pabėgėliai

Smogikai įsilieja į pabėgėlių srautą Izmiro ir Mersino uostuose, iš ten per Viduržemio jūrą vyksta į Italiją, skelbia britų leidinys „Sunday express“. Vėliau teroristai vyksta į kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Švediją ar Vokietiją, teigiama dienraštyje. Daugiau nei 4 tūkst. teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ narių apsimetusių pabėgėliais pateko į Europos Sąjungos šalis, remiantis šaltiniais smogikų gretose, pasakoja leidinys.

Pabėgėlių vaikai lankys tas pačias darželių grupes su lietuvių vaikais, nurodė Vilniaus meras Remigijus Šimašius po to, kai tarp Vilniaus savivaldybės narių užvirė diskusija, ar sostinės darželiuose bus steigiamos grupės arabų kalba. „Vakar žiniasklaidoje pabėgėlių klausimu mano pavaduotojas Gintautas Paluckas pasakė, kad reiks galvoti apie grupes mokyklose arabų kalba. Kitas mano pavaduotojas Valdas Benkunskas irgi žiniasklaidoje pasakė, kad tai nerealu.

 Lietuva turbūt turės priimti daugiau pabėgėlių negu sutarta anksčiau, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad kažkiek bus skiriamas papildomai skaičius tų imigrantų ir Lietuvai, bet šiandien pasakyti, koks skaičius bus, būtų per anksti“, - penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Vyriausybės vadovas. Liepos mėnesį per derybas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius - 255 iš Italijos ir Graikijos ir dar 70 - iš Turkijos.

Į Europą plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas portalui tv3.lt sakė, kad įdarbinant pabėgėlius darbdaviai greičiausiai turės daugiau vargo nei naudos, tad pabėgėliai veikiausiai ir liks pašalpų prašytojais, o ne papildoma darbo jėga. „Pabėgėliai galėtų būti pagalba darbo rinkoje, bet ne visur galime įdarbinti žmones, kurie gauna pašalpą.

Į Europą be atvangos plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas Valkiūnas Lietuvos merų susitikime su socialinės apsaugos ir darbo ministre sakė, kad pabėgėlių priėmimas tolygu beprotybei, vedančiai šalį į destrukciją ir chaosą. „Tik išprievartautas sutiksiu priimti, kaip jūs sakote, pabėgėlius. Aš nesiruošiu nė vieno priimti, nes tai yra melas ir valstybės griovimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimanta Pabedinskienė viliasi, kad į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius po integracinio periodo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje savivaldybės pasiskirstys savanoriškai. Į pasitarimą ministerijoje ketvirtadienį atvykę savivaldybių atstovai sutinka, kad užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionams, tačiau pirma nori žinoti, kokia pagalba bus garantuojama pabėgėliams įsikuriant savivaldybėse. „Čia savivaldybių vaidmuo yra didžiulis.

  Lietuvos ambasada teigia, kad Vengrijos policija paskelbė netikslią informaciją, esą sulaikytas pabėgėlius iš Sirijos vežęs asmuo yra Lietuvos pilietis. Diplomatų teigimu, įtariamasis yra pilietybės neturintis Latvijos gyventojas.   „Mes patikrinome per gyventojų registrą, šis pilietis yra ne Lietuvos pilietis. Susisiekėme su latviais, tai yra pilietybės neturintis asmuo, kuris gyvena Latvijoje“,- BNS telefonu iš Budapešto sakė ambasados atstovė Vaida Stankevičienė.

Prie Libijos krantų gelbėtojai iš migrantus gabenusio ir ketvirtadienį nuskendusio laivo jau ištraukė 111 lavonų, pranešė šeštadienį Raudonojo Pusmėnulio organizacija. Libijos gelbėjimo tarnybos atstovas Mohammadas al-Misrati nurodė, kad po šios tragedijos dar daug yra dingusių.

Lietuva ketina iš Turkijoje esančių pabėgėlių stovyklų persikelti 70 asmenų. „Mes turime ambasadą Turkijoje, mums lengviau bus forminti dokumentus, lengviau bendrauti su tais žmonėmis, vykdyti atrankas, patikras“, - BNS sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, aiškindamas, kodėl pasirinkta Turkija. Pagal susitarimą tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuva įsipareigojo priimti 70 pabėgėlių iš trečiųjų šalių ir 255 - iš Italijos ir Graikijos.

