesutapimų šurmulio visuomenėje, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė antradienį paskelbė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai nenori savivaldybei teikti informacijos. Kaip rašė merė, šiuo metu Širvintų rajono savivaldybei duomenys apie Covid-19 statistiką nėra suteikiami.

Britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcina galima skiepyti ir vyresnius žmones, antradienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Ji tokią rekomendaciją priėmė, remdamasi Europos vaistų agentūros (EVA) atliktu vertinimu bei jos ekspertų išvada. „Toks vakcinos „AstraZeneca“ naudojimas yra įtvirtintas preparato charakteristikų santraukoje (PCS)“, – rašoma pranešime. Vaistų kontrolės tarnybos teigimu, šios vakcinos atliktų klinikinių tyrimų metu buvo analizuojami 23 tūkst.

Likus vos kelioms dienoms iki 70-ojo gimtadienio mirė kineziterapeutė Dalė Buterlevičienė. Ji sirgo Covid-19. Pradžioje, regis, medikė susirgo lengva forma, tačiau galiausiai virusas ją palaužė. D.Buterlevičienė mirė Ukmergės ligoninės reanimacijos skyriuje. „Mes priblokšti. Verkiam... Jeigu kolegos verkia, vadinasi, išėjo geras žmogus. Dalė buvo aristokratiška vadovė, kalbėjo neskubėdama, kitų neįžeisdama.

Antradienį Lietuvą pasiekė aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta – 22 tūkst. 230 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Gautas vakcinų kiekis paskirstytas pagrindinėms šalies ligoninėms ir bus skirtas onkologinių ligonių, sergančiųjų ŽIV, taip pat ir švietimo darbuotojų vakcinacijai nuo koronaviruso. Pasak ministerijos, švietimo darbuotojai bus skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu bus naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Ligonių kasos ragina gyventojus ir karantino metu nepamiršti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtinos vakcinacijos. Planinių skiepų, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio, svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą.

Belaukiant galimų karantino atlaisvinimų savivaldoje vis daugiau merų beda pirštu į kreivų statistikos veidrodžių karalystę. Jie skelbia randantys gerokai didesnius sergančiųjų skaičius, nors realybėje žmonės COVID-19 sirgo jau prieš mėnesį ar kelis.  Dar penktadienį Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė iškėlė problemą dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septyni vyrai ir penkios moterys. Keturi mirusieji priklausė 70–79, trys – 80–89, po du – 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 90 iki 99-erių.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai, 125 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 953 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 83 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 67 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2364 lovos, 256 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 387 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 5, todėl bendras mirčių skaičius – 17. Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 2110 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 421 žmongus, 140 tūkst.

Lietuvoje po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai, prognozuoja ekspertai. Pasak jų, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.  „Juridinių asmenų nemokumo procesai, pasibaigus karantinui ir pandemijai, turėtų ženkliai išaugti.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus skirti 30 mln. eurų darbuotojų testavimui dėl koronaviruso, dalis verslo atstovų pageidautų, kad parama būtų numatyta ne tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių veiklą apribojo karantinas. „Aš už tai, kad ji būtų platesnė (...) Suprantu, kad didelės įmonės – rodo ir ekonominiai rodikliai – jos geriau gyvena, bet dar geriau gyvena įmonės, kurios buvo neuždarytos. Tai man pats principas selektyvumo nelabai aiškus.

Įsibėgėjant vakcinavimui nuo Covid-19, vis dažniau pasipila skundai dėl skiepų šalutinio poveikio. Kiek pagrįsti nuogąstavimai bei abejonės, ar verta skiepytis, kalbame su Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugile Pilviniene. Laba diena, praėjusią savaitę išgirdome skaičius, kiek žmonių kreipėsi į jūsų tarnybą dėl gautų šalutinių poveikių po skiepo. Kokia situacija dabar, galbūt daugėja skundų?  Norėčiau pastebėti, kad tai nėra skundai.