 Graikijos Koso saloje gatvę blokuoja ne čia atostogaujantys turistai ar vietiniai, o triukšmingi pabėgėliai. Čia prisiglaudę, nuo karo ir bado pabėgę žmonės reikalauja geresnių gyvenimo sąlygų. Šiuos norus Koso salos pareigūnai tramdo ašarinėmis dujomis. Dar žiauresnis incidentas įvyko Vokietijoje, kur per riaušes dėl suplėšytos šventos musulmonų knygos Korano pabėgėlių prieglaudoje sužeista dešimt žmonių.

Pasaulis susiduria su „rimčiausia pabėgėlių krize“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Europa turi atlikti jai priklausantį darbą, kad ši krizė būtų išspręsta civilizuotu būdu, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas. „Šiandien pasaulis susiduria su rimčiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė eurokomisaras spaudos konferencijoje.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūlant nustatyti musulmoniškų veido apdangalų dėvėjimą viešose vietose, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Birutė Sabatauskaitė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad ši iniciatyva yra populistinė ir gąsdinanti visuomenę. Ji pabrėžė, kad Lietuva ruošiasi priimti daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos, o šioms šalims, pastebi B. Sabatauskaitė, burkos ar nikabai – moterų veidus dengiantys apdangalai – nebūdingi.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad prieš priimdama pabėgėlius Lietuva turi paruošti saugiklius ir papildyti teisinę bazę naujomis normomis, kurios reglamentuotų pabėgėlių buvimą viešose vietose. „Niekam ne paslaptis, kad pabėgėliai, kuriuos Lietuva žada priimti, gali būti įvairaus tikėjimo ir įsitikinimų.

Migracija yra opi tema nuo komunistų valdymo nukentėjusiose šalyse. Jose vyksta kitokios diskusijos negu kitose šalyse, tokiose kaip Britanija ir Prancūzija, kurios dešimtmečius būdavo kelionės tikslas žmonės iš jų buvusių kolonijų. Visos buvusios Sovietų Sąjungos kolonijos patyrė priverstinę emigraciją (dėl trėmimų ir gyventojų pasitraukimo į užsienį), o Baltijos šalys taip pat nukentėjo nuo priverstinės imigracijos.

Estija planuoja priimti įstatymų pataisą, reikalaujančią, kad šalyje prieglobsčio prašantys asmenys būtų mokomi estų kalbos. Šiuo metu pabėgėliai neprivalo lankyti estų kalbos kursų, bet vyriausybė planuoja sugriežtinti šią tvarką, ketvirtadienį žurnalistams sakė socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna.

Šiais metais per Viduržemio jūrą Europą pasiekė apie 224 tūkst. migrantų ir pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos. Šie duomenys paskelbti kitą dieną po to, kai daugiau negu 200 migrantų, kurie ryžosi leistis į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą, nuskendo, kai jų sausakimšas žvejybos laivas apsivertė netoli Libijos krantų. „Iki liepos galo į Europą jūra atvyko apie 224 tūkst. žmonių, iš jų 98 tūkst. - į Italiją, o 124 tūkst.

 Per dvejus metus ES šalys ketina pasidalyti 40 tūkst. Sirijos ir Eritrėjos pabėgėlių, kurie šiuo metu yra stovyklose Italijoje ir Graikijoje, bei 20 tūkst. sirų, gyvenančių stovyklose už ES ribų. Dabar vyksta daug diskusijų dėl pabėgėlių priėmimo. Norėdami sužinoti, kokia mūsų tautos istorinė atmintis, kalbiname Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros vyriausiąjį mokslo darbuotoją Tomą Balkelį.

Papildomai 120 policijos pareigūnų siunčiama į Kalė saugoti bendrovės „Eurotunnel“ objektą nuo migrantų, kurie žūtbūt mėgina patekti į Britaniją. Praėjus kelioms valandoms nuo bendrovės „Eurotunnel“ prašymo „tinkamai reaguoti“ į krizę iš Paryžiaus ir Londono, Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as pareiškė, kad ir pati bendrovė „turi taip pat prisiimti atsakomybę“ savo valdoms apsaugoti. „Tai normalu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina nebijoti pabėgėlių, kurie bus perkelti į Lietuvą, siekiant palengvinti naštą Pietų Europos šalims. Šalies vadovės teigimu, gerai integravęsi užsieniečiai bus naudingi valstybei. „Nereikia bijoti tų žmonių, reikia jiems padėti, nes jie bėga nuo karo, persekiojimo ir bado“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė. Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Pirmieji pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti kitų metų sausį, teigia Vyriausybės atstovai. „Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, - žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Siekdamos palengvinti naštą Pietų Europos šalims, Europos Sąjungos valstybės ketina pasidalyti 40 tūkst.

Bet koks nuolaidžiavimas atveria tik dar didesnį norą pabėgėliams iš Afrikos traukti į Europą, „Žinių radijui“ antradienį sakė Seimo Europos reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis. Jis teigė, jog sutiktų priimti pabėgėlius tik tada, jeigu jie būtų „Lietuvai priimtinesni“, pavyzdžiui, iš Ukrainos. „Ukrainoje yra pabėgėlių jau milijonais, ne šimtais tūkstančių. Tokius mes galime priimti – čia ir humanizmas, ir krikščionybė ir pan.

Lietuva priims 85 pabėgėlius iš trečiųjų šalių, o dėl nelegalių migrantų priėmimo iš Graikijos ir Italijos Europos Sąjungos (ES) valstybių vidaus reikalų ministrai tarsis liepos 20 dieną, BNS informavo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Jis ketvirtadienį dalyvavo neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, kuriame aptarti asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo, kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo klausimai.

Europos Sąjungoje (ES) prasidėjus deryboms dėl pabėgėlių pasidalijimo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kelių šimtų asmenų priėmimas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, tačiau ekspertai pasirengimą integruoti užsieniečius vertina atsargiai. Derybos dėl to, kiek šalys priims Italiją ir Graikiją užplūdusių pabėgėlių iš Afrikos, ketvirtadienį prasidėjo Liuksemburge.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuvai gali tekti priimti daugiau nei 250 pabėgėlių, trečiadienį pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. „Tikimės, kad pasikeis į didėjančią pusę nuo 250“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras. Europos Sąjungos (ES) šalys ketina paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, esančių Italijoje ir Graikijoje, ir dar 20 tūkst. pabėgėlių iš trečiųjų šalių.

Rekordinis skaičius žmonių – 137 tūkst. – per pirmąją šių metų pusę leidosi į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą, mėgindami pasiekti Europą, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos. „Europa išgyvena istorinio masto jūrinę pabėgėlių krizę“, – pažymėjo JT pabėgėlių reikalų agentūra ir pridūrė, kad Europos krantus per 2015 metų pirmąją pusę pasiekusių žmonių skaičius padidėjo 83 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais.

 Lietuva tikisi, kad pasidalijimas pabėgėliais bus grįstas savanoriškumu ir apims atvykstančius ne tik iš Pietų, o finansine našta su nacionalinėmis vyriausybėmis pasidalys Europos Sąjunga (ES). Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas teigė, kad apie tai Lietuvos vadovė kalbės ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

 Vyriausybės posėdyje pirmadienį pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių.  Tokį skaičių pabėgėlių iš Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių Lietuva galėtų priimti iki 2018 metų birželio 30 dienos, nurodoma Vyriausybė nutarime.

Ar esate pasiruošę priimti į kaimynystę juodaodžius ir musulmonus? Tokį klausimą užduodame ne šiaip sau tikrindami jūsų toleranciją. Nors mūsų vadovai dar derasi, vis tik Lietuva turės priimti dalį nuo karo bėgančių pabėgėlių iš Afrikos ir Sirijos. Dideliu noru netrykštame? Tačiau, aiškėja, kad besispyriojanti Lietuva jau sulaukė senųjų narių spaudimo Europoje – nepriimsit pabėgėlių, nutrauksim energetinių projektų finansavimą.

 Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pateikė projektą, pagal kurį į Lietuvą iki 2018 metų būtų priimti iki 200 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių, sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje. Vyriausybei svarstyti pateiktame projekte pažymima, kad pabėgėlių perkėlimą finansuojant Europos Komisijai ir jai taikant vienkartinės išmokos mechanizmą, pabėgėlius priimanti valstybė vykdytų jį savo lėšomis, o vienkartinė išmoka būtų mokama tik „tinkamai atsiskaičius“ Europos Komisijai.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ragina neatstumti pabėgėlių iš karo siaubiamų pasaulio šalių, kaip kitų tautų žmonės praėjusiame šimtmetyje neatstūmė nuo sovietų okupacijos pabėgusių ar ištremtų Lietuvos gyventojų. „Drąsiai žvelkime į tuos, kurių daugelis nenori matyti - tarp tokių, deja, ir pabėgėliai.