Atrodo, jau vargiai pasaulyje galėtų būti žmonių dar negirdėjusių apie planetą sukausčiusią COVID-19 pandemiją. O štai 19-metis Džozefas, komoje prabuvęs beveik metus, prabudęs sužinojo, kad pasaulis jau kitoks, nei jis prisimena. Paauglys net neįsivaizdavo, kad siaučia pasaulinė pandemija, nors šiuo virusu būdamas komoje užsikrėtė net du kartus. Komą jaunuoliui sukėlė avarijoje patirti sužeidimai – jis patyrė smegenų traumą.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Karantino švelninimas. Vyriausybės nariai preliminariai sutarė, kad atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės bei lauko prekeiviai ir kirpyklos galėtų atsidaryti nuo kito pirmadienio, tačiau galutinį sprendimą numatoma priimti šį trečiadienį. Šie sprendimai bus priimti visos šalies mastu, neišskiriant atskirų savivaldybių.

Jau beveik du mėnesius dėl karantino dirbti negalintis smulkusis verslas žada sąžiningai laikysis saugaus darbo sąlygų, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Taip Dalia Matukienė teigė po to, kai Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, kad nuo kito pirmadienio duris galės atverti grožio salonai ir kai kurios ne maisto parduotuvės. „Manau, kad visi laikysis solidariai, kaip solidariai laikėsi karantino, taip dabar laikysis saugių verslo sąlygų.

Europos Komisijos vadovė pirmadienį sakė, jog paragino Europos Sąjungos valstybes nares paaukoti kažkiek savo vakcinų nuo COVID-19 dozių Ukrainai, bandančiai pradėti vakcinavimo kampaniją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalyje sulaukė kritikos, kad nesugebėjo apsirūpinti Vakarų gamybos vakcinomis, ir ragino ES šiuo klausimu padėti Ukrainai.

Dėl prastų oro sąlygų į Lietuvą iš Vokietijos kol kas neatskraidinta aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta. „Šiuo metu gabentojas ieško dar galimybių ir laukia gero oro, kad galėtų atskraidinti vakciną dar šiandien vėlyvą vakarą, tačiau tikėtina, jog oro sąlygoms nepasikeitus vakcina bus pristatyta rytoj (antradienį – BNS)“, – pirmadienį BNS informavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Naujos – daug lengviau plintančio – Covid-19 atmainos ir toliau plinta pasaulyje. Danijos mokslininkai, kurie šiais metais tapo pasauliniais koronaviruso genomo šifravimo srityje, savo šalyje faktiškai realiu laiku stebi britų koronaviruso atmainos įsigalėjimą. Ekspertai perspėja, kad ši atmaina gali sukelti naują, trečiąją bangą. Britų atmaina, kuri yra 1,55-1,7 karto labiau užkrečianti už pavasarines, Danijoje pasirodė kai šalis, rodėsi, jau buvo įveikusi eilinę epidemijos bangą.

Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuotas 691 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 65 945 asmenys.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė devynios moterys ir penki vyrai. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Po tris mirusiuosius priklausė 70–79 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1004 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 82 žmonėms. Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 73 pacientai. Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2476 lovos, 264 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Kinijoje per pastarąją parą nustatyta 14 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bet visi infekuotieji atvyko iš užsienio, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Praėjusių metų pabaigoje keliuose Kinijos rajonuose buvo aptikta naujų „vietinių“ COVID-19 atvejų. Sekmadienį, pirmąkart nuo gruodžio 16 dienos, nebuvo nustatyta jokių naujų ligos plitimo šalies viduje atvejų. Valdžios teigimu, tokį rezultatą padėjo pasiekti šalyje taikomi griežti suvaržymai.

Vyriausybė šią savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino atlaisvinimo kai kuriose savivaldybėse, kur sergamumo COVID-19 rodikliai yra geresni nei šalyje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė pirmadienį numato svarstyti karantino švelninimo planą, šalyje mažėjant sergamumui koronavirusu. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pirmiausia ministrai turėtų patvirtinti principinę karantino laisvinimo schemą ir pagal ją priimti konkrečius sprendimus.