Prezidentės nurodytas 250 pabėgėlių, kuriuos galėtų priimti Lietuva, skaičius, pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos galimybes, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Čia skaičius, kuris figūruoja kaip variantas. Jis ne šiaip paimtas iš kažkur, bet įvertinant mūsų galimybes: įvertinant galimybes priimti, pabėgėlių centrų galimybes – visa tai įvertinant ir, žinoma, stengiantis adekvačiai, kiek tai įmanoma, prisiimti tam tikrą dalį naštos.

 Prezidentei trečiadienį pažymėjus, kad Lietuva gali priimti iki 250 pabėgėlių, politologas Laurynas Kasčiūnas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) institucijų užkulisiuose vyksta diplomatinės derybos – dėl to, jo nuomone, Lietuvos pozicija ir sušvelnėjo šiuo klausimu.

 Nenoras priimti į Lietuvą pabėgėlius rodo šalies vadovų baimę priimti nepopuliarius sprendimus, teigia politologas Kęstutis Girnius. „Manyčiau, kad didžiausia baimė yra priimti sprendimus, kurie supykdytų dalį visuomenės. Jeigu politikai racionaliai galvotų, jie žinotų, kad kelis šimtus žmonių tikrai galima būtų priimti ir tai nepakenks lietuvių tautai, lietuvių kultūrai. Bet matant, kad yra žmonių, kurie yra neigiamai nusistatę, mūsų politikų drąsa išnyksta“, – BNS sakė K.Girnius.

Europos Komisija pasiūlė Lietuvai priimti 207 pabėgėlius ir apsvarstyti 503 prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Taigi, iš viso siūloma priglausti 710 užsienio piliečių, kurie būtų išlaikomi mokesčių mokėtojų pinigais.

Lietuva nepritaria Briuselio siūlymui nustatyti kvotas valstybėms narėms, kiek jos turėtų priimti pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija ir Eritrėja, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, Europos Komisijos iniciatyvos neremia dauguma ES šalių. L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva yra pasirengusi dalytis našta su Pietų Europos valstybėmis, bet tai darys „pagal savo galimybes“. „Be abejo, kad turime solidarizuotis ir padėti, kad našta nekristų ant kelių šalių.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė į Lietuvą perkelti iki 710 pabėgėlių. Ankstesniu EK siūlymu, 207 pabėgėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių turėtų būti perkelti privalomai. Trečiadienį patvirtinta, kad 503 prašymus (1,23 proc. visų prašymų), tenkančius daugiausiai pabėgėlių priimančiai Graikijai ir Italijai, Lietuva turėtų išnagrinėti per dvejus metus, BNS sakė EK atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Giedrius Sudikas.

Lietuva turi galimybių priimti daugiau pabėgėlių, tačiau tam būtina baigti migracijos sistemos pertvarką bei priimti racionalesnius sprendimus dėl pabėgėliams apgyvendinti skirtų patalpų, sako Valstybės kontrolė. Antradienį paskelbtoje išankstinio tyrimo ataskaitoje Valstybės kontrolė konstatuoja, kad siekiant suvaldyti migracijos procesus, iki 2016-ųjų Lietuva yra užsibrėžusi baigti migracijos procesų sistemos tobulinimą, tačiau kol kas į priekį pasistūmėta nedaug.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi solidariai pasidalinti pabėgėlių našta, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Europo Sąjungos valstybės turi būti solidarios ir prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos operacijų, teikti humanitarinę ir vystomojo bendradarbiavimo pagalbą.

Europos Komisijos (EK) siūlymas sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ iki 2020 metų paskirstyti iš trečiųjų šalių perkeliamus asmenis Europos Sąjungos (ES) šalyse sulaukė prieštaringų vertinimų. Kaip prie to gali ar kodėl negali prisidėti Lietuva, ir kiek pabėgėlių mes galime priimti? Mintimis apie tai dalijasi ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija siūlo į Lietuvą perkelti 207 pabėgėlius. „Siūloma, kad Lietuva priimtų 207 perkeltuosius asmenis“, - teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime spaudai. Tačiau jau dabar aišku, kad šį siūlymą ES valstybės narės vertina prieštaringai. Šis skaičius atspindi vadinamąją „perkėlimo programą“, kuri numato, kad iki 2020 metų bus paskirstyta 20 tūkst.

Solidarumą deklaruojanti Europa turėtų padėti pietinėms žemyno valstybėms spręsti dėl migracijos jūra kylančias problemas, nes jos tėra pradinė stotelė, iš kur migrantų srautas pasiskirsto po visą Europą. Taip teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto prof. dr. Lyra Jakulevičienė. „Negalima kalbėti, kad tai – labai didelė našta kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Kita vertus, pasižiūrėjus statistiką, nepaisant to, kad tik 5 proc.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Per parą Italijos krantus vidutiniškai pasiekia po pusę tūkstančio pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Jūroje žūsta tūkstančiai nelegalų, o italai tikina nebesutalpinantys visų imigrantų. O nuo karo ir bado bėga visi kas tik gali: vaikai, seneliai ir net gimdyvės. Pastarąjį savaitgalį prie Italijos krantų išgelbėta apie 10 tūkstančių nuo karo ir bado bėgančių žmonių. Visi jie vežami į Lampeduzos salą. Baiminamasi, kad netrukus čia jiems nebeužteks vietos.

 Jungtinių Tautų Saugumo Taryba reikalauja, kad būtų sudarytos sąlygos Jarmuko pabėgėlių stovykloje Damasko pakraštyje įstrigusiems žmonėms suteikti gyvybiškai būtiną pagalbą. Pabėgėlių stovyklą nusiaubė atakos iš oro, gatvių mūšiai tarp grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų ir su jais besivaržančių sukilėlių. Nuo 1948 Jarmuko stovykloje glaudėsi palestiniečiai, pabėgę nuo arabų ir Izraelio karo. Prieš pilietinį karą Sirijoje čia gyveno 150 tūkst.

„Mamyte, aš bijau sprogstančių bombų garsų. Gal mes galėtumėm gyventi ten, kur saugiau?“ Tokį klausimą ketverių metų Jamal uždavė savo mamai. Šeima nusprendė palikti Afganistaną ir persikelti į Iraną. Tai buvo 1985 m. Šiandien Jamal gyvena Sicilijoje, Italijoje. Kelias valandas trukusio interviu pabaigoje aš jo paklausiau: „Ar tu pagaliau laimingas?“ Jis atsakė: „Stangiuosi tokiu būti.“ Tačiau kelias nuo vaikiškos baimės iki pastangų galiausiai atrasti laimę nebuvo toks paprastas.

Allora, kaip sako italai, pakalbėkim apie saulėtą Italijos salą Siciliją, vieną jos miestų – Kataniją ir lietuvę, kuri ten išvyko vedama savo svajonės daryti žurnalistinius tyrimus ir publikuoti juos tarptautinėje žiniasklaidoje.

Rūta Kupetytė, LRT Radijas, LRT.lt Migracijos specialistai sako, kad Lietuvoje nori apsigyventi vis daugiau nuo neramumų bėgančių ukrainiečių. Didesnė šios šalies piliečių imigracija taip pat fiksuojama Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Praėjusiais metais Lietuvoje apsigyventi norėjo beveik penki tūkstančiai ukrainiečių – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dalis jų prašė ir prieglobsčio. Tačiau jo negavo, nes neatitiko reikalavimų.

Pasaulis praranda savo sugebėjimą užkirsti kelią konfliktams, o „efektyvaus vadovavimo“ trūkumas privedė prie blogiausios nuo Antrojo pasaulinio karo situacijos dėl perkeltų asmenų, antradienį perspėjo Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių komisaras. Antonio Guterresas (Antoniju Gutjerišas) Ankaroje sakė, kad krizės Irake ir Sirijoje sukūrė rimtą situaciją dėl perkeltų asmenų ir kad pasaulis nepademonstravo efektyvaus vadovavimo spręsdamas šiuos iššūkius.

Evangelikų liuteronų bažnyčia siekia, kad būtų pratęstos beveik prieš metus į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių iš Sirijos vizos. „Tai buvo svečių vizos metams, jie buvo kaip svečiai buvo mūsų kviesti. Vasarį žiūrėsime, kokia bus jų situacija, tada kalbėsime, kad tas vizas pratęstų arba transformuotų tuos žmones į kitokį teisinį statusą. Mūsų bažnyčios įsipareigojimas yra jais rūpintis kaip ir anksčiau, taip ir dabar. Mes toliau prisiimame už juos atsakomybę.

Dėl lėšų stokos Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programa nutraukė maisto talonų dalinimą 1,7 milijonų Sirijos pabėgėlių Jordanijoje, Libane, Turkijoje, Irake ir Egipte, pirmadienį pranešė programos atstovai. „Be WFP (Pasaulio maisto programos) talonų daugelis šeimų pradės badauti. Pabėgėliams, kuriems ir taip sunku išgyventi atšiaurią žiemą, šios pagalbos nutraukimas bus niokojamas“, – nurodė Pasaulio maisto programa, kuriai pabėgėlių paramai gruodžio mėnesį trūksta 64 mln. JAV dolerių.